Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Kyjivas, vasario 1 d. (Ukrinform-ELTA). Partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos Ukrainos parlamente vadovas Davidas Arachamija trečiadienį informavo, kad pareikšti įtarimai Gynybos ministerijos pareigūnams ir atleisti visi Ukrainos muitinės vadovai.
„Informuosiu visuomenę apie paskelbtus pavasarinius sodinimus. Šiandien: kratos mokesčių tarnyboje; pranešimų apie įtarimą įteikimas Gynybos ministerijos pareigūnams; kratos pas Kolomoiskį dėl „Ukrnaftos“; visa virtinė slaptų tyrimo veiksmų; kratos pas Avakovą; kratos pas Stolarą; visos muitinės vadovybės atleidimas“, – rašo „Telegram“ kanale parlamentaras.
Jis patikino, kad karo metu šalis keisis. „Jei kas nors nepasiruošęs pokyčiams, tai valstybė pati ateis ir padės jiems pasikeisti“, – pabrėžė frakcijos vadovas.
Kaip jau buvo pranešta, leidinys „Zerkalo nedeli“ paskelbė publikacija, kad esą Ukrainos gynybos ministerijos sutartyje nurodytos maisto pirkimo ir maitinimo paslaugų teikimo kariuomenei kainos du tris kartus viršija mažmenines kainas. Nacionalinis kovos su korupcija biuras ir Specializuotoji antikorupcijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl maisto produktų kariuomenei pirkimų. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis davė nurodymą sukurti atnaujintą pirkimų kariuomenei sistemą.
Pastaruoju metu taip pat pasirodo daug pranešimų apie korupcinių schemų, su kuriomis susiję Ukrainos muitininkai, atskleidimą.
Trečiadienį žiniasklaida pranešė apie kratas pas oligarchą Ihorą Kolomoiskį, buvusį Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, verslininką ir parlamentarą Vadymą Stolarą.
Dėžėj linguojančios galvos vis vardina maisto brangimo ir šiaip kainų didėjimo priežastis. Ir teisingai, gudriai kalba, tik dar vienos nepamini – normalioje rinkoje didesnis žaidėjų skaičius kainas mažina, o monopolijų užvaldytoje įšaldo ar dar labiau padidina, o visi pigumai tėra reklamos veidų įteigta iliuzija.
Galvojat, kad iš neturėjimo ką veikti į perkrautą prekybcentriais, mažytę, vidutinio Vokietijos miesto dydžio rinką įsiveržė LIDL-as? O gal todėl, kad puikiai žino, jog kainos čia didžiulės, pelnai milžiniški ir paleidus keliais centais pigesnę prekybą gali riebiai užsidirbti?
Įsivaizduokit skurdų kaimą, kuriame būtų daugiau blizgių parduotuvių nei šalia esančiame turtingame mieste. Kodėl taip gali būti, iš ko jos išsilaiko?
Kiekvienas klausimėlio herojus atsakys – arba suka mokesčius, arba laiko dideles kainas, arba ir viena ir kita. Kitų variantų paprasčiausiai nėra.
Tas kaimas – Lietuva. Pirmaujame Europos Sąjungoje ir pagal skurdo lygį, ir pagal prekybos centrų plotą, kas iš principo nesuderinama ir liudija situacijos nenormalumą. Vakarietiškas prekes perkasi ir atsiveža arba patys prekybos monopolistai, arba didieji importuotojai, kurių pagal Lietuvos rinkos perkamąją galią yra ryškiai per daug, tačiau jie ir toliau nori plėstis.
Naujieji žaidėjai prisitaiko prie situacijos ir dirba taip pat, tik su kelių centų kainos skirtumu. Ir laikosi ant atvežtinių, tinklo specialiai užsakytų neaiškių gamintojų prekių mažose pakuotėse, kad pigiau atrodytų. Lietuviškų prekių kaina LIDL-le panaši, o didžiųjų tėvyninių brendų ten aplamai nerasi.
Kasmet išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių. Ir kasmet toliau dygsta dešimtys naujų prekybcentrių. Daugelis jų seniai nuostolingi ir statomi tik tam, kad neleistų užimti vietos konkurentui, pelningi prekybos taškai dengia kitų nuostolius.
Daugelis importuotojų ir prekybos tinklų tiesiog nebemoka dirbti su mažesnėmis kainomis, nes ir paimtas begalines paskolas reikia atiduoti, ir pelno nei už ką nesusimažins. Tas pats ir su gamintojais – jie užsienio rinkoms parduoda konkurencinga, t.y. labai maža kaina ir patirtus nuostolius atsiima iš vidaus pirkėjų, kurie neturi kur dėtis. O jeigu užjūrio rinkose kam nors kaina didesnė, kaip yra su sviestu – tai tada pas mus ji šoka virš debesų.
Didelei daliai rinkos ryklių seniai laikas mažintis ir bankrutuoti, bet kol yra perkančių – bus ir parduodančių, o ir kur jūs dabar nuo jų pabėgsit? Viską išspręstų smulkus ir vidutinis verslas, kuriam nereikia tokių maržų, bet jis sėkmingai nužudytas centruose išsiskėtusių prekybos šventovių.
Didieji gamintojai davė maksimalistams dideles nuolaidas ir tie su didžiuliu pelnu prekiavo kaina, kuri buvo mažesnė už netinklinėms parduotuvėms duodamą savikainą. Tokia, mat, buvo lietuviška konkurencija – tinklas prekiavo tuo pačiu išreklamuotu margarinu su dideliu pelnu už 1,99 Lt, kai mažiukams jis būdavo patiekiamas už 2 Lt be mokesčių. Konkuruokit, ponai, čia laisva rinka!
Gamintojai, tiekdami tinklams prekes vos ne savikaina, kompensavo dėl beprotiškų nuolaidų patirtus nuostolius pakeldami kainas mažoms parduotuvėms, kurias nepriklausomi žurnalistai apšaukdavo gobšiais sukčiais. Tam, kad išgyventų, dalis mažiukų iš tikro ėmėsi mokesčių sukimo, kiti iš karto pasidavė. O kai visų miestų ir miestelių centrus užplūdo prekybcentriai, tai ir likusieji žlugo.
Visa labai laisvoji žiniasklaida tada buvo už prekybos monopolijas, mirgėte mirgėjo reportažai apie tai, kaip yra gerai ir bus dar geriau. Kritikų balsų niekas nesiklausė ir nepublikavo, nes žiniasklaida gyveno iš tinklų reklamos. Tas pigumas buvo tik invazijos ir rinkos okupavimo nuostoliai, ją užėmus prasidėjo plėšikavimas. Ir žmonės čia nekalti, jie norėjo gyventi pigiau ir pigumą gavo, o dabar važiuoja apsipirkti į Lenkiją.
Tą turėjo numatyti ir galėjo sureguliuoti valdžia, tik nenorėjo. Ir kur čia norėsi, jei tinklų atstovai koja atidarinėjo merų ir vicemerų kabinetų duris. Vis mažėjo miestų centruose likusių neparduotų prekybai pelningų sklypų ir autobusų stočių. Ir vis daugėjo valdininkų giminaičių vardais augančių jaukių priemiesčio namukų.
Ką pasipriešinsi, kai net Seimas dykai (?) atidavė prekiautojams visą šalies strateginį elektros ūkį, didysis kovotojas prieš skurdą Valdas Adamkus “skaudančia širdimi“ įstatymą dėl LEO pasirašė ir tie vos per plauką nepastatė mums naujos, gigantiškos atominės?
Beje, dabar tie didieji, protingieji gamintojai, kurie nusimovę kelnes prieš prekybcentrius patys patyrė nemažai nuostolių, duodasi kaip pasiutę po išlikusias netinklines parduotuves. Siūlo savo prekes, tik nebelabai yra kam jas imti. Pats laikas ant išlikusių nepriklausomų parduotuvių prisukti memorialines lentas, įtraukti į paveldo sąrašus ir organizuoti ekskursijas.
Ir nieko čia niekas nepakeis ir nesvaikit. Nei kalafiorų revoliucija, nei kokie nors juokingi uždraudimai dirbti savaitgaliais, kuriuos deputatai vis pasiūlo, o po tinklų atstovų apsilankymo padiskutuoti kažkodėl užmiršta. Iki kito karto, nes kas gali paneigti, kad…
Tai, kas yra – per dešimtmečius susiklosčiusių idiotizmų rezultatas, su kuriuo dabar aršiai kovoja tie, kurie prie to sočiai prisidėjo. Yra toks dalykas kaip negrįžtami procesas – vaistas, kuris galėjo padėti vakar, šiandien nebesuveiks. O rytoj pas mus jau seniai yra užvakar.
Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų.
Antradienį už tai siūlantį nutarimą, kurį pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 3 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.
Komisijoje dirbs 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Komisijos pirmininke paskirta „valstiečiams“ atstovaujanti Guoda Burokienė.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki kitų metų kovo 10 d.
Tyrimo komisija sieks išsiaiškinti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių galimai atsiranda Lietuvos vartotojų diskriminavimas, ir bandys nustatyti, ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės ir teisėti lūkesčiai bei Europos Sąjungos bendrosios vidaus rinkos principai.
Seimas įpareigojo komisiją nustatyti „priežastis, kodėl skiriasi tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkoms tiekiami maisto produktai; ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai“.
Komisija aiškinsis, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas rinkos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos rinką pasiekia kitokias savybes turintys tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai nei kitas Europos Sąjungos valstybės nares, yra savalaikis ir pakankamas. Parlamentinio tyrimo metu ketinama nustatyti, ar Lietuvos Vyriausybė bei atsakingi ministrai ėmėsi tinkamų priemonių, kad išaiškintų ir užkirstų kelią susidaryti sąlygoms diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
„Ar Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant besiskiriančius tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus produktus nėra vartotojų teisių pažeidimo ir (ar) nesąžiningos komercinės veiklos bei Europos Sąjungos bendrosios vidaus rinkos principų pažeidimo požymių“, – toks klausimas pateiktas komisijai.
Ji taip pat aiškinsis, kokių priemonių yra būtina imtis nacionaliniu bei Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.
Kaip jau skelbta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad egzistuoja žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtumai, kai Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiekti tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.
„Iš tirtų produktų 70 proc. neatitinka kokybės reikalavimų, skiriasi sudėtis. Visuomenėje yra didelis susirūpinimas, žmonės nori žinoti, nori aiškumo. Komisija turėtų paliesti ne tik tuos klausimus, bet ir išsiaiškinti gal tam tikri asmenys, organizacijos ar tarnybos darė poveikį, kad informacija būtų laikoma slaptai ir nepateikiama visuomenei“, – sakė K. Mažeika.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar tai Seimo kompetencija. Jo nuomone, tai vykdomosios valdžios kompetencija, be to, Lietuva turi eurokomisarą, kuris atsakingas už maisto saugą, ir būtų galima kreiptis į atsakingas institucijas.
„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius pasipiktino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pristatytu projektu, nes tai, jo įsitikinimu, Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto kompetencija. „Ne į savo daržą lendate“, – tvirtino V. Kamblevičius.
