Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį. Muitinės departamento nuotr.
Penktadienį Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį.
Šiuo metu Lietuvos muitinė yra moderni, profesionali, visateisė ES ir Pasaulio muitinių organizacijos narė. Tačiau iki šio laiko turėjo nueiti nelengvą kelią, po sovietmečio netgi atgimti iš naujo.
1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro Jono Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Ši diena laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia.
Iki Lietuvos okupacijos muitinei vadovavo 8 direktoriai. Pirmosios muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų. Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Tarpukario Lietuvos muitininkai atsakingai vykdė duotą priesaiką dirbti Valstybės gerovei, brangino savo darbą ar sąžiningai vykdė tarnybą, pažymima Muitinės departamento pranešime.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, su muitininkais, kaip ir su kitais pasienio tarnautojais, buvo siekiama susidoroti pirmiausia. Daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą ar sušaudyta, kai kuriems teko bėgti į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, veikla buvo nutraukta.
1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, muitinė atgimė iš naujo. Ypač įsimintini pirmieji kovos už valstybę metai: muitininkams teko iškęsti ne tik sovietų pareigūnų bauginimus ir terorizavimą, bet ir paaukoti gyvybes. 1991 m. liepos 31 d. naktį Medininkų poste buvo nužudyti muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, o muitininkas Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas. Muitinė. Slaptai.lt nuotr.
Ypatinga diena muitinės institucijai buvo 2004 m. gegužės 1-oji. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė muitinės veiklą. Iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES rinkos ir visuomenės apsaugos įrankių.
Lietuvos muitinę sudaro Muitinės departamentas, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras.
Lietuvos muitinėje šiuo metu dirba 1 978 žmonės: 1 475 pareigūnai, 314 karjeros valstybės tarnautojų ir 189 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Alytuje penktadienio rytą policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis „Audi A6 Allroad“.
Automobilis apie 8 val. buvo stabdomas Alytuje, Santaikos gatvėje. Persekioję automobilį policijos pareigūnai jį rado Alytaus rajono Kaniūkų kaime. Vairuotojo jame jau nebuvo.
Automobilio viduje rasta 30 paketų, kuriuose buvo akcizais apmokestinamos prekės, praneša Policijos departamentas.
Bendrai rasta 12 000 cigarečių pakelių, kurių vertė 41 400 eurų. Šalia įvykio vietos sulaikytas ir įtariamasis, gimęs 1996 m. Jis uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pasirašė įsakymą „Dėl muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo vietoj muitinės pareigūnų teisės nustatoma jų pareiga tam tikrais atvejais panaikinti muitinės tarpininko registravimą.
Vadovaujantis iki šiol galiojusia tvarka, muitinės tarpininko registracija dėl pažeidimų iš esmės galėjo būti naikinama pasirinktinai – t. y. sprendimus dėl tarpininko veiklos stabdymo priimantis subjektas galėjo nuspręsti subjektyviai, ar muitinės tarpininko registraciją naikinti. Tokia pasirinkimo galimybė neužtikrino skaidraus ir sąžiningo muitinės pareigūnų darbo.
