Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai.
Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų.
„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.
„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.
Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.
V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm
Kam priklausys žemė
“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.
Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.
2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.
Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.
Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.
Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu vyrauja teisinis nihilizmas.
Naujieji Vokietijos Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiai iki kitos savaitės vidurio atidėjo sprendimą dėl pasitraukimo iš koalicijos su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), praneša dpa.
Ši žinia paskelbta sekmadienį, dieną po to, kai SPD pirmininkais buvo išrinkti du mažai kam žinomi politikai – buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų ministras Norbertas Walteris-Borjansas ir parlamentarė Saskia Esken.
Jie teigė palaikysiantys bendradarbiavimą su CDU, jeigu bus iš naujo deramasi dėl koalicijos sąlygų.
Tačiau vėliau SPD paskelbė, kad sprendimas dėl to, likti koalicijoje, ar ne, nukeltas iki ketvirtadienio. Kitą savaitę Berlyne įvyks socialdemokratų kongresas ir dėl šio klausimo spręs partijos nariai.
Naujieji SPD lyderiai nori, kad CDU sutiktų kelti minimalų atlyginimą ir daug investuotų į infrastruktūrą bei priemones nukreiptas prieš klimato atšilimą.
Pastaraisiais metais SPD populiarumas itin nusmuko, o socialdemokratų rėmėjai pasirinko kraštutinių dešiniųjų arba kairiųjų partijas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.
Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.
Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.
Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai. Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.
Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.
Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.
Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.
Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas
Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2”, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino lemtinga šalies istorijai Berlyno sienos griūties prieš 30 metų dieną. Ji tai pareiškė šeštadienį per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas.
„Lapkričio 9-oji – lemtinga diena Vokietijos istorijai“, – sakė kanclerė. „Mes šiandien taip pat prisimename 1938 metų pogromų aukas, prisimename nusikaltimus Vokietijos žydams, padarytus naktį iš lapkričio 9-osios į 10-ąją“, – pabrėžė ji.
„Lapkričio 9-oji atspindi tiek siaubingus, tiek laimingus mūsų istorijos momentus, moko mus ryžtingai priešintis neapykantai, rasizmui ir antisemitizmui“, – pabrėžė A. Merkel. „Ši diena mus ragina ginti laisvę ir demokratiją, žmogaus orumą ir teisinį valstybingumą“, – pridūrė politikė.
Anot kanclerės, prie Berlyno sienos griūties prisidėjo ir įvykiai Rytų Europoje. „Taiki revoliucija Vokietijos Demokratinėje Respublikoje turėjo drąsių pavyzdžių“, – sakė A. Merkel. Ji priminė „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje, „Chartiją 77“ Čekoslovakijoje, manifestacijas Baltijos šalyse ir Vengrijoje. „Raginimas siekti laisvės sukūrė naujas demokratijas Vidurio ir Rytų Europoje. Vokietijai ir Europai pagaliau pavyko susivienyti“, – pareiškė politikė.
Pasak jos, laisvė ir demokratija nėra kažkas savaime suprantama, jas reikia nuolat ginti.
Memorialas Bernauerio gatvėje laikomas vienu iš padalytos Vokietijos simbolių. 1961 metais pradėjus statyti Berlyno sieną, namai vienoje gatvės pusėje atsidūrė rytinėje miesto dalyje, o palei juos einantis šaligatvis – vakarinėje.
Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankosi Indijoje. Vokietija ir Indija susitarė plėsti bendradarbiavimą klimato kaitos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir keliose kitose srityse – derybas kanclerė pradėjo pasirašiusi keletą susitarimų, pranešė „Deutsche Welle“.
Penktadienį A. Merkel Naujajame Delyje susitiko su Indijos premjeru Narenda Modžiu. Dėl sveikatos problemų, skambant valstybių himnams, kanclerė sėdėjo.
A. Merkel ir N. Modis prie prezidentūros rūmų pasirodė be apsauginių kaukių, nors miestą šiomis dienomis gaubia baisus smogas, – pasak JAV ambasados atstovų, kenksmingų dalelių ore yra 19 kartų daugiau už Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugų maksimumą.
Per dviejų dienų vizitą sostinėje A. Merkel lankysis Naujojo Delio metro stotyje, kur veikia Berlyne įsikūrusios „Bombardier Transportation“ įmonės traukiniai, kanclerė taip pat nuvažiuos į priemiestyje esančios Vokietijos ir Indijos automobilių detalių gamybos įmonės būstinę.
A. Merkel ir N. Modis turėtų aptarti prekybos ir investavimo klausimus, taip pat užsienio politikos bei saugumo problemas.
„Norime kiek labiau sutvirtinti mūsų dvišalius santykius – mokytis iš Indijos, tačiau kartu rūpintis mūsų techninių pasiekimų plėtra Indijoje“, – sakė A. Merkel.
Tai jau penktosios derybos per dvejus metus, kai vykdomi dvišaliai Vokietijos ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimai. Aukšto rango Vokietijos delegacijoje taip pat yra užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, žemės ūkio ministrė Julia Klöckner bei švietimo ministrė Anja Karliczek.
Vokietija yra svarbiausia Indijos prekybos su ES partnerė. Per 2017–2018 finansinių metų laikotarpį tarp dviejų šalių įvykdyta 19,6 milijardo eurų vertės prekyba, šis rodiklis išaugo 17 proc. nuo prieš tai buvusių metų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „nieko“ nedarant dėl Ukrainos. Šį kaltinimą D. Trumpas metė liepą per pokalbį telefonu su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tai matyti iš trečiadienį Baltųjų rūmų paskelbtos pokalbio stenogramos.
A. Merkel kalbėjosi su juo apie Ukrainą, per pokalbį sakė D. Trumpas. „Tačiau ji nieko nedaro“, – pridūrė. JAV prezidentas tęsė: „Vokietija beveik nieko nedaro dėl jūsų. Viskas, ką jie daro, tai tik kalba“, – aiškino D. Trumpas V. Zelenskiui. Daugelis Europos šalių esą elgiasi panašiai. JAV dėl Ukrainos daro „daug dagiau“ už Europos šalis.
Stenograma paskelbta kilus skandalui dėl per pokalbį su V. Zelenskiu išsakyto D. Trumpo reikalavimo pradėti tyrimą prieš demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno sūnų. Stenograma patvirtina, jog D. Trumpas prašė, kad Ukrainos teisėsauga atliktų tokį tyrimą.
Dalyje pokalbio, kur kalbama apie JAV ir ES santykius su Ukraina, V. Zelenskis pritaria JAV prezidentui. „Taip, jūs visiškai teisus“, „tikrai šimtu procentų“, – sako Ukrainos vadovas, reaguodamas į D. Trumpo mestus kaltinimus A. Merkel ir europiečiams.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą žlugusia INF sutartimi (vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis. – ELTA), kuri tris dešimtmečius buvo kertinė Europos saugumo sutartis, ir patvirtino, kad Vokietija tęs vadovavimą tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje bei vykdys oro kontrolės Baltijos šalyse misiją.
„Aš labai apgailestauju, kad Rusija pažeidė INF sutartį, ir tai buvo sąlyga bei priežastis, dėl ko nutraukta sutartis. Taigi ginkluotas apribojimas Europoje susvyravo ir jo dabar išvis nėra. Dėl to mes su NATO partneriais darysime viską, kad būtų siekiama tolesnio nusiginklavimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje, surengtoje Berlyne po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, sakė A. Merkel.
Vokietijos kanclerė patikino, kad toliau Baltijos šalyse bei Lietuvoje vykdys oro policijos misiją.
„Vokietija yra NATO narė ir elgsis kaip partnerė, o mūsų dalyvavimas Lietuvoje ir Estijoje yra suderintas su NATO ir su priešakiniu sustiprintu dalyvavimu. Mes norime išnaudoti savo privalumus ir savo dalyvavimą NATO ir kartu su dvidešimt kitų šalių vykstame į Afganistaną, ir tai toliau darysime. Taigi visais NATO klausimais mes prisijungsime“, – kalbėjo A. Merkel.
Tuo tarpu prezidentas G. Nausėda pasidžiaugė Vokietijos pagalba bei bendradarbiavimu krašto gynyboje.
„Turime puikų bendradarbiavimą su Vokietija. (…) Tikiuosi, kad tikrai ateityje turėsime dar daugiau galimybių, potencialo plėtoti santykius karinėje srityje tiek įsigydami karinę įrangą, tiek ir sulaukdami paramos konkrečiai vienoje iš svarbiausių Lietuvai sričių, tai yra, kaip efektyviai įgyvendinti ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą. Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šitoje srityje bus labai reikšminga“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Reaganas) ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Vasario pradžioje JAV paskelbė vienašališkai pasitraukiančios iš INF sutarties, nes mano, kad Rusija ją pažeidinėja. Netrukus tą patį padarė ir Rusija.
„Mes apgailestaujame, kad Rusija neparodė noro ir nesiėmė jokių akivaizdžių veiksmų, kad grįžtų prie savo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo“, – teigiama NATO rugpjūčio pradžioje išplatintame pranešime.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, kur susitiks su federaline kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.
Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.
Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.
Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.
Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.
Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.
Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gynė jos migracijos politiką ir su ja susijusius sprendimus.
A. Merkel teigė mananti, kad 2015 metų rugsėjį paskelbtas jos nutarimas Vengrijoje įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams atverti Vokietijos sienas buvęs teisingas.
Susitikime su Šiaurės rytų Vokietijos gyventojais kanclerė teigė esą turėjusi susigyventi su faktu, kad jos sprendimas, Vokietiją įpareigojęs priimti didžiules migrantų grupes, A. Merkel ir jos vyriausybei sukėlė labai daug problemų.
„Vis dėlto visada sakysiu, kad tai buvo teisinga – sugebėjome padėti žmonėms humanitarinės krizės akivaizdoje“, – teigė A. Merkel.
Kanclerė taip pat nurodė, kad Vokietija turėtų ne tik stengtis puoselėti šalies gerovę, bet ir pripažinti, kad yra tarptautinės bendruomenės dalis. „Privalome galvoti ne tik apie save“, – teigė ji.
Kalbėdama apie migrantų gelbėjimą Viduržemio jūros regione, A. Merkel skelbė, kad pasaulis turi laikytis „humanitarinių taisyklių“. Ji taip pat kritikavo kontrabandos ir prekybos žmonėmis operacijas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama. Antradienį ji drauge su naująja Moldovos premjere Maja Sandu sėdėjo ant kėdžių, kai buvo grojami abiejų šalių nacionaliniai himnai.
Po pakartotinių drebulio priepuolių per viešus pasirodymus kanclerė jau praėjusią savaitę taip elgėsi priimdama Danijos ministrę pirmininkę Mettę Fredriksen.
A. Merkel ir M. Sandu vėliau ketino aptarti dvišalius santykius bei Europos politikos ir regionines temas.
A. Merkel praėjusiomis savaitėmis per viešas ceremonijas triskart patyrė drebulio priepuolius.
Pirmą kartą kanclerė nevaldomai drebėti pradėjo birželio 18-ąją, kai šalyje viešėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Birželio 27 dieną A. Merkel vėl ištiko drebulys, šį kartą – sakant kalbą Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. Trečią kartą ji ėmė drebėti liepos 10-ąją, kai priėmė Suomijos vyriausybės vadovą Antttį Rinnę.
Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sunegalavo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad vyriausybės vadovė, stovėdama ant raudono kilimo, svyruoja ir akivaizdžiai blogai jaučiasi.
Šalia buvę žmonės taip pat atkreipė į tai dėmesį.
Po to kanclerė ir prezidentas išėjo vesti derybų ir susitiko su žurnalistais po maždaug pusantros valandos. Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus apie A. Merkel sveikatą, ji atsakė: „Po to aš išgėriau mažiausiai tris stiklines vandens. Matyt, jų man ir trūko. Dabar jaučiuosi labai gerai“.
Pastarosiomis dienomis Berlyne nusistovėjo karšti orai, termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių.
Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, – liaupses tęsė X. Bettelis.
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas neseniai viešėjo Vokietijoje. Berlyne jis buvo susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Nikolos Pašiniano karikatūra
Vizitas – kaip vizitas. Kad N.Pašinianas buvo linkęs girtis neva Armėnijoje labai sėkmingai įgyvendinamomis politinėmis ir ekonominėmis reformomis – nieko užsienyje nebestebina. Kad N.Pašinianas prašė Vokietijos finansinės paramos, – taip pat suprantama. O kaip gi kitaip? Oficialusis Jerevanas visąlaik šantažavo Vakarus reikalaudamas pinigų, tarsi Armėnija būtų viena iš sąžiningiausių ir įtakingiausių Europos Sąjungos bei JAV partnerių Rytuose.
Nikola Pašinianas tebemeluoja
Glumina nebent tai, kad į klausimus, kaip gi oficialusis Jerevanas linkęs sureguliuoti teritorinį konfliktą su Baku, Armėnijos premjeras atsakė demagogiškai – pažerdamas melo ir klastočių. Bendroje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir ponia A.Merkel, N.Pašinianas tebesilaikė ne sykį viešai tarptautiniuose renginiuose pagarsintos versijos. Esą dėl Kalnų Karabacho priklausomybės tartis privalo Armėnija, Azerbaidžanas ir Kalnų Karabache gyvenanti kažin kokia tauta. Armėnų premjeras bandė įtikinti Vokietijos visuomenę, kad Kalnų Karabache šiuo metu gyvenantys armėnai – tai mažai ką bendro su Armėnijoje gyvenančiais armėnais turinti nacija.
Be abejo, tai – melas. Nėra jokios Kalnų Karabacho tautos. Egzistuoja tik Armėnija, kuri, demagogiškai prisidengdama „tautos teise apsispręsti”, siekia paslėpti savo negražius darbelius – Kalnų Karabacho regiono okupciją. Armėniški gudravimai siekiant įsitvirtinti karine jėga užimtose žemėse – akivaizdūs. N.Pašinianas prie derybų stalo bando pasodinti po okupacijos Kalnų Karabache apgyvendintus armėnų kolonistus (kartu su tais, kurie gyveno iki tol), puikiai suprasdamas, jog ir tie, ir anie (ir gyvenusieji iki tol, ir atvežtieji) vargu ar kada nors sutiks pripažinti Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą. Tokiu klastingu būdu N.Pašinianas trokšta Azerbaidžanui primesti nelygiavertes derybas, kada krašto likimą nulemti patikima tik vienai pusei. O štai azerbaidžaniečių, kurie Kalnų Karabache gyveno nuo neatmetamų laikų ir sudarė daugumą, bet iš ten buvo klasta ir jėga išvyti, – teisė sugrįžti į gimtuosius namus visiškai ignoruojama.
Minėtas N.Pašiniano akiplėšiškumas nepriimtinas ne tik Azerbaidžanui, bet ir tarptautinei Vakarų visuomenei (taip pat ir Lietuvai), pripažįstančiai, jog Kalnų Karabacho regionas, remiantis tarptautine teise, iš Azerbaidžano atplėštas neteisėtai.
Ypač į akis
krenta N.Pašiniano išsisukinėjimai, esą jis turįs teisę derėtis su Azerbaidžanu
tik kaip Armėnijos lyderis, o kalbėti „tos Kalnų Karabache gyvenančios tautos
vardu“ – negali.
Mafijos šiokiadieniai
Akivaizdu, kad Vokietijoje armėnų ministras pirmininkas nebuvo linkęs ieškoti teisingų, sąžiningų būdų, kaip sureguliuoti jau keletą dešimtmečių trunkantį karinį konfliktą. Bet premjeras nebuvo linkęs reaguoti ir į Vokietijos spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie šalyje siautėjančius „įteisintus vagis“, priklausančius organizacijai „armėnų mafija“. Kaip teigia „Der Tagesspiegel“, Vokietijoje šiuo metu iškelta 14 baudžiamųjų bylų 42 asmenims, kurie įtariami priklausą organizacijai, pakrikštytai „armėnų mafija“. Šis nusikaltėlių sindikatas įtariamas plaunant nelegaliai uždirbtus pinigus, sukčiaujant, smurtaujant.
Rusiški naikintuvai
Taip pat N.Pašinianas nebuvo linkęs kalbėti ir apie Rusijos dosnumą parduodant 4 daugiafunkcinius modernius karinius naikintuvus. Keturi naujutėlaičiai SU-30CM parduodami Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms žymiai žemesnėmis kainomis nei komercinės.
Be to,
Rusija, pigiai parduodama Armėnijai naujutėlaičius, pačių moderniausių
modifikacijų naikintuvus, dar skyrė ir kreditą. Tas kreditas – ne toks mažas. Apie
100 milijonų JAV dolerių. Remiantis rusų spaudos pranešimais, Armėnijai už
juokingai mažą kainą parduodami naikintuvai pagaminti Irkutske. Armėnų lakūnai,
kuriems teks valdyti šiuos naikintuvus, bus apmokyti Rusijoje. Greičiausiai –
nemokamai.
Armėnija dar
2010-aisiais metais siekė atnaujinti savo karines oro pajėgas. 2012-aisiais
metais ji bandė Rusijoje įsigyti net 12 karinių modernių naikintuvų. Bet dėl
finansų stygiaus šio sumanymo buvo priversta atsisakyti.
Taigi vietoj
12 naikintuvų – tik keturi naikintuvai. Užtat – juokingai mažomis kainomis.
Dar viena detalė: Rusija padovanojo Armėnijai modernų raketų kompleksą „Iskander M“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo dėl Europoje augančio nacionalizmo ir ragino atgaivinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kai ji ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašė naują Vokietijos ir Prancūzijos draugystės sutartį.
Ką Lietuvai žada naujoji Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis? EPA – ELTA nuotraukoje: Emanuelis Makronas ir Angela Merkel.
„Populizmas ir nacionalizmas stiprėja visose mūsų šalyse“, – A. Merkel sakė Acheno miesto rotušėje susirinkusiems Prancūzijos, Vokietijos ir Europos pareigūnams.
Sutartis pasirašyta abiem šalims minint 56-ąsias Paryžiuje pasirašytos Eliziejaus sutarties metines. Eliziejaus sutartį 1963 m. sausio 22 d. pasirašė tuometis Prancūzijos prezidentas Charles’is de Gaulle’is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
Nauja draugystės sutartimi siekiama stiprinti Vokietijos ir Prancūzijos draugystę, perkelti dvišalius santykius į „naują lygį“ ir pasiruošti iššūkiams, su kuriais XXI amžiuje susiduria abi šalys ir Europa.
Vokietijos saugumo tarnybos neturi duomenų, kad dėl programišių surengtos šalies politikų ir garsenybių atakos būtų nukentėjęs vyriausybės vidaus tinklas. Tai penktadienį pranešė Federalinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI).
„Šiuo metu nėra duomenų, kad buvo paveiktas vyriausybės tinklas“, – sakoma pranešime.
Anksčiau pasirodė informacija, kad nežinomi programišiai paskelbė internete šimtų Bundestago deputatų, televizijos laidų vedėjų ir žurnalistų asmeninius duomenis. Pasak laikraščio „Bild“, tarp politikų, kurių duomenys buvo nutekinti, – ir kanclerė Angela Merkel. Įsilaužėliai paviešino jos priimamojo fakso numerį, vieną elektroninio pašto adresą ir kelis laiškus.
Į internetą pateko politikų telefonų numeriai ir adresai, taip pat dalis partijų dokumentų – paraiškos dėl dalyvavimo suvažiavimuose, dalyvių sąrašai ir t. t. Kai kuriems dokumentams jau keleri metai. Kai kuriais atvejais programišiams pavyko prieiti prie deputatų asmeninių dokumentų – sąskaitų, bankų pavedimų, kredito kortelių duomenų, susirašinėjimo su artimaisiais.
Žiniasklaida sieja kibernetinę ataką su dešiniaisiais aktyvistais, kadangi ji aplenkė populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujosios Krikščionių demokratų sąjungos lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer populiarumas palyginti su praėjusių metų rugsėju gerokai išaugo. Tai rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią žiniasklaidos grupės RTL užsakymu surengė sociologijos tarnyba „Forsa“, rezultatai.
A.Merkel yra populiarumo reitingo lyderė ir po savo sprendimo nebevadovauti Krikščionių demokratų sąjungai. Ja pasitiki 60 procentų apklausos dalyvių. Antrąją vietą užėmė A. Kramp-Karrenbauer (55 procentai), trečiąją – vienas iš Žaliųjų vadovų Robertas Habeckas (50 procentų).
Apklausoje dalyvavo kiek daugiau kaip 1 tūkstantis Vokietijos piliečių, ji buvo surengta gruodžio 19-20 dienomis.
Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai.
Ypatingo dėmesio
susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų
dėmesiui siūlome teisininko, dr. Christiano
Wirtho pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“
Dr. Christian Wirth, AFD partija. Youtube.com nuotr.
Gerbiamosios ponios ir ponai, noriu pradėti pareikšdamas
padėką savo ir visų partijos Alternatyva
Vokietijai parlamentarų vardu renginio globėjui Arvydui Juozaičiui ir šios
konferencijos organizatoriams ponams Gintarui Songailai ir ponui Algiui
Avižieniui. Dėkojame už pakvietimą, už Jūsų atliekamą darbą ir suteiktą
galimybę kalbėti čia, gražiame Vilniaus mieste.
Svečiavausi čia jau šių metų vasario mėnesį ir jau tada
konstatavau, jog konservatyvių patriotiškai nusiteikusių lietuvių ir vokiečių
pažiūros yra labai panašios ir tikrai yra daug daugiau to, kas mus sieja, nei
aspektų, kurie mus skirtų. Pirmiausia mus sieja meilė mūsų tėvynėms, mūsų
tautoms, kultūrai ir tradicijoms, kurias mes puoselėjame ir norime išsaugoti.
Per paskutinius metus Europos Sąjungos veikla kėlė grėsmę
šioms vertybėms arba net bandė tikslingai jas panaikinti. Slenkantis švietimo
lygio mažinimas, suverenumo teisių atėmimas iš nacionalinių valstybių, euro
gelbėjimo akcijos ir vis labiau pučiama eurocentralizacija šiuo metu įgyja
neokomunistinių tendencijų. Tuo tikslu kuriami vis didingesni beprotiški
projektai, kaip antai Europos armija, kuri yra ne tik žingsnis į vieningą europinę
valstybę, bet kelia pavojų taikai Europos viduje ir už jos ribų.
Nuo 2015 metų rugsėjo mūsų šalys ir mūsų bendra europinė
kultūra susiduria su dar didesniu imanentiniu pavojumi…
Ponios ir ponai, neabejotinai supratote, apie ką aš
kalbu. Žinoma, kalbu apie migracijos bangą, kuriai plisti leido Angela Merkel
per savo vienasmeniškai pasirinktą neatsakingą politiką.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Atvėrusi sienas 2015 metų rugsėjo mėnesį visiems
migrantams, ponia Merkel pažeidė tiek Gyvenamosios
vietos ir Prieglobsčio įstatymų
bei Konstitucijos 16a straipsnio nuostatas, tiek ir galiojančią ES teisę, o
būtent Reglamentą „Dublinas III“. Ji paprasčiausiai neinformavo aukščiausiojo
Federalinės vyriausybės kontrolės organo – Bundestago – apie savo sprendimą ir
tokiu būdu šis sprendimas nebuvo įteisintas. Nepaisant visų viešų debatų,
nepaisant visų akivaizdžių pasekmių, Bundstage nevyko jokių debatų ir nebuvo
priimta jokio sprendimo šiuo klausimu!
Nepaisant rimtų įstatymų pažeidimų, ponia Merkel šio
klausimo neapsvarstė ir su Europos kaimynais, kurie visi buvo pastatyti prieš
įvykusius faktus ir iki šiandien sprendžia šių jos veiksmų sukeltus padarinius.
Daugelis šių valstybių jau uždarė savo sienas ir taiko tikslingas priemones
prieš tokį nekontroliuojamą masišką antplūdį. Austrija ir Italija, taip pat Vyšegrado
valstybės, kurių priekyje yra Vengrija, sėkmingai pasipriešino merkelinei
Vakarų Europos savigriovos politikai ir todėl yra šmeižiamos Vokietijos ir
tarptautinėje spaudoje. Alternatyva Vokietijai sveikina šį pasipriešinimą ir
pasisako už aiškią sienų uždarymo politiką bei išsiuntimą visų nelegalių ir
kriminalinių migrantų, kurie nuo 2015 m. atvyko ne tik į Vokietiją, bet ir į
visą Europą.
Merkel elgesys yra visiškai neatleistinas ir didelė
tikimybė, jog Europai tai dar brangiai atsieis. Todėl mes, Alternatyva
Vokietijai, įteikėme prašymą Konstituciniam teismui išnagrinėti institucinį
kaltinimą prieš Angelos Merkel vyriausybę, kad ji būtų patraukta atsakomybėn
dėl išdavikiško elgesio Vokietijos tautos bei kitų Europos tautų atžvilgiu,
kurios taip pat nukentėjo dėl tokio jos elgesio.
Nuo 2015 m. į Vokietiją atvyko daugiau kaip 2 milijonai
vadinamųjų pabėgėlių. Paduota daugiau kaip 1.6 mln. prašymų suteikti
prieglobstį.
Daugiausia pabėgėlių atvyko iš Sirijos, Afganistano,
Eritrėjos, Nigerijos, Somalijos ir Sudano: tai tik dalis migrantų kilmės šalių.
Net iš Turkijos per šiuos metus atvyko 8.700 avantiūristų pabėgėlių. Labai
didelis klaustukas, ar tikrai jie visi yra atvykę iš karo zonų arba galėtų būti
traktuojami kaip patiriantys politinį persekiojimą.
Klausimas dėl tų žmonių tikrosios tapatybės taip pat
dažnai lieka neatsakytas. Nuo migracijos bangos pradžios tapo įprasta, kad
dauguma atvykstančių į Vokietiją savo asmens dokumentus arba išmesdavo prieš
atvykdami į Europą, arba nuslėpdavo juos nuo tarnybų ir tvirtindavo neturintys
jokių dokumentų. Taip jie susikurdavo sau galimybę nurodyti tokią kilmės šalį,
kuri vėlesnės procedūros metu suteikdavo jiems galimybę gauti leidimą pasilikti
šalyje. Kad geriau atrodytų statistikos skaičiai, Vokietijos tarnyboms buvo
aiškiai nurodyta tikėti kiekvieno pabėgėlio pateikiama versija ir nepatikrinus
registruoti visus jų duomenis.
Kaip minėta, teisę gauti prieglobstį turi tik pabėgėliai
iš karo zonų ir dokumentais įrodomą politinį persekiojimą patiriantys asmenys.
Asmenys, atvykstantys iš saugių trečiųjų šalių, neturi konstitucinio pagrindo
prašyti prieglobsčio. Tinkamai taikant Vokietijos įstatymus, jiems turėtų būti
neleidžiama įvažiuoti į šalį. Suprantama, kad tam reikėtų tinkamai veikiančios
pasienio kontrolės, kurią, kaip visi žinome, Angela Merkel panaikino 2015
metais.
Deja, Vokietijoje yra daug advokatų, kurie pajuto, kad
migracijos krizė atneš jiems daug pelningos veiklos, ir jie, puikiai žinodami,
jog elgiasi nederamai, atstovauja šiems asmenims teismuose, išrūpindami jiems
leidimą būti arba visam laikui likti šalyje, nors jų klientų teiginiai apie jų
kilmę yra greičiausiai pramanyti ir/arba negali būti iki galo išaiškinti. Visa
tai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau trūkstant pajėgumų ir
politinės valios atitinkamose institucijose tai nėra išsiaiškinama iki galo.
Atvykus beveik 2 milijonams įvairių tautybių žmonių,
kurie didžiąja dalimi yra musulmonų tikėjimo, o jų socialiniai įgūdžiai nė iš
tolo nepanašūs į mūsiškius, Vokietijoje labai išaugo tam tikros rūšies
kriminalinių veikų skaičius.
Iš žiniasklaidos Jums neabejotinai yra žinoma, jog Vokietijoje
beveik nebūna dienos, kad neįvyktų kokie nors seksualinio priekabiavimo,
prievartavimo, užpuolimų peiliu ar žmogžudysčių atvejai.
Pabėgėliai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip išaugo nepilnamečių ir jaunimo nusikaltėlių skaičius
tarp ne Vokietijos piliečių, įtariamų nusikaltimo padarymu, ypač akivaizdžiai
matome iš 2015/2016 m. statistikos duomenų. Iš nusikaltimo padarymu įtariamų
vokiečių 2016 m. nusikaltėlių skaičius sumažėjo 50 110. T.y. nusikaltimo padarymu įtariamų vokiečių skaičius
sumažėjo 3,4 proc. Per tą patį laikotarpį nusikaltimo padarymu įtariamų ne Vokietijos
piliečių skaičius padidėjo 4,6 proc., t.y. 41 800. Negalima tiksliai nustatyti,
ar didelė dalis kriminalinių nusikaltėlių iš tikrųjų yra nepilnamečiai, ar
priskirtini nepilnamečių baudžiamajai teisei, nes pabėgėliai mėgsta nurodyti
netikrą amžių.
Nors
pabėgimo priežastys daugelyje šalių, pavyzdžiui, Sirijoje, nebėra tokios akivaizdžios,
kaip anksčiau, o daugelyje regionų ir padėtis normalizavosi, bet federalinė
vyriausybė net nebando grąžinti pabėgėlių į jų tėvynes. Daug problemų iškyla
siekiant išsiųsti iš šalies tuos pabėgelius, kurių prašymai dėl prieglobsčio
suteikimo buvo atmesti. Dėl tokių asmenų išleidžiamos lėšos kartais siekia
kelis milijonus. Galima sakyti, jog Vokietijoje susikūrė net savotiška nauja
ekonomikos šaka: atskiros organizacijos, taip pat advokatai specializavosi,
kaip vilkinti užsieniečių išsiuntimą iš Vokietijos. Migrantai konsultuojami,
kaip sukliudyti išsiuntimą.
Dažniausiai
pateikiama pažyma apie kokią nors simuliuotą traumą, kurią išrašo į tą reikalą
įtraukti gydytojai. Kitos galimybės užkirsti kelią išsiuntimui: pabėgėliai kur
nors paslepia savo vaikus, arba jau įlaipinti į lėktuvą migrantai ima stipriai triukšmauti,
todėl pilotas priverčiamas dėl atitinkamų skrydžio reikalavimų tokiems asmenims
neleisti skristi.
Dabartinė
ponios Merkel vadovaujama vyriausybė siekia ir čia pagražinti statistiką – mat,
net tie asmenys, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti, gali
tapti tikraisiais migrantais, jei jie dirba bent patį paprasčiausią darbą.
Į
Vokietiją kas mėnesį vis dar atvyksta ir įteikia prašymus dėl prieglobsčio
suteikimo po 10 000 migrantų. Negana to, kad nepertraukiamai plūsta migrantų
minios, ES ir Jungtinės Tautos planuoja naujus Europos kultūrai svetimų žmonių
srautus į Europą.
Viena vertus, jau egzistuoja ES
perkėlimo programa. Ji numato kasmet permanentiškai perkelti į Europą po 50
000 pabėgėlių, kuriems „ypač“ reikia apsaugos. Paskirstymo kvotas nustatys ne
atskiros valstybės, jos bus nustatomos ES lygmeniu. Tai yra globa, kuri būdinga
beveik diktatoriškam Europos Sajungos organų elgesiui.
Kita programa, apie kurią Jūs, galbūt, ne taip seniai išgirdote, yra Jungtinių Tautų migracijos sutartis. Todėl
Jūsų šalies labui norėčiau
pastebėti, jog apie šį pavojingą
susitarimą, kuriuo turėtų būti legalizuota nelegali migracija, Lietuvoje
pirmieji prabilo ir turėjo drąsos pasakyti teisybę Arvydas Juozaitis ir Algis
Avižienis, o ne grupelė konservatorių, kurių tarpe buvo ir asmuo, kuris vasario
mėnesį prieš pat mums atvykstant atšaukė kvietimą.
Jungtinių
Tautų migracijos sutartis sukels neregėto
masto pabėgėlių srautus į Europą. Priklausomai nuo to, į kuriuos asmenis šiuo klausimu
kreipiamasi, į Europą išsirengusių
žmonių skaičius galėtų siekti nuo 20 iki
300 milijonų. Iš to kylantis pavojus akivaizdus. Nekontroliuojamos, o vėliau
legalizuotos migracijos padaryta žala kultūrai būtų neatitaisoma. Ne tik
galimai, bet visiškai realiai iškiltų pavojus, jog negrįžtamai būtų sunaikintos
senosios Europos tautos ir jų prigimtinė kultūra.
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Kol dar nepasiektas vadinamasis „point of no return“ (taškas, prie kurio
negrįžtama), dabar reikia veikti bendrai. Esame susidūrę su uždaviniu, kuriam analogų veltui ieškotume istorijoje. Mūsų
laikų ekologiniai fašistai ir neokomunistai Europos tautoms paskelbė karą. Jie
teigia, jog visa tai nori sunaikinti tautinės Europos jėgos, iš tikrųjų yra
priešingai. Šie suklaidinti žmonės savo
sergančią Europos Sąjungą painioja su Europa ir su per tūkstantmečius
susiformavusia kultūra ir tradicija. Vieninteliai žmonės, kurie suvokia Europai
iškilusią grėsmę, esame mes, Europos tautų patriotai, ir mes esame ne tie,
kurie nori sugriauti Europą, mes norime išsaugoti Europą ir jos tautas mums,
mūsų vaikams bei visoms būsimoms kartoms. Todėl džiaugiuosi, kad patriotinės ir
tautinės Europos partijos ir sąjūdžiai vis labiau kontaktuoja, bendrauja ir
suvokia, jog bendardarbiavimas turi esminės reikšmės sėkmei.
Bet mes nesirengiame, lyg kokie visažiniai, kištis į kurios nors tautos
reikalus, tik norime bendrai imtis mums bendrai rūpimų temų. Šiuo požiūriu
pirmiausia turime skirti dėmesį masinės migracijos temai ir rasti jos
sprendimus. Be to, svarbus yra ir euro klausimas bei liūdna ES finansinė
padėtis, taip pat eurocentrizmo silpninimas, o su tuo susijęs ir suvereniteto teisių grąžinimas
valstybėms. Tai tik kelios temos. Žinoma, tai nereiškia, jog bus atsisakyta
savitarpio pagalbos. Bet kiekvienu
atveju tik esant savitarpio sutarimui. Bet juk kiekviname blogyje visada esti
ir kai ko gero, o grėsmėje slypi ir šansas. Pasinaudokime juo, kad
sukurtume suverenių tautinių valstybių
Europą, tėvynių Europą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį tvirtai gynė nuosaikų kursą, kurio laikėsi 18 metų vadovaudama Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Kanclerės pasisakymas nuskambėjo partijai renkant naująjį vadovą.
CDU renkant naują lyderį, A. Merkel gina savo politinį palikimą. EPA-ELTA nuotr.
Sutikdama ilgas atsistojusių partijos delegatų ovacijas, dalies kurių akyse žibėjo ašaros, o rankose buvo plakatai su užrašais: „Ačiū, šefe“, akivaizdžiai susijaudinusi A. Merkel teigė, kad jos vadovaujama CDU laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus, nes liko ištikima savo principams.
„Sunkiais laikais turėtume nepamiršti savo krikščioniškos ir demokratinės pozicijos“, – pabrėžė kanclerė.
Kalbėdama apie visame pasaulyje plintantį populizmą ir tai, ką pavadino bendrų vakarietiškų vertybių krize, A. Merkel tvirtino, kad tvarkai, kurią ji gynė, kyla pavojus.
„Ar tai būtų daugiašališkumo atmetimas, ar grįžimas prie nacionalizmo, ar tarptautinio bendradarbiavimo susiaurinimas iki sandorių sudarinėjimo ar prekybos karai, … hibridiniai karai, visuomenių destabilizavimas melagingomis naujienomis ar mūsų ES ateitis – mes, krikščionys demokratai, akis į akį susidūrę su tokiais iššūkiais, privalome parodyti, ką galime“, – kalbėjo kanclerė.
Pagrindiniai pretendentai pakeisti A. Merkel CDU vadovės poste – dabartinė partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer ir teisininkas Friedrichas Merzas – nesutaria, ar partija turėtų tęsti kanclerės kursą, ar jo atsisakyti.
Trečiasis kandidatas, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, itin kritiškai vertina 2015-aisiais A. Merkel priimtą sprendimą į šalį įsileisti daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų. Jo galimybės laimėti rinkimus laikomos ribotomis.
Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus baudžiamojo persekiojimo objektas!
(…)
Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.
Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:
„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktą. Gruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims, kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“ išplėtimas. Migracijos kritika bus nusikalstamos veikos sudėtis.
O žiniasklaidos organai [rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.
Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už „neapykantos kalbą“. (…)“
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .
De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.
„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo formavimą
Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.
(…)
Norint įgyvendinti šį įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes
a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;
(…)
b) (…)
c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu.
1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.
Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.
Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .
Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.
