naftos koncernas

Gordijo mazgas

Gerhardas Schröderis. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų politinis spaudimas Danijai yra pagrindinė galimo dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto atidėjimo priežastis.
 
Taip teigia projektą administruojančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ ir Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ valdybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
 
Pasak buvusio kanclerio, amerikietiškos suskystintosios gamtinės dujos (SGD) yra brangesnės už rusiškas dujas, o jų pirkimas būtų blogas sprendimas Europai. G. Schröderis vylėsi, kad neseniai vykę rinkimai Danijoje gali padėti sulaukti politikų paramos „Nord Stream 2“, rašo „Reuters“.
 
„Nord Stream 2“ yra projektas, kuris gali būti paleistas metų pabaigoje. Bet yra viena akivaizdi problema – Danijos politika. Tai susiję su JAV politiniu spaudimu Danijai ir Ukrainai“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume sakė G. Schröderis.
 
Anksčiau „Nord Stream 2 AG“ prakalbo apie galimą projekto atidėjimą iki kitų metų dėl vis dar negautų leidimų tiesti dujotiekį iš Danijos. „Nord Stream 2 AG“ prieš 2 metus pateikė Danijos tarnyboms du galimus dujotiekio maršrutus, tačiau šiemet kovą bendrovė buvo priversta pateikti ir trečią galimą dujotiekio maršrutą. Pasak G. Schröderio, Danija savo reikalavimais kelia pavojų Europos energetiniam saugumui.
 
„Danija kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui“, – pareiškė buvęs Vokietijos kancleris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 10:12
Politinės intrigos

„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.

Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.

Continue reading „Už ką Azerbaidžanas mokėjo Vokietijos deputatui” →