Krymo pusiasalio žemėlapis

Ar galima buvo nors susapnuoti, – ne patikėti, o tik susapnuoti, – kad po  2014-ųjų kovo 18-osios, kuomet Rusija okupavo Krymo pusiasalį, – po penkerių metų Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai pasiūlys svarstyti klausimą, kokį ieškinį pateikti Ukrainai neva už per 25-erius metus jos Krymui padarytą žalą?

Taip, jūs teisingai supratote – ne Ukraina, nuo kurios brutaliai ir klastingai, suorganizavus tariamą referendumą, buvo atplėštas Krymas, turi reikalauti grąžinti jai tai, kas pavogta, o matuška Rusija – nukentėjusioji!

Vargu ar kada nors civilizuotas pasaulis yra girdėjęs tokį cinišką pareiškimą.

Nesvarbu, kad Putinas – totalus melagis – po Krymo okupacijos pats pripažino (anksčiau tai neigė), kad Kryme, organizuojant tariamą referendumą, buvo “žaliųjų žmogeliukų”.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Kad medaliai už šio Ukrainai priklausančio pusiasalio sugrąžinimą į “gimtąjį uostą” “grąžintojams” buvo nukaldinti dar gerokai prieš invaziją.

Šiandien Rusija „švenčia“.

Šis klaikus siurrealizmas Kremliaus propagandistų akimis ir lūpomis, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, atsispindi esą atsitiktinai kalbinamų Krymo gyventojų veiduose.

Daugelio jų mąslumo nesužalotuose veiduose – bukas džiūgavimas, jog gyvenimas per penkerius metus esą taip pagerėjo, jog net negalima jo lyginti su tais metais, kai Krymas buvo Ukrainos jurisdikcijoje. Pagerėjo medicina, aptarnavimas, pensijos dabar net tris kartus didesnės nei Ukrainoje…

O svarbiausia – stebuklingasis Krymo tiltas, jungiantis su matuška Rusija.

Ne, tai ne kvailumas, suprantant, kad Krymo okupacijos nepripažįsta visas demokratinis pasaulis; kad gyventojai dėl sankcijų negali gauti vizų kelionėms po Vakarų pasaulį; kad tiems Krymo gyventojams, kurie nesutinka su „išvadavimu“, gresia nuolatinis persekiojimas ir kalėjimas.

Prieš akis – visuomet Putinas. Tai tas pats banditas, kuris, norėdamas pakelti savo smunkančius reitingus eilinių rusų akyse, nutarė pasikėsinti į po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Ypač tai savo kailiu patyrė Krymo totoriai. Krymo totorių Medžlisą Rusija pripažino ekstremistine

Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

organizacija. Medžlisui, kuris buvo gerbiama, svarbius sprendimus priimanti institucija, uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą.

Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai.

1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir beveik visą jų bendruomenę ištrėmė į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus. Tik paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – devintojo  dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pamažu  grįžti į Krymą.

Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 – aisiais.

Deja, Krymą aneksavusiam Putinui tuokart nebuvo duotas stiprus atsakas. JAV ir ES, remiantis neseniai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos publikuotu protokolu, paragino Kijevo vyriausybę nesipriešinti ginkluota jėga Rusijos vykdomam perversmui.

Palyginti švelnios sankcijos, kurias netrukus Rusijai  įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga buvo neveiksmingos. 

Laikui bėgant jos pamažu stiprėjo, Rusija patiria vis daugiau ekonominių bei finansinių nuostolių, tačiau trauktis neketina.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei dvylikai Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.

Tačiau…

Bet Rusija „švenčia“… Imperinės ambicijos svarbiau už orų savo piliečių gyvenimą. Už gražų buvimą šalių ir valstybių bendrystėje.

Kas perkirs šį Gordijo mazgą?

Tik vieninga pasaulio opinija ir konkretūs veiksmai – net ir karinė parama tebekovojančiai Ukrainai bei naujasis Maršalo planas, panašus į tą, kuris buvo pritaikytas Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo, ir tapo veiksmingu.

Antra – viltis, kad Rusija kada nors, nelikus Putino, taps demokratine šalimi.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, kad kovo 31-ąją vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose P. Porošenka bus perrinktas antrajai kadencijai.

Šiandien Kremlius ir aplink ji susispietusi pusiau kriminalinė ir oligarchinė gauja labai stengiasi, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios. Jie tikisi, kad su naujos valdžios atėjimu jiems galbūt pavyks pasiekti Rusijai naudingų susitarimų.

Mat vakar P. Porošenka per vieną Ukrainos TV kanalų pareiškė, jog jį perrinkus, Krymas dar šį pavasarį bus sugrąžintas į Ukrainą.

Utopija?

2019.03.19; 06:35