Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad korupcijos byla, kurioje jis kaltintas ir pirmos instancijos teismo išteisintas dėl korupcinių veikų, buvo užsakyta politinės opozicijos – konservatorių, kadangi 2016 metais Liberalų sąjūdis buvo stipri politinė jėga, jai buvo prognozuota pergalė tuometiniuose Seimo rinkimuose. O užtrukęs teisinis procesas, jo manymu, buvo „užprogramuotas“ kaltinimo autoriaus.
„Nekyla abejonių, kad ši byla turinti užsakovą. Paminėčiau konservatorius, bet jie apsiskaičiavo, tuometinius rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme sakė E. Masiulis.
„Įprastai mūsų teismai veikia greitai ir efektyviai. Todėl esu įsitikinęs, kad tokio ilgo proceso priežastys buvo užprogramuotos yra kaltinimo autoriaus ir tyrėjų“, – pridėjo jis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas tikino, kad byloje pateikti kaltinimai ir įtarimai buvo sukonstruoti dirbtinai ir pasitelkiant fantaziją, o ne realybę.
„Vėliau, bylos eigoje, buvo papildyti įtarimai, nors jie Vilniaus apygardos teismui nebuvo skundžiami, matyt pats žmogus nebetikėjo kaltinimais“, – paminėjo jis.
E. Masiulis tvirtino, kad jo automobilyje rasti pinigai – 90 tūkst. eurų, tai verslininko Raimondo Kurlianskio paskola, kurios šiam reikėjo nekilnojamajam turtui įsigyti. Jo teigimu, gegužės 10 d. vykdytos kratos filmuotoje medžiagoje užfiksuoti ne tik paimti pinigai, bet ir šios paskolos susitarimas. Eligijus Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant to, kad pareigūnai žinojo, jog yra paskolos susitarimas, jie nuo pirmos ikiteisminio tyrimo sekundės ignoravo, bandė nutylėti, slėpti tą faktą“, – sakė jis.
Bylos duomenimis, per visas kratas vykdytas 2016 metų gegužę, pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Buvęs politikas tvirtino, kad visi šie pinigai pateisinami ir neegzistuoja įrodymų, kad jis ar jo šeima dalyvavo finansiniuose nusikaltimuose ar gyveno ne pagal pajamas.
„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gavau pastovias pajamas ir Seimo nario algą. Mūsų šeimai padeda pasiturintys tėvai. Anksčiau nebuvau trauktas į teismą už finansinius nusikaltimus. Nėra jokių duomenų, kad aš ar mano šeima turi dideles sąskaitas užsienio bankuose ar turto, kurio šaltiniai nenustatyti. Taigi valstybinis kaltintojas nenustatė akivaizdaus gyvenimo ne pagal pajamas požymių“, – aiškino E. Masiulis.
Jis pareigūnus ir teisėsaugos institucijas kaltino sąmoningai formavus apie jį neigiamą visuomenės nuomonę, kūrus neigiamą įvaizdį dar net nepareiškus kaltinimų ir neatlikus kratos.
„Įjungus propagandinę teisėsaugos mašiną buvau pasmerktas. Iš tikrųjų reikia nuteikti visuomenę, kad nuspręstų, kad kaltas ir murkdytų. Kad kiekvienas išėjimas į gatvę reikalautų milžiniškų valios pastangų“, – pasakojo buvęs politikas.
„Krata automobilyje dar nebuvo atlikta, bet laikraščiai jau rašė, kad toks dalykas įvyko“, – minėjo jis.
Taip pat E. Masiulis stebėjosi, kad yra kaltinamas ėmęs kyšius už politinius sprendimus, kurių nedarė ir už tai, kad balsuotų už įstatymų projektus, kurių nepalaikė. Jo manymu, vos tik radus pinigus, imta ieškoti, kaip galima pritempti kaltinimus kyšininkavimu.
„Vienoje iš pataisų, už kurias esu kaltinamas, kad balsavau dėl kyšio, net nebuvau balsavęs. Tad nežinau, dėl ko esu kaltinamas ir turiu gintis“, – sakė jis.
Visgi, jis apgailestavo, kad R. Kurlianskio paskolos susitarimas nebuvo registruotas notariškai, kadangi ši paskola buvo panaudota kaip pretekstas sugriauti jo gyvenimą.
„Esu tik žmogus, kuris padariau klaidą ir neįvertinau, net nepagalvojau, kad pas notarą tinkamai neįforminta paskola gali sugriauti mano karjerą ir gyvenimą“, – tvirtino E. Masiulis.
E. Masiulis tvirtino, kad įrašytos jo pokalbių šifruotės yra iškraipytos, todėl kėlė klausimą, ar tai nepadaryta sąmoningai norint „pritempti“ įrodymus prie kaltinimų.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat, anot jo, pirmos instancijos teismui prokuratūra buvo pateikusi daugiau kaip 80 liudytojų sąrašą, kuris vėliau buvo išplėstas iki daugiau nei 100 asmenų kurie buvo teismo išklausyti. Visgi, jo teigimu, nei vienas iš liudytjų nepatvirtino iškeltų kaltinimų.
„Bet nė vienas liudytojas akivaizdžiai nepaliudijo ir nepatvirtino prokurorų surašytų kaltinimų, nors tai buvo jų pakviesti liudytojai“, – teigė E. Masiulis.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Ketvirtadienį byloje paskutinį žodį turėtų tarti V. Gapšys.
Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kartoja, kad 90 tūkst. eurų iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo kaip paskolą investicijai nekilnojamajam turtui pajūryje. Jis tikino, kad pas notarą paskolos nepatvirtino, nes tiesiog pasitikėjo R. Kurlianskiu.
Šią versiją E. Masiulis pakartojo antradienį Apeliacinio teismo, kuris tęsė „MG Baltic“ policinės korupcijos bylos nagrinėjimą, posėdyje. Jis taip pat atsakė į teisėjų klausimus.
E. Masiulis kaltintas 106 tūkst. eurų dydžio kyšio priėmimu iš buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidento R. Kurlianskio už Liberalų sąjūdžio veikimą koncerno naudai. Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas buvo sulaukęs kaltinimų dėl kyšio paėmimo už įtaką renkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.
E. Masiulis teisme pakartojo savo versiją dėl iš R. Kurlianskio gautų pinigų. Jis tikino planavęs investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje, tačiau bankas esą pateikė jam netinkantį pasiūlymą. Pasak E. Masiulio, jis R. Kurlianskiui apie norą pasiskolinti iš jo pinigų užsiminė dar 2015 m. gruodį.
„R. Kurlianskis aptakiai pasakė, kad apsvarstytų tokią galimybę“, – prisiminė E. Masiulis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis tvirtino, kad galiausiai R. Kurlianskis sutiko jam paskolinti 90 tūkst. eurų, tai esą padarė 2016 m. gegužės 10 d.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis klausė E. Masiulio, kodėl šis paskolą iš R. Kurlianskio nepatvirtino pas notarą. Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, tai būtų buvęs paprastesnis kelias. (…) Tai buvo tam tikras pasitikėjimo klausimas. R. Kurlianskį aš pakankamai gerai pažinojau. Man buvo paprasčiau, jam užteko paskolos raštelio. Labai daug aplinkybių sukrito“, – į klausimą atsakinėjo E. Masiulis.
Jis tvirtino, kad paskola iš R. Kurlianskio investicijoms į nekilnojamąjį turtą duota grynais pinigais. E. Masiulio teigimu, kiti kratos metu pas jį 2016 m. gegužės 12 d. rasti pinigai – 16,2 tūkst. eurų – buvo skirti tuometinės žmonos seseriai, kuri jau anksčiau buvo investavusi į nekilnojamąjį turtą pajūry.
Galiausiai teisėjas A. Bielskis paklausė E. Masiulio, kodėl jis 2016 m. gegužę kelias dienas su savimi nešiojosi apie 100 tūkst. eurų siekiančią sumą.
„Pasitikėjimas savimi. Kas Gedimino prospekte, prospekto vidury mane užpulti gali?“, – atsakinėjo E. Masiulis.
MG Baltic. ELTA nuotr.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras V. Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslan Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras Justas Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų buvo išteisinti penki fiziniai asmenys.
Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jiems skiriant valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlytas bausmes, rašoma pranešime spaudai.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.
Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Raimondo Kurlianskio, Eligijaus Masiulio, Vytauto Gapšio, Šarūno Gustainio bei Gintaro Steponavičiaus bei juridinių asmenų kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindusių vieno Lietuvos koncerno vieno iš vadovų R. Kurlianskio kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario ir buvusio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio kaltę dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, Seimo nario, buvusio politinės Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio kaltę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario Š. Gustainio kaltę dėl kyšininkavimo bei buvusio Seimo nario G. Steponavičiaus kaltę dėl piktnaudžiavimo.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti vieno didžiausių Lietuvoje koncerno kaltę dėl papirkimų ir prekybos poveikiu nusikaltimų, o politines partijas Liberalų sąjūdiį bei Darbo partiją pripažinti kaltomis dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. MG Baltic. ELTA nuotr.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nekomentuoti „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, išteisinamojo nuosprendžio, Prezidentūros teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė pažymi, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, todėl, jos teigimu, niekas kitas negali spręsti dėl žmogaus kaltės.
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Šovienė.
Prezidentūros teisės grupės vadovė akcentuoja, kad atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus dėl bylos sprendimo turėtų ne politikai, advokatai ar prokurorai, tačiau teisėjai, kurie ir priėmė atitinkamą sprendimą.
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra labai svarbūs dar du aspektai: tai, kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą ir kaip teismas geba paaiškinti sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ir, matyt, ne tik kalbant apie šią bylą, bet bendrai kalbant apie teismų darbą, reikėtų paminėti tai, kad visuomenė susikuria nuomonę būtent apie teismų darbą, būtent apie tai, kaip jie vykdo teisingumą, pagal tai, kaip jie paaiškina visuomenei labiausiai rūpimus klausimus. Ir ne advokatas, ne prokuroras, ne bylos šalys, ne politikai, bet būtent teisėjas ar teisėjų kolegija tai gali padaryti geriausiai“, – teigė J. Šovienė.
Visgi, jos teigimu, dažnu atveju nagrinėjant teismo bylas operatyvumo ir informacijos apie bylos sprendimą pritrūksta, o tai, anot J. Šovienės, nekuria pasitikėjimo nei teismais, nei pačia valstybe.
„Ir, deja, šių paminėtų dalykų neretai ir pritrūksta. Nepakanka turbūt pasakyti, kad teismai yra nepriklausomi, todėl, kaip reikia, taip ir sprendžia. Taip, teismai yra nepriklausomi vykdydami teisingumą, tačiau teismai yra valstybės dalis, visuomenės dalis, ir jie prisiima atsakomybę už tai, kaip vystosi valstybė, kaip kuriasi demokratijos tradicijos, tai aš manyčiau, kad būtų galima jau dabar išmokti tam tikras pamokas tiek teismų bendruomenei, tiek teismų vadovams“, – kalbėjo Prezidentūros teisės grupės vadovė.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
