Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo.
 
„Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų. Juos vertinsime ir galvosime, kokie bendri tikslai mus gali suvesti“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
 
A. Navickas pabrėžė, kad ministerijos pateikti pasiūlymai netenkino lūkesčių tiek, kad būtų svarstomas planuojamo streiko atšaukimas.
„Ne. Tikrai to negali būti. Mes išgirdome tik pirmą jų poziciją, tai kalbėti, kad čia yra susitarimas“, – į klausimą dėl streiko atšaukimo atsakė jis.
 
E. Milešinas: derybos nebaigtos, bet sutarėme dėl 2 klausimų
 
Kitaip nei A. Navickas, švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo teigė radęs sutarimą dėl dviejų reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų darbo krūvio mažinimo.
Mokytojai protestuoja. Prieš keletą metų. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tikrai šiandien nebaigtos derybos, nes mes sutarėme dviem klausimais – dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo nuo kitų mokslo metų ir dėl mokytojo etato struktūros, mokymo lėšų metodikos peržiūrėjimo“, – po susitikimo kalbėjo E. Milešinas.
 
„Šiandien mes apsvarstėme tris klausimus, bet preliminariai dėl etato struktūros ir mokinių skaičiaus klasėse panašu, kad suarimas yra“, – sakė jis.
 
Vis dėlto, anot E. Milešino, ministerijos pasiūlymas dėl to, kiek kitais metais galėtų didėti mokytojų atlyginimai, netenkino ir jo.
Protestuoja mokytojai. 2015 metai. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Dėl atlyginimų didinimo kitais metais panašu, kad sutarimas yra, kad nesutinkame“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
 
„Ministras pristatė pirmas pozicijas ir sutarėme, kad penktadienį susitinkame. Jis išgirdo lūkestį, kad mums netinka tie siūlymai, kurie yra pasiūlyti. Jis rytoj kalbėsis su premjere, finansų ministre, ir penktadienį grįšime prie derybų stalo dėl atlyginimų didinimo“, – sakė jis.
 
Anot E. Milešino, mokytojų atlyginimai kitais metais turėtų būti didinami ne mažiau nei 10 proc.
 
„Mes manome, kad turėtų būti kiti skaičiavimai ir nuo sausio turėtų būti tikrai ne mažiau nei tiek, kiek didėjo minimali alga. O minimali alga nuo kitų metų sausio didėja 10 proc. Tai tikrai mažiau nei 10 proc. negali būti“, – sakė profsąjungos vadovas.
 
„Mūsų skaičiavimais nuo sausio pirmos turėtų didėti apie 15 proc.“, – pridūrė E. Milešinas.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
 
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Mokytojų protestas prieš keletą metų. Vytauto Visocko nuotr.
 
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
 
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
 
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
 
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.09.20; 00:30

Streikuoja Lenkijos mokytojai. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijoje vyriausybei ir mokytojų profesinėms sąjungoms nepavykus susitarti dėl mokytojų atlyginimų didinimo, šalies mokytojai pirmadienį pradėjo streiką, informuoja „Reuters“.

Derybos tarp trijų mokytojų profesinių sąjungų ir vyriausybės žlugo sekmadienį, kai didžiausia mokytojų profesinė sąjunga ZNP ir dar viena sąjunga nesutiko nusileisti ir toliau laikėsi savo reikalavimo mėnesinį atlyginimą mokytojams padidinti 1 tūkst. zlotų (262 doleriais). 

„Pirmadienį 8.00 val. prasideda didžiausias nuo 1993 metų streikas švietimo srityje“, – sakė ZNP lyderis Slawomiras Broniarzas. 

Didžioji dalis mokytojų taip pat yra nepatenkinti chaotiška švietimo reforma. 

Pasak ZNP, beveik 80 proc. Lenkijos mokyklų ir darželių paskelbė dalyvausiantys streike, tačiau neaišku, kiek ilgai tęsis šis streikas.

Lenkijoje mokytojų alga varijuoja tarp 3 045 ir 5603 zlotų per mėnesį.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.08; 13:57

Streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai užtvindė ŠMM. Ievos Urbonaitės -Vainienės (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkę streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai po vidurdienio užtvindė Švietimo ir mokslo ministerijos prieigas.

Kaip sakė moksleiviai, jie atėjo susitikti su švietimo ir mokslo ministre bei palaikyti profsąjungų, kurios derasi dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų.

„Dabar švietimo ir mokslo ministrė atsisėdo kalbėtis su profsąjungomis, labai įtempta situacija, todėl jūs dabar dainuokit, melskitės ir prašykit, kad išsispręstų problema ir mes rytoj grįžtume į mokyklą“, – mokiniams sakė Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė.

Mokiniai mokytojus žodžius palydėjo palaikymo šūksniais.

„Turi klausimų J. Petrauskienei? Ateik!“ Taip mokiniai feisbuke buvo kviečiami į taikų mitingą „Mums rūpi“.

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkusius mokytojus ten pasitiko ir už paramą padėkojo nakvojusiųjų ministerijoje atstovai.

Susitikti su mokiniais išėjo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:00

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reikalaujame mažiau nei mums priklauso. Taip po derybų su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybės atstovais, kurios visą ketvirtadienį vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje, teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kaip pabrėžė profsąjungos atstovas, derybos pakankamai klampios, bet tam tikrų susitarimų pavyko pasiekti. Jie bus sukonkretinti po pertraukos, ketvirtadienio vakarą.

A. Navicko teigimu, reikalavimo 20 proc. didinti algas mokytojams profsąjunga neatsisako, o argumentai, neva dabar, kai biudžetas patvirtintas, tiesiog neįmanoma rasti tam reikalingų 130 mln. eurų – niekiniai.

„Mes dar prieš biudžeto svarstymą šį reikalavimą pasiekėme, tačiau Vyriausybė jį ignoravo“, – sakė A. Navickas, pabrėždamas, kad tai vienas pagrindinių LŠDPS reikalavimų, kuriems, mokytojų įgaliojimais, jis negali nusileisti.

Pasak LŠDPS pirmininko, Lietuvos švietimui skiriama tik 4,2 proc. nuo BVP, kai turi būti skiriama 6 proc. „Mes ir taip reikalaujame mažiau nei mums priklauso“, – pakartojo A. Navickas.

Po daugiau nei 6 valandas trukusių derybų su švietimo profsąjungomis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad aptarė visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, taip pat LŠDPS siūlymus.

„Noriu pasidžiaugti, kad vyksta konstruktyvus dialogas, kiekvienas siūlymas ir aptariamas ir argumentuojamas. Dabar padarėme pertrauką, nes dėl dalies siūlymų jau esame radę sutarimus, todėl norime tai surašyti. Dėl tam tikrų siūlymų nuomonės išsiskyrė, todėl skirtingų profsąjungų vadovai nori pasitarti su atstovaujamais mokytojais. Po to grįšime kalbėtis toliau, nes bendras sutarimas – išeiti šiandien sutarus ir pasakius mokytojams, kad galime rasti sprendimus, kad grįžtame į ugdymo procesą“, – sakė J. Petrauskienė.

Paklausta dėl reikalavimų penktadaliu didinti mokytojų algas nuo sausio, kurio neišsižada LŠDPS, J. Petrauskienė sakė, kad aptarta kiek įmanoma paskaičiuoti, kiek valstybės investicijų reikalauja kai kurie keliami reikalavimai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Vien pono A. Navicko pristatyti reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio darbo apmokėjimo įvedimu, pareikalautų gerokai per 200 mln. eurų. Puikiai suprantame, kad vienu mostu tokios galimybės nėra, bet taip pat kalbamės apie kitus sprendimus, kurie realiai ir šiandien fiksuoti kolektyvinėje darbo sutartyje, kaip kad peržiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų apmokėjimo sistemą“, – sakė ministrė.

Kaip pabrėžė J. Petrauskienė, nerealu per dešimtmečius susidariusias švietimo problemas neatsakingai spręsti vienu sprendimu, be to, tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrą etatinio darbo apmokėjimo sistemos etapo įgyvendinimą, kuriam biudžete papildomai numatyti 49 mln. eurų.

2019 metais tikrai didės atlyginimai mokytojams, nes jau dabar numatytos papildomos lėšos, kurios leis atlyginimus padidinti apie 10 proc., bet ne 20 proc., kaip reikalaujama. Taip po ketvirtadienio derybų su mokytojų profsąjungomis teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Pasak jo, 2019 metais švietimas – viena iš prioritetinių sričių, antra pagal dydį, kuriai 185 mln. eurų papildomai didėja finansavimas, 49 mln. papildomai įliejami etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui. Tai ir sudaro prielaidas mokytojų atlyginimams nuo kitų metų rugsėjo kilti apie 10 procentų.

Kaip pripažino S. Malinauskas, problema – ypač maži mokytojų atlyginimai. „Tuo išsiskiriame iš visos Europos Sąjungos, todėl apie papildomas finansines priemones pedagogams galime kalbėti nuo 2020 metų. Šiuo metu, kai Seime tvirtinamas valstybės biudžetas, kalbėti apie papildomus 130 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti – nerealu. To tiesiog neįmanoma įgyvendinti ir profesinės sąjungos, atrodo, tai supranta“, – sakė S. Malinauskas.

Pasak jo, iš 18 siūlymų, kurie buvo aptariami su profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalis bus įgyvendinta, patobulintos tvarkos, skaičiavimai, sprendžiamos kitos ypač didelių išteklių nekeliančios problemos, kurias kėlė mokytojai.

Kaip pabrėžė premjero patarėjas, dalį reikalavimų, dėl kurių derėjosi švietimo darbuotojų profsąjungos, galima įgyvendinti iš minėtų 185 mln., kurie papildomai numatyti švietimui kitąmet.

S. Malinausko nuomone, masiniams streikams nėra priežasties, derybos su profsąjungomis vyksta, tad tikimasi, kad streikai neplis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė derybose matąs norą susitarti ir kuo greičiau grąžinti vaikus į mokyklą, užbaigti streiką.

„Matau norą ieškoti sprendimų, kurie nėra lengvi. Džiugu matyti, kad neatmetamas etatinis mokytojų darbo užmokestis, tik norime jį patobulinti. Tai labai svarbu, nes reiškia, kad pripažįstama valstybės vykdoma etatinio darbo apmokėjimo reforma. Ieškom būdų, kaip surasti pinigų profsąjungų išsakomoms jautriausioms vietoms, nepaisant unikaliai didelių lėšų, investuotų į švietimą“, – sakė E. Jovaiša.

Viena iš spręstinų problemų parlamentaras vadino atlyginimus pradinių klasių mokytojams, kurie bendrajame etatinio mokytojų darbo apmokėjimo kontekste patiria skriaudą.

„Mes tai suprantame, bet suprantame ir tai, kad darydami milžiniškas reformas turime pasirinkti prioritetus. Apgailestaudami turime pasakyti, kad tie prioritetai kartais padaro skriaudą“, – sakė E. Jovaiša.

Išeidamas iš pasitarimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prašė profsąjungų pakviesti mokytojus nebevargti, grįžti namo, nes dialogas vyksta.

Maždaug trys dešimtys pedagogų, trečiadienį nesulaukę realių derybų su ministre, naktį liko Švietimo ir mokslo ministerijoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad ŠMM derybose su profsąjungomis siūlymą nuo sausio 1 dienos mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. finansų viceministras Darius Sadeckas vadino nerealiu.

„Kaip paskaičiavo Finansų ministerija, tam, kad reikalaujamu procentu būtų pakeltos darbuotojų algos nuo sausio, reikėtų 130 mln. eurų. „Tai finansiškai nepakeliama šiuo metu“, – sakė D. Sadeckas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas A. Navickas žurnalistams leido suprasti, kad profsąjungos dėl to linkusios į derybas. „Lauksim raštiško pasiūlymo, ką jie siūlys, ar išvis neįmanoma padidinti mokytojų atlyginimus, ar jie nebus didinami niekada. Kiek įmanoma didinti atlyginimus, jei įmanoma tai padaryti, ir kada. Gal siūlymai mus patenkins. Lauksime Vyriausybės raštiško pasiūlymo”, – pakartojo LŠDPS pirmininkas.

Kaip skelbė ELTA, švietimo ir mokslo ministrės derybos su mokytojų profsąjungomis, kurios prasidėjo ketvirtadienio rytą, dalyvauja ir premjero patarėja Unė Kaunaitė.

Susitikime dalyvauja visų mokytojų profsąjungų vadovai. Ministerijoje miegoję mokytojai piktinasi, kad į derybas įleidžiami tik profsąjungų vadovai.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, iš visų profsąjungų buvo atsiųsti pasiūlymai, kurie ir aptarti susitikime.

Prie mokytojų streiko prisijungė ir moksleiviai, kurie nuo 11 valandos rinkosi į akciją prie Seimo, o vidurdienį atėjo palaikyti mokytojų prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 05:00

Švietimo ir mokslo ministre nepatenkinti Seimo nariai skelbia Jurgitai Petrauskienei interpeliaciją. Politikai kaltina ministrę nesusitvarkant su situacija švietimo srityje po etatinio mokytojų darbo apmokėjimo bei negebant bendrauti su mokytojų bendruomene, dėl ko vyksta mokytojų streikai. 

Po interpeliacijos tekstu ir ministrei užduodamais klausimais pasirašė opozicinių konservatorių ir socialdemokratų frakcijų atstovai. Tačiau tarp interpeliaciją remiančių politikų – ir valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis. 

„Kodėl neįsiklausėte į Seimo opozicijos, dalies mokyklų ir savivaldybių vadovų, pedagogų profesinių sąjungų nurodytas galimas problemas, kurios neišvengiamai turėjo iškilti skubiai pakeitus mokyklų finansavimo ir mokytojų atlyginimų reglamentavimo principus? Ar normalu, kad dar ir šiandien dalis mokyklų dirba, neturėdamos atlyginimų apskaičiavimo aprašo ir nesant pasirašytų darbo sutarčių su mokytojais?“ – klausia Seimo nariai. 

„Ministrė atsisako dalyvauti mūsų frakcijos posėdžiuose, kuriuose bandome išsiaiškinti vykdomo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo problemas ir ieškoti išeities iš susidariusios ypač įtemptos situacijos švietimo srityje. Tačiau ministrė ignoruoja ne tik opozicines frakcijas, bet ir švietimo bendruomenę“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. 

Interpeliacijoje ministrės prašoma atsakyti, kodėl imtasi pradėti įgyvendinti esminius mokyklų ir mokytojų darbo finansavimo pakeitimus jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., jei politinis sprendimas buvo priimtas tik birželio pabaigoje, o poįstatyminiai aktai – dar vėliau ir, akivaizdu, nebuvo įmanoma normaliai pasiruošti minėtų radikalių finansavimo pokyčių įgyvendinimui? Ar buvo norima net brutaliu būdu įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, siekiant prieš artėjančius trejus rinkimus paskelbti, kad naujoji valdžia neva sugebėjo įvykdyti esminę švietimo sistemos reformą? 

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais, mokytojų atlyginimas turi būti maždaug 20-30 proc. didesnis nei bendras šalies VDU. Lietuvoje mokytojų atlyginimų vidurkis siekia 90 proc. VDU. Tačiau nepaisant tokios skurdžios mokytojų padėties, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis drįsta viešai pareikšti: „Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą… tokios galimybės (mokytojams) tikrai nėra“. 

„Ar ir Jūs, taip pat kaip ministras pirmininkas, šiandieninį mokytojo darbą vertinate, kaip suteikiantį daug laisvo laiko ir nevertą europinių atlyginimų proporcijų? Ar priešingai – kritiškai vertinate tą netaktišką ministro pirmininko pasisakymą ir galėtumėte pasiūlyti jam atsiprašyti pedagogų bendruomenės?“, – interpeliacijoje klausiama šios Vyriausybės atstovų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-20

« 2 2 »

Vasario 15-ąją sostinės centre surengtas gausus Lietuvos mokytojų mitingas. Į Vinco Kudirkos aikštę Vilniaus centre atvykę mokytojai iš visos Lietuvos reikalavo didesnių algų, rimtos mokyklų reformų bei rimto valdžios požiūrio į švietimo sistemos problemas bei bėdas.

Dauguma mokytojų į mitingą atvyko rankose laikydami lagaminus. Mokytojų tvirtinimu, lagaminai simbolizuoja ketinimus emigruoti, jei į jų reikalavimus Vyriausybė išdrįs neatsižvelgti.

Mokytojai reikalauja kuo greičiau atkurti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį, sumažinti mokinių skaičių klasėse, taip pat – padidinti atlyginimus vaikų darželių auklėtojams.

Jei iki vasario 22-osios Lietuvos valdžia nesuras 18,7 mln. eurų algoms padidinti, mokytojų profesinės sąjungos žada pradėti neterminuotą streiką. Mokytojai tvirtina, jog dvejis metus trukusios derybos su valdžia nedavė jokių rezultatų. Mokytojams tiesiog nusibodo beprasmiškai derėtis su valdžia, kuri linkusi ginčytis „iki pasaulio pabaigos“.

Pasak mokytojų profesinių sąjungų vadovų, streikas nebus rengiamas tik tuo atveju, jei Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė išgirs mokytojų reikalavimus.

Mūsų mokytojai tikrai verti didesnių atlyginimų. Tačiau Vyriausybės atstovai puolė bauginti, girdi, mokytojų streikas būtų neteisėtas…

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.02.15; 15:42

Mokytojų atlyginimai Lietuvoje yra vieni skurdžiausių Europoje

2014 m. spalio mėnesį paskelbta ataskaita, kurią Europos Komisijos užsakymu parengė tinklas „Eurydice“, teikiantis informaciją apie Europos švietimo sistemas ir politiką. Ataskaita parodė, kad mokytojų atlyginimai Europoje pradėjo kilti.

16 Europos šalių mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimai 2013–2014 mokslo metais augo, lyginant su ankstesniais mokslo metais. Deja, Lietuvos mokytojai, anot „Eurydice“, negali pasidžiaugti augančiais atlyginimais. Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose mokytojų perkamoji galia 2014 metais dar mažesnė (nei buvo 2009 m. krizės pradžioje).

Continue reading „Europoje mokytojų atlyginimai kyla, bet ne Lietuvoje”