Mokesčių reforma

Ekonomika ir finansai

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Opozicijai priklausantys Seimo nariai teigia, kad valdančiųjų sutarimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatorių inicijuojama mokestinės sistemos pertvarka patyrė visišką fiasko.
 
Valdantiesiems oponuojantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad konservatoriai neišdiskutuotą įstatymų paketą bandė Seime prastumti vienašališkai, net neieškodami kompromiso su mažesniaisiais koaliciniais partneriais. Jų teigimu, bandymas dėl šios pertvarkos diskutuoti „gabaliukais“ įneš tik dar daugiau chaoso, o didžioji dalis atsakomybės dėl šios konservatorių nesėkmės krinta finansų ministrei Gintarei Skaistei.
 
S. Skvernelis: matome visišką konservatorių atsitraukimą
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad konservatorių inicijuojama mokesčių reforma patyrė visišką fiasko. Politikas atkreipia dėmesį, kad tai rodo koalicinėje taryboje priimtas sprendimas dėl mokesčių reformos paketo diskutuoti dalimis.
 
„Tai yra fiasko, kurio buvo galima tikėtis. Konservatorių diktatas mažesniems koalicijos partneriams šį kartą, matyt, nesuveikė ir mes turime visišką atsitraukimą. Dar blogesnis dalykas bus, jeigu jie pradės viską stumdyti gabaliukais. Tada bus visiškas chaosas“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
„Vietoje esminės rekonstrukcijos turėsime tik žolės pažalinimą ir bordiūrų pabaltinimą“, – vaizdingais pavyzdžiais situaciją įvertino politikas.
Ekspremjeras mano, kad liberaliosios koalicinės partijos nutarė nepalaikyti konservatorių inicijuojamos mokesčių reformos, suvokdamos, kad toks sprendimas būtų pražūtingas artėjančiuose rinkimuose.
 
„Artėja rinkimai ir tos politinės partijos, mažesnieji satelitai, kurie buvo įsikirtę į valdžios postus, pradeda galvoti. (…) Visiškas nesusipratimas būtų, kad abi liberalios partijos elgtųsi visiškai priešingai prieš liberalią politinę filosofiją ir pasisakytų už mokesčių didinimą. Tai liberalioms partijoms būtų smūgis žemiau juostos“, – pabrėžė S. Skvernelis.
 
R. Budbergytė: tai tiesioginė finansų ministrės atsakomybė
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė taip pat antrina S. Skverneliui, akcentuodama, kad sprendimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatoriams sutarimo su koalicijos partneriais nepavyko priimti.
 
„Šis sprendimas rodo, kad valdantiesiems nepavyko susitarti. Deja, bet konservatoriai, kaip pagrindinė valdančiųjų dalis, nesiekė dialogo ir pateikė mokesčių pertvarkos paketą nesuderinusi su savo koalicijos partneriais pagrindinių, esminių klausimų“, – Eltai teigė R. Budbergytė.
 
Politikė atkreipia dėmesį, kad net po mokesčių reformos paketo pateikimo konservatoriai nebandė ieškoti jokių rimtesnių kompromisų ne tik su opozicinėmis frakcijomis, bet ir su koalicijos partneriais. Todėl R. Budbergytė įsitikinusi, kad sprendimą svarstyti mokesčių paketą atskirais segmentais konservatoriai priėmė suvokdami, jog reikiamų balsų reformos priėmimui neužteks.
 
„Staiga jiems paaiškėjo, kad to pritarimo nebus, nepaisant to, kokių pasiūlymų bus priregistruota. Juo labiau kad labai audrinta reakcija buvo ir visuomenės, verslo organizuotų struktūrų“, – sakė ji.
 
Socialdemokratė taip pat pabrėžia, kad konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis.
 
R. Budbergytė mano, kad mokesčių reformos nesėkmė nemaža dalimi yra asmeninė finansų ministrės Gintarės Skaistės atsakomybė.
„Darbo grupė, kuriai vadovavo viceministrė Bilkštytė, ilgai ilgai kūrė įvaizdį, kad vyksta kažkoks dialogas, kad yra kviečiamos įvairios organizacijos, nevyriausybinis sektorius, verslo asocijuotos struktūros, klausiama jų nuomonės. Tačiau po ilgo laiko paaiškėjo, kad tai buvo tik imitacija“, – teigė R. Budbergytė.
 
„Tai yra tiesioginė finansų ministrės atsakomybė, kad ji šio proceso nesugebėjo suvaldyti ir suorganizuoti, kad tas socialinis dialogas tikrai vyktų, o ne būtų imituojamas“, – pabrėžė ji.
 
A. Mazuronis siūlo ministrei svarstyti apie atsistatydinimą
 
Panašiai mąsto ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Politikas tikina, kad koalicinės tarybos sprendimas mokesčių reformą svarstyti etapais rodo, jog iš mokestinės pertvarkos „nieko nebus“. Pasak jo, finansų ministrė G. Skaistė po tokio „kracho“ turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą.
 
„Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra akivaizdus, kad iš mokesčių reformos nieko nebus. Finansų ministrė mažų mažiausiai turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą, nes po tokio kracho jos 3 metų darbo toks koalicijos partnerių reformos įvertinimas reiškia ne ką kita, kaip tiesioginį ir labai aiškų nepasitikėjimą finansų ministre ir jos darbu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.
 
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, jog posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
 
Birželį Seimui pateiktų mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose vyko rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
 
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
 
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
 
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.09.03; 00:30
Aktualijos

Lietuvos advokatūra

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtina, kad yra suprantama, jog Lietuvos advokatūra nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime, kurie numatyti mokesčių reformoje. Tačiau, pasak jo, nėra suprantamos spekuliacijos, kurios yra skelbiamos Advokatūros paviešintoje skaičiuoklėje.
 
„Advokatų gildija labai nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime. Tai suprantama, nes juos GPM (Gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifo didinimas paliestų labiausiai. Kas nesuprantama – tai spekuliacijos, platinant klaidingą informaciją apie siūlomus pokyčius ir taip formuojant neigiamą nuomonę, bandoma apginti savo asmeninius interesus“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.
 
ELTA primena, kad Lietuvos advokatūra parengė skaičiuoklę, kurioje rodoma, kad siūloma mokesčių reforma reikš individualiai dirbantiems asmenims smarkiai išaugsiančią mokestinę naštą.
 
Finansų ministerija reaguodama į pateikiamą informaciją tikina, kad skaičiuoklė yra „galimai dezinformuojanti“.
 
„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką. Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – teigiama raštu perduotoje Finansų ministerijos pozicijoje.
 
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Skaičiuoklės. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
 
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
 
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį.
 
Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.04.13; 06:51
Verslas

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Skubotai priimti sprendimai dėl mokesčių keitimo kitais metais gali lemti prastesnius investicijų rezultatus, sako Eltos kalbinti ekonomistai. Tačiau, jų teigimu, reikšmingų ekonominių nuosmukių ateityje nenumatoma, o atlyginimai bent jau pirmoje metų pusėje ir toliau reikšmingai augs.
 
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė Eltai sakė, kad šie metai nustebino, nes teko gerinti makroekonomines prognozes, tačiau antroje metų pusėje ekonomiką pradėjo veikti eksporto sulėtėjimas.
 
„Vidaus paklausa ir į vidaus rinką orientuoti sektoriai iš tiesų vis dar rodo pakankamai aukštą tempą, yra dinamiški, gyvybingi. Kalbant apie tuos rizikos židinius, dalis jų jau pradėjo daryti įtaką ne tik euro zonai, bet ir Lietuvai per eksportą“, – teigė ekspertė.
 
Tačiau šių metų pabaiga, pasak I. Genytės-Pikčienės, įnešė neapibrėžtumo, nes ilgą laiką nebuvo žinoma, kokie mokestiniai pakeitimai įsigalios kitais metais.  
 
„Mokestiniai chaotiški pakeitimai, kurie tai atsirasdavo, tai išnykdavo, tai pasikeisdavo, rodo, kad turime rimtą mokestinės sistemos formavimo problemą, nes tie sprendimai visiškai nekoreliuoja su mokestinės sistemos tvarumu ir toliaregiškumu. Dėl kitų metų tai įnešė neapibrėžtumo“, – tikino ekonomistė.
 
Jai pritarė ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, politinis chaosas metų pabaigoje padidino neapibrėžtumą verslui ir gyventojams.
 
„Ekonomine prasme metų pabaiga yra pakankamai gera. Bet, politine prasme kalbant, Vyriausybės veiksmai skiriasi kaip diena ir naktis, kas buvo prieš prezidento rinkimus ir po. Tai, be abejo, sukėlė tam tikrų klausimų ir neapibrėžtumą padidino tiek verslui, tiek gyventojams“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
I. Genytės-Pikčienės teigimu, kai kurie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su selektyviu kredito įstaigų apmokestinimu, prastina Lietuvos reputaciją ir verslo aplinką, kai kalbama apie kitų metų investicijas.
Mokesčiai
 
„Jeigu matome kažkokį diskriminacinį sprendimą, susijusį su tam tikru sektoriumi, kas dabar liečia bankus, ir taikomu aukštesniu pelno mokesčiu bankų sektoriui, kiekvienas ateinantis investuotojas jaus nerimą ilgesniuoju ar vidutiniu laikotarpiu. Jeigu biudžetui pritrūks pajamų, ar nebus aukštesnis tarifas taikomas dar vienam sektoriui“, – teigė ekonomistė.
 
„Tokių neapgalvotų neišdiskutuotų mokesčių įvedinėjimas vienareikšmiškai prastina Lietuvos verslo aplinką ir natūralu, kad ateityje prognozuoja prastesnius ateinančių investicijų rezultatus“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė manantis, kad Lietuva nebesusidėlioja prioritetų ir nerodo ryžto tapti patraukliausia šalimi investicijoms.
 
„Galbūt dar per drąsu teigti, kad investicinė aplinka tapo nepatraukli investuotojams, bet Lietuva nerodo tolimesnio ryžto tapti patraukliausia valstybe investicijoms ir pradėjo stoviniuoti, blaškytis, nebesusidėlioja prioritetų. Dar prieš kelis metus investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas buvo prioritetas numeris vienas. Dabar jau pereinama į atskirties mažinimą, perskirstymo didinimą, ir investuotojams kyla klausimų, kaip bus toliau, ar tai nebus investicinės aplinkos bloginimo sąskaita“, – teigė ekonomistas.
 
I. Genytė-Pikčienė tikino, kad nerimą kelia ir tai, kad, matant kuklesnes makroekonomines prognozes, projektuojami pakankamai aukšti tiek pajamų, tiek išlaidų augimo tempai, nors atlyginimai viešajame sektoriuje auga greičiau nei privačiame, neįgyvendinami PVM ir akcizo mokesčių įgyvendinimo planai. Tuo metu akcizų kėlimas kitais metais, pasak ekspertės, paskatins šešėlį. Vis dėlto reikšmingo sukrėtimo ekonomikoje, pasak jos, nenumatoma.
 
Kalbėdama apie atlyginimų augimą kitais metais, LLRI vyriausioji ekspertė sakė, kad veiklose, kur sukuriama aukštesnė pridėtinė vertė, jie tikrai augs, tačiau regionuose besivystantiems verslams atlyginimų augimas bus labai skausmingas.
 
„Yra atskiros ekonominės veiklos, kaip tekstilės pramonė, medienos pramonė, maisto sektorius, kur iš tikrųjų konkurencingumui atlyginimų augimas daro pakankamai nemažą žalą ir būtent toms veikloms savo produkciją realizuoti išorės rinkose dėl brangstančių darbo kaštų darosi vis sunkiau. Periferijoje besivystantiems verslams, kurie dirba mažomis maržomis, labai skausmingas atlyginimų augimas, jie tos erdvės didinti neturi ir čia netgi gali tapti išlikimo klausimu ateinančių kelių metų perspektyvoje“, – sakė ekspertė.
 
Tuo metu Ž. Mauricas, paklaustas apie kitų metų ekonomines prognozes, teigė, kad, nors pirmą pusmetį dar bus jaučiama inercija, antras pusmetis bus kupinas iššūkių.
 
„Manau, kad kitais metais bus nemažai inercijos, ypač pirmą pusmetį, nes ir minimalus darbo užmokestis kils, ir pensijos pakankamai sparčiai kils, ir nedarbo lygis žemas. (…) Antras pusmetis gali būti ne toks geras. Be abejo, tai sutaps su rinkimais, ir manau, kad tam tikrų grėsmių bus, nes partijos dalys pažadus, kurie nebūtinai bus nukreipti į investicijų pritraukimą“, – teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto įsitikinimu, Lietuvos prioritetas ateinančiais metais turi likti investicijų pritraukimas ir tvarus augimas, bet, jo manymu, tai mažai tikėtina.
 
Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.

„Lietuva turi rezervų pakankamai nemažai ir neturi labai didelių išorės bei vidaus nesubalansuotumų. Tuo požiūriu tikrai mes, drįsčiau teigti, esame aukščiau nei Latvija, Estija ir daugelis Vidurio Europos valstybių. Tačiau, kaip minėjau, didžiausią nerimą kelia tai, kad prioritetai keičiasi“, – sakė Ž. Mauricas.
 
ELTA primena, kad Seimas po ilgų diskusijų kartu su biudžetu nuo kitų metų nusprendė didinti pelno mokestį bankams nuo 15 iki 20 proc., išplėtė nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę ir įvedė automobilių registracijos mokestį.
 
Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro.
 
Prognozuojama, kad 2020 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 396,97 euro, t. y. 8,9 proc. didesnė nei 2019 metais.
 
Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. Vaiko pinigai padidės iki 60 eurų, o neįgaliems ir nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 100 eurų. Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
 
Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:01
Aktualijos

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Veiklą reguliuojanti tvarka taip dažnai keičiama, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, Eltai sakė smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Bandydami suvokti naujus, mokesčių reformos atnešamus pakeitimus, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai tarsis, kaip prie jų prisitaikyti.

Pirmadienį Ūkio ministerijoje rengiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis.

Posėdyje, pasak D. Matukienės, tarybos nariai kalbėsis, kaip reaguoti į mokesčių reformos diktuojamus verslo pasikeitimus, kad galėtų juos įgyvendinti kuo sklandžiau.

„Nuotaikos labai nevienareikšmės. Reikia susipažinti su visais tais įstatymais, pakeitimais. Nesakyčiau, kad reforma kažkokia labai bloga, bet pati didžiausia blogybė – kad nuolat kažkas keičiama. Tiek daug tų pakeitimų, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, tik turi nuolat prisitaikyti prie įstatymų pakeitimų“, – Eltai sakė D. Matukienė.

Jos teigimu, ir verslui, ir valstybės įstaigoms pirmiausiai reikės laiko įsigilinti į pokyčius, tad kol kas didesnės pagalbos iš jų nesitikima.

„Tiesa, su Mokesčių inspekcija verslas labai bendradarbiauja, ir tie aiškinimai vyksta. Tačiau reikės pasiruošti ir inspekcijos darbuotojams. Manau, ir Finansų ministerija išleis kažkokius poįstatyminius aktus, matyt, apie tai yra pagalvota“, – svarstė D. Matukienė.

Verslo tarybos pirmininkė tiki, kad verslui užteks laiko iki kitų metų pradžios pasiruošti pakeitimams. Sunkiausia tai padaryti, anot jos, smulkiajam verslui.

„Pripažinkime, mūsų smulkus verslas yra labai smulkus. Mažos įmonės vadovas atstoja daugelį darbuotojų, jis neturi tokių apyvartų, kad galėtų turėti finansų departamentus arba samdyti profesionalius buhalterius, auditorius, konsultantus ar kitus. Žinoma, kad labiausiai tai palies smulkiausią verslą. Kiekvienas pakeitimas jam yra peilis“, – sakė D. Matukienė.

ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės siūlytos mokesčių reformos įstatymus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį juos pasirašė.

Mokestiniai pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio pirmos dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 11:54

Aktualijos

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.

„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.

„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.

„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.

D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:17

Aktualijos

Profesinės sąjungos vėl piketavo prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo vėl surengė piketą prieš skubiai Seime mėginamas įteisinti mokesčių bei pensijų sistemos reformas. Piketuotojai teigia, kad priimant įstatymą turi būti tariamasi su tomis visuomenės, kurias pirmiausia palies šis įstatymo projektas, grupėmis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems šalies žmonėms svarbius sprendimus. Seime surengtos ir platesnės diskusijos, tačiau reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

Akcijos iniciatorių teigimu, vos balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės siūlymus kritikuoja nemažai žinomų ekonomistų, o diskusijos su visuomene apskritai nebuvo. 14 piketuotojų Seimo narių dėmesį mėgino atkreipti arba plakatais „Skubos naudą velniai gaudo“, „Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“ ir kitais, arba pro šalį einančių Seimo narių kvietimais sustoti ir padiskutuot.

Kartu su piketuotojais plakatą laikęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi, kad piketuotojai rodo iniciatyvą, bet, pasak jo, nebus atsižvelgta į piketuotojus bei visuomenę ir mokesčių reforma vis dėlto bus priimta.

„Kita vertus, matome, kokiu buldozeriu ji (reforma.- ELTA) važiuoja šiandien ir kaip elgiamasi komitetuose ir Seimo posėdžių salėje. Manau, kad bus spjauta į visus tuos mitingus ir piketus ir priimta tai, kas suplanuota ir tai, kas Vyriausybės pateikta. Pastarųjų dienų bei naktų įvykiai atšaukti, lyg ir pasiekti visi kompromisai dėl profesinio dividendo apmokėjimo buvo išmesti. Paliktas tas bazinis, neteisingiausias, nesąžiningiausias mokesčių pertvarkos variantas, panašu, kad jis važiuos. Duok Dieve, kad aš klysčiau“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė, komentuodama trečiadienio Finansų ir biudžeto komiteto posėdį, sako, kad komitetas buvo aršus ir buvo sunku diskutuoti.

„Vakar komitetas buvo labai aršus, buvo daug pykčių ir nesutarimų tarp pirmininko ir opozicijos atstovų. Buvo stumiama taip, kad būtų prastumtos visos tos pataisos, praktiškai registruotos prieš naktį per dešimt minučių. Mes einame neteisingu keliu ir einame neturėdami skaičių analizės. Mes net Biudžeto ir finansų komitete priimame sprendimus be analizės, be pasekmių, kas gali atsirasti, todėl kad kažkas įtikina, kad taip reikia, nes tai bus populiariau ir bus galima pataikauti rinkėjui“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Su piketuotojais bendravęs Algirdas Sysas sako, kad mokesčių reforma bus priimta, nepaisant jokių diskusijų nei komitetuose, nei su visuomene.

„Tik ką iš karšto posėdžio. Posėdyje dirbama ta pačia kryptimi, nesvarbu, kad blogai, svarbu, kad šiandien priimtų. Nes Teisės departamentas rašo, kad rado akivaizdžių klaidų, kurias reikia taisyti, bet yra begalinis noras šiandien priimti ir nesvarbu, kad iš karto priėmus reikės iš karto taisyti“, – sakė A. Sysas.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK taip pat kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų su visuomene neaptartą reformą įteisinančius įstatymus, jeigu šie bus priimti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad mokesčių ir pensijų sistemas reikia reformuoti, profesinės sąjungos to visiškai nekvestionuoja. Tačiau dėl tokių absoliučiai visiems šalies žmonėms įtakos turinčių sričių neturi būti apsisprendžiama vos per kelis mėnesius.

„Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė I.Ruginienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 10:24

Politinės intrigos

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos?

Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės?

Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys. Paskutinį kartą tokia gausi frakcija buvo susiformavusi 2000 m. Socialdemokratinės koalicijos, o prieš tai dar didesnė Tėvynės sąjungos 1996 m. Visgi vien iš kiekybės negalima pasakyti ar tokia žmonių grupė yra darbinga. Labai svarbu ar yra sumanūs lyderiai, kurie pajėgūs sutelkti bendriems darbams, ar narius vienija bendri tikslai ir vertybės, o gal tai atsitiktiniai žmonės, turintys skirtingą požiūrį į valdymą? 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Valstiečių ir žaliųjų sąraše yra daug painiavos. Pačiai partijai priklauso vos 24 nariai (kitais duomenimis šis skaičius šiek tiek skiriasi), kiti taip vadinami „nepriklausomi“, tačiau kažkodėl kandidatavo su šios partijos vėliava. Dalis naujųjų Seimo narių yra siejami su kitais politiniais judėjimais iš Panevėžio, Šiaulių ar Kauno. Nemaža dalis iš jų yra jau buvę kitų partijų nariais ar dalyvavę rinkimuose su kitomis politinėmis jėgomis.

Daug naujųjų Valstiečių ir žaliųjų parlamentarų neturi politinės patirties, o į rinkimus atėjo labai greitai apsisprendę, prieš tai net neturėję intencijų dalyvauti rinkimuose. Galbūt todėl ir kalbos bei pareiškimai iš jų pilasi prieštaringi, dažnai visiškai kitaip vertinant vienus ar kitus politinius reiškinius.

Visa tai sako, kad ateityje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybei bus labai sunku sutelkti ir suvienyti frakcijos narius bendrai pozicijai, o lemiamu klausimu galimos išdavystės ir chaosas. Ne kartą istorijoje yra buvę atvejų, kad tokios labai fragmentuotos frakcijos skyla ar susidaro keli galios centrai, kurie vadovaujasi kitais išskaičiavimais nei frakcijos vadovybė.

Rimtiems sprendimams reikia kritinės Seimo daugumos

56 Seimo narių frakcija yra nebloga pradžia rimtiems tikslams pasiekti, tačiau tai toli iki Seimo daugumos 71 nario. Taigi būtina koalicija. Valstiečių lyderiai jaučiasi tvirtai ir teigia nesibaiminantys sąjungos su socialdemokratais, mažumos vyriausybės ar bendro darbo su dar mažesniais partneriais Seimo pakraščiuose. Tačiau net sutelkus 71–75 Seimo narius, tokia koalicija būtų trapi ir nedarbinga.

Kai Seime priimami nepopuliarūs įstatymai, kurie objektyviai yra reikalingi šaliai, tačiau didelė rinkėjų grupė yra dėl to skeptiška, tai dalis Seimo narių pradeda vadovautis asmeniniais interesais, išsisukinėja ir nenori palaikyti nepopuliarios pozicijos balsuodami. Įsivaizduokim mokesčių reformą, Darbo kodekso pakeitimus, pokyčius švietimo ar sveikatos apsaugos sistemose. Jie sukels didelį atgarsį visuomenėje ir suinteresuotos grupės pradės protestuoti bei reikalauti sau naudingų sprendimų. Reikia turėti omenyje, kad net labai patrauklios reformos vienai socialinei grupei, bus nepriimtinos kitai, todėl vis tiek atsiras karštai ir aktyvai nepritariančių. Taigi kliautis 71 nario koalicija yra labai rizikinga. Jeigu net nedidelė dalis Seimo narių susvyruos, sprendimai bus nepriimti.

Socialdemokratai ne inicijuos, o blokuos reformas

Norint ryžtingų reformų, kurios būtų padarytos greitai ir dar spėtų duoti rinkėjams apčiuopiamų teigiamų rezultatų iki naujų rinkimų, būtina koalicija bent iš 85 narių, o dar geriau ir iš viso 100. Valstiečių lyderių pareiškimai apie koaliciją su socialdemokratais sukrapštytų vos apie 73 narius, taigi tai reikštų, kad Lietuvoje proveržio, paremto rimtomis reformomis, tikėtis yra menka viltis.

Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ne mažiau nuviliančios yra ir pačių socialdemokratų nuostatos dėl valstybei svarbių reformų. Kaip parodė 4 metai, kairiųjų koalicija atidėliojo bet kokias rimtas pertvarkas, o kadencijos pabaigoje aktyviai stengėsi prikaišioti į atsakingas pareigas kuo daugiau partijos bičiulių.

Kaip galima įsivaizduoti kokius nors pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“, kai įmonėje dirba tiek bičiulių, o ministerijose ar valstybėse įstaigose reformos juk irgi nereikalingos, nes visur gausu bičiulių.

Vienintelė rimta išeitis naujajam Seimui buvo sudaryti Tėvynės sąjungos bei Valstiečių ir žaliųjų koaliciją, o dar geriau ją praplečiant liberalais. Taip būtų garantuojama 80 ar net 100 narių koalicija, kuri sumažintų atskirų parlamentarų svarbą, bet užtikrintų palaikymą valstybei būtinoms reformoms. Visos kitos alternatyvos naujajame Seime nėra valstybiškos, o tik garantuotų kažkam trumpalaikius postus bei valdžią, bet realių, taip šaliai reikalingų, pokyčių neatneštų.

2016.11.02; 12:19