NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
Lygiai prieš dvejus metus įsigaliojo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo pripažįstama, jog sovietų vykdyti veiksmai prieš Lietuvos partizanus gali būti prilyginti genocidui. Aptarti šio sprendimo ir jo nubrėžtos perspektyvos į Vilnių renkasi pasaulinio lygio mokslininkai. Paminklinė lenta sovietinės okupacijos aukoms atminti. Vilnius. Lukiškių aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją Lietuva neteko maždaug penktadalio savo gyventojų. Tačiau prieš šalies gyventojus vykdytų sovietų represijų klausimas plačiau aptarinėti pradėtas tik atkūrus nepriklausomybę.
2019 m. rugsėjo 10 dieną EŽTT užbaigtu teisminio procesu buvo pripažinta, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kankinimus ir nužudymą galima laikyti prieš lietuvių tautą nukreipto genocido politikos dalimi.
Šį penktadienį, rugsėjo 10 d., Mykolo Romerio universitete (MRU) rengiama tarptautinė mokslinė konferencija šiam sprendimui aptarti: „Dveji metai po Drėlingo bylos: pokyčiai ir perspektyvos“.
Konferencijoje pranešimą skaitysiantis EŽTT teisėjas prof. Egidijus Kūris teigia, kad pastarojo sprendimo esmę ir priežastis perprasti nėra paprasta.
„Sprendimas byloje „Drėlingas prieš Lietuvą“ buvo priimtas būtent toks dėl daugelio savitai susiklosčiusių aplinkybių, į kurias skaitantieji ne visada atkreipia dėmesį. O šio dėmesio jos tikrai nusipelno“, – sako prof. E. Kūris. Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Konferencijoje su šiuo sprendimu susijusius aktualius klausimus nagrinės teisės, istorijos ir genocido studijų mokslininkai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Italijos ir Lietuvos.
Pranešimus, be prof. E. Kūrio, skaitys prof. Williamas A. Schabas (Jungtinė Karalystė), buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas ir daugelis kitų mokslininkų. Šiuo renginiu siekiama plėtoti mokslinius tyrimus sovietinių nusikaltimų ir genocido tyrimų srityje.
Pasak MRU tarptautinės teisės prof. Justino Žilinsko, priimtas EŽTT sprendimas nubrėžė naują sovietinių represijų teisinio vertinimo perspektyvą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms sovietinę okupaciją patyrusioms šalims bei nuo jų nukentėjusiems gyventojams.
„Drėlingo byla – pirmiausia apie teisingumą, kurio laukta ilgus metus. Tą prigimtinį teisingumą, kuris glūdi formalių normų šešėlyje, kol nusikaltimų aukos laukia ir laukia”, – teigia jis.
Teisingumo deivė
Tarptautinę konferenciją rengia MRU Teisės mokykla, Pasau universitetas (Vokietija), Tartu universitetas (Estija) ir Latvijos universitetas. Konferenciją remia Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Konferencija vyks rugsėjo 10 d. 10.00-12.30 val. Mykolo Romerio universitete I-414 auditorijoje ir bus transliuojama MRU Youtube kanale. Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Norintys dalyvauti, turėtų užpildyti registracijos formą iki rugsėjo 9 d. 19 val.: https://forms.gle/ngAn5XCv6UizB8cc7. Atvykstančius konferencijos stebėti gyvai, prašoma turėti galimybių pasą ir asmens dokumentą.
Socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Laikinai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai klausimą tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narių paragino tai, kad kai kuriems iš jų nepalankiai susiklostė savivaldos rinkimai. Jonavos meras taip pat kėlė klausimą, ar tai, kad teisės ekspertai komentuoja būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus, nereiškia, jog šie ekspertai yra privilegijuota grupė, sau leidžianti anonsuoti būsimas Teismo išvadas.
„Tai ar bandysime keisti Konstituciją, ar vis tik labai gražiai suniveliuosim viską pagal konservatorių iniciatyvą? Nes šią iniciatyvą ne vienas Seimo narys pasirašė, bet teikėjas yra būtent Andrius Kupčinskas, buvęs Kauno meras. Matyt, kad tas pralaimėjimo kartėlis prieš Visvaldą Matijošaitį paragino kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti verdikto“,– antradienį vykusiame LSDP posėdyje kalbėjo M. Sinkevičius.
Tiesa, tarp 46 parlamentarų, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, yra ir LSDP atstovai: Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei frakcijos nariai Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
Visgi M. Sinkevičius paragino partiją užimti aktyvią poziciją dėl tiesioginių merų rinkimų, kurie, pasak laikinojo LSDP pirmininko, itin patinka rinkėjams. Jo nuomone, aktyvi LSDP pozicija yra būtina, nes konservatoriai, inicijuodami rinkimų peržiūros darbo grupės subūrimą Seime, neva siekia susikurti sau palankią rinkimų sistemą. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Jonavos mero, LSDP būtina jau dabar inicijuoti Konstitucijos pokyčius, leisiančius išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, kadangi M. Sinkevičius, remdamasis viešais informacijos šaltiniais, daro išvadą, kad tiesioginiai merų rinkimai bus pripažinti antikonstituciniais.
„Vytautas Sinkevičius (beje, joks man ne giminė), garbingas profesorius, konstitucinės teisės žinovas, jau pareiškė, kad tiesioginiai merų rinkimai yra antikonstituciniai. Tai galiu pasveikinti būsimą Radviliškio merą, nes panašu, kad jis bus nekonstituciškai išrinktas“, – ironiškai kalbėjo laikinasis LSDP pirmininkas, stebėdamasis, kad MRU profesorius neva iš anksto žino Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Yra, pasirodo, mūsų šalyje teisėjų, profesionalių teisininkų iš MRU, kurie jau žino mūsų Konstitucinio Teismo sprendimus. Na, labai įdomu, gal čia kažkokia išskirtinė grupė, kuri gali anonsuoti būsimus sprendimus“, – svarstė M. Sinkevičius.
Tiesa, pats MRU profesorius V. Sinkevičius dar praėjusį penktadienį pabrėžė, kad būtina sulaukti galutinės išvados iš Konstitucinio Teismo.
Visgi, net jeigu KT nuspręstų, kad tiesioginiai merų rinkimai yra nesuderinami su Konstitucijos 119 straipsniu, Teismas, MRU profesoriaus nuomone, savo nutarimą tikriausiai atidėtų, taip suteikiant parlamentarams galimybę atitinkamai pakeisti įstatymus.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.
Tuo metu kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o artimiausiu metu numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Darbo grupės vadovu paskirtas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.
Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus sklaido premjero Sauliaus Skvernelio abejones ir teigia, kad universiteto docento Virgio Valentinavičiaus išsakyta nuomonė tikrai nėra oficiali universiteto pozicija.
„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.
Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak politologo, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus, kandidatų rinkimų kampanijas, debatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.
Dabartiniam Ukrainos prezidentui P. Porošenkai iššūkį metusį V. Zelenskį politologas vertina skeptiškai. Pasak jo, kandidatas taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. A. Medalinsko teigimu, Ukrainos žmonės, remiantys V. Zelenskį, renkasi ne ką kitą, o visišką enigmą. Pasak politologo, V. Zelenskio politinės gairės yra visiškai neaiškios, nes jas pristato ir komentuoja tik jo patarėjai.
,,Pačio V. Zelenskio kompetencijos mes visiškai nematome, išskyrus sugebėjimą iš politikos daryti šou. Ar jisai žino, ką ruošiasi daryti tapęs prezidentu, ar iš tiesų slepiasi tik po savo patarėjais, kurie iš principo tik ir komentuoja neva jo pozicijas“, – svarstė A. Medalinskas.
Pasak jo, V. Zelenskio elektoratas – išskirtinis. Tai jauni žmonės, kurie visiškai nesidomi politinėmis aktualijomis bei yra pasiekiami tik per socialinius tinklus.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr. ,,Nemaža V. Zelenskio rinkėjų dalis nežiūri nei politinių laidų, nei pokalbių laidų, o gyvena tiesiog kelių minučių videoklipais, kuriuos V. Zelenskio štabas nuolat leidžia į eterį. Tai dalis elektorato, kurie nesidomi visiškai jokiomis politinėmis aktualijomis. Tuos, kurie gyvena tik socialiniuose tinkluose, V. Zelenskis per internetinį tinklą ir pagavo – tą dalį jaunimo. Man teko Kijeve važiuoti metro ir prie Olimpinio stadiono jaunimas klausia: gal nusiperkame bilietus ir pažiūrėsime, kaip V. Zelenskis skandins P. Porošenką, ir visi juokiasi“, – įspūdžiais, patirtais Kijeve, dalinosi politologas.
Kovo 31 dieną vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc., o P. Porošenka – 15,95 proc. balsų. Pasak politologo, atotrūkis dabar dar ryškesnis, todėl tikėtis dabartinio prezidento pergalės – nereikėtų.
,,Praeitą savaitę, ketvirtadienį, buvo paskelbti duomenys, kad V. Zelenskio populiarumas lenkia jau 61 proc. – tai iš tikrųjų labai daug. Jeigu P. Porošenka nesuras galimybės rasti kelio į V. Zelenskio rinkėjus, tai tikėtis P. Porošenkai laimėti – naivu. Nebent paties rinkėjams pasirodytų keista, kad kandidatas į prezidentus V. Zelenskis taip vengia bet kokių viešų diskusijų“, – teigia A. Medalinskas.
Pasak MRU dėstytojo, V. Zelenskio prezidento vaidmuo seriale ,,Tautos tarnas“ kelia taip pat klausimų, ar šis serialas nebuvo jo kaip rinkimų kampanijos elementas. Pasak politologo, seriale rodoma kova prieš korupciją persikėlė ir į V. Zelenskio rinkimų kampaniją.
,,Liaudies tarnas“ – tai yra prezidentinės kampanijos filmas. Filmas taip meistriškai padarytas, kaip politinės technologijos elementas, kad abejonių man nekilo. (…) ,,Liaudies tarnas“ – visiškas filmas pagal politinę technologiją. Tai tikrai rinkiminės kampanijos filmas, nes Mariupolyje daugelio paklausus, už ką balsavo, žmonės atsakydavo, kad jie balsavo už V. Holoborodką (Vasyl Petrovych Holoborodko serialo personažas. – ELTA), tai reiškia, kad jie balsavo V. Zelenskį“, – teigė A. Medalinskas.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Politologas nesistebi, kodėl pirmajame ture V. Zelenskis surinko daugiausia balsų Kijeve ir centrinėje Ukrainos dalyje. Pasak jo, visuomenė Ukrainoje susiskaldžius ir tik Donbase vyksta karas, o kituose regionuose žmonėms didžiausia problema ne Rusijos hibridinis karas, o korupcija.
,,Kodėl Kijevas ir centrinė Ukrainos dalis balsavo už Zelenskį – tai iš tikro šalis gyvena labai keistą, siurrealistinį gyvenimą. Karas yra čia pat, Donbase, ir ten nuolat girdi pranešimus, apšaudymus, o Kijevas ir Centrinė Ukraina gyvena visiškai taikiai. Todėl visuomenėje visai palankiai būtų sureaguota į naują veidą prezidento poste, kuris kovoja su korupcija. Žmonės atrodo užmiršę sudėtingą geopolitinę situaciją, susijusią su karu Donbase“, – teigia politologas.
Kita vertus, A. Medalinskas teigia, kad V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema ir politikais apskritai. Pasak politologo, žmonės taip pat balsuoja ne už V. Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.
,,Žmonės nepatenkinti P. Porošenkos valdymu ir tiesiog balsuoja prieš dabartinę valdžią. Žmonės nepatenkinti praktiškai visomis valdžios institucijomis, tarp jų ir pačiu P. Porošenka, nes jis yra aukščiausia valdžia, ir tuomet žmonės nepatenkinti viskuo – tiek korupcija, tiek pakilusiais tarifais, tiek nebaigtu karu. Kalbant apie korupciją, žmonių nepasitenkinimas teisingas, nes korupcija iš tiesų išliko ir tikrai yra aukštame valdžios lygyje“, – teigė politikos ekspertas.
Pasak politologo, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. Nors socialinėje erdvėje Rusija rodo palaikymą V. Zelenskiui, A. Medalinskas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė A. Medalinskas, baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.
,,Dėl prezidento P. Porošenkos Rusija puikiai supranta, kokia politikos linija buvo ir būtų, o dėl V. Zelenskio jie nežino. Iš tiesų tas palaikymas šiam kandidatui per socialinius tinklus ir per kitus kanalus labai didžiulis. Tačiau prisiminkime, kad Rusija labai aktyviai palaikė D. Trumpą, bet vėliau nusivylė. Tai Rusijos palaikymas bei simpatijų reiškimas vienam ar kitam dar nebūtinai reiškia, kad V. Zelenskis yra koks prorusiškas kandidatas, tik tiek, kad jo pozicija nėra labai aiški. Labiausiai Rusijos interesą atitiktų silpnas prezidentas ir sumaištis po prezidento ir parlamento rinkimų“, – apibendrino politologas.
Antrasis prezidento rinkimų ratas Ukrainoje vyks balandžio 21 d.
