Baltarusijos opozicijos kandidatė į šalies prezidentus Sviatlana Cichanouskaja antradienį tapo Johno McCaino premijos, kurią įteikia JAV nevyriausybinis Tarptautinis respublikonų institutas (International Republican Institute), laureate. Apdovanojimo ceremonija vyko nuotoliniu būdu.
„Smurtui turi būti padarytas galas ir turi prasidėti taikus perėjimo procesas, kad būtų sukurta laisva Baltarusija. Tai mūsų priedermė ir vienintelis kelias į priekį“, – pareiškė S. Cichanouskaja.
Kartu su ja šįmet apdovanojimą pelnė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, Honkongo protesto judėjimo atstovai, taip pat Ugandos parlamento narys ir muzikantas Bobis Wine`as (tikrasis vardas – Robertas Kyagulanyi Ssentamu), pavertęs savo kalbą per ceremoniją regio stiliaus muzikiniu pasirodymu.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Tarptautinis respublikonų institutas – nekomercinė organizacija, siekianti padėti atskiroms šalims kurti demokratiją. Jai anksčiau vadovavo senatorius respublikonas J. McCainas, kuris mirė 2018 metais.
Beje, RF generalinė prokuratūra 2016 metais priėmė nutarimą, kuriuo šios organizacijos veikla Rusijos teritorijoje pripažįstama nepageidaujama.
Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, trečiadienį, atsakinėdamas į įstatymų leidėjų klausimus apie Vašingtono užsienio politiką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Tokį sekretoriaus pareiškimą pasveikino tiek Europos Sąjungos, tiek Ukrainos pareigūnai.
Po praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo buvo pasigirdę spėlionių, kad Vašingtonas gali pradėti daryti nuolaidų Maskvai Krymo klausimu.
„Noriu užtikrinti komitetą, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Kremliaus įvykdytos aneksijos“, – Senato užsienio reikalų komitetą tikino M. Pompeo.
„Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais, partneriais ir tarptautine bendruomene atmeta Rusijos mėginamą įvykdyti Krymo aneksiją ir žada laikytis tokios nuostatos tol, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.
Rusija turėtų „nutraukti Krymo okupaciją“, pabrėžė M. Pompeo ir pridūrė, kad savo veiksmais Maskva atsiribojo nuo tarptautinės bendruomenės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas naująja Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadove oficialiai nominavo Giną Haspel. Jis apie kandidatūrą informavo Senatą, pranešė Baltieji rūmai.
61 metų G. Haspel kandidatūra vertinama prieštaringai, nes ji, anot žiniasklaidos, 2002-aisiais vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande. Jame terorizmu įtariami asmenys buvo kankinami taikant vadinamąjį „Waterboarding“ metodą, kai imituojamas skandinimas. Apie tai, be kita ko, skelbia stotis CNN. Be to, kritikai kaltina G. Haspel, kad ji vėliau prisidėjo prie nelegalaus tokių tardymo metodų vaizdo įrašų naikinimo.
Ligšiolinę CŽV vadovo pavaduotoją poste turi patvirtini Senatas. Klausymai Senate veikiausiai vyks gegužę, rašo „USA Today“.
D. Trumpas kovo viduryje iš pareigų atleido savo valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį CŽV vadovą Mike’ą Pompeo.
JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike’as Pompeo per interviu BBC teigė manąs, kad Rusija bandys kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus 2018 metų lapkritį.
Maikas Pompeo įvardijo Rusijos kibernetinę veiklą kaip vieną iš didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų. „Nepastebėjau reikšmingo jų veiklos sumažėjimo“, – teigė CŽV direktorius.
Kadencijos vidurio rinkimai svarbiausias išbandymas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai. 2018 metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose bus sprendžiama, kas užims visas 435 vietas JAV Atstovų Rūmuose ir 33 vietas Senate. Šiuo metu demokratams priklauso mažuma ir rinkimuose jie sieks perimti iš respublikonų kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose.
2016 metų pabaigoje JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo plačioms žvalgybos pastangoms paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, siekiant pakenkti Demokratų partijos kandidatei Hillary Clinton ir padidinti D. Trumpo galimybes laimėti.
Tos pastangos apėmė įsibrovimus į duomenų bazes, H. Clinton kampanijos elektroninių laiškų ir dokumentų viešinimą ir H. Clinton diskredituojančių pranešimų skelbimą socialinėje žiniasklaidoje.
JAV prezidentas ne kartą atmetė pareiškimus, kad Maskva padėjo jam laimėti, ir kaltinimus, kad jo rinkimų kampanija bendradarbiavo su Rusija, pavadino melagingomis naujienomis.