Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Įstatymo projektą dėl Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad į miesto teritoriją pateksiančių privačių miškų savininkams už naujus ūkinės veiklos ribojimus turėtų būti kompensuojama. Seimo teisininkams taip pat nėra aišku, ar valstybė išpirktų privačius miškus, patekusius į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Miškas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar, įstatymui įsigaliojus, valstybė privačius miškus, patekusius į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, išpirktų“,- sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai primena, kad pagal Miškų įstatymą miesto teritorijoje esantis miškas (miesto miškas) yra išimtinė valstybės nuosavybė.
Išvadoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją patekę privatūs miškai, atsižvelgiant į Miškų įstatymo nuostatas, būtų priskirti rekreacinių miškų kategorijai, kuriose taikomi ūkinės veiklos ribojimai.
„Atsižvelgiant į tai, net valstybei ir neišpirkus privačių miškų, manytina, tokių miškų savininkams už naujus ūkinės veiklos ribojimus, turėtų būti atitinkamai kompensuojama“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Todėl jiems kyla abejonių, ar yra pagrįsta projekto aiškinamajame rašte įrašyta nuostata, kad įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą – 2023 m. gruodžio 31 d. „Atsižvelgus į tai, kad savivaldybių teritorijų dalies ribų pakeitimo įsigaliojimas paskutinę metų dieną gali sukelti šios nuostatos įgyvendinimo nepatogumų (pavyzdžiui, dėl apskaitos tvarkymo), svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia‘,- sako Seimo teisininkai.
Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės taryba, jį teikia Vidaus reikalų ministerija.
Siūlomi Vilniaus miesto ribų pakeitimai suderinti su besiribojančiomis Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėmis, teritorijų ribų pakeitimo planas suderintas su aplinkos, susisiekimo ir žemės ūkio ministerijomis ir valstybės įmone Registrų centru. Miško tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos miškai – mūsų turtas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu esanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus ir pastatus, esančius ant savivaldybių teritorijų ribos, įstrižai kerta kelius, vandens telkinius ir kt., o tai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo reikalavimams. Priėmus įstatymą, bus nustatytos tikslios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios trijų besiribojančių savivaldybių teritorijų ribos.
Įstatymo projekto autorių teigimu, teigiamą poveikį pajus ir gyventojai – pakeitus savivaldybių teritorijų ribas, po to sutvarkius gyvenamųjų vietovių ribas, jie galės tinkamai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Manoma, kad šis sprendimas turės teigiamos įtakos vystant kelių ir kitų inžinierinių objektų infrastruktūrą, padės spręsti teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto ribų formavimo, adresų suteikimo, gyvenamosios vietos deklaravimo problemas.
Dokumento aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad priėmus įstatymą, Vilniaus rajono savivaldybė gali patirti neigiamą pasekmę – nereikšmingai sumažės įplaukų į savivaldybės biudžetą (gyventojų, mokančių gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės biudžetą sumažėjimas savivaldybėje – apie 54 asmenys, t. y. – apie 0,05 proc. nuo visų šios savivaldybės gyventojų skaičiaus).
Lietuvoje priskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško ūkio valda siekia vos 3,4 ha, rodo Valstybinės miškų tarnybos statistika.
Tiesa, didesnius nei 500 hektarų miško sklypus valdo 58 fiziniai ir juridiniai asmenys.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Patys stambiausi miško savininkai Lietuvoje yra sukaupę jau tūkstančius hektarų miško. Portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą Lietuvoje atskleidžia, kas mūsų šalyje valdo didžiausius miško plotus. Jų prašymu „Registrų centras“ pirmą kartą pateikė daugiausiai miško sklypų valdančių įmonių Lietuvoje 30-tuką. Sąraše išvardyta atskirų įmonių valdomi plotai, tačiau stambiausi miškų valdytojai gali turėti po kelias miškus valdančias įmones.
Didžiausius miško plotus valdo IKEA („IRI Investments Lietuva“) – 27 tūkst. ha. Vienas pirmųjų IKEA koncerno valdomos įmonės „IRI Investments Lietuva“ pirkinių buvo apie 6 tūkst. ha paketas, įsigytas iš švedų kapitalo turto valdymo įmonės „GreenGold“, už kurį, kaip skelbė žiniasklaida, IKEA galėjo sumokėti apie 20 mln. eurų. Prioritetą IKEA teikia didelėms valdoms, tad nemažai jau sukauptų miško sklypų pirko iš didžiųjų žaidėjų Lietuvos rinkoje.
Be to, „IRI Investments Lietuva“ brangiai superka visus miškus – tiek brandžius, tiek kirtavietes. Dėl to, ekspertų vertinimu, IKEA valdomo miškų portfelio vertė yra mažesnė negu antroje vietoje esančios „Dasos Capital“ (buvusios „Euroforest“ įmonių grupės).
Antroje vietoje – „Dasos Capital“ – 14,6 tūkst. ha. 2018 metais Suomijos konsorciumas „Dasos Capital“ įsigijo švedų kapitalo „Euroforest“ miškų valdas Lietuvoje. „Euroforest“ įmonių grupė per tris savo antrines įmones („Euroforest 2“, „Euroforest 3“ ir „Realforest 1“) Lietuvoje sukaupusi beveik 15 tūkst. ha miškų. Dar prieš porą metų „Euroforest“ buvo rinkos lyderė.
Tiesa, „Euroforest“ pirko geresnės kokybės miškus negu IKEA, todėl jos portfelio vertė gerokai lenkia IKEA valdomų miškų vertę. Visų trijų įmonių finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad „Euroforest“ bendrovių įsigyto miško vertė siekia per 22 mln. eurų.
Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečioje sąrašo vietoje – „Dzūkijos miškas“ kartu su akcininkais – 10 tūkst. ha. Šiuo metu įmonės „Dzūkijos miškas“ akcininkai turėtų būti didžiausi miško savininkai tarp lietuvių. Šią įmonę valdo Romualdas Lavrenovas kartu su tėvu Sergejumi Lavrenovu ir verslo partneriu Andriumi Bajorūnu. Didžioji dalis miško yra Dzūkijos regione.
Ketvirtoje – Gintautas Zinkevičius – apie 7-7,5 tūkst. ha. Dar prieš kelerius metus verslininkas G. Zinkevičius buvo vadintas 43-iuoju Lietuvos urėdu. Miškininkystės srityje dirbantys verslininkai pasakojo, kad kaip fizinis asmuo, taip pat per savo įmones „Timbex“ ir „Baltforos miškai“ bei per šeimos narius G. Zinkevičius buvo sukaupęs apie 12-15 tūkst. ha miško ir neabejotinai buvo didžiausias miškų savininkas tarp lietuvių verslininkų.
Pastaraisiais metais G. Zinkevičiui priklausančios miško valdos susitraukė – kaip paaiškino rinkos dalyviai, dalį sklypų G. Zinkevičius pardavė IKEA valdomai įmonei, kai esą prireikė papildomų lėšų viešbučio „Pacai“ statyboms.
2018 metų pavasarį istoriniuose rekonstruotuose Pacų rūmuose Vilniuje verslininkas atidarė prabangų penkių žvaigždučių viešbutį.
Penktoje sąrašo vietoje – „Dzūkijos mediena“ kartu su akcininkais – 7 tūkst. ha. Lietuviško kapitalo įmonei „Dzūkijos mediena“ 2019 metų pradžioje priklausė 5,8 tūkst. ha miško žemės. Finansinėse įmonės ataskaitose nurodoma, kad žemės vertė siekia 5,5 mln. eurų. „Dzūkijos mediena“ akcininkai – Marius Valukynas ir Evaldas Domarkas. Iki šiol per metus „Dzūkijos mediena“ nusipirkdavo apie 600–700 hektarus miško.
Miškas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštoje vietoje – „Forestus“ kartu su akcininkais – per 6 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Forestus“ yra sukaupusi 1049,8 ha Lietuvos miškų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, dar tūkstančius hektarų miško asmeniškai įsigijęs įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų Marius Šabūnas. Rinkos dalyvių žiniomis, „Forestus“ akcininkai yra supirkę apie 6 tūkst. ha miškų.
Septinta vieta tenka „GreenGold“ – 5,5 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, įmonės „GreenGold Timberlands 1“ ir „GreenGold Timberlands 2“ Lietuvoje sukaupusios 5,5 tūkst. ha miško. Šios įmonės priklauso Švedijos privataus kapitalo fondui „GreenGold“, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir jų priežiūros srityse. Lietuvoje šiam fondui atstovauja įmonė „GreenGold Management“.
Aštunta vieta – „INVL Baltijos miškų fondas I“ – 4 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, 2019 metų pradžioje UAB „INVL miškai“ valdė apie 1,6 tūkst. ha miško sklypų. Ši įmonė priklauso vienai didžiausių investicijų valdymo įmonių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. „Invalda INVL“ valdomo miškų portfelio vertė 2019 metų pradžioje siekė 8,6 mln. eurų. Numatyta, kad fondo valdomo turto dydis gali pasiekti iki 50 mln. eurų.
Devintą vietą užima „Skogssällskapet“ – 2,8 tūkst. ha. Švedijos kapitalo bendrovė „Skogssallskapet“ yra viena stambiausių privačių miško žemės valdytojų Baltijos šalyse. Įmonė ne tik teikia miškų priežiūros, medienos ruošos ir pardavimo paslaugas privačių miškų savininkams, bet ir pati superka mišką. Lietuvoje švedų bendrovei „Skogssallskapet“ priklauso kelios miškininkystės įmonės. Didžiausia iš jų – „Santakos miškas“, valdo 1674 ha miškų. Šios įmonės valdomo ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė – 4,3 mln. eurų.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinę vietą dešimtuke užima „Danamiškas“ – 2,57 tūkst. ha. Danijos įmonei „Randan A/S“ priklausanti bendrovė „Danamiškas“ yra dar vienas stambus miško savininkas Lietuvoje.
„Registrų centro“ duomenimis, įmonei priklauso 2570 ha miškų Lietuvoje. Bendrovės ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė 2018 metais siekė 10 mln. eurų. Per metus turto vertė smarkiai paaugo, nes 2017 metais ilgalaikis turtas buvo įvertintas 3,8 mln. eurų. „Randan A/S“ akcininkas yra trečioji pagal dydį Danijos draudimo bendrovė „LB Forsikring“, kuri per antrines įmones taip pat valdo miškus Latvijoje bei Estijoje, rašo portalas DELFI.
