Maja Sandu

Trumposios naujienos

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis ir Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, birželio 1 d. (ELTA). Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis nemato savo šalies karinio įsikišimo galimybės, jei Rusija užpultų Moldovą.
 
Jis tai pareiškė ketvirtadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša Moldovos portalas „Newsmaker“.
 
Valstybės vadovas šią poziciją aiškino tuo, kad Rumunija yra NATO narė, o Moldova – neutrali šalis.
 
Tačiau jis pridūrė, kad Rumunija gali padėti Moldovai didinti gynybinį potencialą, mokydama ir aprūpindama jos nacionalinę armiją.
 
„Kariniu požiūriu aš nematau mums galimybės įsikišti į konfliktą. Bet mes galime padėti mokyti kariškius, paremti įranga ir ginkluote. Yra daug būdų, kaip galime įsikišti, ir tai darome, kad padėtume Moldovai“, – pažymėjo Rumunijos prezidentas.
 
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikimo Moldovoje kuluaruose pareiškė, kad visos šalys, turinčios bendrą sieną su Rusijos Federacija, turi prisijungti prie ES ir NATO dėl nuolatinės Rusijos grėsmės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.02; 06:34
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 18 d. (ELTA). Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jos kareivių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumą.
 
Tai trečiadienį Europos Parlamente pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Šiandien nėra neišvengiamos grėsmės, kad Moldova bus įtraukta į karą, esame neutrali šalis, bet mes raginame Rusiją išvesti kariškius iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jų buvimas ten pažeidžia mūsų neutralų statusą ir nepriklausomybę“, – sakė valstybės vadovė.
 
Ji taip pat pabrėžė, kad šalies politinė vadovybė ieško taikaus Uždniestrės konflikto sprendimo, kuris užtikrintų Moldovos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
 
„Mes nenorime destabilizacijos, mes turime taikios šalies reintegracijos viziją“, – teigė prezidentė.
 
M. Sandu taip pat pabrėžė, kad Moldova remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.19; 05:38
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Maskva, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Rusijos politikai aršiai sureagavo į tai, kad Moldovoje buvo uždrausta demonstruoti Maskvos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią „Z“ raidę.
Moldovos vėliava
 
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pagrasino šios šalies prezidentei Maiai Sandu, kad jos šalis gali atsidurti „istorijos šiukšliadėžėje“. „Ji turėtų būti atsargesnė dėl Rusijos ir jos simbolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kišiniovas negali susimokėti už rusiškas dujas“, – „Telegram“ tinkle parašė A. Puškovas.
 
Anksčiau šią savaitę Moldova šalyje uždraudė „Z“ ir „V“ simbolių bei Georgijaus juostos demonstravimą. M. Sandu pagrindė šį sprendimą tuo, kad šie simboliai skaldo visuomenę. Pasak jos, jų vieta yra „istorijos šiukšliadėžėje“. A. Puškovas vėliau panaudojo šiuos jos žodžius.
 
Moldova yra priklausoma nuo rusiškų dujų, o nuo šalies atskilusį Padniestrės regioną kontroliuoja prorusiškas režimas. Tvyro būgštavimai, kad po Ukrainos Kremlius gali įžygiuoti ir į šią šalį.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.04.20; 13:00
Trumposios naujienos

Moldova švenčia nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Moldova turi naują vyriausybę. Penktadienį parlamentas naująja šalies premjere patvirtino 43 metų buvusią finansų ministrę Nataliją Gavrilitą. Ji laikoma prezidentės Majos Sandu, vykdančios ambicingą reformų kursą ir norinčios priartinti Moldovą prie ES, sąjungininke.
 
Garsųjį Harvardo universitetą baigusią N. Gavrilitą penktadienį parlamente Kišiniove parėmė 61 parlamentaras iš 101. Naujoji premjerė, pristatydama savo programą, žadėjo kovoti su korupcija ir skurdu ir reformuoti teisėsaugą.
 
Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Pastaraisiais metais tarp Ukrainos ir Rumunijos esančią buvusią sovietinę respubliką krėtė virtinė korupcijos skandalų. 2,6 mln. šalies gyventojų, be to, ilgai nesutarė, ar šaliai siekti glaudesnių ryšių su ES, ar ir praėjus dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo orientuotis į Maskvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
202108.07; 09:13
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Moldovos prezidentė Maia Sandu mano, kad ketvirtadienį surengtos kibernetinės atakos prieš Audito rūmų tinklalapį ir Muitinės tarnybos serverius gali būti susijusios su kai kurių valdininkų mėginimu sunaikinti savo piktnaudžiavimo įrodymus keičiantis valdžiai šalyje.
 
„Aš susitikau su keliais valstybinių įstaigų atstovais. Mes aptarėme grėsmes valdžios perdavimo laikotarpiu, kai ankstesnė valdžia dar nepasitraukė, o nauja dar neatėjo. Mes taip pat žinome, kaip viskas vyksta Moldovoje, kaip mėginama ištrinti įrodymus, dokumentus, informaciją, kad būtų užmaskuoti neteisėtų veiksmų pėdsakai“, – pareiškė M. Sandu penktadienį televizijos kanalui „M-1“.
 
Ji paragino valstybės tarnautojus nesigriebti neteisėtų veiksmų, kadangi už tai reikės atsakyti. Tačiau valstybės vadovė prisipažino neturinti „pakankamai informacijos, kas organizavo šias kibernetines atakas ir ko jomis siekiama“.
 
Ketvirtadienį buvo sutrikdytas iškart dviejų Moldovos valstybinių įstaigų – Audito rūmų ir Muitinės tarnybos – darbas. Pasak Audito rūmų atstovų, į tinklalapį buvo įsilaužta žinybai ruošiantis svarbiems patikrinimams, sunaikinta duomenų bazė. Dėl pasienio policijos sistemos sutrikimo visi kontrolės punktai prie Moldovos sienos su Ukraina ir Rumunija pusantros valandos nedirbo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 00:15
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Moldovos gyventojai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose balsavo už provakarietišką šalies kursą. Suskaičiavus didžiąją dalį balsavimo biuletenių, sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo beveik 48 proc. balsų surinkusi prezidentės Majos Sandu partija „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS). Tokius duomenis naktį į pirmadienį paskelbė centrinė rinkimų komisija.
 
M. Sandu krizės krečiamai savo šaliai žadėjo tolesnį suartėjimą su ES. Iki šiol jai trūko  vyriausybės paramos. Prorusiški komunistai ir socialistai, vadovaujami buvusio prezidento Igorio Dodono, rinkimų komisijos duomenimis, surinko 31 proc. balsų. „Sor“ partija gavo 7 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Į 101 vietos parlamentą pateko tik trys iš daugiau kaip 20 registruotų partijų.
 
Dalyvauti rinkimuose buvo paraginti 3,3 mln. piliečių. Tačiau prie balsadėžių atėjo tik 48 proc. Rinkimų stebėtojai iš Rusijos rinkimus pavadino apskritai sąžiningais. Nustatyta tik pavienių pažeidimų, kurie neturėjo įtakos rezultatams. M. Sandu paskyrė pirmalaikius rinkimus, kai jos priešininko I. Dodono prorusiškos jėgos kelis mėnesius trukdė sudaryti naują vyriausybę.
 
Moldovos Respublika, kuri ribojasi su ES nare Rumunija, nuo savo nepriklausomybės prieš 30 metų blaškėsi tarp prorusiško ir proeuropietiško kurso. Prezidentė M. Sandu pavadino šiuos rinkimus nulemsiančiais kryptį. JAV išsilavinimą įgijusi ekonomistė pirmiausiai paskelbė kovą su korupcija skurdžioje savo šalyje. Rusija mažytėje šalyje, kuri ribojasi ir su Ukraina, ir toliau turi didelę įtaką – ypač separatistinėje Padniestrėje, kur nuo dešimto dešimtmečio pradžios dislokuoti rusų kariškiai.
 
Balsavimo teisę sekmadienį turėjo ir 260 000 žmonių separatistinėje teritorijoje. Pastaruoju metu Maskva kritikavo „beprecedentį JAV ir ES kišimąsi“ į Moldovos vidaus reikalus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 08:00
Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama. Antradienį ji drauge su naująja Moldovos premjere Maja Sandu sėdėjo ant kėdžių, kai buvo grojami abiejų šalių nacionaliniai himnai.
 
Po pakartotinių drebulio priepuolių per viešus pasirodymus kanclerė jau praėjusią savaitę taip elgėsi priimdama Danijos ministrę pirmininkę Mettę Fredriksen.
 
A. Merkel ir M. Sandu vėliau ketino aptarti dvišalius santykius bei Europos politikos ir regionines temas.
 
A. Merkel praėjusiomis savaitėmis per viešas ceremonijas triskart patyrė drebulio priepuolius.
 
Pirmą kartą kanclerė nevaldomai drebėti pradėjo birželio 18-ąją, kai šalyje viešėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Birželio 27 dieną A. Merkel vėl ištiko drebulys, šį kartą – sakant kalbą Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. Trečią kartą ji ėmė drebėti liepos 10-ąją, kai priėmė Suomijos vyriausybės vadovą Antttį Rinnę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 05:00