LVŽS susirinko į tarybos posėdį Naisiuose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį pranešęs galutinai apsisprendęs artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia nebijantis kandidatuoti Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. Visgi ministras pirmininkas akcentuoja, kad jo prioritetas yra sėkmingai vadovauti Vyriausybei, todėl pripažįsta, jog labai įsitraukti į rinkimų kampanija jam greičiausiai nepavyks.
 
„Dėl to, kad su valstiečiais turbūt net klausimų nekyla. Aš esu šios valdančiosios daugumos narys ir, matyt, natūralu, jeigu mes turime pagrindinę mintį, kad leiskite mums tęsti darbus, tai jeigu rinkėjas nuspręs, kad juos reikia tęsti, tai mes tęsime, jeigu ne, tai bus kitaip“, – po LVŽS tarybos posėdžio teigė S. Skvernelis.
 
Premjeras sako nebijąs kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Visgi jis akcentuoja, kad pagrindinis jo prioritetas yra Vyriausybės darbas, toėl pripažįsta, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją nebus labai aktyvus.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš nebijau, aš ne kartą kalbėjau, nieko nebijau – jeigu apsisprendi, tai darai. Bet, aišku, vienmandatėse yra lygiai tas pats darbų paskirstymas. Aš jau kartojau ir jums, ir tą šiandien galiu sakyti, kad visgi prioritetas yra šios Vyriausybės darbas“, – akcentavo premjeras.
 
„Tai liečia tiek mane, tiek ir ministrus, šiandien bent pusė jų yra ir Seimo nariai, ir tai yra pagrindinis darbas, jis bus iki maždaug gruodžio mėnesio, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Taip kad mūsų dalyvavimas ir rinkiminėje kampanijoje yra labai minimalizuotas, lygiai tas pats liečia ir vienmandates, tai tam tikros rizikos yra“, – pridūrė jis.
 
S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad LVŽS turi alternatyvų, kas vietoje jo galėtų vesti 2020 metų partijos rinkimų sąrašą.
 
„Aš manau, kad ši bendruomenė jau subrendusi ir turi apsispręsti. Tikrai yra skirtinga situacija nei 2016 metais, kada nebuvo alternatyvų. Aš manau, kad dabar yra ir pačioje partijoje jau subrendusių žmonių ir jaunimo suaugusio, kuris galėtų imtis šitos lyderystės“, – sakė S. Skvernelis.
Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Bus reitingavimas ir partijos nariai nuspręs, ką norėtų matyti, tai, manau, kad tai bus objektyviausia ir atspindės tas nuotaikas, kokios yra“, – pridūrė jis.
 
Premjeras tikina, kad pagrindinė jo ambicija kol kas yra suvaldyti koronaviruso krizę ir jos pasekmes ir sąžiningai pabaigti Vyriausybės kadenciją.
 
R. Karbauskis dvejoja, ar kandidatūrą kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje
 
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis po partijos tarybos posėdžio sakė dar nenusprendęs, ar kels savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje. LVŽS lyderio teigimu, šis klausimas vis dar yra svarstomas. Pasak politiko, pagrindinė problema, kodėl šis klausimas vis dar svarstomas, – jis neturintis pakankamai laiko skirti vienmandatei rinkimų apygardai.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu, mes turime daug klausimų, į kuriuos mes dar neatsakėme, mes padarysime taip, kaip geriausia, kad pasiektume maksimalius rezultatus rinkimuose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Mano problemos, jeigu šnekėtume apie šitą kadenciją, yra tai, kad aš vienmandatėje apygardoje beveik neturiu laiko ir man yra nesmagu prieš savo rinkėjus. Tai čia yra argumentas, kad šį klausimą dar reikia svarstyti“, – pridūrė jis.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Anot Ramūno Karbauskio, posėdyje aptarta situacija valstybėje, pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams.
 
LVŽS tarybos posėdyje pabrėžta, kad ypatingai svarbi koalicijos partnerių sėkmė artėjančiuose rinkimuose. Nutarta kai kuriose vienmandatėse apygardose kelti bendrus kandidatus su koalicijos partneriais. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas – Vilniuje, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius – Jonavos apygardoje, šios partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė – Telšių apygardoje, žemės ūkio ministras Andrius Palionis – Dainavos apygardoje, prof. Antanas Vinkus – Kuršo apygardoje, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ lyderis Naglis Puteikis – Danės rinkimų apygardoje.
Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
LVŽS lyderis R. Karbauskis anksčiau yra teigęs, kad jo vadovaujama partija S. Skvernelį norėtų matyti vedant LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose. Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių“ yra aukščiausias.
 
Premjeras, reaguodamas į tokią R. Karbauskio nuomonę, anksčiau teigė, kad pats dar nežino, ar apskritai liks politikoje. Visgi jis pabrėžė, kad nusprendęs tęsti politiko karjerą rinkimuose dalyvautų tik su LVŽS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 02:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žodis Tarybai ir visiems
 
Kol Seime tęsiasi Naisių teatro festivalis, Lietuva stumiama į nepaprastai rimtą, keleriopai lemtingą nacionalinę situaciją. Beviltiškai įstrigusios dėl valdžios negabumo ir užsispyrimo mokesčių ir socialinės reformos; katastrofa mokyklų, gydymo ir socialinės rūpybos tinkle; atsiverianti didžioji Rusijos-Baltarusijos užtaisyta Astravo kiaulystė su neprognozuojamomis šio Kremliaus keršto pasekmėmis.
 
Galima būtų tęsti. Aš stabtelsiu ties Astravo monstrais ir artėjančiais naujais Lietuvos prievartavimais. Esam partijoje nutarę, jog tai visų prioritetų prioritetas. Gerai, kad šiandien laikomės.
 
Taigi, tiesiai prie didžiausios, gyvybinės problemos – Putino keršto jėgainės, prie Astravo.
 
Prieš pusketvirtų metų paskelbtame dviejų buvusių valstybės vadovų ir trijų svarbiausių partijų pirmininkų Kreipimesi (gaila, be socialdemokratų) yra sakoma:
 
„Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kartu į visas tarptautines organizacijas su reikalavimu padaryti viską, kad Baltarusijos Astravo jėgainės statyba nedelsiant būtų sustabdyta. Lietuvos Vyriausybė kartu turi užtikrinti, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepateks į Lietuvą, netekės per Lietuvą ir niekad nebus parduodama Lietuvos elektros rinkoje“.
 
Scriptum est, ir po tuo – Ramūno Karbauskio parašas.
 
Dabar 2019-ųjų pabaiga. Ar tikrai „viskas padaryta“? ar techniškai kas nors padaryta?
 
Po šių dienų nauju Kreipimusi jau yra ir Gedimino Kirkilo parašas, bet nematome Ramūno Karbauskio. Kas žaliuosius paveikė į kapituliacijos pusę? Vis dėlto kviečiame pagalvojus prisijungti.
 
Tegul Sauliaus Skvernelio Vyriausybė viešai svarsto galimybes Lietuvai atsijungti – ko reikalauja ir Konstitucija – ne tik nuo Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės, bet ir nuo nusigręžiančių, „Baltijos kelią“ pamiršusių ir iš mūsų nelaimės ketinančių užsidirbti, braliukų. Beje, Lenkija broliškesnė, ji tai padarė.
 
Šiandien pabaisa jau baigiama statyti, nuo pat pradžių pažeidžiant europinius, tarptautinius ir žmoniškumo principus. Pernelyg arti Lietuvos sostinės ir seismiškai jautrioje, taigi dvigubai neleistinoje vietoje. Tačiau diktatoriai mano ir sako, kad už sienos jų pusėje – vsio dozvoleno. Čia Smerdiakovo principas iš F. Dostojevskio „Brolių Karamazovų“.
 
Net ir Smerdiakovas suprastų, kad sklindanti radiacinė tarša – ar tai būtų oro dulkės, ar Neries ar gruntiniai vandenys – nėra „už sienos“; ši tarša nepripažįsta politinių sienų, jeigu tų sienų bent 100 km toliau nenubrėžė sveikas protas ir padorumas. O kai susideda į vieną daiktą darbo chaltūra ir gobši korupcija, tada drioksteli Černobylio atvejis. Kodėl nelauktina prie Vilniaus?
 
Rusija arba Kremlius dabar tą perspektyvą rezga, užtaisinėja ir savo provincijai – Minsko gubernijai, ir kaimynei Lietuvai. Tuo pačiu – Europos Sąjungai, kurios dalimi esame, bet ponai Mogherini ir Junckeris to turbūt nesupranta. O Lietuva su jos besikeičiančiomis valdžiomis iš pradžių buvo klaidinama, kad gal pavyks pirmiems pasistatyti saugią japonų-amerikiečių jėgainę, kol nesutrukdė jungtinės žaliųjų ir valstiečių pastangos su apgaulingu referendumu; o dabar jau 7 metai kairiųjų ir papirktųjų valia žengiam pražūtingu nesipriešinimo, gal ir slaptos išdavystės keliu. Mat nieko nedarymas – tai irgi darymas.
 
Yra paskutinis laikas visiems kartu tarti: DAROM!
 
Jeigu ministras L. Linkevičius nemato pasipriešinimo prasmės, kaip kartais prisipažįsta, gal tegul nebevargsta savo sunkiame poste. Nemanau, kad ministras be tvirtų valstybinių įsitikinimų gali būti siunčiamas spalio pradžioje į Minską, kad ten balsuotų Lietuvos vardu.
 
Nebeturime laiko politiniams korektiškumams ir dairymuisi aplink – „o ką pasakys kunigaikštienė Marja Aleksejevna?“ Privalu kalbėti tiesiai ir suprantamai. Pavyzdžiui.
 
„Mes nesutinkame ir niekad nesutiksime. Astravo monstrą – į Mohyliovą!“;
„Nemokėsim už tą virvę, ant kurios mus nori pakarti“; „O jūs, briuseliečiai, kurie nesuprantate, – suprasite“.
 
Nemaža dalykų jau sakome tiesiai mūsų, TS-LKD, šių dienų dokumentuose. Nelengva, sunku su partneriais, sunku ir su lietuviais, bet reikia.
 
Antai apgaulingi plepalai apie neva didesnį jėgainės „saugumą“ – ten, toje prakeiktoje vietoje, ji apskritai negali būti statoma. Bet rūpinsimės blėniais ne darbais, o žodžiais.
 
Be kita ko, jei nuoširdžiai nepritariamai žiūrėtume į vietininko Lukašenkos atominį bankrotą ir išreikalautume jėgainės perkėlimo kitur, Europos Sąjungai dengiant netesybas arba perprojektavimą prie Mohyliovo, išgelbėtume ir sesę Baltarusiją iš amžinos skolų vergijos Kremliui. O kaštai, nors ir atrodytų didoki, būtų nepalyginamai mažesni už Černobylio. Gal ir už tuos, kurių „Rosatomas“ šiandien pridaro Rusijos šiaurėje. Nors tie raketų darželiai netrukus išnyks amžinojo įšalo atšilimo dumble.
 
Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegu mulkinasi Briuselis, jei nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas Putino-Lukašenkos dueto. Jau paskelbti Baltarusijos ekonominės aneksijos planai, po kurių žemėlapio perdažymas bus tik laiko, tad neesminis, klausimas.
 
Jeigu ten, Pinsko pelkynuose, kur batkos KGB kadaise sumetė opozicijos vadus, nepabus broliškos tautos valia gyventi, tai nusižudydami kartu mes gudų neišgelbėsime.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
 
Nenorom prisimenu Lietuvos išsivadavimo situaciją prieš 30 metų. Ne vienas bičiulis rusų demokratas beveik maldavo: nepalikite mūsų, neišeikite, kovokim kartu už geresnę Rusiją…
 
Tekdavo atsakyti: deja, mes per mažas paukštelis (net jeigu gandrelis), kad ištemptume skęstantį liūne dramblį. Nenorime skęsti kartu, juk buvom kita valstybė. Vėl būsim. O jūs telkitės, kovokit už laisvę ir garbę, smerkit stalinizmą, ir Dievas jums padės. Ir mes iš Lietuvos padėsime.
 
Padėtume ir Baltarusijai, kuomet ji norės išlikti Baltarusija, o ne „Rosbalto“ gubernija.
 
Kai kas nors televizijoje ją vadina nesama suverenia valstybe, neprisidėkim prie Kremliaus apgavysčių.
 
„Už jūsų ir mūsų laisvę“ – gerai. Bet „Lietuva pirmiausia“ – irgi gerai. Juk čia mūsų atsakomybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 16:01