Ukrainos palaikymo mitingas Vilniuje Katedros aikštėje. mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Paminėti pirmųjų karo Ukrainoje metinių penktadienį sostinėje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Renginio pradžioje tylos minute pagerbti žuvę Rusijos sukeltame kare.
Surengtame mitinge žmonės dalyvavo nešini Ukrainos, Lietuvos vėliavomis, taip pat Ukrainą palaikančiais plakatais ar Ukrainos nacionaliniu simboliu tapusiomis saulėgrąžomis. Gausiai susirinkusi minia skandavo Ukrainą palaikančius šūkius, nešėsi plakatus, skirtus agresorei Rusijai: „Haga laukia Putino“, „Visi rusai yra kalti“.
Renginyje dalyvavo ir kalbas sakė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas bei Ukrainos ambasadorius Petro Bešta. Šlovė Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kalbą sakiusi premjerė pažymėjo, kad Kremliaus sukeltas brutalus karas suvienijo Lietuvos žmones – jų tikslu tapo pagalba Ukrainai.
„Mes išvydome pilietišką, drąsią ir solidarią Lietuvą“, – teigė I. Šimonytė.
Nuo 21 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks koncertas, kuriuo bus užbaigta mėnesį trukusi akcija „Radarom!“. Šios akcijos tikslas buvo surinkti pinigų ir nupirkti Ukrainą galinčius apsaugoti modernius radarus.
Ketvirtadienį bus paminėtos pirmojo tiesiogiai išrinkto Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 90-osios gimimo metinės.
Pažymint šią sukaktį, numatyta Prezidento A. M. Brazausko pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse.
Vėliau minėjimas persikels į Seimo plenarinį posėdį. Iš Seimo tribūnos kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Seimo narys Gintautas Paluckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Antanas Vinkus.
Seimo Vitražo galerijoje planuojama atidaryti fotografijų parodą „Tarp dviejų epochų: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“. Parodą pristatys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas Vincas Ramutis Gudaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko patarėjas užsienio politikai Justas Vincas Paleckis ir Seimo narys Gintautas Paluckas.
Paroda veiks iki šių metų spalio 10 d. Ją aplankyti galima penktadieniais, atvirų durų valandomis.
Dar vienas A. M. Brazauskui skirtas minėjimas rengiamas ketvirtadienį vakare Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Beje, jis buvo šių rūmų atstatymo iniciatorius, jų atkūrimo komisijos vadovas.
Diskusijose apie A. M. Brazauską kaip asmenybę ir jo indėlį į valstybės kūrimą ketina dalyvauti Prezidentas Valdas Adamkus, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, Nepriklausomybės Akto signataras, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kunigas Ričardas Doveika, Prezidento A. M. Brazausko dukra Laima Mertinienė.
1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje gimęs A. M. Brazauskas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Seimo Pirmininkas, XII ir XIII Vyriausybių Ministras Pirmininkas, Lietuvos Prezidentas.
Kaip primena Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas, 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose ir visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose už jį balsavo 1 mln. 200 tūkst. piliečių. 1993–1998 m. jis formavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas.
A. M. Brazausko kadencijos laikotarpiu buvo pateikti prašymai priimti Lietuvos Respubliką į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis, kartu su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu Vilniuje surengta Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų konferencija „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“, o su Baltijos valstybių prezidentais 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija. Prezidentas inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymą. Likimas lėmė ir tai, kad po dešimtmečio, jau einant Ministro Pirmininko pareigas, A. M. Brazauskui teko pasirašyti ir svarbiausias naujausių laikų Lietuvos valstybės tarptautines sutartis – Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.
„Istorinis A. M. Brazausko vaidmuo itin reikšmingas Lietuvos kairiųjų jėgų politiniame lauke. Jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. gruodžio mėn. nusisuko nuo Maskvos, suardydama TSKP partinį monolitą ir pasirinkdama savarankiškos Lietuvos politinės jėgos kelią“,- pažymi Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.
Vėlesniais metais A. M. Brazauskas svariai prisidėjo prie Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos – dviejų pagrindinių Lietuvos kairiųjų politinių jėgų – konsolidacijos į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. 2001 m. sausio 27 d. jungtiniame suvažiavime A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2007 m. gegužės 19 d. jam suteiktas LSDP garbės pirmininko vardas.
A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Lietuvos savanoriai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Lietuvoje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 31-osios metinės.
Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį išsirikiuos visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Istoriniu kalaviju bus apdovanota geriausia 2021 metų savanorių kuopa – Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa, pagerbti Garbės savanoriai, karių savanorių darbdaviai, padėta gėlių prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje, Nežinomo kareivio kapo ir Antakalnio kapinėse.
31-ųjų KASP įkūrimo metinių proga iš istorinės KASP patrankos nuaidės salvės Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
Tylos minute bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 m. sausio 17 d. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus. Šiuo metu KASP kariai savanoriai tarnauja visoje Lietuvoje dislokuotose kuopose, taip treniruodamiesi ginti savo gimtąsias vietas, kuriose gyvena ir dirba. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Azerbaidžano sostinė Baku. EPA – ELTA nuotr.
Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį gedėjo tūkstančių žmonių, žuvusių per trumpą, bet žiaurų karą dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės. Tai buvo pirmosios pastarojo konflikto metinės.
Abiejų šalių gyventojai pagerbė žuvusiuosius tylos minute ir susirinko į atminimo pamaldas bažnyčiose bei mečetėse pasimelsti už tos, kurie žuvo per šešias kovų, pratrūkusių pernai rugsėjo 27 d., savaites.
Per karą dėl kalnų regiono kontrolės gyvybės neteko maždaug 6500 žmonių, abi šalys žėrė abipusius kaltinimus karo nusikaltimais. Karas baigėsi lapkritį Rusijos tarpininkautomis paliauboms, kai Armėnijai teko atiduoti Baku dalį ginčijamų teritorijų, kurias ji kontroliavo dešimtmečius.
„Mes amžinai laikysime savo kankinius savo širdyse“, – sakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, jo kreipimąsi į tautą transliavo televizija. „Jei matysime, kad mūsų žmonėms ar valstybei gresia naujas pavojus, mes ir vėl sutriuškinsime Armėnijos fašizmą“, – sakė jis.
Vidurdienį vietos laiku eismas visame Azerbaidžane buvo sustabdytas, praeiviai visoje šalyje sustojo tylos minutei. Tūkstančiai karių žygiavo Baku centre, nešini kare žuvusių karių nuotraukomis.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienio rytą padėjo vainiką Jerevano karinėse „Eralbur“ kapinėse, paskui lankėsi karo veteranų medicinos centre.
„Lenkiuosi mirusiųjų atminimui ir jų šeimoms“, – feisbuke rašė Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Sekmadienio vakarą apie 3 tūkst. armėnų, paminėdami karo aukas, surengė eitynes su žibintais iš sostinės Jerevano centro į memorialines kapines.
Kalnų Karabacho etniniai armėnai atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, po to sekęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių. Tuo metu armėnai perėmė anklavo ir septynių gretimų Azerbaidžano rajonų – maždaug 20 proc. šalies teritorijos – kontrolę. Pernai prasidėjus naujam karui Baku atgavo dalį Karabacho ir visus aplinkinius rajonus.
Maskva dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių šioje srityje paliauboms prižiūrėti.
Abi šalys pateikė prašymus Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindamos viena kitą karo nusikaltimais.
Tūkstančiai žmonių Maskvoje pagerbė B. Nemcovo atminimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Vakarų valstybių diplomatai ir tūkstančiai rusų Maskvoje paminėjo šeštąsias opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo metines, praneša AFP.
B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.
Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.
„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras. Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.
Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.
Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.
Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.
Suprantama, gimtadienio proga kiekvienas stengiasi surasti ir pažymėti tik gerąsias solinezanto savybes. Tik vargu ar tai tinka, paminint politinį gimtadienį ir dar palyginant politinį solinezantą su jo pirmtaku pastarojo nenaudai.
Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Seime Ramūnas Karbauskis aukštai įvertino Prezidento sukalbamumą. Jis įsitikinęs, kad šalies vadovas yra stiprus, o vis labiau pasigirstantys nuogąstavimai, kad Prezidentūros institucija yra silpnesnė, nei kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu, nėra pagrįsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.
Pasak jo, jeigu G. Nausėda imasi ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis nėra silpnas, o atvirkščiai – rodo savo stiprybę. „Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija. Tai yra silpnumas, – tvirtino R. Karbauskis. – Ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti nėra kažkoks tai silpnumas.“
Kalbai pakrypus apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, „valstiečių“ lyderis pasidžiaugė, kad dabartinis šalies vadovas neprimeta savo griežtos nuomonės, kaip kad, esą, darytų D. Grybauskaitė.
„Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso. Būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi. O dabartinis prezidentas pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, tačiau mes turime kitą nuomonę“, – konstruktyviu prezidento G. Nausėdos bendravimu džiaugėsi R. Karbauskis.
Gyrė Prezidentą dauguma kalbėjusių. Tik dvi nuomonės buvo atsargesnės.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pastebėjo, kad pirmuosius G. Nausėdos ir paskutiniuosius Dalios Grybauskaitės prezidentavimų metus lyginti nėra korektiška. Pasak jos, lyginti aštuonerių metų D. Grybauskaitės patirtį su vos vienerių metų dabartinio šalies vadovo patirtimi tiesiog negalima.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Panašiai kalbėjo ir TS-LKD partijos pirmininkas, opozicijos pirmininkas Seime Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, nors šalies vadovas nusipelno įvertinimo kaip „žmogus, aktyviai ieškantis savo politinės pozicijos politiniame gyvenime“, tačiau Prezidentui vis dėl to neretai trūksta drąsesnio žodžio.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiosios Seimo daugumos lyderio džiūgavimas dėl sutarimo su Prezidentu leidžia paklausti, o gal mes jau turime Lietuvoje naują politinę koaliciją – prezidentas Gitanas Nausėda + Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis + Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Kuo čia dėtas V. Tomaševskis? Ogi – R. Karbauskio paminėtoje kitokioje valdančiosios daugumos nuomonėje, negu Prezidento, susisiekimo ministro istorijoje.
Argi Prezidentas negalėjo viešai bent paprašyti Seimo valdančiosios daugumos imtis interpeliacijos susisiekimo ministrui, kurią, spėju, ir opozicija palaikytų. Valdančioji dauguma turėtų rimtai susimąstyti, kaip atsisakymas patenkinti tokį Prezidento prašymą atsilieps Seimo rinkimų spalio 11 rezultatams.
Tačiau Prezidentas, matyt, vardan naujos politinės koalicijos stabilumo viso labo nurodė, kad dėl Seimo pozicijos ministro atžvilgiu kaltas V. Tomaševskis (pasirodo, diriguojantis Seimui, net nebūdamas Seimo nariu, – K.S.).
Dar prieš tai Prezidentas, kurio reitingai tebėra aukšti ir jis įtakoja visuomenės nuomonę sau palankia kryptimi, šitaip prognozavo būsimo Seimo valdančiąją daugumą:
„Yra nemaža tikimybė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie (LVŽS) turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją“, – interviu TV3 žinioms gegužės 26 d. sakė šalies vadovas.
Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kurioje teirautasi, kas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Joje pirmavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė su 18,5 proc. R. Karbauskio rezultatas – 2,2 proc.
Pasakykite man, kaip partija, už kurios lyderį pasisako 2,2 proc. respondentų, naujajame Seime gali tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją. Nebent visos partijos ir Prezidentas rinkimų išvakarėse susivienytų prieš partijų reitinguose pirmaujančią TS-LKD. Sąmoningai, ar ne, Prezidentas, panašu, jau suka šia kryptimi.
