Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Socialiniuose tinkluose išplitus informacijai, neva nuo rugsėjo šalies ugdymo įstaigose moksleiviai turės naują privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką, kurioje bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokią informaciją neigia.
„Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad dokumentas, socialiniuose tinkluose pateikiamas kaip programos turinio reziumė, neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu“, – šeštadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė ministerija.
Perspėdama visuomenę, savo įraše ji taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad išplatinti dokumentai neatitinka valstybinės įstaigos formato.
„Dezinformaciją skleidžiančius dokumentus galima atpažinti iš neoficialaus formato. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valstybinių institucijų dokumentų formos dokumentai turi oficialią formą su rekvizitais. Socialinėse medijose plintantis formatas akivaizdžiai nėra sukurtas valstybinės įstaigos“, – pažymėjo ŠMSM.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po kilusių diskusijų, ar skandalingomis akcijomis pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė vis dar gali dirbti mokytoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė gali išsakyti savo nuomonę, bet negali daryti spaudimo mokyklai atleisti mokytoją.
Kita vertus, akcentuoja A. Lašas, A. Astrauskaitė tikrai nėra nepriekaištingos reputacijos ir mokyklai reiktų paieškoti mokytojų be neigiamo šleifo.
KTU docentas sako, kad darbuotojų priėmimo ar atleidimo mokyklose klausimus sprendžia savivaldybės.
„Ne ministrė turi patikrinti kiekvieną mokyklą, kas ką įdarbina ar neįdarbina, ministrė gali tik išsakyti savo nuomonę“, – Eltai teigė ekspertas.
A. Lašas pabrėžė, kad kyla rizika dėl politikų kišimosi į mokyklos ar savivaldos klausimus. Anot jo, geriausia, kai mokyklų darbuotojus patikrina savivaldybės, nes jos geriausiai gali išsiaiškinti faktines aplinkybes.
„Mokyklų vadovai nėra pavaldūs ministerijai, jie neturi atsiskaityti prieš ministrę, jie turi atsiskaityti prieš savivaldybę“ – sakė docentas.
KTU dekanas teigė, kad šioje istorijoje esama neaiškumų. Pirmiausia, kyla klausimas, kas inicijavo tarnybinį patikrinimą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje.
„Vienaip atrodo, jei ministrė tik laukia tyrimo išvadų, kitaip, jei ministrė daro spaudimą ir reikalauja kažkokio tyrimo mokykloje“ – sakė KTU fakulteto docentas.
Anot jo, ministrės pareiškimas, kad „tokie mokytojai neturėtų mokyti vaikų“, galėtų būti laikomas spaudimu mokyklai.
„Nėra žinoma, ar tai tik ministrės asmeninė nuomonė, ar jau buvo daromi kažkokie veiksmai“, – sakė KTU dekanas.
Ir visgi klausimų dėl kontraversiškos mokytojos kyla. A. Lašas, iškeldamas reputacijos klausimą, suabejojo, ar A. Astrauskaitė apskritai gali būti mokytoja.
„Man neatrodo, kad A. G. Astrauskaitė yra nepriekaištingos reputacijos“, – teigė jis.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Mokytoja Astrauskaitė kartais tikrai elgdavosi keistai ir jos pareiškimai ne visada buvo adekvatūs. Kadangi ši mokytoja dabar yra tarp potencialių kaltinamųjų, kyla klausimas, ar tikrai nėra žmonių, kurie neturi tokio šleifo ir kurie gali dirbti tą patį darbą“ – kalbėjo A. Lašas.
Šia tema pasisakė ir Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, kuris taip pat pabrėžia, kad svarstomos teisinės problemos, kur lemiamą žodį turi tarti teisininkai. Jis teigė, kad kiekvienas gali išreikšti savo poziciją, bet turi būti aiškiai pasakyta, ar tai asmeninė žmogaus nuomonė, ar išreikšta pareigūnės nuomonė.
Darbdavio ir darbuotojo santykiai, etikos laikymasis turi būti sprendžiami pačioje mokykloje.
„Jei darbovietės teisininkai manys, kad mokytoja pažeidžia Pedagogų Etikos kodeksą, tuomet ją ir atleis iš darbo. Tada A. Astrauskaitė galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją klausdama, ar teisėtai buvo nutraukta darbo sutartis. Etikos pažeidimas – teisinis dalykas ir jį spręsti turėtų teisininkai. Ministrei nereikėtų politikuoti ir spręsti, ar mokytoja pažeidžia etiką“, – sakė pirmininkas.
Antradienį šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas. Viceministras žiniasklaidai teigė, kad jį nustebino žinia apie mokytoja įdarbintą A. Astrauskaitę. Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš įsitikinęs, kad aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai galioja ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Taip pat Lietuvoje galioja Pedagogų etikos kodeksas, kuris reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, ponios Astrauskaitės priėmimas į darbą niekaip nesiderina su šiais reikalavimais ir dėl to yra pradėtas tarnybinis tyrimas“, – žurnalistams sakė vicemeras.
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie LR Seimo organizavo mitingą, kuris virto riaušėmis. Dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl riaušių pateikti daugiau nei pusšimčiui žmonių. Dėl to antradienį ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad jos asmenine nuomone tokie asmenys kaip A. G. Astrauskaitė neturėtų mokyti vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ministerijos duomenimis, neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas. Tačiau Šalčininkų rajonas to nepadarė.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – pranešime teigė ji.
Šalčininkų rajono tarybos laukia teisminis procesas
Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.
Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus.
Tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.
Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.
„Svarbiausia – vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – sakė ministrė. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.
Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur
Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams. Reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.
Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.
Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių
Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. 5 – 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.
Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.
