Trijų savaičių mokymuose žinias ir įgūdžius atnaujins per 150 rezervo karių. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono gretas papildė per 150 parengtojo rezervo karių. Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.
 
Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.
 
Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas.
 
Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:14

Atsargos karininkų mokymuose dalyvaujantys Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai jau dvi savaites lauko pratybose Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje įtvirtina per metus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) įgytas teorines karybos žinias.
 
Nuo birželio 3 d. vykstančiose pratybose dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Vilniaus ir Klaipėdos grupių) JKVM 1 ir 2 kursų klausytojai.
 
Pagal pranešimą, pirmakursiai kompleksinėse lauko taktikos pratybose kartoja išmoktus individualius ir būtinus kario veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje, mokosi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, efektyviai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulina kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.
 
Antrakursiai mokosi atlikti skyriaus vado funkcijas ir vadovauti skyriui vykdydami puolimą, gynybą, žvalgybą ir kovinę pasalą, kovinį šaudymą ir atlikdami kitus kovos veiksmus.
 
Pasak JKVM sekcijos viršininko ir pratybų vadovo mjr. Miroslavo Sviglinskio, lauko pratybos kursų klausytojams, visų pirma, suteikia galimybę įgytas teorinės žinias pritaikyti praktiškai.
 
Trečiaisiais mokymų metais studentai bus rengiami kaip karininkai ir įgis vadovauti būriui reikalingų žinių ir įgūdžių. Sėkmingai baigusiems JKVM bus suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir įgis realias galimybes ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.
 
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
 
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.16; 03:00