Prieš pusę metų perskaičiau Jūsų straipsnį portale Slaptai.lt “Kodėl Lietuvos jaunimas bijo politikos?” – Gintarui Visockui rašo Jūratė Matulevičienė iš Miroslavo. – Skaičiau kelis kartus. Nesu nei jokia “buvusi”, nei “esama”, neragavusi jokių aukštųjų mokslų. Bedarbė. Esu dirbusi tik paprastus fizinius darbus. 2003 metais Miroslavo seniūnas įdarbino seniūnijoje. Tikriausiai neblogai dirbau, jeigu tų pačių metų rudenį patarė įsigyti krosnių kūriko teises.
Taip tapau pirmąja pečkūre naujai įrengtoje seniūnijos katilinėje. Aštuonerius metus žiemomis dirbau katilinėje, vasaromis – viešuosius darbus. Seniūnija įsigijo benzopjūklą, bet nebuvo žmogaus, turinčio leidimą su juo dirbti. Išmokau. Vasarą man vienai būdavo priskirtas traktoriukas: daug kartų reikėdavo šienauti. Nuosavu autobusiuku vežiodavau dirbančiuosius į kitas seniūnijos gyvenvietes, su jais kartu dirbdavau, paskui juos parveždavau namo. Nors kuras brangus, bet tuos patarnavimus atlikdavau negalvodama apie atlygį. Norėjau, kad mūsų krašte būtų gražiau.
