Estijoje gyvena 229 žmonės iš šalių, įtrauktų į migrantų perkėlimo Europos Sąjungos teritorijoje programą, tarp jų – 167 sirai ir 44 irakiečiai. Tai ketvirtadienį pranešė portalas ERR, remdamasis 2019 metų sausio 1 d. gyventojų registro duomenimis.
Šalyje taip pat įsikūrė 14 Jemeno piliečių, trys Eritrėjos piliečiai ir vienas Libijos pilietis.
Pasak portalo, iš viso Estijoje gyvena 144 užsienio šalių piliečiai, tarp kurių daugiausia – rusų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.01.04; 01:30
Vokietijos vidaus reikalų ministerija svarsto galimybę imtis sankcijų prieš tuos migrantus, kurie slepia savo tapatybę. Tai trečiadienį leidiniui „Focus Online“ pranešė žinybos atstovas Stephanas Mayeris.
„Mes norime būti griežtesni, pirmiausia duomenų apie tapatybę slėpimo klausimais, – sakė jis. – Su tais, kurie nuolat atsisako bendradarbiauti išduodant pasą atstojantį dokumentą arba aiškinantis tapatybę, reikia kur kas griežčiau elgtis suteikiant teisinį buvimo šalyje statusą arba skiriant socialinę pagalbą“.
Maždaug pusė pastaruoju metu į Vokietiją atvykusių prieglobsčio prašytojų nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų. Gruodį Vokietijoje buvo priimtas įstatymas, numatantis, jog mokytis profesinio rengimo centruose ir gauti darbą šalyje gali tik tie pabėgėliai, kurie deda reikiamas pastangas, kad pareigūnai galėtų nustatyti jų tapatybę.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.01.03; 00:59
Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.
A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.
„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.
Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.
A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.
Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.
Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.
Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.
B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.
„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.
A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.
„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.
Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.
„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.
„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.
„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.05; 06:00
Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus baudžiamojo persekiojimo objektas!
(…)
Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.
Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:
„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktą. Gruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims, kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“ išplėtimas. Migracijos kritika bus nusikalstamos veikos sudėtis.
O žiniasklaidos organai [rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.
Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už „neapykantos kalbą“. (…)“
De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .
De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.
„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo formavimą
Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.
(…)
Norint įgyvendinti šį įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes
(…)
1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.
Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .
Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.
Epoch times online Nachrichten aktuell
Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė
2018.12.04; 05:00
22 parlamentarai ragina Vyriausybę pakeisti savo nuomonę dėl migracijos ir trečiadienį įregistravo rezoliuciją „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Pasak Seimo nario Audronio Ažubalio, ši sutartis Lietuvą įpareigotų priimti visus migrantus bei užtikrinti jiems visas socialines bei kitas garantijas.
„Lietuva yra teisinė, gerai veikianti jurisdikcinė valstybė, NATO erdvės narė, solidari savo praktiniais veiksmais. Šiandien bandoma įtraukti į dar vieną formatą, kuris ne tik neatneša jokios praktinės apčiuopiamos naudos, bet ir kelia ateityje rizikas, kad Lietuvos valstybė negalės priimti savo pačios sprendimo migracijos srityje“, – spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.
„Pritarus tokiai sutarčiai sienų apsauga taptų nereikalinga, bevertė. Visi turėtų teisę judėti kur nori, ir ši teisė būtų neliečiama. Pritarusių valstybių įsipareigojimas būtų įgyvendinti visus šiame dokumente siūlomus įsipareigojimus ir prievoles (…) Yra tokių prievolių, kad negalima pabėgėlių išsiųsti atgal, negalima pabėgėlių laikyti jokiame sulaikymo punkte, privaloma garantuoti jų įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos apsaugą“, – teigė A. Ažubalis.
Pasak Seimo nario, dėl šios sutarties šiuo metu ir vyksta didelės diskusijos Estijos Vyriausybėje, o Lietuvos Vyriausybės pozicija yra šią sutartį pasirašyti be didesnių diskusijų.
„Sutarčiai, anot Užsienio reikalų ministerijos, ruošiamasi pritarti gruodį Maroke vyksiančiame susitikime (…) Derybos dėl šito dokumento vyko dvejus metus, per šį laikotarpį Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta. Seimo Užsienio reikalų komitetas turi teisę teigti ir svarstyti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo (…) Visi kiti Seimo komitetai taip pat buvo apeiti“, – teigė A. Ažubalis.
Pasak parlamentaro, Izraelis, Lenkija, Vengrija, JAV, Australija aktyviai diskutuoja ir greičiausiai nepritars šiai sutarčiai.
„Atėjo laikas paklausti mūsų užsienio politikos vairininko, kurgi jie suka Lietuvos vairą? Tuo tikslu mes įregistravome Seime rezoliuciją „Dėl nepritarimo JT pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Man malonu pasakyti tai, kad iš visų frakcijų žmonės pasirašė“, – sakė A. Ažubalis.
Pasak konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, sutartyje apibrėžiamos tik teigiamos migracijos pusės, bet visiškai nešnekama apie migracijos iššūkius.
„Ši sutartis neatitinka Lietuvos interesų, bet ir iš esmės kelia klausimus, kokius iššūkius tai sukels iš esmės Vakarų euroatlantinei civilizacijai. (…) Sutartis kuria paskatas migruoti ir sukurti geresnes sąlygas migracijai (…) Dokumente pabrėžiamos migracijos teigiamos pusės, bet neįvertinamos migracijos rizikos“, – sakė konservatorius.
Seimo nario Stasio Šedbaro teigimu, Lietuva, nepritardama sutarčiai, nepaneigia solidarumo principo, kadangi jau vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, o siūlomas susitarimas tik apriboja legalios migracijos galimybes.
„Kyla klausimas, kodėl tokios sutarties reikia? Manęs neapleidžia mintis, kad tokios painios formuluotės galiausiai skatina antiimigracines nuotaikas ir taip kerta legalios migracijos galimybes, Europos Sąjungos laisvo judėjimo principus, griežtina prieglobsčio suteikimo procedūras ir t.t. Lietuvos ir Europos interesas yra efektyvus esamų procedūrų vykdymas, o ne papildomų, neaiškių įsipareigojimų, kurie tik gilins migracijos krizę, priėmimas“, – teigė parlamentaras.
Anot parlamentarų, nors pačiame JT dokumento tekste rašoma, kad sutartis dėl migracijos nėra teisiškai įpareigojanti, vadinamojoje dokumento įgyvendinimo dalyje minimas pritarusių valstybių įsipareigojimas įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pavyzdžiui, užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungi, garantuoti įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. Be to, tarptautinė praktika rodo, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams.
Rezoliuciją pateikė 22 skirtingų Seimo frakcijų parlamentarai.
Šiuo metu Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai nepritarė JAV, Izraelis, Austrija, Lenkija, Čekija ir Vengrija. Diskusijos dėl nepritarimo toliau vyksta Vokietijoje, Estijoje, Australijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.
JT konferencija dėl globalaus susitarimo priėmimo saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos atžvilgiu vyks Maroke gruodžio 10-11 dienomis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.11.22; 04:00
Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe
„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.
Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.
„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.
Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.
Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.
Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.
Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.
Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.
Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.
Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.
Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.
Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.
Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.
2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.
Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.
Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.
Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.
Informacijos šaltinis – Der Spiegel
2018.11.09; 01:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.
„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.
D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“.
Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-11-02
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo griežtą savo poziciją dėl vadinamojo migrantų karavano. „Dėl šios nacionalinės ekstremalios padėties aš pasitelkiu karius. Jie bus sustabdyti“, – rašė jis ketvirtadienį tvitreyje.
„Esantiems karavane: apsisukite. Mes neįsileisime nelegaliai žmonių į Jungtines Valstijas, – rašė D. Trumpas. – Grįžkite į savo šalį ir jei norite: prašykite pilietybės, kaip milijonai kitų“. Migrantai iš Hondūro, Salvadoro ir Gvatemalos dažniausiai bėga nuo smurtinio nusikalstamumo ar prastos ekonominės padėties gimtosiose šalyse.
Anot žiniasklaidos, Pentagonas jau ruošiasi prie pietinės sienos su Meksika nusiųsti dar 800-1 000 karių. Manoma, kad gynybos sekretorius Jamesas Mattisas artimiausiu metu pasirašys atitinkamą nurodymą, ketvirtadienį pranešė stotis CNN ir „Washington Post“, remdamiesi vyriausybės šaltiniais.
Anot pranešimų, papildomi kariai neperims saugumo tarnybų uždavinių, pavyzdžiui, negalės sulaikyti migrantų. Anot CNN, tai bus logistinė parama pasieniečiams. Jie, pavyzdžiui, svarbiuose taškuose palei sieną įrengs tvoras.
Šiuo metu pasienyje jau yra 2 100 nacionalinės gvardijos narių, kurie čia nusiųsti pagal kitą nurodymą, duotą balandį. Jie taip pat teikia logistinę paramą.
Tūkstančių žmonių grupė iš Centrinės Amerikos tuo tarpu tęsia savo žygį per Meksiką JAV kryptimi.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-10-27
Migrantų šeimų atskyrimas pasienyje, JAV prezidento Donaldo Trumpo nuomone, yra tinkama priemonė nelegaliai imigracijai į JAV sustabdyti. „Jei jie žinos, kad bus išskirti, jie neatvyks“, – pareiškė D. Trumpas šeštadienį žiniasklaidos atstovams. Ar jis vėl ims taikyti ginčytiną praktiką atskirti vaikus nuo savo tėvų, prezidentas nepasakė, informuoja agentūra „Reuters“.
Anot D. Trumpo, vertinami įvairūs variantai dėl nelegalios imigracijos. „Mes darysime viską, ką galime, kad ją sulėtintume“, – pabrėžė prezidentas.
Po audringos kritikos D. Trumpas sausį sustabdė praktiką atskirti vaikus nuo nelegaliai į šalį atvykusių jų tėvų. Iš viso tai palietė 2 600 nepilnamečių. Kai kurie vyriausybės atstovai teigiamai vertino šią praktiką. Ji esą yra veiksminga priemonė prieš nelegalią imigraciją.
Šimtai JAV ir Meksikos sienos atskirtų šeimų tuo tarpu šeštadienį vėl išvydo savo narius – nors ir trumpai. 1 500 narių iš 250 šeimų, kurie buvo atskirti dėl emigracijos ar deportacijos, keturioms minutėms susitiko atvertame pasienyje tarp Meksikos Siudad Chuareso miesto ir Sanlend Parko JAV Naujosios Meksikos valstijoje.
Žmogaus teisių grupuotė „Border Network of Human Rights“ jau ne kartą organizavo masinius šeimų susitikimus 3 000km ilgio Meksikos ir JAV pasienyje. Šių susitikimų moto yra „Apsikabinimai, ne sienos“ („Abrazos No Muros).
Informacijos šaltinis ELTA
2018-10-14
Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė sieksianti „europinio sprendimo“ bręstančiai naujai krizei dėl migrantus gelbėjančio laivo „Aquarius“ ir pridūrė, kad, užuot plaukęs Prancūzijos link, laivas turėtų prisišvartuoti „artimiausiame saugiame uoste“.
Šalies vyriausybės poziciją šiuo klausimu agentūra AFP gavo netrukus po to, kai Prancūzijos nevyriausybinė organizacija „SOS Mediterranee“, kuriai priklauso „Aquarius“, pranešė, kad laivas su 58 migrantais iš Libijos teritorinių vandenų pasuko Pietų Prancūzijos link.
Anksčiau pirmadienį Italijos laikraštis „La Stampa“ pranešė, kad „Aquarius“ neteks registracijos Panamoje ir todėl bus prilygintas piratų laivui.
„SOS Mediterranee“ atstovų nuomone, Panamai galėjo daryti spaudimą Italija, kuri kaltina šią organizaciją prisidedant prie neteisėto migrantų gabenimo. Dėl šios priežasties anksčiau Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleido laivui „Aquarius“ su šimtais išgelbėtų migrantų įplaukti į šalies uostus. Dėl to laivas turėjo plaukti į Ispaniją.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.09.25; 06:40
Italijos vyriausybė pirmadienį pasirašė saugumo potvarkį, palengvinsiantį migrantų išsiuntimo iš šalies ir Italijos pilietybės atėmimo procesus.
Naujasis įstatymo projektas – „žingsnis į priekį užtikrinant Italijos saugumą“, feisbuke tikino Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.
Jis pridūrė, kad šis įstatymas padės Italijai „sustiprėti kovojant su mafija ir nelegaliu žmonių gabenimu“ besiverčiančiais asmenimis.
Kad vyriausybės siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų, jį per 60 dienų turės patvirtinti šalies parlamentas.
Pagal siūlomą teisės aktą, humanitarinė apsauga – žemesnis prieglobsčio statusas, suteikiamas remiantis ne tarptautine, o Italijos teise, – būtų suteikiamas pagal šešis griežtus kriterijus.
Tarp šių kriterijų – prieglobsčio prašančio asmens sveikatos būklės rimtumas ir tai, ar asmuo yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės, žurnalistams sakė M. Salvinis.
Pasak ministro, ketvirtadaliui pastaruosius kelerius metus Italijoje prieglobsčio prašiusių žmonių buvo suteikta humanitarinė apsauga. Tai – laikinas statusas.
Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, prašymai bus suspenduoti, jei jie bus laikomi pavojingais visuomenei arba jei jie bus nuteisti pirmosios instancijos teismo, bet tokius nuosprendžius apskųs.
Prieglobsčio prašytojų, kaltinamų „prekyba narkotikais arba plėšimais“, prašymai bus atmesti, pridūrė M. Salvinis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.09.25; 01:30
Nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės, ir šios problemos sprendimas gali būti tik politinis, po pokalbių su Rusijoje besilankančiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Migrantų skaičius nuolat didėja. Padėtis keičiasi tik geografiniu požiūriu ir srautai vėl didėja. Akivaizdu, migracijos į Europą potencialas milžiniškas“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovo teigimu, didelės socialinės išmokos ir kitos išmokos Europoje tik skatina migracijos procesus. Pasak V. Putino, pirmiausiai jie kalbėjo apie migrantus iš Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių, o dabar kalba apie Užsachario Afriką. Dėl to nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės.
V. Putinas taip pat sulygino migracijos procesus Europoje ir Rusijoje, pabrėždamas, kad Rusija taip pat turi savų su migracija susijusių problemų.
„Tam tikru mastu, jie nėra geresni nei Europos, nes mes neturime jokių sienų su šalimis, iš kurių atvyksta migrantai. Tačiau paprastai šios šalys yra buvusios sovietinės respublikos“, – sakė V. Putinas ir pažymėjo, kad žmonės bent jau moka kalbėti rusiškai ir gali lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Anot V. Putino, kalbant apie Europą, padėtis šiuo atžvilgiu daug sudėtingesnė. „Į Europos šalis atvyksta visiškai skirtingo mentaliteto žmonės. Tokia adaptacija labai sudėtingas procesas“, – teigė jis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.19; 05:30
Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareikalavo griežtesnės ES pabėgėlių politikos. „Mes pirmiausiai turime pasiųsti aiškų signalą, kad Europa (pabėgėliams) uždaryta ir daugiau niekas čia negali atvykti“, – interviu Prahos dienraščiui „Pravo“ sakė dešiniojo populistinio judėjimo ANO įkūrėjas.
Kartu Europos žinia, anot A. Babišo, turi skambėti taip: „Likite namuose, tada mes padėsime jums ten!“ Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu kalbėti aiškiai. „Jei aš pasakiau, kad mes nepriimsime nė vieno nelegalaus migranto, tai taip ir bus“, – aiškino A. Babišas.
Čekijos premjeras dar kartą atmetė pabėgėlių padalijimą ES šalims pagal kvotas. „Aš savo europiečiams pokalbių partneriams nuolat sakau savo nuomonę, kad niekas negali priversti mūsų ką nors priimti. Tik Čekija sprendžia, kas pas mus gali gyventi“, – sakė jis.
Iš Slovakijos kilęs verslininkas A. Babišas Čekijoje tapo multimilijardieriumi. Jis Čekijoje mėgstamas ne tik dėl savo prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, bet ir dėl to, kad pateikia save kaip kovotoją su „korumpuotu elitu“.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.20; 11:47
Migracijos politika yra kiekvienos ES šalies vidaus reikalas, ir mėginimai padaryti ją bendru uždaviniu žlugo. Tai penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Migracijos politika nėra bendras ES uždavinys, tai – kiekvienos ES valstybės nacionalinis reikalas, – sakė jis. – Nuo 2015 metų mėginama padaryti ją bendru uždaviniu, bet šie mėginimai žlugo“.
Vengrijos premjeras griežtai kritikavo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel migracijos politiką. „Jeigu aš pradėčiau vykdyti tokią migracijos politiką, kaip jūsų kanclerė, tai žmonės tą pačią dieną ištrenktų mane iš posto“, – teigė V. Orbanas.
Anot jo, „kiekvieną (Viduržemio jūroje) išgelbėtą migrantą reikėtų grąžinti atgal į Afriką“. „Tik taip galėsime užkirsti kelią šiai masinei žmonių žūčiai jūroje“, – pabrėžė premjeras. „Bet kuris sprendimas, skelbiantis migrantams, kad jie gali atvykti (į Europą), tėra naujų tragedijų priežastis“, – pridūrė V. Orbanas.
Vengrijos vyriausybės vadovo nuomone, reikia parengti paramos šalims, iš kur į ES atvyksta pabėgėliai, planą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.28; 08:30
Skaitytojams siūlome susipažinti su vesti.az leidinyje kadaise paskelbta Bahramo Batyjevo publikacija apie padėtį kai kuriuose pietiniuose Rusijos regionuose. Kuo ši publikacija gali būti įdomi Baltijos šalims? Skelbiame ją be sutrumpinimų.
Bahramas Batyjevas
Per vos ketverius savo gyvavimo metus informacijos agentūra Vesti.Az ne kartą bandė atmerkti akis rusų tautai į šliaužiančią armėnų ekspansiją, daugelį metų vykdomą Rusijos pietuose, Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose, taip pat ir Rostovo srityje („Armėnai kuria antrą Karabachą Rusijos pietuose“ (http://vesti.az/news/57489). „Stavropolio ir Krasnodaro kraštuose armėnai masiškai užgrobia žemes (http://vesti.az/news/58275), „Per „antiarmėniškus atsišaukimus“ išlindo kelių milijonų rublių vertės sklypas“ ir t. t.).
Mes stengėmės atkreipti mūsų šiaurinių kaimynų dėmesį į tai, kad Rusijos pietinių regionų šliaužiantis armėnizavimas vykdomas griežtai pagal armėnų katalikoso 1988 metų paliepimą: „Ne paslaptis, kad ne visos mūsų žemės priklauso mums, bet ateis laikas jas išsikovoti ir apgyvendinti. Per pastaruosius 40 metų armėnai užėmė protėvių žemes. Jų ten 60 proc. Palaipsniui iš Rusijos įtakos išlaisvinamos žemės Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose… Armavire (Šiaurės Armėnija, – taip armėnai vadina Rostovo sritį) mūsų žemių yra 80 proc… Ir jeigu teisingai elgsimės, mes apgyvendinsime ir Rostovo sritį… Nėra ko nerimauti, mus palaiko rusų cerkvė ir daugybė aukštus postus užimančių mūsų šalininkų. Manau, kad 480 000 armėnų Maskvoje šį bei tą reiškia. Vaikai mano, tyliai ramiai supirkinėkite namus… įkalbinėkite vietinius iš ten išvažiuoti, įsitvirtinkite gimtojoje žemėje… Dabar griūva SSSR, netrukus mes prisidėsime prie Rusijos griūties… Metas kryžiaus žygiui prieš tuos, kas išgujo mūsų iškankintą tautą iš jos žemių!“.
Ir atrodo, mūsų pastangos buvo sėkmingos. Šiomis dienomis „Južnyj Federalnyj“ portalas paskelbė Rostovo žurnalisto Jevgenijaus Michailovo straipsnį „Kubanės Karabachas“, kuriame autorius atvirai išdėsto savo nuogąstavimus dėl Rusijos pietų amėnizavimo.
„Ar rami, Kubanės valdžios nepastebima armėnų ekspansija neprives prie autonomijos klausimo, po kurio ranka pasiekiami ir šalies dalies atsiskyrimo reikalavimai?
Pernai Krasnodaro krašto gubernatorius Tkačiovas kreipimesi į gyventojus pareiškė, kad kuriamos kazokų draugovės ir patruliai, padėsiantys policijai sutramdyti neteisėtą emigraciją iš Šiaurės Kaukazo respublikų. Tai sukėlė audringą polemiką žiniasklaidoje ir tarp blogų, kurių dalis pritarė jo iniciatyvai, o kiti kaltino tarpnacionalinės nesantaikos kurstymu.
Į neakivaizdinę polemiką su juo įsitraukė ir Čečėnijos galva – Ramzanas Kadyrovas, užsimindamas apie konfliktų kurstymą nacionaliniu pagrindu (http://ngkub.ru/news/dvgagad). Paskutiniai statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis krašto gyventojų pritaria gubernatoriaus sprendimui, jie sutinka, kad Stavropolio kraštas jau nebėra filtras tarp Šiaurės Kaukazo ir Krasnodaro krašto. Tačiau kalbant apie emigracijos iš Kaukazo problemą, tai, mano manymu, nutylima kur kas gilesnė problema (o nepriklausomų analitikų nuomone, tai išvis uždelsto veikimo bomba, galinti sugriauti krašto vientisumą per artimiausius 20 metų). Tai – armėnų ekspansija.
Viršūnės ir šaknys
Dar 2003 metais interviu laikraščiui „Novaja gazeta“ (2003 03 28) gubernatorius Tkačiovas bandė suskirstyti mažumas į „grynus“ ir „negrynus“, „blogiems“ turkams jis kaip priešpriešą nurodė „gerus“ migrantus – armėnus ir graikus, girdamas pastaruosius už gerą asimiliaciją.
Nuo 2003 metų krašto nacionalinė politika armėnų atžvilgiu buvo pakoreguota iš pagrindų. 2003 metų liepos 3-iąją, kalbėdamas tiesioginiame eteryje per kelis krašto televizijos kanalus, Tkačiovas, išvardydamas čiabuves (vietines) Kubanės tautas, kartu su kitomis paminėjo ir armėnų.
Taip sakydamas jis tam tikra prasme įteikė armėnų diasporai carte blanche, tvarkant savo nacionalinius ir ekonominius interesus.
Oficiali statistika rodo, kad Krasnodaro krašte 2010 metais armėnų buvo ne daugiau kaip 5–5,5% (apie 300 000 ru.wikipedia.org., „Krasnodaro krašto gyventojai“). Tačiau neoficialiais duomenimis, realiai krašte gyvena žymiai daugiau armėnų. Nurodoma net nuo 500 tūkstančių iki milijono. Štai Rusijos armėnų sąjungos vadovo Aros Abramiano duomenimis, Krasnodaro krašte gyvena nuo 650 tūkstančių iki 700 tūkstančių armėnų (http://ru.wikipedia.org., „Armėnai Krasnodaro krašte“).
Armėnų naktys Sočyje
Šiuo aspektu ryškiausias pavyzdys – Sočis. Galima įvairiai žiūrėti į dabar stiprėjančią tarpnacionalinę įtampą šiame mieste. Valstybinių analitikų nuomone, aiškių nacionalinių išorinių „ardomųjų desantų“, nepastebima. Nors nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad smarkiai pagausėjo neteisėtų emigrantų srautų, ypač prieš Sočio olimpiadą (http://maxpark.com/community/2817/content/1361075).
Pagrindinė priežastis, kodėl daugėja nacionalinių problemų, yra neleistinai didelis mononacionalinis netolygumas (kai maksimumas siekia 15%, lyginant su tuo pačiu Krasnodaro kraštu, Sočyje armėnų vien tik oficialiais duomenimis gyvena daugiau kaip 20%). Tas procentas aiškiai sumažintas, – nepriklausomi šaltiniai mini 40–50%. Krašto, kur visgi gyvena ne daugiau 5–6%, fone tai didžiulis skirtumas. Kito tokio miesto Rusijoje, su tokia neįtikėtina daugianacionaline deformacija, paprasčiausiai nėra.
Reikia pažymėti, kad gausėja ir čečėnų etnoso prieaugis šalia dagestaniečių iš Krasnodaro, kuris, beje, visiškai nekontroliuojamas. Staigus armėnų kiekio prieaugis Sočio regione, kai jie kryptingai užiminėja praktiškai visas verslo kryptis, o taip pat postus teisėsaugoje ir municipalinėse tarnybose, veda prie sunkiai tramdomo natūralaus vietinių gyventojų slavų ir kitų etnosų nepasitenkinimo.
Armėnai jaučia absoliutų antagonizmą čečėnams ir dagestaniečiams, nes nenori prileisti jų prie ekonominės erdvės „gardėsių“. Tad nuolat vyksta kruvini susirėmimai tarp tų etninių grupių (http://www.rosbalt.ru/federal/2012/05/30/986790.html).
Tokiomis aplinkybėmis rusai daugiausia lieka stebėtojais, nes jų pasionarumas pastaraisiais metais smarkiai susilpnėjo, nors, nepaisant valstybės spaudimo ir baudžiamųjų straipsnių (282 str. – „Ekstremizmas“), rusai pamažu atgyja, ir tai gresia galimu maištu prieš atvykėlių įsigalėjimą.
Analitikų nuomone, rusų visuomenės supratimas apie visišką ir nekonfliktišką armėnų asimiliaciją bendros religijos pagrindu – klaidingas, nes konfliktiškumo laipsnis šiuo atveju priklauso nuo slavų ir armėnų etnoso ekonominių interesų.
Gelbsti diaspora
Analitikų nuomone, valdžia negali nepastebėti armėnų ekspansijos Krasnodaro krašte, bet kokie vietinės valdžios mėginimai įvesti tvarką neteisėtos emigracijos sferoje atsimuša į stiprų, įskaitant ir finansinį, armėnų diasporos priešinimąsi. Visame pasaulyje ji laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai stipriausių. Buvęs krašto gubernatorius Mikolajus Kondratenka ne kartą yra pareiškęs, kad rusai praranda Adlerį, mokyklose jau daugiau kaip 50% moksleivių – armėnai: „Visas žemes superka armėnai, rusai – nemokūs“.
Ką tau reiškia mano pavardė?
Šiuo momentu visi Krasnodaro krašto miestai prie Juodosios jūros pastebi, kad armėnų bendruomenes smarkiai papildo atvykėliai iš Armėnijos, Abchazijos ir t. t. Tai sustiprina jų politinę ir ekonominę įtaką regione Juodosios jūros pakrantėje. To negali nepastebėti tik aklas. Atvykėliai keičia pavardes, pavyzdžiui, Zirinian – į Zirinovą, Šakarian – į Šakarovą ir t. t. Dažnai sudaro fiktyvias santuokas su vietiniais gyventojais, tai padeda jiems išsikovoti ekonominių ir politinių resursų.
Galimas dalykas, neseniai stambaus Anapos verslininko ir krašto Įstatymų leidimo susirinkimo deputato pono Zirinovo areštas prasklaidė rūką prieš akis gubernatoriui Tkačiovui. Grumdamasis dėl Anapos žemių Zirinovas pasikėsino į gubernatoriaus globotinius – kazokus, pabandęs likviduoti Anapos miesto atamano pavaduotoją, kuris protestavo prieš nusikalstamą armėnų diasporos atstovų elgesį – kurorto žemių grobimą (http://paffnyti.livekuban.ru/blog/507480 ).
Autonomija kaip pakelės stotelė?
Visai neseniai visuomeninės organizacijos “Mano Moldova“ atstovai parašė laišką V. Putinui, prašydami suteikti autonomiją Moldovos piliečiams, gyvenantiems Rusijoje (http://pan.md/news/Assotsiatsiya-Moya-Moldova-obratilasi-k-rossiyskomu-p…). Ir tas atvejis gana išraiškingas. Moldavai prašo išskirti teritoriją, kurioje gyvendami jie padės Rusijos plėtrai ir klestėjimui. Bet moldavai – tai maža nepavojinga tauta, be politinių ir ekonominių pretenzijų.
Na o kol kas, kol Rusijos valdžia visiškai nuolaidžiauja, ar nesusidarys situacija, kad sustiprėjusi ir galinga armėnų diaspora pareikalaus autonomijos? Po to ranka pasiekiamas ir Krasnodaro krašto Juodosios jūros pakrantės regiono atsiskyrimas nuo Rusijos, paskelbiant, kad tai Armėnijos respublika – „Kubanė“, – rašo J. Michailovas.
Žinoma, kad armėnų propagandistai nedelsiant apšaukė Rostovo žurnalistą „Baku ikrų diplomatijos auka“. Antai, armėnų propagandinis ruporas – laikraštis „Naujieji laikai“ („Новое время“) rašė, kad J. Michailovas „gavo gerą honorarą už bendradarbiavimą su savo opuso užsakovais azerbaidžaniečiais“. Inkščia armėnai ir komentuodami straipsnį portale „Pietų Federalinis“ („Южный Федеральный“) (http://u-f.ru/Article/u201/2013/06/27/657126), kaltindami autorių, kad šis gavęs užsakymą iš Baku. Tačiau pats J. Michailovas davė gerą atkirtį šmeižikams, parašęs: „Jeigu straipsnis jus taip įžeidė, vadinasi, jis pataikė į tikslą. O dėl palaipsnio armėnizavimo, nereikia ir azerbaidžaniečių. Patikėkite, mano vaikams niekada nebus gėda dėl tėvo, to ir jums linkiu“. Manau, tuo Jevgenijus Michailovas viską pasakė.
Artimiausiu metu mes planuojame susisiekti su J. Michailovu ir paimti iš jo interviu. Likite su mumis.
Bachramas Batyjevas, vesti.az
2018.07.24; 09:00
Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.
Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.
A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.
Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.
Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.02; 06:00
Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitarė su 14 valstybių dėl greito į Vokietiją bandančių patekti migrantų grąžinimo, praneša naujienų agentūra dpa.
Valdančiosios koalicijos partijų vadovams A. Merkel išsiuntė aštuonių puslapių laišką, informuodama apie pasiektą susitarimą.
Belgija, Čekija, Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Vengrija pritarė, kad joms būtų grąžinti tie prieglobsčio prašytojai, kurie registravosi jų teritorijoje, bet vėliau bandė patekti į Vokietiją.
Vokietijos vidaus reikalų ministras anksčiau pareiškė, kad A. Merkel iki liepos mėnesio privalo suvaldyti į šalį atvykstančių migrantų srautą, kitu atveju, grėstų koalicinės vyriausybės skilimas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.01; 02:00
Šią savaitę per dvi dienas prie Libijos krantų nuskendus daugiau kaip 200 migrantų, pagrindiniame migracijos maršrute Viduržemio jūroje, jungiančiame Afriką ir Europą, šiais metais žuvusių migrantų skaičius pasiekė mažiausiai 1 tūkst., pranešė Jungtinės Tautos.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) teigė, kad jį sukrėtė migrantų mirtys ir ragino imtis skubių veiksmų, siekiant sumažinti žmonių žūtis.
UNHCR duomenimis, antradienį ir trečiadienį per tris atskirus incidentus nuskendo apytikriai 220 migrantų.
Antradienį prie Libijos krantų nuskendo medinis pabėgėlius ir migrantus gabenęs laivas. Iš apytikriai 100 keleivių išgyveno tik 5, kuriuos išgelbėjo Libijos pakrančių apsaugos tarnyba.
Be kita ko, tą pačią dieną kitoje vietoje prie Libijos pakrantės nuskendo apie 130 žmonių plukdžiusi guminė valtis. Skelbiama, kad 60 žmonių išgelbėjo vietos žvejai, o 70 kitų nuskendo.
Trečiojo incidento metu trečiadienį nuskendo daugiau kaip 50 žmonių.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.06.24; 09:05
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį buvo prisaikdintas ketvirtajai kadencijai šalies vyriausybės vadovo poste. Tai įvyko netrukus po parlamentarų balsavimo, kuriuo jie patvirtino V. Orbano kandidatūrą.
Už 54-erių V. Orbano kandidatūrą balsavo 133 jo partijos „Fidesz“ bei jos koalicijos partnerių Krikščionių demokratų partijos nariai ir vienas Vengrijos vokiečių mažumos atstovas.
28 iš 199 parlamento narių balsavo prieš, o 36 – susilaikė.
Konservatyvių pažiūrų premjeras be pertraukos vadovauja šaliai nuo 2010 metų. Už vyriausybės vairo jis yra stovėjęs ir nuo 1998 iki 2002 m.
V. Orbanas laikosi nacionalistinio ir imigrantams priešiško kurso. Kritikai kaltina jį, kad, kišdamasis į teisėsaugos sistemos darbą bei ribodamas spaudos ir nuomonės laisvę, jis pažeidžia teisinės valstybės principus.
Balandžio pradžioje vykusiuose parlamento rinkimuose V. Orbano valdančioji „Fidesz“ partija tapo dominuojančia politine jėga. Sudariusi koaliciją su Krikščionių demokratų liaudies partija (KDNP), ji parlamente užsitikrino dviejų trečdalių daugumą, kuri leidžia keisti Konstituciją.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.11; 06:20
Per masines muštynes tarp Afganistano ir Eritrėjos piliečių Prancūzijos Kalė mieste pašauti mažiausiai penki migrantai, informuoja transliuotojas BBC.
Keturi 16-18 metų amžiaus paaugliai iš Eritrėjos yra kritinės būklės ir buvo skubiai nugabenti operuoti į vietos ligoninę. Penktasis vyras dėl sužalojimų sunkumų nugabentas į netoliese esantį Lilio miestą. Dar mažiausiai 13 žmonių buvo sužeisti.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard’as Collombas naktį apsilankė Kalė ir teigė, kad peštynės buvo neįprastai rimtos. Vienam iš sunkiausiai sužeistų žmonių į užpakalinę kaklo dalį pataikė kulka.
Pradinė beveik dvi valandas trukusi kova kilo pietiniame miesto pakraštyje, kur migrantai laukė eilėje prie maisto davinių. Peštynės prasidėjo afganistaniečiui paleidus šūvius, susipešė apie 100 Eritrėjos piliečių ir 30 afganistaniečių. Antrosios grumtynės kilo už maždaug 5 kilometrų.
Nors 2016 metais buvo likviduota Kalė migrantų stovykla „Džiunglės“, šimtai migrantų vis dar gyvena netoliese esančiuose miškuose ir tikisi pasiekti Jungtinę Karalystę. Didžioji dalis likusiųjų yra vyrai. Vietos labdaros organizacijos teigia, kad Kalė gyvena apie 800 migrantų. Tuo tarpu institucijos nurodo, kad migrantų skaičius Kalė mieste siekia 550-650.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.02.03; 00:01
