Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad diskusija dėl rinkimų tvarkos gali vykti, tačiau jos rezultatai turėtų būti nukreipti jau į kitą kadenciją.
Šalies vadovas taip pat akcentuoja esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes vienmandatėse išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi nuo partijos lyderių įtakos.
„Pirmiausia aš manau, kad tokia diskusija turėtų vykti labai plačiai ir joje turėtų dalyvauti ir konstitucinės teisės specialistai, ir politologai, ekspertai, politikai. Tokia diskusija, žinoma, kad gali prasidėti ir dabar, tačiau diskusijos rezultatai ar bent jau tarpiniai rezultatai turėtų būti jau kitoje kadencijoje, jokiu būdu ne dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad ne Prezidentūra, o Seimas turėtų inicijuoti savo rinkimų tvarką.
„Manau, kad mes turime būti atviri įvairioms idėjoms, bet iš karto noriu jus patikinti, kad tai, kas čia nuskambėjo apie neva proporcinės sistemos siūlymą iš Prezidentūros pusės, yra klaidingai interpretuota. Mes pirmiausiai manome, kad Prezidentūra neturėtų būti aktyvusis subjektas, kuris siūlytų Seimo rinkimų įstatymo naujas madas arba naujas tvarkas. Tai turėtų pirmiausiai, po tų mano minėtųjų diskusijų, apsispręsti pats Seimas, nes pats Seimas ir turėtų turbūt pirmiausiai inicijuoti savo rinkimų tvarką, o ne kažkas iš šalies“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes, pasak jo, vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi.
„Proporcinė rinkimų sistema, galbūt, tam tikromis sąlygomis ir galėtų būti taikoma, bet šiandien aš nesu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas. Aš esu mišrios rinkimų sistemos šalininkas, – patikino šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, puikus pavyzdys – antradienį vykęs balsavimas dėl prezidento veto atmetimo, kai vienmandatėse išrinkti Seimo nariai pademonstravo gebėjimą atsispirti frakcijų vadovų nurodymams.
„Štai ir prieš porą dienų įvykęs balsavimas parodė: vienmandatėje išrinkti Seimo nariai geba atsispirti direktyviniams nurodymams iš frakcijų vadovų, partijų pirmininkų ir geba pasireikšti kaip savarankiški Seimo nariai, ko dažnai pasigendu pagal sąrašus išrenkamų Seimo narių veikloje. Dažnai jiems yra tiesiog nurodoma su akivaizdžiu grasinimu, kad tu tiesiog būsi pastūmėtas į sąrašo apačią, jeigu nesielgsi kaip tau yra liepta. Tai jeigu čia yra Seimo narių laisvo apsisprendimo teisė, reiškiasi kažko nesuprantu, kur čia tas laisvas Seimo narių apsisprendimas“, – savo nuomonę išsakė prezidentas.
ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po svarstymo buvo pritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurios numatė, kad į Seimą pretenduojančios partijos ir koalicijos turės peršokti 4 ir 6 proc. rinkimų slenkstį.
Tačiau gruodžio 10 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis kartelę nuleido dar žemiau.
Parlamentarai iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šias įstatymo pataisas.
Šių metų sausio 14 d. Seimui nepavyko atmesti šalies vadovo veto – tai reiškia, kad kartelė rinkimams į Seimą lieka 5 proc., o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 procentai.
Viena iš tokių – mišrią rinkimų sistemą pakeisti vien tik proporcine. Ne kartą prieš tai ši idėja skambėjo ir Seime.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat teigia, kad Lietuvai labiau tiktų proporcinė rinkimų sistema.
Visa bėda, kad visuose seimuose nebūtų atsiradę daugumos balsų pakeisti Seimo rinkimų įstatymą (Konstitucijos tam reikalui keisti, kiek suprantu – nereikia), nes visuose seimuose buvo pakankamai stipri brazauskinė grupuotė ir prie jos atvirai ar slapta besišliejančios Seimo frakcijos, kurioms buvo paranki ši mišri rinkimų sistema. Jos dėka beveik pusę parlamentarų sudarydavo (ir dabar sudaro) apygardose išrinkti iš sovietijos ir brazauskinės privatizacijos atėjusio verslo atstovai, vietiniai „geradariai”, neretai savo verslu ar kitokiais reikalais susiję su Rusija.
Vienintėlė išeitis – bent kartą išsirinkti padorų Seimą, kuris ryžtųsi reformuoti Seimo, galima sakyti, Lietuvos šeimininko, rinkimų sistemą.
Atrodo, tinkamas momentas atėjo. Jau ir kairėje, ir dešinėje girdime be stiprintuvų pagalbos, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma, Lietuvos šeimininkė, – toliau jau kelias į niekur.
Mano nuomone, yra išeitis. Reikia referendumo Konstitucijos 58 straipsniui papildyti.
“58 straipsnis
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.”
Nors Konstitucijos 9 straipsnis nurodo, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”, pirmalaikiai Seimo rinkimai prie tokių nepriskiriami.
Akivaizdu, kad tik ypatingais formaliais procedūriniais atvejais, anaiptol nesusijusiais su akivaizdžiomis grėsmėmis Lietuvos saugumui bendrąja prasme, galimi priešlaikiniai Seimo rinkimai.
Sunkiai aš bent įsivaizduoju situaciją, kai 3/5 Seimo narių su jų atlyginimais Seime, pagal kuriuos jiems vėliau bus skaičiuojamas pensijų dydis, imtų ir pasileistų.
O dabar įsivaizduokime situaciją, kai mūsų Prezidentu rinkėjai, to nežinodami, išsirenka slaptą, o gal ir užverbuotą, Kremliaus įtakos agentą, o Seime tuo metu valdančiąją daugumą ir atitinkamai Vyriausybę sudaro panašūs į jį (argi nebuvo labai panašių situacijų?).
Tai kur saugiklis panašiai situacijai, jai paaiškėjus, neutralizuoti?
Manau, kad Konstitucijos 58 straipsnis turėtų būti papildytas skirsniu:
“Respublikos Prezidentas privalo skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei Lietuvos Respublikos piliečių referendume dėl pirmalaikių Seimo rinkimų už pirmalaikius rinkimus balsavo daugiau kaip pusė balsavusių.”
Galima visuomenėje svarstyti, koks turi būti balsavusiųjų procentas, koks balsavusių “už” procentas, bet tokį savo saugumo saugiklį turėtume turėti.
Tos padorios politinės jėgos, kurios nedelsiant surinks 300 000 parašų referendumui tokiam Konstitucijos pakeitimui surengti ir dar suspėti vėl gi referendumu surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, manau, rinkėjų bus gerai įvertintos. Manau, jei Respublikos Prezidentas žodžiu pritartų tokiems referendumams, jis taip pat būtų gerai įvertintas.
Beje, taip būtų pasitarnauta ir ateities kartoms, nes visi ateities seimai visą laiką jaustų Referendumo Damoklo (LIETUVOS) kardą virš jų ir atitinkamai elgtųsi.