Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys penktadienį pirmą kartą stojo prieš teismą ir jam buvo pateikti kaltinimai slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų nutekinimu.
Jackas Teixeira buvo suimtas ketvirtadienį po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Trumpame Bostono federalinio teismo posėdyje jam buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“. Jis taip pat kaltinamas „neteisėtu įslaptintų dokumentų ar medžiagos išvežimu ir saugojimu“.
Šis nemalonus saugumo pažeidimas atskleidė JAV susirūpinimą dėl Ukrainos kariuomenės silpnųjų vietų ir parodė, kad JAV šnipinėja sąjungininkes, įskaitant Izraelį ir Pietų Korėją.
J. Teixeira 10.00 val. ryto (14.00 val. Grinvičo laiku) stojo prieš teisėją Masačusetso federaliniame teisme Bostone. Jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės ir buvo sulaikytas iki kito posėdžio ateinantį trečiadienį, kai bus svarstoma kardomoji priemonė. Edvardas Snoudenas
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad J. Teixeira buvo grupės „Thug Shaker Central“ lyderis ir, kaip pranešama, dokumentus skelbė prisidengęs slapyvardžiu „OG“.
Pasak „The Washington Post“, iš pradžių jis užrašinėjo įslaptintų dokumentų turinį, kad pasidalytų su grupe, bet vėliau pradėjo fotografuoti, liepdamas kitiems nariams jais nesidalyti. Vis dėlto kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Karių šeima
Tyrėjai kol kas neišsiaiškino, koks buvo J. Teixeiros motyvas.
2019 metų rugsėjį jis įstojo į JAV karinių oro pajėgų nacionalinę gvardiją ir buvo IT bei ryšių specialistas, kuris pasiekė trečią nuo apačios oro pajėgų kario rangą.
Informacijos nutekinimas sukėlė klausimų, kodėl tokias žemas pozicijas užimantis asmuo turėjo prieigą prie tokių pakenkti galinčių paslapčių.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Laikraščiui „The Washington Post“ J. Teixeiros draugai apibūdino jį kaip pamaldų kataliką ir libertarą, besidomintį ginklais.
Laikraštis pranešė, kad jis yra kilęs iš šeimos, kurioje dešimtmečius kas nors tarnavo kariuomenėje. Jo tėvas 34 metus praleido tame pačiame kariniame dalinyje kaip ir sūnus, o motina dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, kurios remia veteranus.
Dramatišką J. Teixeiros areštą jo namuose pietiniame Masačusetso valstijos Šiaurės Deitono miestelyje ketvirtadienį tiesiogiai transliavo JAV televizijos kanalai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė nurodęs „peržiūrėti mūsų žvalgybinės informacijos prieigos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras (Gynybos) departamente, kad būtų galima imtis priemonių ir neleisti tokiems incidentams pasikartoti“.
Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.
Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.
Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.
Internetinė platforma
Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.
Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.
Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, vasario 7 d. (Ukrinform-ELTA). Jau beveik 9 tūkst. žmonių pareiškė norą stoti į Puolimo gvardijos šturmo brigadas.
Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Aktyviausiai savanoriai naudojasi svetaine, per kurią per kelias kampanijos dienas jau gauta beveik 7900 anketų. Savanoriai išsiuntė daugiau kaip 2000 prašymų tiesiai policijos brigadai „Įniršis“. Nacionalinės gvardijos šturmo brigadoms pateikta daugiau kaip 4500 prašymų, o daugiau kaip 1200 žmonių nori prisijungti prie pasieniečių brigados „Plieno siena“, – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Puolimo gvardijos šturmo brigados, apie kurių komplektavimą Vidaus reikalų ministerija informavo vasario 2 d., turėtų būti pasirengusios kovai jau balandžio 1 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį premjerė Ingrida Šimonytė darbo vizito išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su šalies viceprezidente Kamala Harris, šalies Senato ir Atstovų Rūmų nariais, Pensilvanijos gubernatoriumi Tomu Wolfu ir šios valstijos Nacionalinės Gvardijos vadu gen. mjr. Marku J. Schindleriu, JAV lietuvių bendruomene Vašingtone, žydų organizacijų atstovais.
Darbo vizito metu bus aptarti Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityse.
Premjerė Vašingtone taip pat aptars Lietuvos regiono ir Europos saugumo klausimus bei demokratinių šalių atsparumo autokratinių režimų keliamiems iššūkiams didinimą, paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai stiprinimą, ilgalaikę NATO adaptaciją ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Taip pat šio vizito metu premjerė dalyvaus Nacionalinio demokratijos instituto metiniame renginyje, kurio metu I. Šimonytei bus įteiktas Madeleine K. Albright vardo Demokratijos apdovanojimas.
Premjerė taip pat dalyvaus ASPEN rengiamoje saugumo konferencijoje Vašingtone, lankysis Holokausto ir Komunizmo aukų muziejuose, duos interviu JAV žiniasklaidai.
Vyriausybės vadovės darbo vizitas vyks gruodžio 4-7 dienomis.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.
Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.
Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.
Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.
Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.
Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.
JAV artilerijos sistemos „Paladin“. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.JAV artilerijos sistemos „Paladin“. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotrauka
Ketvirtadienio rytą Lietuvą pasiekė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su kovine technika. Šis vienatas sustiprins jau esamus JAV rotacinius pajėgumus Lietuvoje.
Vieneto sudėtyje – baterija su 155mm savaiegėmis haubicomis M109A6 „Paladin“ ir daugiau kaip 100 kitų transporto priemonių. Karinė technika iki Generolo Silvestro Žukausko poligono (Švenčionių r.), kur įsikurs JAV vienetas, buvo gabenama geležinkeliais.
Atvykę kariai gegužės mėn. Generolo Silvestro Žukausko poligone kartu su Lietuvos ir kitų šalių kariais dalyvaus tarptautinėse kovinio šaudymo pratybose.
JAV nacionalinė gvardija baigė saugoti Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus beveik penkiems mėnesiams po JAV Kapitolijaus šturmo, nacionalinė gvardija baigė Kongreso apsaugos misiją. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas padėkojo gvardiečiams už jų tarnybą. Jie saugojo ne tik Kapitolijų, bet ir parlamentarus bei jų darbą, sakė Pentagono vadovas. Rezervistai esą įvykdė savo priesaiką „saugoti ir ginti konstituciją“.
Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi nacionalinės gvardijos karius pavadino „amerikiečių didvyriais ir demokratijos gynėjais“. „Jų buvimas mūsų demokratijos šventovėje po sausio 6-osios, vienos žiauriausių ir siaubingiausių dienų mūsų istorijoje, Kongresui ir visai šaliai suteikė saugumo“, – kalbėjo aukšta politikė.
Nacionalinė gvardija pradėjo saugoti Kapitolijų po to, kai radikalūs tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6-ąją šturmavo parlamento pastatą. Vienu metu gvardiečių čia buvo beveik 26 000, ypač – per D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną.
Pastaruoju metu Kapitolijų sergėjo 2 150 rezervistų.
Kapitolijaus šturmas smarkiai sukrėtė JAV. Tai laikoma juoda diena JAV demokratijos istorijoje. D. Trumpas sausio 6 dieną paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, kur turėjo būti galutinai patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose. Šimtai žmonių tada šturmavo Kongresą, žuvo penki žmonės.
Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Sausio 6 d. surengtas gyvybių pareikalavęs Kapitolijaus šturmas parodė opias saugumo ir žvalgybos silpnybes, kariuomenės vadovybei per lėtai sureagavus į prašymus atsiųsti Nacionalinės gvardijos pastiprinimą, antradienį Kongrese sakė saugumo pareigūnai.
Per pirmąjį Senate vykusį svarstymą, kurio metu aptartos saugumo klaidos, pareigūnai pripažino, kad didžiausio masto visuomenės grupių susirėmimas nuo Pilietinio karo laikų įvyko dėl žvalgybos informacijos ir koordinacijos trūkumo.
Pateikdami įtikinamus parodymus, jie tvirtino, kad apsaugos pareigūnų buvo gerokai mažiau nei ginkluotų ir organizuotų sukilėlių.
Pareigūnai atkreipė dėmesį į daugybę žvalgybos klaidų dėl grėsmės lygio – teigta, kad smurto tikimybė sausio 6 d. buvo „labai maža“, nors ekstremistinės grupės, tokios kaip „Proud Boys“, aiškiai parodė Vašingtone ketinančios sujaukti viešąją tvarką.
„Šie nusikaltėliai atėjo pasiruošę karui“, – sakė tuometis JAV Kapitolijaus policijos vadas Stevenas Sundas.
Vis dėlto „nė viena institucija, įskaitant FTB (Federalinį tyrimų biurą), nesuteikė žvalgybos duomenų apie tai, kad vyks koordinuotas smurtinis tūkstančių gerai ginkluotų sukilėlių išpuolis JAV Kapitolijuje“, teigė S. Sundas, pridurdamas, kad tokiu metu jo vadovaujamų pareigūnų buvo „gerokai per mažai“ agresyviai miniai suvaldyti. JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
S. Sundas po Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo vienas policijos pareigūnas ir dar keturi žmonės, atsistatydino. Vėliau dar du policijos pareigūnai nusižudė.
Atstovų rūmų seržantas Paulas Irvingas ir Senato seržantas Michaelas Stengeris taip pat atsistatydino.
Bendrame Senato Krašto saugumo ir Taisyklių komitetų posėdyje P. Irvingas teigė, kad „nebuvo žvalgybos informacijos apie tai, jog įvyks koordinuotas Kapitolijaus puolimas, tai nebuvo svarstoma nė vienoje iš agentūrų diskusijų, kuriose dalyvavau prieš ataką“.
Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.
Nežinomi asmenys pavogė du karinės uniformos komplektus netoli Vašingtono, kur trečiadienį įvyks JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracija. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak jo šaltinių, incidentas kelia nerimą valdžios institucijoms, kadangi anksčiau FTB darbuotojai gavo duomenų, jog kažkokie asmenys internete svarstė galimybę įsigauti į J. Bideno inauguracijos ceremoniją dedantis JAV nacionalinės gvardijos kariais.
Kaip pažymi CNN, du uniformos komplektai buvo pavogti iš JAV armijos kariškio automobilio. Tai įvyko Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Spėjama, kad mašinos durys buvo neužrakintos. Pareigūnų nuomone, vagystė „nebuvo tikslinga“. Atliekamas tyrimas.
Pentagono atstovai antradienį pranešė, jog 12 JAV nacionalinės gvardijos karių buvo nušalinti nuo tarnybos per inauguraciją, kadangi jie gali būti susiję su įtartina veikla.
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.
JAV teisėsaugos agentūros prieš Joe Bideno inauguraciją tikrina Nacionalinės gvardijos karius, kad įsitikintų, jog jie nekelia grėsmės, sekmadienio transliacijos metu teigė keturių žvaigždučių generolas.
Po sausio 6 d. įvykdyto kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų išpuolio Kapitolijuje paaiškėjo, kad kai kurie dalyvavusieji turi ar yra turėję ryšių su karinėmis pajėgomis.
Nacionalinės gvardijos biurui vadovaujančio generolo Danielio Hokansono sekmadienį „CBS News“ paklausė, ar kariai yra tikrinami prieš atvykdami į Vašingtoną.
„Bendradarbiaujant su Slaptąja tarnyba ir Federaliniu tyrimų biuru (FTB) tikrinami visi atvykstantys kariai“, – teigė D. Hokansonas.
Didelė dalis Vašingtono šiomis dienomis primena įtvirtintą bazę karo zonoje. Atskirta didžioji centro dalis, saugumo tvoros yra sutvirtintos spygliuota viela, į sostinę dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Legendiniai Black Hawk, kurie pasipuoš Vyčio Kryžiais. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pristato naujus amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“,kurie Lietuvą turėtų pasiekti nuo 2024 metų.
Šiuo metu UH-60„Black Hawk“ eksploatuoja Australija, Brazilija, Jordanija, Kataras, Kinija, Kolumbija, Irakas, Izraelis, Meksika, Pietų Korėja, Slovakija, Švedija, Tailandas, Taivanas, Turkija, JAE ir JAV. Juos rengiasi pirkti Čekija, Latvija ir Tunisas.
UH-60M „Black Hawk“ yra vidutinis sraigtasparnis, sukurtas ir pagamintas „Sikorsky Lockheed Martin“ kompanijos, kad atitiktų visus JAV ir užsienio šalių ir įvairių rūšių kariuomenių poreikius. UH-60M (Maik versija) yra naujausia modernizuota UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnio versija. Pirma jo modifikacija keitėsi, nes sraigtasparnis, pradėtas eksploatuoti net 1979 m., buvo modernizuojamas, tobulinamas ir skaitmenizuojamas, be to, jis buvo adaptuojamas ir prie užduočių. Todėl, pavyzdžiui,JAV KJP ir SOP turėjo atskiras savo versijas, taip pat atskiri sraigtasparnių modeliai buvo naudojami elektroninėje kovoje ar medicininiai evakuacijai.
UH-60M turi galimybę pasiruošti įvairioms misijoms ir užduotims, pažangią skaitmeninę avioniką ir galingą jėgainės sistemą. Sraigtasparnis gali būti naudojamas taktiniam transportavimui, paieškos ir gelbėjimo užduotims kovos sąlygomis, vadovavimui ir valdymui, parašiutininkų desantavimui, karių infiltravimui ar jų ištraukimui, medicininiai evakuacijai, oro paramai, įprastiems paieškos ir gelbėjimo darbams ir gaisro gesinimams. Sraigtasparnis turi ištobulintą situacinio įvertinimo ir perspėjimo sistemą bei didesnį išgyvenamumą nei ankstesni modeliai.
Legendiniai Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Sraigtasparnis UH-60M „Black Hawk“ turi du General Electric T700-GE-701D dengtus variklius. Kiekvienas variklis sugeneruoja maksimalią 2,974 kW pakilimo jėgą. Sraigtasparniui kyboti ore pakanka ir vieno variklio. Jėgainės sistema taip pat susideda iš papildomo elektros agregato, pavarų dėžės, keturių kompozicinių menčių. Taip pat yra du numetami ir patys užsisandarinantys 360 galonų talpos kuro bakai.
UH-60M skrenda maksimaliu kreiseriniu 280 km/h greičiu ir gali nuskristi nepasipildęs kuro 511 km. atstumą. Maksimalus krovinio svoris apie 3630 kg, maksimalus bendras pakilimo svoris 10660 kg. Įgulą sudaro 3 arba 4 kariai, gali gabenti iki 11 karių su ekipuote – užduočiai pasirengusį ir aprūpintą karių skyrių.
Viena iš įdomesnių sraigtasparnio techninių charakteristikų yra tai, kad jis turi nešančio sraigto stabdį. Dažnai ant žemės tupinčio, pasiruošusio kilti, sraigtasparnio besisukančios mentės sukelia daug nepatogumų, sukelia itin stiprius vėjo srautus, neša dulkės, reikia saugotis pačiam ir saugoti kitus tiek prieinant tiek nueinant nuo orlaivio, sudėtinga pakrauti ar iškrauti krovinius, sužeistuosius. UH-60M gali paleisti variklius ir pasirengti skrydžiui užtraukus nešančio sraigto stabdį – nors varikliai veiks, bet mentės nesisuks.
Tik visiškai pasikrovus, pritvirtinus krovinį ir davus ženklą, kad skrydžiui pasiruošta, įgulos vadas paleis suktis mentes ir pokelių minučių sraigtasparnis kils. JAV S,P 2019 m. sausio mėn. duomenimis, Afganistane ir Irake kovinių operacijų paramai naudoja daugiau nei 730 vnt. UH-60M sraigtasparnių. Tai yra užduotyse jau praktiškai patikrintas, užgrūdintas ir ištobulintas orlaivis.
2020 m. vasario mėnesį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas su jį lydinčia KOP karių delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvavo susitikime su JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovais. Siekiant sklandžiai integruoti ir tinkamai pasiruošti eksploatuoti naujai įsigyjamus sraigtasparnius, susitikimo metu buvo aptartas galimas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų bei JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos (JAV PNG) bendradarbiavimas dėl Lietuvos kariuomenės įsigyjamų naujų sraigtasparnių UH-60M, jų logistinio aptarnavimo, remonto, pilotų, mechanikų ir kito personalo rengimo galimybių.
Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Nuo 2022 metų pirmoji 9-12 žmonių grupė turėtų būti siunčiama į mokymo įstaigas, esančias Pensilvanijoje arba Arizonoje. Mokymo trukmė priklausys nuo turimos personalo kvalifikacijos.
Bazinis lakūnų permokymo kursas truks 8 savaites, dar aštuonias savaites vyks lakūno-instruktoriaus parengimas bei papildomas devynias savaites užtruks lakūno, galinčio atlikti techninius skrydžius, permokymas.
Pasibaigus COVID19 krizei į Lietuvą planuoja atvykti JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovai. Jie norėtų apžiūrėti turimą LK KOP infrastruktūrą, kad galėtų suteikti dar tikslesnius patarimus ir konkretesnę pagalbą sklandžiai įsisavinant, integruojant bei ruošiantis naudoti sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“.
Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
Po tris naktis iš eilės rengtų smurtinių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo nužudymo, šiauriniuose JAV miestuose Mineapolyje ir Sent Pole dislokuota 500 nacionalinės gvardijos kariškių.
„Mūsų pajėgos apmokomos saugoti gyvybes, ginti nuosavybę ir užtikrinti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas“, – teigė Minesotos nacionalinės gvardijos padaliniui vadovaujantis generolas majoras Jonas Jensenas.
Dislokavimas buvo pradėtas pernakt, demonstrantams Mineapolyje ir Sent Pole nusiaubus ir sudeginus dešimtis pastatų. Protestuotojai pirmąsias demonstracijas surengė antradienį, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų smurto prieš afroamerikiečius.
Jų reakciją sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas, kurį nufilmavo ir paviešino vienas praeivis. Incidento metu policininkas keliu spaudė antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šio gyvybė užgeso.
Karininkai ir karininkės budėjimą pradės naktį ir misijas atliks rotacijos principu, nuo pirmadienio ryto jie vietos ir valstijos policijos pajėgoms padės palaikyti taiką, teigiama nacionalinės gvardijos pranešime.
„Nacionalinė gvardija teiks paramą civilinės valdžios institucijoms tol, kol įsakymais bus siekiama apsaugoti žmones ir turtą“, – sakė gvardijos atstovai.
Meksikos nacionalinės gvardijos kariškiai ketvirtadienį sulaikė daugiau nei 800 migrantų iš Centrinės Amerikos, kurie siekė kirsti pietinę Meksikos sieną, patekti į šalį ir iš ten keliauti į JAV.
Migrantai Meksikos sieną mėgino kirsti nelegaliai, brisdami per Suchiato upę. Migrantams Meksikoje spėjus nueiti vos kelis kilometrus, kelią jiems pastojo kariškiai.
Kai kurie migrantai ėmė mėtyti akmenis, kariškiai migrantų karavanui sulaikyti pasitelkė ašarines dujas. Panašus incidentas įvyko ir pirmadienį, kai panaudojusios ašarines dujas pajėgos sulaikė šimtus migrantų.
Vašingtonas teigiamai vertino Meksikos vyriausybės veiksmus, atitinkančius birželį priimtą pasienio saugumo susitarimą su JAV.
„Meksikos nacionalinės gvardijos ir kitų pareigūnų pastangos siekiant išsaugoti sienos vientisumą iki šiol buvo veiksmingos, nepaisant asmenų, pakeliui į JAV mėginančių nelegaliai patekti į Meksiką, smurtinių ir teisės principams prieštaraujančių veiksmų“, – teigė laikinai JAV vidaus saugumo departamento sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas.
„Departamentas atidžiai stebi karavaną, Centrinėje Amerikoje turime dešimtis darbuotojų, kurie padeda vietos imigracijos ir saugumo pareigūnams. Dėl jų jau šimtai asmenų buvo sustabdyti, sulaikyti ir išsiųsti į savo šalis“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kas atsitiktų, jei kai kurie karavano nariai pasiektų JAV ir Meksikos sieną, Ch. Wolfas sakė: „jų situacija būtų atitinkamai išnagrinėta, jie būtų netrukus patraukti, grąžinti ar repatrijuoti.“
Irano parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo visos JAV pajėgos dėl aukšto rango Irano generolo nužudymo bus laikomos teroristais.
Qasemas Soleimani, už užsienio operacijas atsakingos Irano revoliucinės gvardijos atšakos vadas, buvo nužudytas penktadienį, JAV bepilote skraidykle įvykdžius antskrydį netoli Bagdado oro uosto. Tai sukėlė didžiulę įtampą tarp Irano ir JAV.
Pagal naujai priimtą įstatymą, visos JAV pajėgos, Pentagono darbuotojai bei susijusios organizacijos, agentai ir vadai, taip pat tie, kurie „užsakė Q. Seleimani kankinystę“, nuo šiol apibūdinami teroristais.
„Bet kokia pagalba šioms pajėgoms – karinė, žvalgybos, finansinė, techninė, tarnybos ar logistinė – bus laikoma bendradarbiavimu vykdant teroristinius veiksmus“, – teigė Irano parlamento atstovai.
Parlamentarai taip pat balsavo „Quds“ pajėgų – Irano revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio – iždui skirti 200 milijonų eurų paramą.
Šis įstatymas – tai nauja pernai balandį priimto įstatymo versija. Ankstesniuoju įstatymu JAV paskelbtos „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotos Vašingtono pajėgos – „teroristinėmis grupuotėmis“.
Irano Aukščiausioji nacionalinė saugumo taryba, aukščiausio lygio saugumo organas, teigė, kad pastarasis nutarimas buvo priimtas Vašingtonui Irano revoliucinę gvardiją paskelbus teroristine organizacija.
Darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadavietėje ir susitiko su jos vadu generolu majoru Anthony’iu J. Carrelliu. Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos saugumo partnerė, kurios buvimas reiškia papildomas regiono saugumo garantijas. Prezidentė padėkojo nacionalinės gvardijos kariams už sėkmingą 25 metų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene.
,,Lankiausi Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje, su kuria Lietuva bendradarbiauja jau 25 metus, tai mūsų pasididžiavimas, mūsų patirtis, mūsų kariuomenės apmokymas ir, aišku, bendros pratybos. Tikimės, kad šio gvardijos atstovai, bus dislokuoti labai arti Lietuvos sienos, prie Alytaus, netoli vadinamojo Suvalkų tarpsnio. Mums tai labai naudinga ne tik dėl to, kad mūsų siena bus apsaugota, bet ir kad ši gvardija toliau galės aktyviai ir intensyviai dalyvauti su Lietuvos ir Lenkijos kariuomene bendrose pratybose“, – teigė šalies vadovė.
Tvirtus šios gvardijos ryšius su Lietuva demonstruoja ir nuolatinis jos karių dalyvavimas mūsų šalyje vykstančiose pratybose, kurių metu JAV karinės pajėgos realiai dalyvauja krašto gynyboje.
Lietuvai aktualu, kad Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai aktyviai įsitrauktų į bendras pratybas kartu su NATO batalionais mūsų šalyje bei Lenkijoje ir taip prisidėtų užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą.
Tai taip pat stiprias kibernetines pajėgas turinti gvardija, kuri domisi galimybe dalyvauti Kaune steigiamo regioninio saugumo centro veikloje. Jos ekspertai savo žiniomis ir patirtimi ketina prisidėti užtikrinant Lietuvos kibernetinį saugumą.
Pensilvanijos nacionalinė gvardija aktyviai prisideda prie Lietuvos karininkų rengimo, pėstininkų kovos mašinų personalo apmokymo, mūsų šalies karinės infrastruktūros modernizavimo.
Lietuvą su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ir istorinės sąsajos. Šios gvardijos karininkas Samuelis J. Harrisas ir dar 19 JAV karininkų 1919 m. atvyko į Lietuvą padėti kautis su bermontininkais. Dabar jo vardu pavadinta gatvė Aleksote, Kaune.
Kolumbijos migracijos tarnyba pranešė, kad iš Venesuelos ginkluotųjų pajėgų dezertyravusių kariškių skaičius jau viršijo 320. Tokius duomenis interviu radijo stočiai RCN pateikė tarnybos vadovas Christianas Krugeris.
„Pabėgusių kariškių skaičius viršijo 320 žmonių. Kiekvieną valandą padėtis keičiasi. Dabar 28 Venesuelos kariškiai prašo pagalbos Kukutos mieste“, – pareiškė Ch. Krugeris. Jis pridūrė, kad Kolumbijos pareigūnai kruopščiai tikrina kiekvieną dezertyrą. Tarnybos vadovas taip pat pažymėjo, kad nuo vasario 27 d. Kolumbija atidarys savo kontrolės punktus Venesuelos pasienyje, kurie buvo uždaryti naktį į sekmadienį.
Vasario 23 d. Venesuelos opozicija mėgino įvežti į šalį iš Brazilijos ir Kolumbijos humanitarinę pagalbą, nors prezidentas Nicolas Maduras įsakė uždaryti sieną. Daugelyje pasienio rajonų kilo įnirtingi opozicijos šalininkų susirėmimai su nacionalinės gvardijos ir policijos pajėgomis. Keli žmonės žuvo, šimtai buvo sužeisti.
Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis J. Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Prezidentas N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.
Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.
Šeštadienį anksti rytą trys Venesuelos nacionalinės gvardijos kariškiai pabėgo į Kolumbiją dviem šarvuočiais, prasiveržę pro užtvaras pasienyje, praneša televizijos kanalas VPI TV.
Incidentas įvyko Simono Bolivaro pasienio perėjoje. Pervažiavę tiltą, Venesuelos kariškiai Kolumbijos mieste Kukutoje pasidavė vietos valdžiai.
Ketvirtadienio vakare Venesuelos prezidento Nicolo Maduro sprendimu buvo visiškai uždaryta Venesuelos sausumos siena su Brazilija, o penktadienio vakare viceprezidentė Delcy Eloina Rodriguez paskelbė, kad laikinai uždaromi trys tiltai, jungiantys šalies teritoriją su Kolumbija. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Venesuelos opozicija pareiškė ketinanti atgabenti humanitarinę pagalbą iš Brazilijos ir Kolumbijos.
Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.
Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.
Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis ir Nacionalinės gvardijos vadovas antradienį Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną iškvietė į dvikovą ir pagrasino iš jo padaryti kepsnį.
A. Navalnas praėjusį mėnesį viešai pareiškė įtarimus apie Nacionalinėje gvardijoje vešančią korupciją. Reaguodamas į tai, uniforma vilkintis Viktoras Zolotovas vaizdo įraše svaidėsi Kremliaus kritikui skirtais įžeidimais ir grąsinimais.
„Jūs, pone Navalnai, niekada nesate sulaukęs atlygio, – pareiškė V. Zolotovas, prieš tai A. Navalno išsakytus kaltinimus dėl korupcijos jo vadovaujamoje agentūroje pavadinęs šmeižtu. – Niekas jums nėra kaip reikiant įspyręs į užpakalį. Taip, kad tai pajustumėte kepenyse“.
„Tiesiog kviečiu jus į dvikovą, į ringą, ant tatamio – bet kur. Ir pažadu vos per kelias minutes iš jūsų padaryti sultingą kepsnį“, – grasino V. Zolotovas įraše, kuris skelbiamas oficialioje Nacionalinės gvardijos interneto svetainėje.
A. Navalnas rugpjūčio pabaigoje paskelbė savo vaizdo įrašą, kurį skyrė eiliniams Nacionalinės gvardijos – agentūros, kuriai pavesta vaikyti neteisėtus protestus – kariškiams.
Agentūros vadovybė, įraše sako jis kareiviams, „tiesiogine to žodžio prasme traukia maistą jums iš burnų, kad galėtų pasipelnyti“.
Pasak A. Navalno, agentūra kariams perka prastos kokybės maistą už nepagrįstai aukštas kainas.
Anksčiau Rusijos opozicijos lyderis yra teigęs, kad pats V. Zolotovas – buvęs V. Putino apsaugos vadas, 2016-aisiais jo paskirtas į naujai sukurtą postą – yra „labai turtingas“ ir kad jo šeimai priklauso keli prabangūs nekilnojamojo turto objektai.
V. Zolotovas savo įraše pripažino „nesąs vargšas“, bet tęsė kaltindamas A. Navalną esant „supuvusiu“ Amerikos agentu.
„Kai jūs vis dar sėdėjot ant puoduko, aš buvau atitarnavęs armijoje, buvau komunistinio darbo spartuolis, dirbau pramonėje, o tada pasukau į verslą“, – kalbėjo Nacionalinės gvardijos vadovas.
„O kas esat jūs, Navalnai, noriu suprasti, iš kokio molio esat drėbtas“, – pridūrė jis.
„Aišku, kad buvot pagamintas amerikiečių mėgintuvėlyje… jūsų užduotis – ant visko pilti purvą… destabilizuoti šalies ekonominę ir politinę padėtį“, – aiškino V. Zolotovas. – Jūs neturit šalies, neturit tėvynės.”
Jis pridūrė: „Jei mano ar mano šeimos atžvilgiu vartosit įžeidžiančią ar šmeižikišką kalbą, pažadu – prieš jus sumindydamas ir nusivalydamas į jus batus, surengsiu tikrą šou visiems Rusijos nacionalinės gvardijos darbuotojams“.
Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.
Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.
„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.
Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.
Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.
Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.
Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.
Katalonijos policija Mossos d,Esquadra pranešė, kad šiomis dienomis visoje Ispanijoje atliekamos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš šalyje siautėjusią Armėnijos mafiją.
Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Remiantis naujausiais duomenimis, jau suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Dar vienas armėnų mafijos ženklas
Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkina Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Armėnijos mafijos grupuočių veiklą atidžiai analizuoti ispanai pradėjo dar 2016-aisiais metais, kai Taraso mieste buvo nušauti du Gruzijos piliečiai. Dabar jau žinoma, kad nužudytieji – „įteisintų vagių“ kastai priklausančio Kachabero Šušanašvilio (Kacha Rustajevskij) gaujos nariai. Manoma, kad jie nušauti dėl to, kad atsisakė dalintis nelegaliai įgytais pinigais. Kita versija – nepasidalino įtakos sferomis su kitomis gaujomis. 2017-aisiais metais buvo sulaikyta ir Šušanašvilio žmona Katerina Mierkova bei dar 20-imt įtariamųjų. Žmona apkaltinta plovus „nešvarius mafijos pinigus“.
Būtent po 2017-ųjų įvykių Ispanijos žvalgybai tapo akivaizdu, kad visoje šalyje gausu tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios verčiasi pačiais pelningiausiais nelegaliais verslais – narkotikų, vogtų automobilių prekyba, pardavinėja nelegalius ginklus, cigaretes, užsiima korupcija sporto sferose.
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų – armėniškoji. Žodis „armėniška“ čia labai tinka, mat ši organizuotų nusikaltėlių grupuotė griežtai laikosi etninės švaros – į savo gretas nepriima kitataučių. Tad leidiniai armeniasputnik.am ir lragir.am, komentuodami ispanų teisėsaugininkų veiksmus, be reikalo ironizuoja, esą Ispanijos teisėsauga sulaikė „vadinamosios armėnų mafijos atstovus“. Terminu „vadinamoji“ nepaslėpsi nacionalinės grupuotės sudėties – vieni armėnai, nė vieno kitataučio.
Bet įdomiausia, kad Ispanijos teisėsaugos pranešimais remiantis, sulaikytieji turi ryšių JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir net Lietuvoje. Tiesa, iš skurdžių pranešimų viešojoje erdvėje sunku suprasti, būtent kokio pobūdžio tie ryšiai. Mus, žinoma, labiausiai domina galimi armėnų mafijos atstovai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad visame pasaulyje garsėjanti armėnų mafija, įsitvirtinusi ir Amerikoje (Kalifornija), ir Vokietijoje (Tiuringija), ir Rusijoje (Maskva), taip pat ir Ispanijoje (Katalonija), turi savo padalinį dar ir vienoje iš Baltijos šalių – Lietuvoje? Kas jie?
Peržvelgus pagrindinius Lietuvos internetinius leidinius matyti, kad šiai temai didelio dėmesio lietuvaičiai bent kol kas neskiria.
O juk žinoti, kas tie Lietuvos asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ispanijoje iki šiol be didelių trukdžių veikusia Armėnijos nusikalstama grupuote, – ne tik įdomu, bet ir svarbu. Mafija, kokia ji bebūtų pagal nacionalinę sudėtį, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat – ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
