Ukrainiečiai slepiasi nuo Rusijos atakų specialiuose požemiuose. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 17 d. (ELTA). Pastarąją parą, gruodžio 16-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 22 buvo sužeisti.
Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis šeštadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, Dniepropetrovsko srityje žuvo keturi žmonės, dar 15 buvo sužeisti, Donecko srityje – trys sužeistieji, Charkivo srityje sužeistas vienas žmogus, Chersono srityje žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 16 d. Rusijos kariuomenė atakavo 11 Ukrainos sričių.
Rusijos agresija. EPA – ELTA foto
Kijevas, vasario 26 d. (ELTA). Ukraina teigia, kad šalį puolanti Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius žurnalistams paskelbė, kad iki šiol žuvo daugiau nei 1 000, o buvo sužeista apie 2 500 Rusijos kareivių.
Sunaikintos rusiškos karinės technikos skaičius tikslinamas.
Anksčiau pranešta, kad į nelaisvę Ukrainoje pateko 300 Rusijos šauktinių.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilija, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pareiškė nebegalįs girdėti klausimų apie COVID-19 mirtis. Jam nusibodo klausimai apie prieš kelias dienas viršytą 600 000 mirčių skaičių, pareiškė J. Bolsonaras renginyje Gvaružoje San Paulo Valstijoje.
„Kokioje šalyje nemirė žmonės? Pasakyk man, – taip jis reagavo į vieno reporterio klausimą apie koronaviruso aukas. – Aš čia atvykau ne tam, kad nuobodžiaučiau“.
Brazilijoje, oficialiais duomenimis, mirė 601 011 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Šalyje patvirtinta beveik 22 mln. infekcijų. Tai trečias didžiausias skaičius po JAV ir Indijos. Brazilijoje gyvena 210 mln. žmonių.
J. Bolsonaras nuo pat pradžių menkino koronavirusą ir atmetė apsaugos priemones bei ribojimus. Jis abejoja ir vakcinacija bei tikina dar nesąs pasiskiepijęs.
Praėjusiais mėnesiais kelis kart dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš J. Bolsonarą.
Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje patvirtinti 580 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė net 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyti 18 242 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 342 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 282 978).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4481 žmogus. Praėjusią parą mirė po vieną 50–59 ir 70–79 metų, keturi 80–89 metų ir du 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 560.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 271,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 4,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 59,6 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 275 952 asmenys, šiuo metu serga – 6349.
Per parą epidemiologiškai ištirti 413 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 740 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 33 786 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9265 žmonės, antra – 8977. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 274 427 žmonės, panaudotos 2 880 935 vakcinos.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 56 žmonės. 45 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 2 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Iš viso iš 730 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 439.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7073 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 555 364. Taip pat per parą atlikta 9418 antigeno ir 5165 antikūnų tyrimai.
„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
Klausimai veja klausimus
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė paaiškinimą dėl 804 neapskaitytų mirčių dėl COVID-19 infekcijos bei kitų priežasčių. NVSC direktoriaus Roberto Petraičio teigimu, mirčių nesutapimas atsirado dėl to, kad gydymo įstaigos centrui nepateikė pranešimų apie mirties atvejus. Pasak jo, didžioji dalis neapskaitytų mirčių buvo užfiksuota gruodžio mėnesį.
„Norėčiau visų pirma atkreipti visų dėmesį, kad būtent mes nustatėme mirčių skaičiaus nuo koronaviruso infekcijos, nustatyto pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus ir pagal mirties liudijimus, neatitikimą. Gruodžio 18 dieną tas neatitikimas buvo 804 atvejai“, – NVSC surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje sekmadienį teigė R. Petraitis.
NVSC vadovas sakė, kad gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis NVSC kreipėsi į registrų centrą, į e.sveikatos duomenų tvarkytoją ir paprašė pateikti mirties liudijimus tų asmenų, kuriems kažkada PGR metodu buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Jo teigimu, gautus duomenis NVSC išanalizavo ir palygino su duomenimis, kurie buvo gauti iš gydymų įstaigų.
„Gruodžio 17 d. tą analizę atlikome ir informavome ministeriją apie mirčių skaičiaus nesutapimus ir gruodžio 18 d. buvo ministerijai parašytas elektroninis raštas, pateiktas situacijos vertinimas, kokie yra skaičiai ir ką daro NVSC, kokius siūlo sprendimo būdus. Ir paprašiau suorganizuoti atskirą pasitarimą tam klausimui kartu su specialistais“, – teigė R. Petraitis.
Pasak jo, buvo suorganizuotas pasitarimas su SAM, kurio metu ir buvo informuota apie 804 atvejų nesutapimą.
„Nesutapimas susidarė todėl, kad daug gydymo įstaigų nepateikė pranešimų NVSC apie mirties atvejus. Įstaigų sąrašas yra labai didelis, yra 3 lapai. Tai pagrindinės įstaigos, kovojančios su koronaviruso infekcija, taip pat ir mažesnės įstaigos“, – informavo R. Petraitis.
„Norėčiau tik pasakyti, kad iš 804 atvejų didžiausias skaičius buvo fiksuotas gruodžio mėnesį“, – pridūrė jis.
R. Petraitis akcentavo, kad taip pat buvo užfiksuota keletas atvejų, kai buvo patvirtinta, jog pacientai mirė nuo koronaviruso, nors iš tiesų jie prieš mirtį jau buvo pasveikę nuo COVID-19 infekcijos, jų mirties priežastys buvo kitos.
Naujas tyrimas parodė 1171 neapskaitytą mirties atvejį
Jis taip pat teigė, kad NVSC, paskutinėmis praėjusių metų dienomis atlikęs duomenų palyginimą, užfiksavo dar didesnį mirčių statistikos neatitikimą.
„Galiu konstatuoti, kad nesutapimas yra 1071 atvejis. Iš 1071 atvejo yra 441 mirtis nuo COVID-19 ir 836 atvejai nuo kitų priežasčių“, – naujausius duomenis pristatė jis.
„Ši situacija ir šie nesutapimai parodė, kad problema iš tikrųjų yra ne NVSC, bet tai yra sisteminė problema, susijusi su visa sveikatos priežiūros sistema“, – akcentavo NVSC direktorius.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kaip ir buvo pranešta anksčiau, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką. Registrų centras. Registrų centro nuotr.
NVSC informuoja, kad praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 42 žmonės, dar apie 88 mirties atvejus pateikti pranešimai, kurių gydymo įstaigos nebuvo pateikusios laiku, kaip numatyta galiojančioje, SAM patvirtintoje tvarkoje.
Taip pat gruodžio 31 d. gauta informacija apie 19 mirties atvejų, kai asmenys mirė užsikrėtę COVID-19, bet, medikų vertinimu, pagrindinė mirties priežastis yra kita. Dar 58 tokių atvejų, apie kuriuos pranešta penktadienį, yra atvejai, kai gydymo įstaigos atsiuntė laiku nepateiktus pranešimus, kaip numatyta galiojančioje tvarkoje.
Kaip ir buvo anksčiau, t. y. visą pandemijos laikotarpį, NVSC kasdien pateikia informaciją apie tuos mirties atvejus, apie kuriuos tą parą gavo pranešimus iš gydymo įstaigų, nepaisant, kokia yra žmogaus mirties data. Tai buvo nuolat pabrėžiama ir nuolat akcentuojama, pateikiant informaciją visuomenei, ką kasdien ir darė NVSC, nurodydamas ir mirusiųjų amžiaus grupes, ir informaciją apie turėtas gretutines patologijas, ir asmenų užsikrėtimo aplinkybes, kurios nustatytos epidemiologinės diagnostikos metu.
NVSC atkreipia dėmesį, kad mirčių neatitikimą pagal gydymo įstaigų NVSC pateiktus pranešimus ir informaciją Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje įvertino NVSC ir NVSC kreipėsi į Registrų centrą ir gydymo įstaigas, siekiant sutikrinti duomenis. Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad neatitikimą pastebėjo kitos įstaigos, yra netiesa, apie neatitikimą pranešė ir veiksmų ėmėsi NVSC.
Svarbu ir tai, kad NVSC iš karto pasiūlė problemos sprendimo būdą ir techniškai jau kurį laiką yra pasiruošęs informacijos apie mirties atvejus gavimo proceso tobulinimui, tačiau vis dar galioja tvarka, nustatyta ministro įsakymu, kaip informacija turi būti pateikta NVSC, t. y. pateikiant skubų pranešimą.
NVSC yra įstaiga, kuri gauna informaciją nustatyta tvarka, kurią nustatė ne pats centras. NVSC gauna informaciją iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą, kaip ir yra numatyta teisės aktuose.
NVSC primena, kad jau gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją.
Statistika. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienio rytą pranešęs apie praėjusią parą, ketvirtadienį, patvirtintus 3322 naujus koronaviruso atvejus ir 130 mirčių, vėliau Statistikos departamentas patikslino, kad skelbiamas mirčių skaičius gali būti netikslus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mirčių skaičius nuo COVID-19 kol kas imamas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Tokį skaičių pateikė jų sistemos. Artimiausiu metu Lietuvos statistikos departamentas pereis prie mirčių nuo COVID-19 skelbimo tiesiai iš pirminio šaltinio – e. sveikatos sistemos.
Gali būti, kad dalis 2020-12-31 mirčių nuo COVID-19 už ankstesnes dienas pateko į 31 dieną. Operatyvūs duomenys bus patikslinti per kelias dienas“, – sakoma Statistikos departamento pranešime.
Tai, kad 130 mirčių nustatyta ne per vieną parą, LRT radijui patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Austina Vžesniauskaitė. Pasak jos, kai kurios ligoninės suvedė užsilikusius duomenis, todėl kai kurios įtrauktos mirtys galėjo būti užfiksuotos ir daugiau nei prieš parą.
Statistikos departamentas paskelbė, kad praėjusią parą koronaviruso infekcija pareikalavo net 130 žmonių gyvybių. Mirė 73 moterys ir 57 vyrai.
Mirė 40–99 metų amžiaus grupėms priklausantys žmonės, tarp jų vienas – 40–49 metų amžiaus. 10 žmonių priskiriami 50–59 metų amžiaus grupei, 14 žmonių – 60–69 metų, 38 žmonės – 70–79 metų, 49 žmonės – 80–89 metų ir 18 žmonių – priklausantys 90–99 metų amžiaus grupėms.
Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 12 045 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 2360 asmenų, mirė 36 žmonės: 16 moterų ir 20 vyrų, pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota Šiaulių (11) ir Vilniaus (9) apskrityse.
Ketvirtadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 1923 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 140579 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 67 344žmonės, pasveiko – 71 028.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1458 žmonės, 749 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 626 256.
Statistiko departamentas atkreipia dėmesį į netolygumus tarp šios dienos COVID-19 statistikos, lyginant su praėjusios dienos statistiniais duomenimis, – jie sąlygoti techninių sutrikimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sistemoje.
Vidutinis praėjusios savaitės dienos atvejų skaičius yra 2 372.
Žvakė. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės.
NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė akcentuoja, kad centras mirčių statistiką visų pirma gauna iš gydymo įstaigų ir tik tada, pasak jos, informacija yra apskaitoma.
Todėl, pasak NVSC atstovės, spalio-gruodžio mėnesio mirčių statistikos neatitikimas galimai yra nulemtas vėluojančios informacijos iš gydymo įstaigų dėl joms tenkančių didelių apkrovų.
„Pagal galiojančią tvarką informaciją apie mirties atvejus NVSC gauna iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą. Atsižvelgus į gydymo įstaigoms tenkančius krūvius, vertiname, kad galimai galėjo atsitikti taip, kad informacijos pateikimas vėluoja arba informacija apie mirties nuo COVID-19 ligos atvejus NVSC perduota nebuvo“, – Eltai atsiųstame komentare teigė NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.
Jos teigimu, tai reiškia, kad tam tikri neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės.
„Ne NVSC diagnozuoja tiek mirties, tiek, pavyzdžiui, pasveikimo faktą, tad kliaujasi gydymo įstaigų pateikta informacija. Visą informaciją, kurią gavome iš gydymo įstaigų, mūsų specialistai yra suvedę, kasdien už ją atsiskaitome visuomenei“, – akcentavo NVSC atstovė.
J. Petravičienė tikina, kad pasirodžius informacijai apie neapskaitytas mirtis, kurios galimai galėjo būti susijusios su COVID-19 liga, NVSC proaktyviai iškart ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją ir nustatyti, ar gydymo įstaigos NVSC apie mirties atvejus pranešė nustatyta tvarka, taip, kaip tai turi daryti.
„NVSC gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją. Tokią informaciją gavome. Kiekvienas atvejis yra individualus, kiekvieną jį reikia įvertinti atskirai tam, kad visuomenei pateiktume galutinę, tikslią ir aiškią informaciją“, – teigė NVSC atstovė.
„Dėl to tikslinamės ir su gydymo įstaigomis. Tas turėtų būti padaryta artimiausiu metu. Kaip ir sakėme, apie tai visuomenė bus informuota atskirai“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 10 344 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1921 asmeniui, mirė net 78 žmonės – 37 moterys ir 41 vyras, pranešė Statistikos departamentas.
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 4146 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 285 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 65 784 žmonės, pasveiko – 66 485.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1347 žmonės, 669 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 598 754.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Koronaviruso testas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusią parą, gruodžio19-ąją, ištyrus 8106 ėminius, Lietuvoje nustatyti 2927 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 112359 infekcijos atvejai, skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą mirė 14 žmonių. Tad mirtis jau pasiglemžė 1019 žmonių. 510 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Sekmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 60109 žmonės.
Pasveikusiųjų – 50721.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai. Pradinukai išleisti atostogų iki sausio 3 dienos.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo šios ligos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 76 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius gerokai perkopė pusantro milijono.
Per pastarąją parą Rusijoje nustatyti iš viso 28 209 nauji COVID-19 atvejai.
Nuo pandemijos pradžios šalyje jau patvirtinti 2 mln. 819 429 infekcijos atvejai, šeštadienį žurnalistams pranešė atsakingi pareigūnai.
Pareigūnų duomenimis, atvejų skaičiaus augimas šiuo metu siekia 1 proc.
Šio metu Rusijoje nuo COVID-19 ligos gydomi 514 340 gyventojų.
Per pastarąją parą nuo infekcijos šalyje pasveiko 26 109 pacientai, o nuo pandemijos pradžios susirgusių ir pasveikusių žmonių jau yra 2 mln. 254 742.
Rusijos pareigūnai šeštadienį taip pat informavo, kad per parą šalyje nuo koronaviruso mirė 585 gyventojai, o bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 50 374. Penktadienį pranešta apie 611 mirčių.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Smarkiai augant Covid-19 infekcijų skaičiui, vyresnio amžiaus maskviečiams ir toliau neleidžiama palikti savo namų. Rugsėjo gale paskelbtas atitinkamas nurodymas pratęstas iki sausio 15 dienos, pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas. Palikti savo namus draudžiama vyresniems nei 65 metų ir chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms.
Ir toliau liks uždarytos vaikų laisvalaikio įstaigos. Įmonėms nurodyta, kad mažiausiai 30 proc. personalo dirbtų nuotoliniu būdu.
S. Sobianinas paskelbė, kad ir Naujieji metai šiemet galės būti švenčiami tik kaip „šeimos šventė“ – „nedideliame namiškių rate“.
Rusijoje naujų viruso atvejų skaičius kasdien muša rekordus, Ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 25 400 naujų užsikrėtimų. Rekordinis ir praėjusios paros mirčių skaičius – 524.
Vien tik Maskva pranešė apie 6 075 naujus viruso atvejus, mirčių padaugėjo 73 iki 8 603.
Pasaulyje nuo koronaviruso protrūkio pradžios bendras mirties nuo šios ligos skaičius jau perkopė milijoną, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais pirmadienio 1 val. 30 min. duomenimis.
Bendras mirties atvejų skaičius pasaulyje atitinka 1 000 009, o užsikrėtimo COVID-19 atvejų nuo protrūkio pradžios užfiksuota 33 018 877.
Labiausiai koronaviruso paveiktas regionas yra Pietų Amerika ir Karibai. Šiame regione bendras COVID-19 atvejų skaičius siekia 9 190 683, o bendras mirčių nuo šios ligos skaičius atitinka 341 032, skelbia AFP.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad demokratiniai procesai Baltarusijoje jau yra prasidėję.
„Dvasia panaši ir teikianti vilčių. Tie krokodilai negali viešpatauti dar 10 metų“, – „Laisvės TV“ sakė V. Landsbergis.
„Demokratinis procesas yra prasidėjęs, tik jis turi katalizuotis į struktūras. Žmonės, kurie nori gyventi savarankiškai, turi išsirinkti savo vadovybę ir vietose, kur yra tik sąjūdžio grupės, turi išrinkti atstovus ir savo parlamentą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, laisvė gali pareikalauti aukų.
„Negalime ateiti ir už juos padaryti. Jie jau sudėję aukų, bet laisvė gali pareikalauti ir daugiau aukų. Be reikalo kai kurie gąsdina, kad, jei kai kurie žus, tai jau bus didelė tragedija. Didelė tragedija būna, kai žūsta dešimtys tūkstančių, o mes matėme labai daug kartų, kai žūdavo žmonės. Mes juos gerbiame, prisimename, bet visai nemanome, kad būtų buvę geriau, nebūtų buvę nei sąjūdžio, nei nepriklausomybės, kad tik nebūtų dešimt žuvusiųjų. Taip nėra. Jei einama į kovą, tai kova kartais reikalauja aukų. Žalgirio mūšyje daug daugiau žuvo“, – sakė V. Landsbergis.
Profesorius teigė pasigendantis tvirtesnės ES pozicijos.
„Vidutiniška reakcija Lietuvoje ir labai skysta – ES. Jie bijo V. Putino. Jie dar negavo signalo, ar galima. Jie nėra savarankiški, deja. Pati Europa jau yra pažeistas regionas, kuris taikstosi prie imperatoriaus. Tai nėra gerai“, – „Laisvės TV“ teigė jis.
Užuojauta ir gedulas
Viešoje erdvėje kilo susirūpinimas karantino metu ženkliai išaugusiu mirties atvejų skaičiumi. Visgi išsamesnių duomenų, dėl kokių – be koronaviruso – priežasčių mirčių šiuo laikotarpiu skaičius šoktelėjo, dar reikės palaukti. Šią statistiką tvarkantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius informuoja iš Registrų centro gavęs kurį laiką lauktus mirties liudijimus už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.
Higienos institutas balandžio mėnesio mirties priežasčių duomenis ketina paskelbti per savaitę, tačiau gegužės ir birželio duomenų dar teks palaukti. Higienos instituto teigimu, mirties priežasčių duomenys sistemai veikiant be trukdžių yra prateikiami nuo kalendorinio mėnesio pabaigos praėjus 45 dienoms.
Esama situacija susilaukė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių dėmesio. Trečiadienį vyksiančiame komiteto pasėdyje bus svarstomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Registrų centro ir Higienos instituto klausimas.
„Bus svarstomas klausimas dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kaip vaikšto žinios iš vienos institucijos į kitą, kaip iš Registrų centro ateina duomenys iki Higienos instituto“, – Eltai teigė komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
Viešoje erdvėje jau ne kartą būgštauta, kad Registrų centro skelbiami duomenys apie išaugusį mirties atvejų skaičių kelia klausimą, ar tai nėra susiję su karantino metu apribotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu. Opozicijai priklausiančių politikų įsitikinimu, į šį klausimą padėtų atsakyti detalesnė informacijos apie mirčių priežastis analizė.
Kaip liepos pradžioje rašė portalas lrytas.lt, per karantino laikotarpį 10 proc. padidėjo bendras mirčių skaičius. Visgi, kokios šių mirčių priežastys, atsakymo kol kas nėra, nes Registrų centras pavėlavo Higienos institutui pateikti balandžio, gegužės bei birželio mėnesių mirčių liudijimus. Registrų centro direktorius Saulius Urbonavičius dėl susidariusios situacijos kaltino streikuojančią e.sveikatos sistemą, kuri liepos pabaigoje daugiau nei savaitę neveikė dėl techninių gedimų, atsiradusių užliejus Registrų centrą.
„Mes esame gavę mirties liudijimus iki liepos 2 dienos. (…) Dabar mums reikia juos įvertinti pagal tarptautines taisykles“, – Eltą pirmadienį informavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius, primindamas, kad šiuo metu Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius kol kas oficialiai yra paskelbęs kovo mėnesio duomenis.
Garantijų, kad ateinančių mėnesių duomenis gaus laiku – nėra
Higienos instituto atstovas akcentuoja, kad svarbiausia, jog ir ateinančių mėnesių duomenis Registrų centras siųstų reguliariai. Visgi R. Gurevičius teigia, kad kol kas jokio patikinimo, kad duomenys tikrai bus gauti laiku – nėra.
„Tokio patikinimo tikrai negavome, mums pasakė, kad štai jums duomenys iki liepos 2 dienos, o kai sutvarkysite birželio mėnesio duomenis, tada mes duosime likusius, kiek turėsime“,– sakė jis. Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Sveikatos informacijos centro vadovas taip pat pabrėžia, kad Registrų centro skelbiama informacija apie mirčių skaičių rodo tik išaugusį mirties atvejų faktą, tačiau išaugimo priežastys paaiškės tik Higienos institutui sutvarkius mirčių priežasčių statistiką.
„Registrų centras turi tik mirties faktą. Jie skelbia šį mirčių faktorių pagal mėnesius ir pagal savaites, bet iš to šnipštas – nieko. Kas iš to, kad mirčių padidėjo, visi klaus, kieno sąskaita padidėjimas įvyko. Faktiškai tik po mirčių registro sutvarkymo medicininių mirties liudijimų, sukodavimo pagal tarptautines taisykles bus aišku mirties priežastys“, – teigė R. Gurevičius.
Balandžio mėnesio duomenis žada paskelbti per savaitę
Savo ruožtu Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė teigia, kad per artimiausią savaitę turėtų būti baigti tvarkyti ir paskelbti mirties priežasčių duomenys už balandžio mėnesį.
„Tik liepos mėnesį pilnai gavome vėlesnius dokumentus, tai mes šią savaitę baigsime tvarkyti balandžio duomenis, juos paskelbsime ir tvarkysime kitus dokumentus. Mes jau vejamės grafiką, nes Registrų centras pagaliau suteikė mums prieigą prie dokumentų“, – informavo S. Mekšriūnaitė.
Higienos instituto atstovė akcentuoja, kad sistemai veikiant be sutrikimų ir duomenis gaunant laiku mėnesio mirties priežasčių duomenys yra skelbiami praėjus 45 dienoms nuo jo pabaigos. S. Mekšriūnaitės teigimu, šių duomenų susisteminimas užtrunka dėl procedūrinių veiksmų kuriuos būtina atlikti.
„Paprastai, kai be sutrikimų viskas veikė, tai pasibaigus kalendoriniam mėnesiui po 45 dienų mes jau paskelbdavome duomenis. Nes mes per mėnesį turime gauti iš Statistikos departamento mirusiųjų sąrašą. (…) Tada mes pagal sąrašą išsitraukiame visus (mirties – ELTA) liudijimus, patikriname, ar viską esame gavę, o tada, kai viską turime, tai mes šiuos dokumentus ir tvarkome“, – sakė S. Mekšriūnaitė.
„Mes tvarkome medicininius mirties liudijimus, kuriuos gydytojai išrašo kiekvienam žmogui. Ten yra įvardintos mirties priežastys, kurių yra ne viena diagnozė įrašyta. Ten įrašoma ir tiesioginė, ir tarpinė mirties priežastis, kitos būklės, kurios sąlygojo mirties priežastį. Gydytojai jas rašo tiesiog ranka, naudodami tokias formuluotes, kokias žino, o mes turime jas sukoduoti pagal ligų klasifikatorių“, – duomenų tvarkymo specifiką paaiškino ji.
Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės teigimu, skyriuje paprastai dirba trys žmonės, kurie kiekvieną mirties liudijimą individualiai peržiūri, patikrina, ar jame nėra netikslumų. Visgi šiuo metu, Higienos instituto atstovės teigimu, susikaupus dideliam duomenų kiekiui, papildomai šį darbą padeda atlikti dar vienas žmogus.
„Jeigu mes greičiau darytume šį darbą, tai tada kokybė nukentėtų, o mes to nenorime. Mes ir taip jau palyginus greitai šį darbą padarome, nes kitos šalys metinius duomenis skelbia apskritai po dviejų metų, mes tai po devynių mėnesių praktiškai. Tai arba mes darome gerai, arba mes darome greitai, klausimas, ką mes renkamės“, – sakė ji.
Jungtinės Valstijos juda „klaidinga kryptimi“ ir gali pasiekti net 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną, jei šalis nesugebės suvaldyti koronaviruso protrūkio, perspėja įtakingiausias JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony’is Fauci.
„Dabar turime daugiau nei 40 tūkst. naujų atvejų per dieną“, – sakė jis.
„Nenustebčiau, jei pasiektume 100 000 (atvejų) per dieną, jei tendencija nepasikeis“, – Senate kalbėjo A. Fauci.
„Judame klaidinga kryptimi. Akivaizdu, kad dabar visiškai nekontroliuojame padėties“, – pareiškė jis.
Nacionalinio alergologijos ir infekcinių ligų instituto direktoriaus pareigas einantis A. Fauci atsisakė prognozuoti, kiek iš viso žmonių mirs Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 pandemijos, tačiau pabrėžė, kad šis skaičius bus „šokiruojantis“.
Pirmadienį JAV patvirtinta daugiau nei 41 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Beveik pusė naujų atvejų užfiksuojama keturiose JAV valstijose – Arizonoje, Kalifornijoje, Floridoje ir Teksase.
JAV nuo COVID-19 iki šiol mirė daugiau nei 126 tūkst. žmonių.
Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
Ispanijoje pastarąją parą koronaviruso aukomis tapo 102 žmonės. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Šis rodiklis – žemiausias nuo kovo vidurio. Gegužės 15 d. buvo užregistruotos 138 mirtys. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada per parą mirė 950 pacientų.
Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo 27 563 žmonės.
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 539. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 230 698. Jau pasveiko 146 446 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 1 663.
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas.
Bet vyriausybė palaipsniui švelnina ribojamąsias priemones. Dabar įvairaus amžiaus ispanams leidžiama vaikščioti ir sportuoti lauke. Kad būtų išvengta didelių žmonių susibūrimų, šalies valdžia nustatė gyventojams laiko intervalus, kada jie gali išeiti pasivaikščioti.
Nuo gegužės 11 d. leidžiama susitikti su artimaisiais, atidaromos kavinių ir barų terasos, viešbučiai, muziejai.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė jau daugiau kaip 4,5 milijono žmonių, per 306 tūkstančius infekuotųjų mirė.
