Balandžio mėnesį vykusio matematikos bandomojo brandos egzamino rezultatai nedžiugina – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, matematikos žinių patikrinimo vidurkis siekia 40 proc. Lietuvos socialdemokratų  partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti parlamentarė Vilija Targamadzė įsitikinusi, kad už prastas abiturientų matematikos žinias yra atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kurios veikla, pasak jos, turėtų būti peržiūrėta.
 
„Manau, kad čia atsakinga yra Nacionalinė švietimo agentūra. Todėl, kad jie yra (atsakingi – ELTA) ne tik už egzaminų, bendrojo ugdymo programų rengimą, bet ir mokytojų profesinį tobulėjimą, kuriam nebuvo skirta pakankamai laiko“, – Eltai teigė V. Targamadzė.
 
Parlamentarė taip pat akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu ruošiantis brandos egzaminams abiturientams nebuvo suteikta reikiama pagalba. Jos teigimu, reikėjo skirti didesnį dėmesį papildomų konsultacijų organizavimui.
 
„Iš tikrųjų abiturientams reikia labai didelės pagalbos. Ir galima pasakyti, kad tu turi mokytis visus metus, bet tai ne taip paprasta yra, kai pandemija tęsiasi nuo praeitų metų pavasario. Tos įtampos, jos niekur nedingo“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.
 
Politikė taip pat pabrėžia, kad iššūkių mokinių pasirengimui kelia ir vangiai diegiamas skaitmeninis turinys.
 
„Dabar įsivaizduokime, kaip reikia mokytojams ir mokiniams dirbti, jeigu nėra parengto skaitmeninio ugdymo turinio. Tai mes dar galėjome praeitą pavasarį suprasti, bet praėjo tas laikotarpis ir buvo pinigai skirti, o darbai vis dar nepadaryti“, – sakė parlamentarė.
 
Todėl V. Targamadzė įsitikinusi, kad reaguojant į prastus matematikos bandomojo brandos egzamino rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra turėtų prisiimti atsakomybę, o jos veikla turėtų būti peržiūrėta.
 
„Mano manymų, turėtų labai stipriai susimąstyti Nacionalinė švietimo agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes iš tikrųjų jie neatliko namų darbų“, – sakė politikė.
 
„Mano supratimu, reikėtų peržiūrėti Nacionalinės švietimo agentūros veiklą, galbūt ten yra žmonės, kurie nesugeba dirbti. Tai reikėtų pagalvoti apie jų kompetencijas, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų“, – taip pat akcentavo ji.
 
Visgi V. Targamadzė teigia, kad siekiant geresnių šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatų dar ne per vėlu imtis reikiamų veiksmų. Pasak politikės, šiuo metu, kai iki egzaminų likę vos keli mėnesiai, labai svarbu su mokiniais dirbti personalizuotai.
 
„Jeigu pakeisime formas ir metodus, tai galima dirbti. Reikėtų tada įvertinti, kad tai yra pandeminis laikotarpis, labai aiškiai pasakyti, iš kokių temų bus egzaminai, ir koncentruotis į šias temas. Bet tam reikia pasirengti ir labai stipriai padirbėti su vaikais, personalizuojant darbą su jais, o ne kalbant visai klasei ar kažkokiai grupelei. Be personalizavimo čia nieko nebus“, – pabrėžė V. Targamadzė.
 
ELTA primena, kad balandžio viduryje vykusiame matematikos žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 80 proc. visų matematikos brandos egzaminą pasirinkusių šių metų abiturientų: 14 tūkst. abiturientų iš 16,7 tūkst., užsiregistravusių laikyti valstybinį matematikos egzaminą.
 
ŠMSM teigia, kad vidutiniškai surinktų taškų vidurkis – 40 proc. nuo galimų – rodo, kad vis tik reikia skirti laiko atidžiau pasirengti brandos egzaminui, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 14:00

Violeta Čiuldienė, šio straipsnio autorė

Š. m. liepos 21 d. Kauno miesto taryba priėmė nutarimą dėl to, kad 2021 – 2024 metų bendrojo ugdymo plane būtų numatyta perspektyva Kauno Šančių mokyklai – daugiafunkciam centrui veiklą vykdyti kaip Vytauto Didžiojo universiteto licėjui.

Mokyklos bendruomenė puoselėja viltį, jog pereinamasis etapas, pertvarkant ugdymo planus iš esmės ir kaupiant patirtį pagal naujus orientyrus, neužsitęs, o ministerija nenutems laiko į begalybę, aprobuojant Šančių bendrojo lavinimo mokyklos kaip naujo tipo gimnazijos, pavadinimu Vytauto Didžiojo licėjus, statusą.

Ne, jūs nesuklydote perskaitę apie puoselėjamus planus sukurti naujo tipo klasikinę gimnaziją Kauno mieste, kai mūsų laikais vyrauja nuomonė, jog viskas jau yra seniai atrasta ir išrasta, taigi joks naujumas neįmanomas.

Mokyklos bendruomenėje per keletą metų išsilukštenusi klasikinės gimnazijos idėja neturi nieko bendro su pavadinimo „klasikinė gimnazija“ muziejinio reikšmingumo eksploatavimu, noru prisidengti legendiniais tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokyklų tipų įvardinimas. Kaip atrodo mūsų mokyklos bendruomenei, šiandien Klasikinės gimnazijos pavadinimas turėtų nurodyti į naująjį turiningumą, įsisąmonintai priimant laikmečio iššūkius. Ką čia turima galvoje visų pirma, taip teigiant?

Tarkime, kad mokyklų skirstymas į realines ir klasikines gimnazijas mūsų laikais tarsi jau yra praradęs prasmę, nes šiandien bendrojo lavinimo mokykla, visų pirma, yra įpareigojama suteikti visaapimančio žinojimo pradmenis, kurie leistų įgyti pirmines orientacijas skirtingose žmogaus civilizacinio išprusimo ir kultūros sferose.

Kita vertus, sunku būtų paneigti faktą, kad šalyje daugėja mokyklų, kurių išankstinė orientaciją į sustiprintą gamtamokslinį, ankstesniais terminais tariant, realinį mokymą užtikrina tos mokyklos sėkmę ir sulaukia tėvų pritarimo. Tačiau iškart norisi pasakyti, kad Klasikinė gimnazija šiandien, mūsų įsivaizdavimu, turėtų būti ne tiek mechaninė alternatyva, orientaciją į sustiprintą gamtos mokslų ir technologijų mokymą paprasčiausiai pakeičianti sustiprintu humanitariniu mokymu su lotynų ir senovės  graikų kalbų studijomis, o, kaip atrodo mokyklos bendruomenei, turėtų būti tokia Klasikinė gimnazija, kurioje klasikinių kalbų mokymas derinamas (ir pradeda derėti) su sustiprintu matematikos mokymu.

Matematikos mokslas

Senųjų kalbų mokymo susigrąžinimas į bendrojo lavinimo mokyklą toli gražu neapsiriboja tik erudicijos banaliąja to žodžio reikšme praplėtimo užduotimi, kai, tarkime, čia besimokantys, besipuikuojantys savo išsilavinimu, jau sugeba, kur reikia ir nereikia, laidyti lotyniškas sentencijas. Kaip atrodo mūsų bendruomenei, daug svarbiau yra tai, jog senųjų kalbų mokymasis leidžia priartėti prie žmogaus mąstymo loginių pamatų, apčiuopti pačią žmogaus sąmoningumo šaknį.

Taigi, akivaizdu, kad taip suvokiant pagilinto humanitarinio žinojimo su senųjų kalbų studijomis užduotį, matematika tampa vienu iš svarbiausių dalykų  naujojo tipo Klasikinėje gimnazijoje, kurioje, be visa ko kito, turėtų būti įsisąmoninama, kad tradicinis žinojimo suskirstymas į mokomuosius dalykus yra labai sąlygiška žinių klasifikacija, kurią galima atnaujinti ir keisti. Žiūrint iš idealaus taško, naujo tipo klasikinė gimnazija turėtų būti orientuota ne tiek į žinių talpinimą arba sandėliavimą, kiek į naujų žinių generavimą.

Klasikinių kalbų, kurių pavidale Vakarų pasaulis įgijo universalaus mąstymo kodus, mokymo bendrojo lavinimo mokykloje atgaivinimas  bent ilgalaikio eksperimento teisėmis, kaip atrodo mūsų mokyklos bendruomenei, nėra filologinis kaprizas, o būtinybė, keliant žmogaus savimonės puoselėjimo idealus vienpusio technologijų vyravimo nualintos sąmonės epochoje.

Senovės Graikijos mitai

Drąsiai, nesislapstydami už savo kuklumo, nebijodami prajuokinti didžiausius skeptikus, mes, būsimos gimnazijos mokytojai, tvirtiname, kad mūsų puoselėjama Klasikinės gimnazijos idėja vienu aspektu yra nauja net pasauliniu mastu: Vytauto Didžiojo universiteto licėjus kaip klasikinė gimnazija su senųjų kalbų mokymu būtų iš esmės naujo tipo, lyginant su ankstesniais įvaizdžiais, klasikinė gimnazija dar ir todėl, kad čia šalia lotynų ir senovės graikų kalbų būtų kviečiama mokytis ir hebrajų kalbos, steigiant atskirą Emmanuelio Levino klasę, taip pat biblijinės žydų kalbos pradmenų. Yra pagrindas manyti, kad tokio tipo mokyklos įsteigimas suteiktų Kauno žydų bendruomenei palankesnes integravimosi į Lietuvos kultūrą, drauge puoselėjant savo tautinę kultūrą, sąlygas.

Tai, be visa ko kito, būtų prasminga alternatyva tiems mūsų bendrapiliečiams žydams, kurie savo vaikus kol kas leidžia mokytis į rusų tautines mokyklas.

Taigi, tikimės, kad mūsų bendruomenės puoselėjama idėja, pradedama įgyvendinti šiais mokslo metais, leis mokyklai sėkmingai peraugti į klasikinį licėjų.

Teksto autorė Violeta Čiuldienė yra Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas

2020.08.29; 07:11