minų laukai

Trumposios naujienos

Slava Ukraini. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
 
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
 
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
 
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
 
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
 
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.09.03; 00:30
Aktualijos

Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatskleidžia, ar dėl Baltarusijoje dislokuotų „Wagner“ samdinių keliamos grėsmės Lietuva ketintų sekti Lenkijos pavyzdžiui ir svarstyti galimybę užminuoti pasienį.
 
„Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja. Bet aš turiu pripažinti, tariausi ir su kariuomene – mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ir kažką ir darome, o darome, mes kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką mes iš tikrųjų esame padarę. Nes, manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
 
„Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, aš manau, kad kiekvienos šalies pasirinkimas“, – taip pat akcentavo jis. Visgi ministras tikina nemanąs, kad sprendimas imtis papildomų apsaugos priemonių pasienyje pakenktų Lietuvos saugumui. „Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai“, – pabrėžė jis.
 
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia labai gerai suprasti, jog užminavus pasienį jo apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys. „Pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip“, – sakė ministras. „Tiesiog, jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt, kažką skelbsime“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
 
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija treniruojasi Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
 
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.02; 00:30
Trumposios naujienos

Mūšiai Ukrainos rytuose. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos kariuomenė sandariai užminavo teritorijas ir didina apšaudymų skaičių fronte, bandydama sustabdyti ukrainiečių puolimą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai veržiasi į priekį.
 
Tai trečiadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
 
„Pavyzdžiui, pietuose mūsų kariai šiuo metu susiduria su ištisiniais minų laukais, todėl labai sunku veržtis į priekį. Žvelgiant į skaičius, gali atrodyti, kad judama lėtai, bet pažanga tikrai yra. Taip pat susiduriame su tuo, kad priešas aktyviai naudoja prieštankines valdomas raketas ir dronus kamikadzė, mėgindamas sustabdyti mūsų puolimą ir pridaryti įvairių nuostolių“, – sakė pareigūnė.
 
Anot H. Maliar, šiuo metu Ukrainos kariai įvairiuose fronto ruožuose ir puola, ir ginasi.
 
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto

„Tiesą sakant, turime labai sunkią dvikovą, kai ir mes dedame visas pastangas, ir priešas deda visas  pastangas, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą. Vyksta labai rimta konfrontacija. Dabar priešas didina apšaudymų skaičių – smogia daugiau artilerijos, minosvaidžių, aviacijos smūgių ir taip bando sustabdyti mūsų puolimą“, – sakė viceministrė.
 
Ji informavo, kad praėjusią savaitę ir per dvi šios savaitės dienas fronte neužfiksuota Rusijos kariuomenės pažangos.
 
„Ten, kur priešas bando pulti – tarkime, Bachmuto kryptimi, mes taip pat bandome pulti. Mes veržiamės į priekį, o jie – ne, nes mūsų kariai nesuteikia jiems tokios galimybės“, – teigė H. Maliar.
 
Kaip buvo pranešta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, okupantai rusai pagrindines jėgas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, per parą ten įvyko 39 susirėmimai, mūšiai tęsiasi.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.15; 00:30
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikimais Tbilisyje baigė vizitą Pietų Kaukaze. URM nuotr.

Gintaras Visockas
 
Slaptai.lt atidžiai sekė, kaip Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrams savaitgalį sekėsi svečiuotis Pietų Kaukaze – aplankant Armėniją, Azerbaidžaną ir Sakartvelą (Gruziją). Apie šį vizitą skelbta ir oficialiame Lietuvos URM.lt puslapyje, apie tai pranešė ir agentūra ELTA. Slaptai.lt redakcijai parūpo patikslinti keletą niuansų.
 
Štai slaptai.lt portalo klausimai, kurie šį rytą buvo nusiųsti Lietuvos URM Informacijos stebėjimo ir komunikacijos skyriui.
 
Ar ponas G.Landsbergis teiravosi Armėnijos lyderių, koks Rusijos karinės bazės likimas Giumri mieste? Ar ji ten ir toliau bus dislokuota, ar Armėnijos valdžia ilgainiui linkusi atsisakyti Rusijos kariuomenės paslaugų? Ar Jerevane buvo diskutuojama, kodėl Armėnijos kariškiai Azerbaidžanui neparodo (neatiduoda) Kalnų Karabacho minų laukų žemėlapių? Ar Armėnija pasiruošusi oficialiai pripažinti, jog Kalnų Karabachas, vadovaujantis tarptautine teise, tai – Azerbaidžano teritorija, ar Armėnija linkusi pasirašyti su Azerbaidžanu taikos sutartį? Ar Armėnijos valdžios buvo klausiama, kas konkrečiai atsakingas už 2020-ųjų metų pabaigoje iš sunkiųjų pabūklų apšaudytus Azerbaidžano miestus Giandžą, Bardą ir Terterą?
 
15 valandą po pietų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius atsiuntė atsakymus. Juos pateikiame savo skaitytojams be kupiūrų ir nutylėjimų, dėkodami ministerijai už operatyvumą.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrų G. Landsbergio, A. Schallenbergo ir B. Aurescu vizitas į Pietų Kaukazo valstybes buvo surengtas Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai J. Borrellio pavedimu.
 
Ministrų vizitu į šias šalis siekta parodyti didesnį Europos Sąjungos dėmesį regiono problemoms, stiprinti ES įsitraukimą į spręstinus P. Kaukazo šalių klausimus, taip pat paskatinti didesnį Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio pasitikėjimą.
 
Pokalbių metu buvo aptarta saugumo situacija po antrojo Kalnų Karabacho karo, buvo akcentuota humanitarinių problemų sprendimo, įskaitant ir pasidalinimo minų laukų žemėlapiais, svarba. Ministras pasveikino svarbius įtampos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano mažinimo žingsnius, kurie buvo padaryti ir ES tarpininkavimu, akcentavo ES pasirengimą dalyvauti tiek prisidedant prie situacijos Armėnijos-Azerbaidžano pasienyje stabilizacijos, tiek skatinant pasitikėjimo atmosferos regione atkūrimą.
 
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išreiškė ES pasirengimą tęsti bendradarbiavimą su demokratiškai išrinktu Armėnijos parlamentu ir naujai suformuota Vyriausybe. Susitikimuose taip pat kalbėta apie tolimesnį Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo (CEPA) vykdymą bei pasirengimą 2021 m. pabaigoje planuojamam Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui.
 
Pagarbiai – Lietuvos URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius
 
2021.06.28; 16:03