Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) daugiau nei aštuoniasdešimt metų atlieka misiją ir įsipareigojimą Lietuvai – rengia mokytojus. Universiteto gyvavimo laiku pedagogo vaidmuo buvo ir yra svarbus Lietuvos visuomenės švietimui. 

LEU vadovybė. Centre – Senato pirmininkas Audronius Vilkas

„Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nuo 1991 metų universitetą baigė daugiau nei trisdešimt septyni tūkstančiai mokytojų. Bemaž aštuoniasdešimt procentų bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose ugdymo institucijose dirbančių pedagogų – LEU absolventai“,  – pasakoja LEU Senato pirmininkas prof. dr. Audronius Vilkas.

Daugelis pedagogų yra pelnę didelę mokinių, jų tėvų, visuomenės pagarbą. Kiekvienais metais tarp „Metų mokytojo“ premijos laureatų – LEU absolventai.

Svarbi universiteto misija – sporto specialistų rengimas. Sporto ir sveikatos fakultete studijavo ir studijuoja didelė dalis Lietuvos nacionalinės rinktinės narių. Tarp LEU absolventų ir studentų ­– dvylika olimpinių čempionų, daugkartiniai pasaulio ir Europos žaidynių prizininkai.

Viešojoje erdvėje pasigirsta įvairių valstybės institucijų vadovų, politikų vertinimų ir viešų pasisakymų apie mokytojų rengimo kokybę, esą netenkinančią visuomenės poreikių,  ir apie LEU, kaip pedagogų rengimo instituciją, diskreditavusią save. „Su tokiais vertinimais kategoriškai nesutinku. Norisi paklausti taip kategoriškai teigiančių: kokie mokytojai paruošė būsimus garsiausius gydytojus, inžinierius, architektus, meno, kultūros veikėjus, politikus, ministrus? Beje, pastaraisiais metais net trys švietimo ministrai bei daugelis dirbančių švietimo ir kitose ministerijose ir jų įstaigose – LEU absolventai“, – teigė profesorius.

Senato pirmininko teigimu, visi turi sąžiningai atsakyti sau ir kitiems – ar Jus mokė ir ugdė prasti mokytojai? „Aš asmeniškai apie mane mokiusius mokytojus taip kalbėti negaliu, nes jaučiu jiems didžiulę pagarbą ir dėkingumą“, – pasakojo A. Vilkas. Profesoriaus nuomone, Lietuvos edukologijos universitetas vykdė ir vykdo savo misiją – rengia geriausius pedagogus.

LEU Senato pirmininkas Audronius Vilkas

Dėl pasikeitusios Lietuvos demografinės raidos ir mažėjančio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas universitetų konsolidacija yra būtina. „Iš esmės pritardami valstybės pradedamai aukštojo mokslo reformai esame susirūpinę dėl įvairių nepamatuotų ir daugiausia grindžiamų tik universitetų disponuojamo nekilnojamo turto dalijimu siūlymų bei mechaninio universitetų jungimo ar jų uždarymo“, – mano A. Vilkas.

Senato pirmininko tikinimu, moksleivis, besirenkantis mokytojo profesiją, neturėtų jaudintis dėl savo ateities. „Abiturientams nereikia keisti pasirinkimų, dairytis kitos studijų programos ar universiteto – net ir vykstant pertvarkos procesams, studentams bus garantuojamas sėkmingas pasirinktų studijų baigimas bei užtikrinta studijų kokybė“ , – teigia A. Vilkas.

Profesorius kartu su kolegomis lankosi Lietuvos mokyklose ir pristato studijų programas, bendrauja su abiturientais. „Žiūrėdamas į moksleivių  akis sakau: jaunas žmogus turi tinkamai įvertinti savo galimybes studijuoti pasirinktoje mokslo kryptyje. Jei su žmonėmis lengvai užmezgi kontaktą, jei gali save ateityje įsivaizduoti sėkmingo pedagogo – kūno kultūros mokytojo, biologijos, užsienio kalbos ar kitų dalykų mokytojo rolėje – nesiblaškyk ir rinkis savo norimas studijas“, –  sako Senato pirmininkas.

A.Vilkas įsitikinęs, edukologijos krypties bakalauro ar magistro diplomas padeda įgyti įvairių kompetencijų ir platesnį gyvenimo prasmės suvokimą. „Absolventas, baigęs universitetines pedagogines studijas, gali sėkmingai dirbti ne tik mokykloje, bet ir kitose srityse, būti skirtingų tipų švietimo ir kitų institucijų vadovu. To siekti jam padės įgytos pedagogikos, bendrosios psichologijos žinios ir kitos mokytojui svarbios kompetencijos“ , – teigia A. Vilkas.

Senato pirmininko teigimu, LEU pasirašius konsolidavimosi sutartį su VDU yra nuosekliai dirbama, kad išliktų Edukologijos akademija,  kaip mokytojų rengimo branduolys Vilniuje. „Taip nebūtų sunaikinta tai, kas per daugelį metų yra sukurta kompetentingų  pedagogų, mokslininkų dėka. Kam reikia naikinti ir kurti iš naujo, jeigu galima tiesiog pritaikyti naujus kokybės standartus? Tam numatoma panaudoti VDU mokslinį ir pedagoginį potencialą. Be abejo, reikalingos ir valstybės investicijos: be investavimo į žmogiškuosius resursus, į šiuolaikinius reikalavimus tenkinančią infrastruktūrą neįmanoma pasiekti norimos kokybės“, – tikina profesorius.

Pasak Senato pirmininko, studentai neturėtų nerimauti dėl VDU ir LEU konsolidacijos: „Galiu tvirtai pasakyti, jeigu ateityje įvyks LEU ir VDU susijungimas – studentai studijuos, o dėstytojai dėstys Vilniuje veikiančioje VDU Edukologijos akademijoje.“

Profesoriaus tikinimu, reformos turi vykti ne tik aukštajame moksle, bet ir kitose srityse. Švietimo sistemoje jau daugelį metų pedagogo prestižas krinta ne dėl neva prastos mokytojų rengimo kokybės. „Pedagogo darbas – prastai apmokamas, todėl stojančiųjų į šios profesijos studijas mažėja. Valstybė turi nedelsiant reformuojant aukštojo mokslo sistemą bei mokytojų rengimą, kelti pedagogų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Pakėlus mokytojo prestižą aukštosios mokyklos sulauktų geriausių abiturientų, pasirinkusių pedagogo kelią. Šie jaunuoliai būtų suinteresuoti būti mokytojais, įvyktų natūrali konkurencija universitetuose“, – pabrėžia A. Vilkas.

Profesoriaus teigimu, tik sisteminis požiūris į švietimą gali duoti teigiamus rezultatus. „Juk valstybės prioritetas – užtikrinti jauno žmogaus egzistenciją, jo teisę gauti gerą išsilavinimą.  Pilietis turi būti saugus, turėti galimybę užsidirbti pagal savo gebėjimus, išlaikyti šeimą. Dabar jaunas pedagogas yra priverstas dirbti kelis darbus, ar gauti tokį atlyginimą, kurį gauna nekvalifikuotos  profesijos atstovas. Tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė imsis spręsti šias įsisenėjusias problemas ir mokytojo profesija taps prestižine, kaip tai yra daugelyje pasaulio šalių“, – viltingai pokalbį užbaigia LEU Senato pirmininkas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Edukologijos Universitetas.

2017.06.29; 15:22

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA).

Šią savaitę humanitarinių mokslų sesijos dalyviai tyrinėja universiteto koridorius, auditorijas, „matuojasi“ pedagogo profesiją. Akademijoje moksleiviai susipažįsta su LEU, dėstytojais ir studentais, ugdosi pedagogo profesijai reikalingus lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius. 

Continue reading „LEU „Jaunojo pedagogo akademijos“ dalyvė Gabrielė Bračkutė: „Nereikia bijoti mokytojo darbo““

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA).

Continue reading „LEU „Jaunojo pedagogo akademija“: moksleiviai susipažįsta su pedagogo profesija“

Mantas Karanauskas jau trečius metus dirba Vilniaus Balsių progimnazijoje geografijos mokytoju. Jaunas pedagogas siekia būti ne tik savo srities specialistu, bet ir draugu mokiniui. Pats didžiausias jo autoritetas – anglų kalbos mokytoja dirbanti mama.

Pasak Manto būti geru mokytoju vien noro neužtenka, o pedagogų rengimu turėtų rūpintis universitetas, turintis gilias tradicijas, ilgametės patirties, puikių dėstytojų ir materialinę bazę. Apie darbą su mokiniais, studijas ir kaip kelti pedagogo profesijos prestižą kalbame su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografijos bakalauro ir magistrantūros studijų programų absolventu M. Karanausku.

Continue reading „Geografijos mokytojas: „Siekiu būti ne tik savo srities specialistu, bet ir draugu mokiniui““

2015 m. lapkričio 6–7 d. 5-oje mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje „Mokykla 2015“ aktyviai dalyvavo ir didžiausia pedagogus rengianti aukštoji mokykla mūsų šalyje – Lietuvos edukologijos universitetas (LEU).

Lapkričio 6 d. pedagogus ir tėvelius LEU kvietė diskutuoti, kodėl jauni žmonės (ne)nori siekti pedagogo profesijos? Kaip kelti mokytojo profesijos prestižą? Kodėl ir koks pedagogas yra vertas didelės pagarbos? Koks mokytojo indėlis į visuomenės gerovę?

Continue reading „Diskusijos „Aš mokau vaikus. O kokia tavo supergalia?“ atgarsiai“

{sigplus}fotoreportazai/amokytojas{/sigplus}

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), siekdamas atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą ir minėdamas 80-ąjį jubiliejų, Mokytojų dienos proga surengė fotosesiją „Mokytojo galia“.

Idėjos autorius LEU Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Tomas Petryla teigia, kad 2015-ieji universitetui yra ypatingi – prabėgo 80 metų nuo tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1935 m. įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą.

Continue reading „LEU Mokytojų dienos proga surengė susimąstyti verčiančią socialinę akciją“

Tarptautinei moters dienai paminėti Lietuvos edukologijos universitete (LEU) buvo surengta diskusija „Ar pedagogo profesija yra vyriška?“, kurioje apie pedagogiką ir mokyklą diskutavo jauni mokyklose dirbantys pedagogai vyrai.

Jie bandė rasti atsakymus į klausimus, kaip skatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir kaip pasiekti, kad mokyklose daugėtų dirbančių pedagogų vyrų.

Continue reading „Kodėl pedagogines studijas renkasi mažai vyrų?“

Kas lankėsi kompozitoriaus Vytauto Barkausko jaunesniojo naujausios operos „Gripino svajonė“ premjeroje, neliko abejingas nuostabiam Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentės Emilijos Bereznauskaitės balsui.

Studentė tvirtina, kad muzika ją lydi nuo pat gimimo. LEU mergina atsidūrė neatsitiktinai. Emilija teigia, kad visada jautė polinkį ne tik dainuoti, bet ir mokyti, dalytis savo patirtimi ir žiniomis su kitais. „LEU man suteikia visas galimybes įgyti pedagoginių ir praktinių žinių“, – tvirtina pašnekovė.

Continue reading „Emilija Bereznauskaitė: „Dainuoti išmokau anksčiau nei kalbėti““

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) koridoriais greitai praskriejo žinia apie studentę Ingridą Mereckaitę, kuri atlikdama praktiką mokykloje sulaukė audito patikrinimo.

Apie tai, kad choreografijos pamoką teks vesti stebint išorės vertintojai, pradinio ugdymo pedagogikos studentė sužinojo likus 40 minučių iki pamokos pradžios. Mergina sako greitai prisiminusi, ką moka, kaip įgytą patirtį pritaikyti šiai pamokai.

Continue reading „Studentės vedama pamoka audito buvo įvertinta lyg 20-ies metų patirties turinčio pedagogo“

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) Meninio ugdymo katedros docentas ir žinomas aktorius Vytautas Kontrimas šiemet pasitiko jau dešimtą pirmakursių, t. y. jaunų talentingų žmonių, norinčių tapti teatro ir kino pedagogais, laidą.

V. Kontrimo nuomone, kiekvienas mokytojas turi turėti dvi specialybes. Jis sako, kad pedagogas turi būti ir aktoriumi, ir savo dalyko žinovu (čia net nekalbant apie teatro mokytojus, kuriuos aktorius ruošia Lietuvos edukologijos universitete). „Informacijos perdavimas, balso valdymas, visų komunikavimo įgūdžių, taip reikalingų pedagogui, galima pasisemti iš aktorystės“, – sako pašnekovas.

Continue reading „Aktorius Vytautas Kontrimas: „Kiekvienas mokytojas turi būti ir aktoriumi““