Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį priėmė į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvykusį Indijos viceprezidentą Venkaiah Naidu ir delegaciją.
 
Susitikimo metu, pasak Prezidentūros pranešimo, buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos. Lietuvos vadovas priminė Indijos pažadą atidaryti Lietuvoje pirmąją Baltijos šalyse Indijos ambasadą.
 
„Šis vizitas – istorinis, sutampantis su Lietuvai ir Indijai svarbiomis sukaktimis. Indijos vaidmuo, kaip didžiausios pasaulyje demokratijos ir vienos įtakingiausių valstybių Azijos regione, yra reikšmingas formuojant globalią politiką. Mus sieja bendras interesas išlaikyti tarptautinės teisės viršenybę, apginti demokratines vertybes ir Jungtinių Tautų viršenybe pagrįstą pasaulio tvarką. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tiek per Europos Sąjungos formatus, tiek didinti Indijos matomumą Lietuvoje“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
 
Dvišaliams santykiams sustiprinti šalies vadovas pakvietė viceprezidentą apsvarstyti galimybę atverti Indijos ambasados duris būtent Lietuvoje.
 
„Esame užtikrinę teisinę bazę bendradarbiavimui vystyti. Tolesnį bendradarbiavimo įtvirtinimą matome instituciniu lygmeniu, todėl pakviečiau Indijos viceprezidentą apsvarstyti galimybę atidaryti Indijos ambasadą Lietuvoje ir taip plėsti ne tik Indijos žinomumą regione, bet ir užtikrinti dar glaudesnį jos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos valstybėmis“, – teigė prezidentas.
 
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad dvišalio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo potencialas yra neišnaudotas, ir paragino Indijos įmones aktyviau kurtis ir plėstis Lietuvoje, susipažinti su gerąja jau įsikūrusių Indijos kompanijų patirtimi. Lietuva lyderiauja regione telekomunikacijų, finansinių technologijų, gyvybės mokslų (biotechnologijos ir lazerių technologijos) bei maisto pramonės srityse, be to, turi solidžią tarptautinę kompetenciją vykdyti plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų terminalų projektus.
 
Prezidentas išreiškė lūkestį, kad derybos dėl Indijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties netrukus bus atnaujintos.
 
Vizito metu, kaip nurodo Prezidentūra, bus pasirašomi trys susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Indijos Žemės ūkio, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų: bendradarbiavimo žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose darbo planas 2019–2022 m., kultūrinių mainų bendradarbiavimo programa 2019–2021 m. ir Protokolas dėl Ekstradicijos sutarties ratifikacinių raštų pasikeitimo.
 
Lietuvos prezidentas pabrėžė siekį Lietuvą ir Indiją siejančius istorinius kultūrinius ryšius paversti glaudesniu dvišaliu bendradarbiavimu ir pakvietė Lietuvoje įkurti Indijos kultūros centrą, kuris prisidėtų prie mūsų šalies gyventojų supažindinimo su turtinga Indijos kultūra ir tradicijomis.
Indijos viceprezidento vizitas Lietuvoje simboliškai sutampa su įsimintinomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio, įkvėpto Mahatmos Gandhi laisvės ir nepriklausomybės filosofijos, 30-mečiu ir 150-uoju M. Gandhi gimimo jubiliejumi.
 
Pastarąjį kartą Indijoje su valstybiniu vizitu Lietuvos prezidentas lankėsi 2001 metais.
 
Sekmadienį Indijos viceprezidento V. Naidu vadovaujama delegacija lankysis Kaune, apžiūrės senamiestį, Pažaislio ansamblį bei Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnį“, susitiks su miesto vadovais ir akademine bendruomene.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 07:30
grigas_robertas

Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.

Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų.

Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.    

Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų. Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Stribai ir okupantai. Valdžia, kuri naudoja smurtą prieš vaiką, pačiu tokiu savo veikimu tampa nelegitimi.

Continue reading „Kunigas Robertas Grigas: “sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus”“