Joga (sanskr. „jungtis“, „susijungimas su Dievu“) – tūkstantmečius kurta ir puoselėta fizinės ir dvasinės sveikatos praktika. Pirmieji duomenys apie ją siejami su akmeninėmis figūrėlėmis, vaizduojančiomis jogos pozas. Joms – apie 5000 metų.
Pirmąkart joga paminėta „Vedose“ – didžiuliame šventraštyje, kuriam taip pat ne vienas tūkstantis metų. Tačiau vadinamąja „jogų biblija” laikomas indo Patandžalio kūrinys „Jogos sutros“ ir kiti klasikiniai jogos kūriniai Vakarus pasiekė ne taip seniai – simboline data vadinami 1893 metai, kai iš Indijos į Čikagoje vykusį Pasaulio religijų parlamentą atvyko Svamis Vivekananda (1863-1902), žymiojo mistiko Šri Ramakrišnos (1836-1886) mokinys. Jis ketverius metus JAV skaitė paskaitas apie jogą, suskirstė ją į keturis kelius, sudomindamas iki tol nelabai ką apie tai žinojusius vakariečius[1].
