Paprotinės teisės neužtenka, pripažinta trečiadienį vykusiame Seimo Kultūros komiteto posėdyje, svarstant vieno iš parlamentarų siūlymą dėl Vilkijos A. ir J. Juškų muziejaus, kuriame keliasdešimt metų gyvena jo įkūrėjai bei darbuotojai.
„Siūlau nepalaikyti Roberto Šarknicko siūlymo apjuosti Juškų muziejų gyva grandine. Teatralizuoti performansai yra gerai, bet jokių apjuosimų nereikia, kai kalbame apie teisinius dalykus“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje apie A. ir J. Juškų muziejaus situaciją buvo paskleista klaidinančių faktų, kurie įaudrino visuomenę. „Vertiname muziejininkų nuopelnus, bet šis muziejus priklauso Kauno rajono savivaldybei, todėl turime gerbti ir savivaldos autonomiją“, – pabrėžė V. Juozapaitis.
Kartu komiteto pirmininkas pasidžiaugė Kauno rajono mero Valerijaus Makūno viešai pareikšta nuomone apie galimybę pratęsti prieš dvejus metus pasirašytą susitarimą dėl Arūno ir Vidos Sniečkų gyvenimo muziejuje, kol vyks diskusija ir visos suinteresuotos institucijos suras teisinį sprendimą.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs A. Sniečkus sakė, kad jį tenkintų esama padėtis. Muziejuje kartu su žmona Vida jis gyvena daugiau kaip 30 metų, čia deklaravęs gyvenamąją vietą.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad muziejininkų nuopelnus reikia gerbti, bet vien paprotine teise negalima vadovautis, ir diskutavo, kaip išspręsti muziejuje gyvenančių darbuotojų problemą. Posėdyje buvo svarstyta dar 2020 metais R. Šarknicko inicijuota Muziejų įstatymo pataisa, kuria siekiama įteisinti gyvojo muziejaus statusą.
Seimo nario Armino Lydekos nuomone, įstatymas parengtas netinkamai, – vienas jo straipsnis prieštarauja kitam, į daugybę klausimų neatsakyta. „Gyvasis muziejus turi labai nedaug bendro su gyvenimu muziejuje, todėl nereikėtų painioti šių dviejų sąvokų. Gyvasis muziejus reiškia, kad jame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros vertybės, ir tai gali stebėti lankytojai“, – A. Lydeka paminėjo, kad R. Šarknicko parengtoms pataisoms nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos muziejų asociacija ir Kultūros ministerija. „Įstatymo projektas, švelniai tariant, silpnas, daug atsiliepimų ir visi negatyvūs“.
Posėdyje dalyvavęs Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas taip pat pastebėjo, kad įstatymo projekte lieka daug atvirų klausimų. „Kaip gyvenimas muziejuje derės su Darbo kodeksu, kaip bus skaičiuojamas muziejuje gyvenančių darbuotojų darbo laikas ir atlyginimai? Kas pavaduos muziejininkus, kai jie atostogaus arba ilgesnį laiką sirgs? Ar muziejininkų etatams užimti bus skelbiami konkursai? O gal ši vieta bus paveldima?“, – retoriškai klausė muziejaus direktorius.
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas tvirtino, kad panašūs klausimai buvo keliami ir anksčiau, bet į juos nebuvo atsakyta.
„Kauno rajonas kartu su Kauno miestu dalyvauja projekte „Europos kultūros sostinė 2022“, todėl norėtume muziejų suremontuoti, pritaikyti neįgaliesiems, pakeisti vamzdynus, šildymo sistemą, įrengti atskirą sanitarinį mazgą lankytojams. Prašome teisinio aiškumo, antraip suplanuoti darbai nusikels į neapibrėžtą ateitį“, – kreipėsi į įstatymų leidėjus vicemeras.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose atkreipiamas dėmesys, kad muziejai pagal saugomų kultūros vertybių pobūdį yra klasifikuojami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių ir žinybinius. Teisininkai patikino, kad pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms yra ne Muziejų įstatymo, o Statybų įstatymo ir kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. „Sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio neapibrėžtumas tik apsunkintų tinkamą įstatymo taikymą“, – tvirtinama teisininkų išvadose.
Paaiškėjus, kad teisės akto projektas parengtas netinkamai, R. Šarknickas jį atsiėmė ir pasiūlė iniciatyvą dėl gyvojo muziejaus perimti Kultūros ministerijai. Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis patvirtino, kad ministerija rengia naują, šiuolaikiškesnį Muziejų įstatymą, kurį numatyta teikti Seimui kitąmet.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pastebėjo, kad savivaldybė galėtų svarstyti tarnybinio buto klausimą: muziejininkai jame galėtų gyventi, kol galiotų jų darbo sutartis.
Vis dėlto tokio buto įrengimas neatsakytų į visus muziejaus steigėjos – Kauno rajono savivaldybės – keliamus klausimus.
Gyvojo muziejaus bruožų Lietuvoje turi ir daugiau muziejų, tačiau nė viename jų darbuotojai negyvena. Dalis muziejų – privatūs, todėl darbuotojų ar savininkų gyvenimas juose nesukelia teisinių problemų.
Kauno rajono savivaldybė, anot mero patarėjo Edmundo Mališausko, prieš kelerius metus siūlė Sniečkų šeimai atnaujintą municipalinį butą toje pačioje Vilkijoje, kur yra jų darbovietė, tačiau šiems muziejininkams toks būstas netiko.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.04.15; 00:30
