Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
„Jūsų darbai yra paženklinę labai platų kultūrinio gyvenimo spektrą. Čia telpa ir Biblijos vertimo tyrimai, ir folkloras, ir edukacinės veiklos, ir net Egipto mumijos, ir publicistika, kinas, bibliotekos, ir dar daugybė dalykų. Visos šias sritis aprėpiančios jūsų veiklos – lyg smėlio smiltys, kurios geba ne tik švelniai nugulti paviršius, bet ir palįsti giliai po skaitytojų, klausytojų, lankytojų oda. Aš linkiu, kad ten tos smiltys ir liktų. Kad tai, ką jūs kasdien darote, liktų ne tik istorijai, bet ir šiandienai, kad pasiektų ir tą, kuris pats žengia jūsų link, ir tą, kurio link pirmąjį žingsnį žengiate patys“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.
Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorei Alicijai Teresei Matiukienei. Laureatė savo veikla skatina Rokiškio krašto istorijos, kultūros tyrinėjimus, bendruomenių kultūrinio gyvenimo studijas, Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybos ir gyvenimo pažinimą.
Premija už muziejininkystės darbus apdovanotas Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Jo iniciatyva Kėdainių krašto muziejuje atnaujintos ir šiuolaikinės visuomenės poreikiams pritaikytos ekspozicijos, o per pandemiją R. Žirgulis rado būdų, kaip virtualioje erdvėje kuo originaliau atskleisti Kėdainių krašto istoriją ir su ja supažindinti visuomenę.
Premijos už muziejų vertybių restauravimo darbus laureate tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro vadovė, eksperto kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorė Vita Blažiūnienė. Laureatė per pastaruosius metus restauravo du unikalius ir išskirtinius molbertinės tapybos darbus, aktyviai prisidėjo prie „Istorijų namų“ ekspozicijų rengimo, buvo viena parodos „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“ organizatorių.
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet, skelbia Kultūros ministerija. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus.
Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigta Bronio Savukyno premija įvertinta žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė už kūrybingą ir drąsų žurnalo koncepcijos atnaujinimą, leidybinės tradicijos ir aktualumo dermę.
Įteiktos trys Kultūros ministerijos premijos už publicistinius kūrinius. Jomis, kaip informuoja Kultūros ministerija, įvertinti Tomas Vaiseta ir Mindaugas Nastaravičius už radijo laidas apie literatūrą „Pirmas sakinys“; Monika Krikštopaitytė už profesionalią Lietuvos ir tarptautinio meno reiškinių kritiką, vertingą požiūrį į dailėtyrą kultūros ir meno leidiniuose; Audrius Ožalas už tinklalaides „Perskaitymai“ ir apžvalgų ciklą „15min Knygos“ puoselėjant šiuolaikišką kultūros ir literatūros rubriką.
Premijomis už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą taip pat apdovanoti trys laureatai: Rimutė Avižinienė – Marcinkonių kultūros centro direktorė, bendruomenės pirmininkė, Marcinkonių folkloro ansamblio ir Margionių klojimo teatro vadovė, viena ryškiausių Dzūkijos krašto šviesuolių; Inija Trinkūnienė – aktyvi kalendorinių švenčių ir etnokultūrinių stovyklų organizatorė, folkloro ansamblio ,,Kūlgrinda“ vadovė; etnomuzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Žarskienė – skaitmeninio lietuvių tautosakos archyvo kūrėja, folkloro ansamblio „Dijūta“ vadovė, nuolat dalyvaujanti folkloro rinkimo ekspedicijose, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteikta Mažeikių rajono savivaldybės Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui. Jo dėka aktyviai puoselėjamos Žemaitijos krašto kultūrinės tradicijos, įgyvendinami išskirtiniai kultūrinės edukacijos, jaunimo įtraukties į aktyvią kultūrinę veiklą projektai, didelis dėmesys skiriamas regioniniam kultūriniam bendradarbiavimui.
Premija už geriausias kultūrines edukacijos veiklas vaikams įteikta vaikų rašytojui Tomui Dirgėlai, kuris skaitymu ir knygomis sudomina pačią įvairiausią auditoriją, net ir tuos vaikus, kurie nėra itin aktyvūs skaitytojai. Laureatas ne tik rašo knygas, bet ir kuria visą knygos, skaitymo, bendravimo apie knygas kultūrą.
Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanotos Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė. Socialinių mokslų daktarė, dėstytoja, teatro ir edukacinių projektų vadovė R. Kregždaitė ir gydytoja, Santarų klinikų vaikų kardiologė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja L. Kilaitė yra tarptautinės astronomijos olimpiados Lietuvoje organizatorės, aktyvios Jaunųjų astronautų sąskrydžio komandos narės.
Alfridas Pajuodis pelnė Kultūrinės edukacijos premiją už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą. A. Pajuodis – skulptorius, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokytojas, daugelyje Europos šalių kūręs menininkas. Jis yra įsteigęs „Mėnulio akmens“ skulptūrų parką – šiuolaikinio meno ekspoziciją po atviru dangumi. Laureatas veda edukacijas šeimoms, kultūros interesantams, grupėms su specialiaisiais poreikiais.
Taip pat įteiktos penkios Jaunojo kūrėjo premijos. Šia premija įvertinta vizualaus meno kūrėja Anastasija Sosunova už aktyvią ir išskirtinę kūrybinę veiklą vizualaus meno srityje, už inovatyvius ir aktualius tyrinėjimus tapatybių, galios ir šiuolaikinio folkloro kontekstuose.
Prozininkei Linai Simutytei Jaunojo kūrėjo premija skirta už unikalų tekstą ir originaliai konstruojamus siužetus debiutinėje apsakymų knygoje „Miesto šventė“, už platų kūrybiškumo spektrą bei sėkmingą literatūrinių ir tarpdisciplininių projektų įgyvendinimą.
Režisierė Gabrielė Uršulė Bartoševičiūtė Jaunojo kūrėjo premija apdovanota už indėlį į Lietuvos teatro meną, aktyvią, brandžią veiklą, pasižyminčią daugialypiais gabumais, veržlia energija ir efektingų kūrybinių rezultatų gausa.
Ši premija taip pat skirta šokėjų ir choreografių kūrybiniam duetui „Be kompanijos“ – Gretai Grinevičiūtei ir Agnietei Lisičkinaitei už reikšmingą ir svarų indėlį į Lietuvos scenos meną, drąsią ir inovatyvią kūrybą, atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat įvertintas solistas Romanas Kudriašovas už profesinį meistriškumą, svarų indėlį į muzikos meną, aktyvią koncertinę veiklą, kultūros sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą.
Metų debiuto premijos laureatu tapo režisierius, scenaristas ir montažo režisierius Jurgis Matulevičius už debiutinį vaidybinį ilgametražį filmą „Izaokas“, už indėlį į Lietuvos kino meną, Lietuvos vardo garsinimą.
Kultūros ministerijos premija už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje šiemet įvertinta ilgametražio filmo „Piligrimai“ kūrybinė komanda: režisierius Laurynas Bareiša, prodiuserė Klementina Remeikaitė, dailininkė Sigita Šimkūnaitė, operatorius Narvydas Naujalis ir garso režisierius Julius Grigelionis. Jų sukurta kino juosta 78-ajame Venecijos kino festivalyje pelnė geriausio filmo apdovanojimą (Juodojo liūto statulėlę) festivalio „Horizontai“ konkursinėje programoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu pasveikino mokslininkus, kurių 2019 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos kaip geriausios ir pelnė jiems laureatų vardus.
„Šiandienos pasaulis mums taip akivaizdžiai rodo, kad mokslas, žinios ir jų prasmingas taikymas gali išspręsti mus ilgai kamuojančias problemas, atsirandančius naujus iššūkius ir brėžti tvaraus, žalio gyvenimo perspektyvą. Jūs esate tie žmonės, kurie vedini smalsumo, žinių poreikio, atradimo džiaugsmo skonio jau dabar sukūrėte pačias geriausias disertacijas Lietuvoje. Tikiu, kad šios savybės tik stiprės ir taps ne tik Lietuvos mokslo ir inovacijų varomuoju varikliu, bet leis ir Europai, pasauliui dar tvirčiau žygiuoti ateities perspektyvos keliu, kur mokslo žinios mums visiems padės gyventi geriau”, – sveikindamas sakė šalies vadovas.
Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijos nugalėtoja tapo Lietuvos kultūros tyrimų institute Lauros Petrauskaitės apginta disertacija „Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai”. Geriausia gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslų disertacija – Kauno technologijos universitete Tito Braukylos apgintas mokslo darbas „Triogerio bazės fragmentą turinčių funkcinių molekulių optoelektronikai sintezė ir tyrimas”.
Anot prezidento, mokslas – nepaprastai didelė vienijanti jėga, neturinti sienų. Šalies vadovas išreiškė viltį, kad visų autorių mokslo kūrybos kelionei po pasaulį ne tik pradžią, bet ir puikius namus suteiks Lietuvos mokslo institucijos ir įstaigos. Bendraudamas su mokslininkais, valstybės vadovas palinkėjo, kad, būdami svarbūs Lietuvos ambasadoriai, nešdami pasauliui žinią apie save, neš ją ir apie Lietuvą.
Geriausios disertacijos konkursas – tai jau keturioliktus metus organizuojama tradicija. Konkursui buvo pateikta 60 disertacijų. 39 iš jų apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio, 21 – socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Šiais metais mokslininkų komisija, sudaryta iš 157 ekspertų, atrinko geriausias disertacijas. Laureatais pripažinti 11 jaunųjų mokslininkų. Geriausių 2019 m. disertacijų laureatams bus perduotos šalies vadovo padėkos.
Latvijos sostinėje Rygoje priešais parlamentą protestavo šimtai menininkų, rašytojų ir muzikantų dėl vyriausybės planų didinti mokesčius pajamoms, kurias jau ir taip smarkiai paveikė koronaviruso apribojimai.
Negana to, vyriausybė taip pat planuoja pristatyti naujų įdarbinimo sąlygų, paveiksiančių laisvai samdomus darbuotojus kūrybinėse industrijose.
„Muzikantai pandemijos metu negali koncertuoti“, – proteste reporteriams sakė dainininkas ir dainų autorius Ainaras Mielavas.
„Mes, lyginant su kitomis profesijomis, buvome paveikti smarkiausiai, tačiau vyriausybė didins mokesčius mūsų likusioms mažoms pajamoms, kurias gauname, kai mūsų dainos sugrojamos radijuje!“ – pridūrė jis.
Skulptorius Aigaras Bikšė sakė, kad menininkai po diskusijų su finansų ir kultūros ministrais sugalvojo idėją surengti „plytų protestą“. „Tai buvo pokalbis tarsi su plytų siena“, – teigė jis reporteriams ir pridūrė: „Tačiau kol kas į juos jų (plytų) nemėtysime.“
Statistika rodo, kad siūlomi pokyčiai Latvijoje paveiktų apie 39 tūkst. žmonių.
Naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse nurodoma, kad 1,9 mln. gyventojų turinčios Latvijos ekonomika šiemet susitrauks šešiais procentais.
Prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, pirmadienį Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ organizuoja meninę akciją „Tuščia vieta“. Ja, pasak aktorių profsąjungos, siekiama atkreipti dėmesį į vis prastėjančią kultūros padėtį, o ypač į menkus aktorių atlyginimus ir neadekvatų sprendimų priėmėjų pasirinkimą mažinti kultūros sektoriaus biudžetą.
Akcija „Tuščia vieta“ – tai viešas veiksmas, siekiantis atkreipti Seimo parlamentarų, Vyriausybės ir ypač Kultūros ministerijos dėmesį į aktorius ir jų darbą, kuris daugumos politikų vis dar yra nepelnytai nuvertinamas. Lietuvos aktoriai kelia reikalavimą: „nustokite aktorius laikyti „Tuščia vieta”!”
„Tuščios kėdės, pastatytos Nepriklausomybės aikštėje priešais Seimą – tai apeliacija į Seimo narius dėl ilgai ignoruotos srities finansavimo: „tuščiai vietai“ dalinamus tuščius pažadus, tuščią kultūros, kaip valstybės prioriteto įvardinimą. Būrys tuščių kėdžių – tai chroniškas politikų neveiksnumas ir bejėgystė. Tuščios kėdės – kultūros įstaigų tuštėjimas dėl vykdomos neadekvačios ir neteisingos kultūros politikos. Tuščios kėdės – apgailėtinas politikų ir sprendimų priėmėjų požiūris į tai, kad kultūrai finansavimas turi būti dar labiau mažinamas. Tuščios kėdės – dalies kultūros sektoriaus grupių išstūmimas į skurdo ir/ar nedarbo ribą, emigraciją, bet kokio orumo praradimą“, – sakoma Lietuvos aktorių gildijos pranešime.
„Dabartiniame politiniame ir socialiniame kontekste matoma vis ryškesnė takoskyra tarp skirtingose sferose dirbančių asmenų. Kultūros darbuotojai, kartu su mokslininkais, medikais, mokytojais, socialiniais darbuotojais, yra vieni iš tų, kurie kuria socialinį kapitalą, kultivuoja intelektinį ir kultūrinį identitetą, tačiau valstybės valdymo aparato yra nuvertinami ir uždirba beveik mažiausiai Europoje”, – teigia idėjos sumanytojas, aktorius Denisas Kolomyckis.
Šių metų pradžioje įsikūrusi Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija”, kuri jau dabar yra didžiausia Lietuvos aktorius vienijanti organizacija, savo poziciją dėl darbo sąlygų jau yra išreiškusi skirtingais lygmenimis. Lietuvos aktorius burianti gildija siekia prisidėti prie aktorių gerovės didinimo ir palankesnių darbo užmokesčio bei darbo sąlygų sudarymo.
Lietuvos pristatymui užsienyje skiriama daug dėmesio norint pritraukti daugiau investicijų, o ryškiausiai Lietuvai užsienyje atstovauja būtent kultūros lauko profesionalai. Apsilankymai teatre dažnam vidutiniškai ir daugiau uždirbančiam yra prestižo reikalas – tuo tarpu aktoriaus ir atlikėjo darbas yra vertinamas kiek daugiau nei minimalus atlyginimas.
Akcija „Tuščia vieta“ savo pristatoma menine instaliacija siekia, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. 50 procentų būtų padidinti nacionalinių ir valstybinių teatrų aktorių atlyginimai, o nuo 2020 m. sausio 1 d. atlyginimai būtų padidinti dar 30 procentų – tai leistų aktorių atlyginimams priartėti prie šalies vidurkio; atšaukti nurodymą 2019 m. nacionaliniams ir valstybiniams teatrams susimažinti biudžetus 15 procentų; įpareigoti Kultūros ministeriją sugriežtinti teatrų vadovų kontrolę naudojant jiems patikėtas lėšas. Pasak aktorių, teatrų bendruomenė iš kultūros ministrės Lianos Ruokytės – Jonsson iki šiol nesulaukia reikiamo dėmesio sprendžiant susikaupusias problemas, tad jie siekia, kad ministrė nedelsiant užmegztų konstruktyvų dialogą su teatrų bendruomene.
A.Stasiulevičius pažymėjo, jog dailininkas yra reikalingas tam, kad žmoguje mažintų destrukciją. Susirūpinęs tapytojas tęsė: „Politikas reikalingas mažinti destrukciją visuomenėje. Pasižiūrėkime, kiek mūsų mene yra destrukcijos. Kalbėkime apie ŠMC, kuris ištisai propaguoja destrukciją – nusižudymo būdus, seksą ir pan. Kas vakar įvyko prie Seimo rūmų – taip pat pagimdyta destrukcijos mene. Tai galime pavadinti menine akcija „langų daužymas.” Kalbėtojas kvietė pamąstyti apie tai, kad menas turi harmonizuoti. Ką padaryti, kad mūsų menininkai teiktų ramybę, harmoniją. Ministerija dailininkų neremia. Antai su Pilies draugija atėjęs į Kultūros ministeriją su pasiūlymais, kad istorijai reikalingi paveikslai, iš ministerijos sekretoriaus Kvietkausko išgirdo, jog ministerijai paveikslų nereikia. Ministerijai istorijos nereikia. Kokius darbus ministerija siunčia į užsienio parodas? Kaip skiriamos nacionalinės premijos?