Olga Karač. ELTA / Dainius Labutis
Žmogaus teisių aktyvistė ir tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė iš Baltarusijos Olga Karač atmeta visus Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Visiškai nesutinku su bet kokiais VSD argumentais. Matome akivaizdžius pavyzdžius, kai žmonės atvirai dirba režimui, net jei nėra laikomi grėsmėmis. O žmonės, kurie dirba demokratijai, žmogaus teisėms, yra laikomi grėsmėmis ar prieš juos organizuojamos provokacijos Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė O. Karač. „Kaip man įrodyti, kad paskelbta netiesa? Jei VSD mano, kad aš esu iš kitos pusės (…), tai, prašau, deportuokime mane į Baltarusiją. Deportuokime mane į Baltarusiją ir pamatysite, kas nutiks“, – kalbėjo O. Karač.
Nori likti gyventi Lietuvoje
Kaip anksčiau skelbė Migracijos departamentas, tais atvejais, kai asmuo dėl grėsmės jo gimtojoje šalyje negali būti į ją grąžintas, Lietuva gali jį išsiųsti ir į trečiąją šalį. Tačiau tam reikalingas tiek paties asmens, tiek jį priimančios šalies sutikimas.
Vis dėlto, pasiteiravus, ar O. Karač nesvarsto išvykti į kitą Europos šalį, jei ji pasisiūlytų ją priimti, moteris patikino, kad apie tokią galimybę nesvarsto ir nori likti būtent Lietuvoje.
Olga Karač. ELTA / Dainius Labutis
„Man patinka Lietuvoje, gyvenu čia 10 metų ir nenoriu palikti Lietuvos. Todėl lieka du variantai – arba aš čia, arba Baltarusijoje“, – teigė baltarusių aktyvistė.
„Esu labai pikta ir aš neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė. Jokios informacijos niekam nesu siuntusi. Neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje“, – kalbėjo O. Karač.
Advokatą nustebino Migracijos departamento sprendimas
O. Karač advokatas Rytis Satkauskas sako, kad jam atrodo keista tai, jog Migracijos departamentas, remdamasis vienu ir tuo pačiu argumentu, priėmė du atskirus sprendimus.
„Negaliu pasakyti, kad Olga buvo nustebinta sprendimo. Bet aš buvau nustebintas. (…) Migracijos departamentas pripažino Olgai jos gimtojoje šalyje kylančias grėsmes, tačiau atsisakė suteikti prieglobstį. Šis sprendimas nėra paremtas įstatymu. (…) Manau, kad teismas turės galimybę patikrinti savo sprendimo teisėtumą“, – pažymėjo R. Satkauskas.
„Suteikti jai leidimą laikinai gyventi – atskiras sprendimas. Jis paremtas tuo pačiu argumentu – grėsme jos gimtojoje šalyje. Todėl keista, kad du sprendimai buvo priimti remiantis tuo pačiu argumentu“, – teigė O. Karač advokatas. VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija
Jis taip pat pažymi jau kreipęsis į teismą su prašymu paaiškinti, kodėl Migracijos departamento sprendimas dėl O. Karač prieglobsčio užtruko.
„Prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti per 6 mėnesius. Šį sprendimą departamentas nagrinėjo metus. Todėl jau paprašėme teismo patikrinti, kodėl tai užtruko“, – akcentavo R. Satkauskas.
O. Karač advokato teigimu, apskųsti Migracijos departamento sprendimą O. Karač turi vieną savaitę. Savo ruožtu teismas, pažymi R. Satkauskas, turės 2 mėnesius jam išnagrinėti.
„Ketiname apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Yra dvi teismo instancijos, kurioms dar galima apskųsti Migracijos departamento sprendimą“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška sako, kad norint apsisaugoti nuo grėsmių iš Baltarusijos reikėtų labiau kontroliuoti iš jos į Lietuvą patenkančius asmenis.
„Į Lietuvą per dieną įvažiuoja tūkstančiai baltarusių ir pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, tai uždaryti sieną tokiam vadinamajam smulkiajam turizmui, ne verslui, ne nesankcionuotam verslui, bet tokiam turizmui“, – LRT televizijai antradienį teigė A. Januška.
Pasak Kovo 11-osios Akto signataro, pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusi žmogaus teisių aktyvistės iš Baltarusijos Olgos Karač istorija yra „dalis hibridinio karo“. Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turėtų laikytis aiškios pozicijos.
„Turėtume būti ir svetingi, ir teisingi, t. y. su tais baltarusiais, kurių įvažiavo keliasdešimt tūkstančių, bet, aišku, jeigu yra tokių atvejų kaip Olgos Karač ir panašių, reikia labai principingai elgtis (…). Nežinau, ar jie turi gyventi Lietuvoje, ar ne, bet, manau, kad reikia bent jau poziciją aiškią turėti“, – svarstė A. Januška.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tai tvirtino portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareiškė, kad priežastys, lėmusios sprendimą, jog O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Antradienį O. Karač atmetė visus VSD pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pareiškė ketinanti skųsti Migracijos departamento sprendimą.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad dėl papildomų Rusijos ir Baltarusijos piliečių saugumo patikrų išaugo įstaigos darbuotojams tenkantis darbo krūvis. Dėl to, pasak jos, skiriant prioritetą šiam klausimui, departamentas vėluoja atlikti kitus darbus.
„Stengiamės iš paskutiniųjų. Galiu patikinti, kad, nepaisant mūsų finansinių problemų, dirbantys darbuotojai atlieka darbą nuoširdžiai ir išsamiai. Dėl kylančių darbo apimčių darbo kokybę mes stengiamės maksimaliai išlaikyti stabilią“, – trečiadienį LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
„Bet, aišku, tada stoja visi procesai – tiesiog prasideda to paties verslo nepasitenkinimas, kad mes pradedame vėluoti kitus sprendimus priimti, nes, žinoma, prioritetas saugumo patikroms, o tai užima didelę dalį mūsų dabartinio darbo“, – pripažino ji.
Nuo pernai lapkričio į šalį atvykstantieji Rusijos ir Baltarusijos piliečiai privalo užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Tokia prievolė taikoma visiems rusams ir baltarusiams, teikiantiems prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
Mano, kad finansavimas departamentui turi didėti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad finansavimas Migracijos departamentui turi didėti. Pasak jo, veikiausiai apie tai bus diskutuojama ir derantis dėl kitų metų valstybės biudžeto.
„Kasmet, kai svarstomas biudžetas, (…) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas visada pritarė idėjai siūlyti padidinti (finansavimą – ELTA) Migracijos departamentui – tiek atlyginimams, tiek kitai veiklai“, – LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.
„Neišvengiamai kitą rudenį turėsime diskusiją – aš už tai, kad tokia svarbi institucija būtų dar geriau finansuojama“, – patikino jis.
Praėjusią savaitę profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į šalies politikus, pažymėdami, kad Migracijos departamentas dėl mažų darbuotojų atlyginimų ir todėl atsiradusio jų trūkumo bei žymiai padidėjusio darbo krūvio greitu metu negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Pasak profsąjungos, jeigu šis klausimas nebus išspręstas, rudenį departamento specialistai gali masiškai palikti darbą.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Nors Vidaus reikalų ministerijos siekis įteisinti migrantų apgręžimo politiką sulaukia kontroversiškų vertinimų, neteisėtos migracijos krizę valdžiusio Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pabrėžia – tik ši priemonė padėjo sugrąžinti sienų kontrolę bei atremti dar 2021-aisiais Baltarusijos režimo sukeltą hibridinę ataką. E. Gudzinskaitės teigimu, asmenys „nebėga nuo karo, bado ar maro“, todėl ir kalbėti apie prieglobsčio teikimą nėra prasmės.
„Reikia įvertinti, kad mes gyvename kitose realijose. Ir tie teisės aktai dėl žmogaus teisių, visa prieglobsčio sistema ES, jos ištakos yra iš tų laikų, kai pabėgėliai bėgo nuo karo, maro, bado, nuo tikrų persekiojimų. Ir tuo metu išties pabėgėlis buvo tas, kuris gyveno palapinėje, badaudavo, bet jis džiaugdavosi, kad turi gyvybę“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
„Bet dabar mes turime pabėgėlius, kurie nebėga nuo karo, bado ar maro. Aišku, yra išimčių, bet didžioji plūstanti masė – tai žmonės, kurie ieško geresnio gyvenimo. Galbūt kažkas tuo metu ten neturi darbo, bet neturėti darbo nėra tas pats, kas yra grėsmė mirti nuo bado. Ir didžioji masė turi pinigų susimokėti už padirbtus dokumentus, pasus, padirbtas tapatybes, turi pinigų sumokėti gabentojams, atvežantiems juos į Europą. Tai yra visai kiti migrantai, tai prieš juos turi būti ir priemonės kitokios“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento direktorės teigimu, tiek ir Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasakę, kad „galimybė atvykti į kitą valstybė ir joje apsigyventi nėra prigimtinė teisė“.
„Tai valstybės prerogatyva nustatyti, ką įsileisti, o su išimtimi prašyti prieglobsčio“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.
Pasak jos, nauja realybė reikalauja ir naujų teisės aktų, o vienas tokių – migrantų apgręžimo politiką įtvirtinantis įstatymas.
„Situacija pasikeitė ir reikia kitokių teisės aktų. Mes pamatėme, kad tik atstūmimas padėjo sugrąžinti sienų kontrolę, suvaldyti tuos srautus. Ir tai turi būti įteisinta ir aiškiai pasakyta, kokiomis sąlygomis turi vykti atstūmimas. Tai vienareikšmiškai to reikia, nes tik tada bus galima įtvirtinti būtinus standartus“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad sausio mėnesį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, įstatymo projektą Seimui ketinama teikti artėjančios pavasario Seimo sesijos metu.
Tuo tarpu nevyriausybės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dar sausį pateiktoje 2022-ųjų stebėsenos atskaitoje kritikos praėjusių metų rugpjūtį Lietuvoje pradėtai taikyti vadinamajai „apgręžimo“ politikai negailima. Nors išplatintame dokumente organizacijos atstovai pažymi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius teikė rekomendacijas atsakingiau pasirūpinti „apgręžiamų“ žmonių išgyvenimo poreikiais, vis tik, pasak jų, realių pasikeitimų įgyvendinta nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak jų, nė vienas iš stebėtojų kalbintų asmenų, kurie prieš tai buvo „apgręžiami“, nenurodė, kad „apgręžimo“ metu jiems buvo suprantamai paaiškinta, kur ir kokiu būdu galima kreiptis dėl prieglobsčio.
Opozicija įstatymo projektą taip pat vertina skeptiškai. Socialdemokrato Gintauto Palucko nuomone, VRM iniciatyva yra absoliučiai nereikalinga, mat, pažymi politikas, ne visą ekstremaliomis sąlygomis susiformavusią praktiką yra būtina įforminti teisės aktais. Įstatymo projekto būtinybe abejoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, nors būtina užtikrinti valstybės saugumą, privalu garantuoti ir žmogaus teises.
Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.
Įsigaliojus tvarkai, kad leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė neslepia nuostabos – kasdien nuo dešimties iki dvidešimties apklaustųjų nurodo, kad pritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje. E. Gudzinskaitė pažymi, kad pateikta informacija turi lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl pasilikimo šalyje – palaikantys karą privalo išvykti iš Lietuvos.
„Dabar visiems Rusijos, Baltarusijos piliečiams, taip pat ir kitų pilietybių asmenims galime duoti apklausą. Ten prašome išsamiai papasakoti apie savo praeitį, apie ryšį su karinėmis žvalgybos struktūromis, išreikšti savo požiūrį į karą Ukrainoje. Ir išties mane labai nustebino tai, kad santykinai daug gauname pasakymų – kiekvieną nuo 10 iki 20 – kad pritaria karui, palaiko tai, kas vyksta Ukrainoje“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė pabrėžia, kad tokiems asmenims leidimai gyventi Lietuvoje nėra išduodami. Taip pat, nurodo E. Gudzinskaitės, dažnu atveju asmens prašymai nėra patenkinami ir dėl kitų priežasčių.
„Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl nustatytų ryšių. Tada konsultuojamės su trimis tarnybomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu. Išsamiai vertiname pateiktą informaciją ir, jei konstatuoja, kad žmogus kelia grėsmę ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, priimamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi ir jį išsiųsti“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė nurodė, kad vykdomose apklausose yra užduodami aštuoni asmeniniai klausimai ir dar du apie požiūrį į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Klausiama, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos pradėtą karą. Ir kai kurie sako, kad yra apolitiški, kad jų nedomina tie reikalai. Bet, kai esi tokioje situacijoje ir vyksta karas, tu negali sėdėti ant dviejų kėdžių. Tai iš tiesų stebina, kiek daug žmonių yra Rusijos pusėje“, – sakė E. Gudzinskaitė.
E. Gudzinskaitė svarsto, kad kai kurių asmenų nevienareikšmiškas kalbėjimas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje gali būti paveiktas dėl vis dar turimų ryšių su Kremliumi. Pavyzdžiui, pasak jos, rusai, palaikantys Ukrainą, gali prarasti iš Rusijos gaunamas pensijas.
Migracijos departamentas informuoja, kad nuo pirmadienio, kovo 7 d., Lietuvos piliečiai Migracijos departamento padaliniuose bus aptarnaujami tik iš anksto rezervavus vizitą www.migracija.lt.
Be išankstinės rezervacijos atvykę piliečiai aptarnauti nebus. Išimtis taikoma tik norintiems įgyti pasą tą pačią dieną ir prašymą šiai paslaugai teikiantiems Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (Vytenio g. 18).
Toks Migracijos departamento sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvoje įvestą neparastąją padėtį ir išaugusį pagalbos poreikį dėl karo veiksmų savoje šalyje į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos piliečiams.
„Visų pirma turime padėti Ukrainos žmonėms, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Prašau Lietuvos piliečių supratingumo ir kantrybės. Vos tik matysime, kad galime atnaujinti Lietuvos piliečių priėmimą gyva eile, tą ir padarysime”.
Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savanoriškai į kilmės šalis norintiems grįžti migrantams išmoką padidinus tris kartus – iki 1000 eurų, susidomėjimas galimybe grįžti išaugo daugiau nei dvigubai, sako Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas. Anot jo, skaičiuojama, kad vieno asmens išlaikymas Lietuvai kainuoja apie 11 tūkstančių eurų, todėl ir toliau bus siekiama, kad migrantai savanoriškai nuspręstų grįžti į kilmės valstybes.
„Padidinta išmoka siekta paskatinti neteisėtų migrantų savanorišką grįžimą į kilmės šalis. Išmoką padidinus, nuo gruodžio 8 d. iki gruodžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus dėl 102 asmenų savanoriško grįžimo. Tai rodo daugiau nei dvigubai išaugusį užsieniečių susidomėjimą galimybe grįžti į kilmės šalį savo noru“, – Eltai sakė M. Bajarūnas.
M. Bajarūno teigimu, 1000 eurų skatinamoji priemonė numatyta iki 2022 m. sausio 20 d. siekiant, kad norą išreikštų kuo daugiau asmenų. Visgi, anot M. Bajarūno, vieno migranto išlaikymas valstybei per metus kainuoja penkiaženklę sumą.
„Skaičiuojama, kad vieno neteisėto migranto išlaikymas per metus valstybei kainuoja apie 11 000 eurų. Neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių išlaikymui valstybės lėšos skiriamos pagal faktinį poreikį“, – kalbėjo M. Bajarūnas.
Pasak jo, kol kas prieglobstis suteiktas 82 nelegaliai sieną kirtusiems migrantams, o kiek ateityje bus patenkinta prieglobsčio prašymų, prognozuoti sunku.
„Numatyti, kiek Lietuvoje liktų neteisėtai į šalį per Baltarusijos sieną patekusių migrantų, nėra paprasta – iš visos gausos prieglobstis kol kas suteiktas 82-iems. Kitų užsieniečių prieglobsčio prašymai atmesti, todėl jie turės būti išsiųsti į kilmės valstybes“, – pažymėjo M. Bajarūnas.
Be to, M. Bajarūno teigimu, laikinuose migrantų apgyvendinimo centruose gyvenantiems asmenims prieglobsčio suteikti neketinama – nelegaliai sieną kirtusiems migrantams bus išduodami laikini užsieniečio registracijos pažymėjimai.
„Pasibaigus šešių mėnesių apgyvendinimo viename iš migrantų gyvenamųjų centrų terminui, Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priims sprendimus pratęsti daugelio apgyvendinimą be teisės palikti apgyvendinimo vietos teritoriją dar 6 mėnesiams. Užsieniečiams bus išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis patvirtins užsieniečio statusą Lietuvoje, tačiau nesuteiks teisės gyventi Lietuvoje ar iš jos teisėtai išvykti“, – teigė M. Bajarūnas.
ELTA primena, kad, siekiant paskatinti, jog nelegaliai sieną kirtę migrantai pareikštų savanorišką grįžimą į kilmės šalis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, numatantį migrantams išmoką didinti tris kartus – iki 1000 eurų. Didžioji dalis finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizės valdymui.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Lietuvos atstovybėje Baltarusijoje teisėtu būdu prieglobsčio jau paprašė du asmenys.
„Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu. Numatyta ir prašymų suteikti prieglobstį pateikimo užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Šiuo metu ambasadoje Minske yra gauti 2 prieglobsčio prašymai“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Ministro atstovės spaudai teigimu, šių asmenų prieglobsčio prašymai buvo nusiųsti Migracijos departamentui.
ELTA primena, kad Lietuva rugsėjo 22 d. sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje.
Įsakyme numatoma, kad norėdamas gauti prieglobstį užsienietis ambasadoje turi pateikti raštišką prašymą, kelionės dokumento kopiją, teisėtą buvimą užsienio valstybėje ir kitus dokumentus, įrodančius prieglobsčio būtinybę. Prieglobsčio prašymą atstovybėje užsienietis turi pateikti asmeniškai, o nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnametystės sulaukusių šeimos narių.
Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sureagavo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reikalavimą viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus. Migracijos departamento vadovė teigia politiko pastabą priimanti kaip gerą priminimą šią informaciją paskelbti ir tikina, kad intencijos nuslėpti duomenis apie prieglobsčio prašymus nebuvo.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Priimu tai kaip pastabą ir labai gerą priminimą apie tai, kad taip, mes savo interneto puslapyje skelbiame statistinę informaciją apie prieglobsčio prašymus (…) ir per visą darbų gausą taip jau įvyko, kad už liepos, rugpjūčio mėnesius statistinės lentelės dar nepaskelbtos“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė tikina, kad departamentas tikrai neturi intencijos šiuos duomenis slėpti ir žada, kad statistinės lentelės su informacija apie prieglobsčio prašymus bus paviešintos artimiausiu metu.
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad R. Karbauskio teiginiai, jog duomenų viešinimas yra įstatymo įpareigotas, nėra teisingi. Pasak jos, reguliariai viešinti duomenis, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, paprasčiausiai yra Migracijos departamento nusistovėjusi praktika.
Nė vienam neteisėtam migrantui prieglobstis nesuteiktas
E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad kol kas prieglobsčio prašymas nebuvo suteiktas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui.
„Kol kas priimta sprendimų, kalbant apie tuos, kurie sieną kirto neteisėtai, 617, ir iš jų nė vienam nesuteiktas prieglobstis“, – informavo ji.
Migracijos departamento direktorė sako, kad iš šių 617 prieglobsčio prašymų kelių dešimčių nagrinėjimas yra nutrauktas dėl to, kad neteisėti migrantai patys pareiškė norą grįžti į savo kilmės šalis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„O kitiems bus taikomas išsiuntimas ir jie turės būti įsodinti į lėktuvą ir iškeliauti anksčiau ar vėliau iš Lietuvos“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
79 migrantai jau paliko Lietuvą savo noru, per 50 tokios galimybės laukia
E. Gudzinskaitės teigimu, savanoriškai šiuo metu pageidaujančių iškeliauti, tačiau dar neišvykusių neteisėtų migrantų pirmadienio rytą buvo maždaug 55. Šiuo metu savo noru išvykusių asmenų, pasak jos, jau yra 79.
„Tai gera tendencija, kuri parodo, kad vis dėlto žmonės supranta, jog buvo apgauti, kad to tikslo, kurį norėjo pasiekti, jie nepasieks. Aš manau, kad turėtų dar daugiau, gausiau persigalvoti žmonių. Nes jau keli mėnesiai jie mato, kad iš Lietuvos išvykti galimybių nėra, plius, jie labai seka spaudą ir mato, kad net jeigu pavyktų ištrūkti iš apgyvendinimo vietų, klausimas, ar jiems pavyktų nusigauti iki Vakarų valstybių“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Siekiama prieglobsčio prašymus išnagrinėti iki šių metų pabaigos
Parašyta įvertinti neteisėtų migrantų prieglobsčių nagrinėjimo spartą E. Gudzinskaitė pripažino, kad visada norėtųsi, kad darbai vyktų dar greičiau.
„Aišku, norisi, kad jis būtų dar spartesnis. Ir bet kuriuo atveju planuojame tą tempą spartinti. Kaip žinote, rugpjūčio mėnesį priėmėme naujų darbuotojų, pastiprinimą labai didelį – 56 iš viso, tai rugpjūčio mėnesį jie dar mokėsi, o jau šį mėnesį vis daugiau ir daugiau naujų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai“, – atkreipė dėmesį ji.
Todėl Migracijos departamento direktorė viliasi, kad neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti iki šių metų pabaigos.
„Ir tai rodo ir mūsų tempai. Jie pradėjo augti ir jie ateityje irgi augs. Tai, aš manau, per kelis mėnesius. Realus planas, kad mes turėtume su visu srautu susitvarkyti iki metų galo“, – teigė E. Gudzinskaitė. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad opozicinių „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Migracijos departamentą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus.
„Migracijos departamentas iki liepos mėnesio viešai, kas mėnesį, skelbdavo duomenis apie Lietuvoje gautus bei nagrinėjamus prieglobsčio prašymus. Liepos mėnesį skelbimas buvo nutrauktas, ir informacija tapo neprieinama departamento tinklapyje, nors prievolę kas mėnesį viešinti tokią informaciją numato Migracijos departamento vadovo įsakymas“, – piktinosi R. Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, toks informacijos slėpimas nuo visuomenės bei sprendimus priimančių politikų ne tik kad neatitinka viešumo ir skaidrumo principų, bet ir kompromituoja VRM bei kelia abejones jos veiksmais.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, šeštadienį, Statistikos departamento duomenimis, nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta beveik 80 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų. Didžioji dalis jų grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybės ribose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
Medininkuose, Pasieniečių mokyklos teritorijoje, pradėti statyti moduliniai nameliai, kuriuose jau kitą savaitę turėtų būti apgyvendinami neteisėti migrantai. Šiame namelių miestelyje bus apgyvendinti apie 1000 migrantų. Ruklos miestelyje prie jau veikiančio Pabėgėlių priėmimo centro irgi ruošiamasi įrengti naują nelegalių migrantų stovyklą, kurią, planuojama, sudarys daugiau kaip 100 namelių.
Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, šalyje paskelbta ekstremali padėtis, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex“ automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.
Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Rusijos ir Bulgarijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Pranešime spaudai teigiama, kad skunde pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 18 d. ir buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
„Teismas atmetė F. Kirkorovo skundą, Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą, teismas vadovavosi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis ir pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai įvertino Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją ir turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė.
„Teismas vertino tą aplinkybę, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas Užsienio reikalų ministerijos informaciją taisyklių ir kriterijų, kuriais vertino grėsmę nepažeidė ir byloje įrodymų, paneigiančių Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, nėra“, – taip pat pridūrė ji.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė atsižvelgęs į kompetentingos institucijos – Užsienio reikalų ministerijos – pateiktą informaciją, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, rašoma teismo pranešime.
Užsienio reikalų ministerija rašte Migracijos departamentui nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ ir įvertinęs Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo veiksmų pobūdis sudarė pagrindą konstatuoti jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Byloje įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo teisėtumą, nėra.
Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad jam pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, yra teisiškai nepagrįsta.
Šis sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūros nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius teigia palaikantis Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą kreiptis į Migracijos departamentą su pasiūlymu į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo.
„(Prezidentas. – ELTA) teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
Pasak jo, tai Rusijai siunčia žinutę, kad asmenys, kurie remia agresyvią okupacinę politiką, Lietuvoje nėra pageidaujami.
ELTA primena, kad paaiškėjus, jog bendrovėms, ketinusioms surengti F. Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus, buvo skirtos subsidijos už neįvykusius ar perkeltus renginius, Užsienio reikalų ministerija pirmadienį Migracijos departamentui perdavė teikimą, kuriuo prašoma F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstoma į Lietuvą neįleisti ir daugiau atlikėjų, skleidžiančių Kremliaus propagandą.
Ministro G. Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ministerijoje vyksta svarstymai išplėsti sankcijų sąrašus ir į Lietuvą uždrausti atvykti Filipui Kirkorovui, Michailui Šufutinskiui ir kitiems minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos daininkams.
Visgi ministras akcentuoja, kad visų pirma reikia turėti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“.
„Svarstymai tikrai vyksta ir kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados. Suprantame turbūt visi, kad, nepaisant to, jog muzikos skoniai gali ir labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės yra rekomenduojami įtraukti į „juoduosius sąrašus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
Ministras akcentavo, kad taip pat turėtų būti plėtojama diskusija dėl sankcijų pritaikymo Baltarusijos protestus malšinantiems asmenims.
„Manau, kad diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys malšinant opozicijos protestus Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į „juoduosius sąrašus“ ir tai, ką mes darėme ankstyvą rudenį, tas procesas turi nesustoti“, – pabrėžė ministras.
G. Landsbergis patikslino, kad kriterijai, pagal kurios asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, yra numatomi Migracijos departamento, tačiau Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, gali teikti rekomendaciją kriterijų išplėtimui.
„Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai. Turime nepamiršti, kad esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė ir Vyriausybė taip pat, tai tie dalykai turi būti išlaikomi. Vertinsime ir pranešime tiek ir Seime esantiems kolegoms, kurie taip pat šį klausimą kelia, tiek ir visuomenei“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis: artimiausiu metu dėl šio klausimo bus inicijuojamas Seimo komitetų posėdis
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė reikiamybei uždrausti į Lietuvą atvykti minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos dainininkams.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
„Mano asmenine nuomone, taip, nes iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Dar buvusioje kadencijoje kartu su Laurynu Kasčiūnu mes siūlėme buvusiai Vyriausybei papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos į savo „juoduosius sąrašus“ tokius „veikėjus“ įtraukti“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
Visgi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad buvusiai Vyriausybei taip ir nepavyko papildyti „juodojo sąrašo“ kriterijų. Todėl Ž. Pavilionis patikino, kad artimiausiu metu bus rengiamas bendras Nacionalinio saugumo, Užsienio reikalų ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame ir bus svarstomas šis klausimas.
„Artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dalyvausiu ir mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros ministerija, kaip (…) sukurti sistemą ir padėti toms institucijoms, kurios galbūt nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis kiekvieną dieną, padėti išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė jis.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per du mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiama daryti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės, pažymima Migracijos departamento pranešime. Jeigu gimimu įgiję Lietuvos pilietybę vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per MIGRIS – https://www.migracija.lt
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, sakoma Migracijos departamento pranešime. Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis vienerių metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad su „Hezbollah” siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavus informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
„Norime pabrėžti, kad palaikome taikius Libano gyventojus ir jų siekį šalyje įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingas reformas”, – pažymėjo L. Linkevičius.
Reaguodama į rugpjūčio 4 dienos sprogimus Beirute, Lietuva skyrė 50 tūkst. EUR humanitarinę paramą Libanui.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazis pasveikino Lietuvos vyriausybę priėmus sprendimą paskelbti „Hezbollah“ ir visus su ja siejamus asmenis kaip teroro organizaciją.
„Tai yra drąsus ir svarbus sprendimas, nepaprastai reikšmingas užtikrinant regiono stabilumą. Raginu visas Europos šalis prisijungti prie šio sprendimo ir paskelbti “Hezbollah” neteisėta“, – rašoma Eltai perduotame ministro pareiškime. Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras ketvirtadienio rytą kalbėjosi su ministru L.Linkevičiumi ir sveikino jį su Lietuvos sprendimu pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija. Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
„Hezbollah” yra teroro organizacija, terorizavusi didelę Libano dalį, galiausiai paversdama ji regionu, užvaldytu Irano saviems tikslams laikydama įkaitais Libano piliečius, ekonomiką ir politines sistemas. Norėčiau padėkoti Lietuvai už jos sprendimą, tai yra svarbus ir labai reikalingas žingsnis. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu tarp daugelio Europos šalių yra platus sutarimas. Aš raginu visas Europos šalis, taip pat ir ES, prisijungti prie šio sprendimo ir suprasti, kad „Hezbollah“ yra pavojinga teroro organizacija, kuri atkakliai stengiasi planuoti ir vykdyti teroro išpuolius visame pasaulyje Irano vardu ir jo finansuojama. Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministerijos žmonėms, diplomatams ir saugumo sistemoms, kurie dalyvavo šiame reikšmingame bendradarbiavime ir kurių bendros pastangos lėmė šį didelį laimėjimą“, – sako Izraelio užsienio reikalų ministras.
Izraelio ambasadorius Yossefas Levy irgi pasveikino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir sakė, kad tai didelis indėlis užtikrinant Vidurio Rytų, taip pat ir paties Libano, stabilumą.
„Lietuva šiuo sprendimu dar kartą įrodė ne tik savo draugystę su Izraeliu, bet ir pademonstravo stiprų moralinį kompasą, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims“, – sakė ambasadorius.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo.
Tokį kreipimąsi paskatino šių metų kovo 2 d. įvykis Visagine, kur buvo užpulta ir sumušta Visagino „Verdenės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas tautinės neapykantos pagrindu už tai, kad ši mokytoja moko lietuvių kalbos.
Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Įtariamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
L. Kasčiūnas teigia, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas arba laikinoji apauga gali būti panaikinami užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Tokie užsieniečiai taip pat gali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
„Atsižvelgiant į tai, prašau Migracijos departamento įvertinti, kokios galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytos sankcijos galėtų būti taikomos Rusijos Federacijos piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu teismas jį pripažintų kaltu dėl minėto smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Taip pat prašau, pasitelkus kitų šalių patirtį ir išmoktas migracijos politikos pamokas, įvertinti galimybes ir argumentus sugriežtinti leidimo nuolat gyventi, pabėgėlio statuso arba laikinosios apsaugos panaikinimo, užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, o ne teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tie, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, privalo gerbti čia galiojančias elgesio normas ir įstatymus”, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas.
Įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą asmenis, prisidėjusius prie žmogaus teisių pažeidimų okupuotose Sakartvelo (Gruzijos) teritorijose, siūlo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Su šiuo pasiūlymu ji ketvirtadienį kreipėsi į Migracijos departamentą.
2018 metų rugpjūčio 8 dieną bus minimos 10-osios Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Sakartvelą metinės, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Rusijos Federacija okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos, pažeisdama tarptautinės teisės normas, pripažino okupuotų teritorijų „nepriklausomybę“, dislokavo jose gausias karines pajėgas, vykdo „slenkančią“ aneksiją, tiesiogiai ir per okupuotų teritorijų „valdžios“ struktūras toliau kelia įtampą greta administracinių linijų, riboja ir pažeidžia žmogaus teises.
Pastaruoju metu didžiausio atgarsio tarptautiniu mastu sulaukė Sakartvelo piliečių Gigos Otchozorijos ir Archilo Tatunašvilio nužudymai okupuotose Sakartvelo teritorijose. Sakartvelo pareigūnams iki šiol trukdoma atlikti tyrimą ir vykdyti teisingumą šiose bylose. Veiksmus prieš G. Otchozoriją ir A. Tatunašvilį bei kitų Sakartvelo piliečių atžvilgiu, neteisėtai juos sulaikant, ribojant jų teisę į gynybą, neteisėtai kalinant, trukdant vykdyti nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimą tarptautinė bendruomenė yra įvertinusi kaip pažeidžiančius tarptautinės teisės principus, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šie Rusijos Federacijos ir jos kontroliuojamų okupuotų teritorijų „valdžios“ veiksmai griauna saugumą ir kuria įtampą regione.
Sakartvelo parlamentas 2018 metų kovo 21 dieną priėmė rezoliuciją „Dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų okupuotose Abchazijos ir Cchinvalio regionuose ir dėl Otchozorijos-Tatunašvilio sąrašo“, o Sakartvelo Vyriausybė birželio 26 dieną – atitinkamą sprendimą, įvedantį nacionalines ribojančias priemones už šiuos pažeidimus atsakingų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgdama į Sakartvelo Vyriausybės prašymą, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kreipėsi rugpjūčio 2 dieną į Migracijos departamentą, siūlydama taip pat taikyti Lietuvos nacionalines ribojančias priemones šių asmenų atžvilgiu.
Lietuva buvo ir yra viena aktyviausiai „slenkančios“ Rusijos Federacijos aneksijos Sakartvele ir visų su tuo susijusių tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų nutraukimo reikalavusių šalių, Lietuvos diplomatai ir užsienio reikalų ministras asmeniškai ne kartą kėlė šiuos klausimus Jungtinėse Tautose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Lietuva ir toliau ragina Rusijos Federaciją sudaryti visas sąlygas užtikrinti teisingumą prieš nusikaltusius asmenis bei nutraukti visus neteisėtus veiksmus Sakartvelo teritorijoje, sakoma URM pranešime.
Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės.
Siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad pilietybė gali būti atkuriama asmeniui, kuris turėjo pilietybę išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu ir (ar) jis ją turėjo bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d., bet nebūtinai jis ją privalomai buvo išlaikęs iki 1940 m.
„Projekto tikslas yra ištaisyti šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – papildyti įstatymą nuostata, kuri nedviprasmiškai dar kartą įtvirtintų Seimo politinę valią, kad asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę kuriuo nors laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. arba jų palikuonys turi teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę, išsaugodami dabar turimą kitos šalies pilietybę“,- sako projektą įregistravę Seimo nariai Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Mindaugas Puidokas ir Arūnas Gelūnas.
Jų teigimu, projekte numatytų pakeitimų priėmimas palengvins lietuvių kilmės asmenims turintiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Lietuvos teritorijoje.
2017 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vertinimu, įstatymo nuostata „Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę“ reiškia tai, kad tuo metu asmenys Lietuvos pilietybę turėjo turėti iki svarbios tautai datos, t. y. 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuva buvo okupuota. Tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, bei jų palikuonys, gali pretenduoti į Lietuvos pilietybės atkūrimą.
Taip pat LVAT nurodė, kad Migracijos departamentas neteisingai aiškina Pilietybės įstatymą, atkurdami LR pilietybę asmenims ir jų palikuonims, kurie, nors buvę LR piliečiais po 1918 m., įgijo kitos valstybės pilietybę iki „svarbios tautai datos, t. y. 1940 m. birželio 15 d.“
„Šis LVAT išaiškinimas akivaizdžiai paneigia įstatymo leidėjo ketinimus, nepagrįstai susiaurindamas įstatymo nustatytą reikalavimą, yra diskriminuojantis bei esmingai keičiantis iki šiol susiklosčiusią LR pilietybės atkūrimo praktiką. Jo įgyvendinimas reikalautų įrodymų iš bet kurio asmens, ketinančio atstatyti Lietuvos pilietybę, kad jo protėvis (lietuvis, litvakas ar kitos tautybės asmuo), ar išvykę iš Lietuvos, pavyzdžiui 1939 metais, vis tiek išsaugojo Lietuvos pilietybę iki pat 1940 m. birželio 15 d“, – sako įstatymo pataisų rengėjai.
Toks teisės aiškinimas, jų nuomone, taip pat potencialiai visiškai ignoruoja didelę dalį Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos įvairios aplinkybės privertė išvykti iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. ir kurie po 1940 m. birželio 15 d. nebegalėjo grįžti į Lietuvą.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdovų rūmuose pirmadienio vakarą pagerbti asmenys ir organizacijos, skatinančios emigrantus grįžti į Lietuvą ir padedančios jiems integruotis savo šalyje. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ išrinko geriausias iniciatyvas.
Premjeras S. Skvernelis pabrėžė, kad pagalba norintiems grįžti į tėvynę – labai svarbi.
„Nesvarbu, prieš kiek mėnesių ar metų yra išvykę mūsų tautiečiai ieškoti laimės svetur, bet noras grįžti namo vis tiek yra išlikęs. Ar sugebėsime sužadinti tą jausmą ir kokiais būdais, priklauso nuo mūsų visų. To teigiamo jausmo, teigiamos emocijos labai reikia. Svarbiausia, kad tas impulsas būtų pasiųstas kiekvienam lietuviui, kuri jis begyventų“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke dėkojo visiems, prisidedantiems prie emigravusių lietuvių pritraukimo atgal į tėvynę.
„Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu dėkoju Ministrui Pirmininkui už iniciatyvą, skirtą sugrįžtančios Lietuvos išsipildymui. Taip pat sveikinu geriausių idėjų ir iniciatyvų autorius bei tuos, kurie pasirenka sugrįžimą į Lietuvą. Jie parsivežė svetur sukrautą patirtį, praplėtė savo pasaulėžiūrą ir net atsivežė savo kapitalą. Svarbiausia, kad lietuviai ne tik sugrįžtų, bet kad kiekvienas čia Lietuvoje turėtų sąlygas dirbti ir sumokėjęs mokesčius galėtų orai išgyventi bei laimingai auginti čia, Lietuvoje, vaikus“, – kalbėjo D. Henke.
„Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje“ apdovanota privati Lino Stankaus iniciatyva „Backto.lt“. Jos organizatoriai rengia konferencijas lietuviams užsienio šalyse, skleidžia sėkmingo verslo Lietuvoje idėjas, padeda rasti partnerių ar potencialių darbdavių tėvynėje.
Nominacijoje „Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius“ geriausiai įvertintas Migracijos informacijos centro portalas sugrįžtantiems www.renkuosiLietuva.lt. Šio centro specialistai asmeniškai konsultuoja norinčius grįžti į Lietuvą ir teikia visą juos dominančią informaciją apie įsidarbinimą, mokslus ir studijas, integraciją ir kitus klausimus.
„Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje“ pagerbti Vilniaus lietuvių namai. Jau 27-erius metus juose laukiami lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai, atvykę ar grįžę nuolat gyventi Lietuvoje. Čia stengiamasi suvienyti skirtingų tautybių ir religijų žmones, išmokyti juos lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų.
Geriausios iniciatyvos apdovanotos pirmadienį Valdovų rūmuose apdovanojimuose „Kryptis Lietuva“. Šie apdovanojimai, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, – tai dalis Globalios Lietuvos forumo „Valstybės ir diasporos partnerystė“. Renginys sukvietė apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos. Visi jie dvi dienas diskutavo apie užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės ir ryšio su Lietuvą išlaikymą, valstybės ir diasporos bendradarbiavimą, paramą ketinantiems grįžti ir jau sugrįžusiems užsienio lietuviams.
