Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Per įsilaužimą į namus užpultas JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi sutuoktinis. Užpuolikas naktį į penktadienį įsilaužė į poros namus San Franciske ir užpuolė Paulą Pelosį, pranešė demokratų politikės biuras.
82-ejų vyras nuvežtas į ligoninę ir tikriausiai „visiškai pasveiks“. Kokius sužalojimus patyrė P. Pelosis, nepranešama.
„Užpuolikas yra policijos nuovadoje, vyksta tyrimas dėl jo motyvo“, – sakoma toliau N. Pelosi biuro pranešime. Pačios N. Pelosi įsilaužimo metu San Franciske nebuvo. Nusikaltimas įvykdytas likus pusantros savaitės iki Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurie numatyti lapkričio 8 dieną.
N. Pelosi, kurios rinkimų apygarda yra San Franciske, yra viena įtakingiausių JAV politikių. Būdama Atstovų Rūmų pirmininkė, ji yra trečia pagal rangą po prezidento Joe Bdeno ir viceprezidentės Kamalos Harris.
Tiesa, jau netrukus N. Pelosi gali prarasti pareigas. Apklausos rodo, kad opozicijoje esantys respublikonai per Kongreso rinkimus gali paveržti daugumą iš demokratų Atstovų Rūmuose.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais aptarė „tolesnius veiksmus“ po to, kai per neseniai vykusius susirėmimus tarp šių šalių žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as sakė, kad A. Blinkeno, Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Džeihuno Bairamovo susitikimas buvo pirmosios tiesioginės abiejų šalių atstovų derybos nuo praėjusios savaitės pradžios, kai atsinaujino kovos.
„Blinkenas pareiškė užuojautą dėl žuvusiųjų ir pabrėžė būtinybę užkirsti kelią naujiems karo veiksmams bei grįžimo prie taikos proceso svarbą, – sakoma N. Price‘o pareiškime. – Jie aptarė tolesnius veiksmus, ir sekretorius paragino šalis dar kartą susitikti iki mėnesio pabaigos“.
Susitikime, vykusiame JT Generalinės Asamblėjos kontekste, A. Mirzojanas paragino Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas pasitraukti iš Armėnijos teritorijos ir įvesti „tarptautinius mechanizmus“, kurie „užkirstų kelią tolesnei eskalacijai“, teigiama Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Praėjusios savaitės pradžioje Azerbaidžanas užpuolė Armėniją, teigdamas, kad Armėnija įvykdė provokaciją.
Apžvalgininkai laikosi nuomonės, kad Azerbaidžanas naudojasi tuo, jog Rusija, kuri yra Armėnijos saugumo garantas, šiuo metu yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
Trišalis susitikimas įvyko netrukus po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Armėnijos sostinę Jerevaną, kuris, pasak jos, buvo planuotas dar prieš prasidedant karo veiksmams.
Vizito metu N. Pelosi pasmerkė Azerbaidžano išpuolius prieš kaimyninę šalį, o Baku jos pastabas pavadino „nepagrįstais ir neteisingais kaltinimais“.
Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!
Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.
Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…
O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?
Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.
Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.
Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė
Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.
Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pranešė, kad šeštadienį vyks į Armėniją.
Apie tai paskelbta po to, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kilo nauji susirėmimai, dėl kurių abi pusės kaltina viena kitą. Per naujausias kovas jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
„Lankysimės Armėnijoje, sulaukę atitinkamo armėnų kvietimo“, – prieš Didžiojo septyneto (G7) šalių parlamentų pirmininkų susitikimą Vokietijoje teigė N. Pelosi.
Ji nedetalizavo, tačiau nurodė, kad jos vizito dėmesio centre bus „žmogaus teisės ir pagarba kiekvieno žmogaus orumui ir vertei“.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiausios visų laikų Pekino pratybos aplink Taivaną perša mintį, kad jei kiltų karas siekiant užimti savarankiškai valdomą salą, Kinija planuoja alinančią blokadą. Ekspertų teigimu, pratybos taip pat rodo, kad Kinijos kariuomenė vis labiau įsidrąsina.
JAV Atstovų rūmų pirmininkės – aukščiausios po prezidento ir jo pavaduotojo pareigūnės – Nancy Pelosi vizitas Taivane sukėlė Pekino įtūžį ir Kinija pradėjo didžiules karines pratybas aplink salą, netgi rizikuodama iš dalies atskleisti savo planus Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Azijoje.
Mobilizavusi naikintuvus, sraigtasparnius ir net karo laivus, Kinija pratybomis siekia imituoti Taivano blokadą ir mokosi „pulti taikinius jūroje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmas kartas, kai Kinijos pratybos vyksta taip arti Taivano, kai kurios mažiau nei už 20 kilometrų nuo salos pakrančių. Be to, precedento neturi Pekino pratybos rytiniame Taivano flange – strateginėje srityje, gyvybiškai svarbioje aprūpinant salos karines pajėgas, o taip pat ir galimai siunčiant bet kokį Amerikos pastiprinimą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada atsiimti salą, prireikus ir jėga.
Jau seniai spėjama, kad jei mėgintų užimti salą, Kinija teiks pirmenybę „blokados scenarijui“, o šios savaitės pratybos atskleidė, kaip tai gali būti padaryta. Tokia apsiaustis neleistų komerciniams ir karo laivams bei lėktuvams atvykti į salą ir iš jos išvykti. Pasiekti salos negalėtų ir regione dislokuotos amerikiečių pajėgos. Kinijos karinė galia. Youtube.com
Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Kinijos kariuomenė visiškai pajėgi vykdyti tokią blokadą. „Jau per dabartines pratybas matome, kad Taivano naikintuvai ir laivai visiškai negali pakilti ar išplaukti iš uostų“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Kinijos karo apžvalgininkas Song Zhongpingas.
Ketvirtadienį Kinijos kariuomenė paleido keliolika balistinių raketų, kurios pataikė į įvairias sritis aplink Taivaną, o kai kurios praskriejo virš salos, penktadienį pranešė Pekino valstybinis transliuotojas CCTV. Pasak „Xinhua“, Pekinas mobilizavo daugiau nei 100 lėktuvų ir daugiau nei 10 fregatų bei eskadrinių minininkų, įskaitant slaptą naikintuvą J-20 ir eskadrinį minininką „Type 055“ – Kinijos oro ir jūrų pajėgų karūnos brangakmenius.
Be to, šios pratybos leidžia išbandyti ir sustiprinti koordinavimą tarp įvairių mobilizuotų armijos korpusų: sausumos, jūrų, oro ir raketų pajėgų, tai derinama su strateginiu uždaviniu vykdyti kibernetinį karą. Tai taip pat labai svarbus išbandymas neseniai įsteigtam Kinijos armijos Rytų operacijų teatrui, jis sukurtas 2016 m. ir apima visą šalies rytinę jūrų erdvę, taigi ir Taivaną.
Kinijos kariuomenė
Tai, ką Kinija daro, rodo jos „tvirtus pajėgumus“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas. „Jos negalima atmesti kaip kokios nors mažiau patyrusios ar nepajėgios jėgos“, – sakė jis. Akivaizdu, kad Kinija pajėgi koordinuoti sausumos ir jūrų pajėgas, dislokuoti raketų sistemas ir veikia efektyviai, sakė J. Blaxlandas. Šios pratybos taip pat parodo taivaniečiams, amerikiečiams ir japonams, kad kinai „turi tai, ko reikia, kad padarytų tai, kuo grasina“, pridūrė jis, tačiau taip pat pabrėžė, jog Kinijos veiksmai atidžiai nagrinėjami ir stebimi, kad Taivanas, JAV, Japonija ir kiti galėtų pasimokyti.
Amerikiečių atsargumas kyla ir iš to, kad Kinija smarkiai padidino savo karinius pajėgumus nuo 1996 m., kai negalėjo užkirsti kelio JAV kariniam jūrų laivynui patekti į šią zoną. „Jei mūšis apsiribos teritorija aplink Taivaną, šiandieninis Kinijos laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas Grantas Newshamas.
Pasak ekspertų, tai, kad per pratybas Kinija kirto vadinamąją vidurio liniją tarp žemyno ir Taivano – Pekinas niekada jos nepripažino – taip pat byloja apie didėjantį pasitikėjimą. Iki šiol Kinija ne itin drįso pažeisti šią liniją, o dabar galima tikėtis, kad ji veiks, tarsi jokia vidurio linija negalioja.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane apie aukšto rango pareigūno siuntimą į Taipėjų svarsto ir Lietuvos valdantieji. Tačiau opozicijos atstovai ragina šiuo klausimu nedaryti vienašališkų sprendimų. Politinių oponentų teigimu, svarstyti apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen arba Ministrų Kabineto nario vizitą į Taivaną reikėtų nebent tuo atveju, jeigu tai būtų bendras sprendimas, suderintas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
Apie tai, kad vizitas į Taivaną galėtų įvykti suderinus sprendimus tarp ES valstybių, užsiminė ir pati Seimo pirmininkė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Lietuva savo aukšto rango pareigūnus į Taivaną turėtų svarstyti siųsti tik tuo atveju, jeigu tai būtų bendras Europos Sąjungos valstybių narių sprendimas.
„Reikia laikytis tos bendros ES pozicijos. Jeigu būtų suformuota bendra ES parlamentų kažkokių vadovų delegacija, tai galima svarstyti, ar vykti kartu, ar ne. Bet vienašališkai daryti tokius sprendimus – tai neprisideda nei prie Lietuvos įvaizdžio, nei prie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Santykis tarp Kinijos ir Europos Sąjungos yra bendras visų ES valstybių reikalas. Yra apibrėžti principai, kaip bendrauti, kokios politikos laikytis, reikėtų tai ir vykdyti“, – pridūrė jis. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Visgi net ir ES valstybėms planuojant bendrą vizitą į Taivaną, Lietuva, pasak S. Skvernelio, turėtų visų pirma įvertinti, kokias pasekmes toks sprendimas sukeltų.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš sutinku šiuo atveju su pozicija, kad ES kontekste – visiškai kita kalba. Ir jeigu būtų nuo pat pradžių viskas daroma ES politikos kontekste, nieko to, kas įvyko tarp Lietuvos ir Kinijos, nebūtų buvę. Kinija nėra tiek išprotėjusi prarasti ES rinką. Bet jeigu tai yra Lietuvos atskira politika, tokiu atveju tai neturėtų būti daroma“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis akcentuoja, kad Lietuvai, skirtingai nei didžiajai jos partnerei JAV, įtampų didinimas su Kinija gali turėti labai rimtas pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva negali priimti nepamatuotų, vienašališkų sprendimų.
„Aš galvoju, kad iš tikrųjų Lietuva šioje vietoje yra užsižaidusi, skirtingai nei ES. Ir man atrodo, kad mes šiandieną jau ne tik sau pradedame kenkti, bet ir ES pradedame kenkti savo žaidimu. Tai yra, kada JAV daro vienus ar kitus žingsnius, tai suprantama, kad jų ekonomikai tai niekaip nekenkia, santykių tai ekonominių neblogina ir t.t. Lietuvos atžvilgiu mes puikiai žinome, kuo tai baigiasi, jau turime rezultatus“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas taip pat mano, kad valdančiųjų sprendimas savo iniciatyva siųsti aukšto rango politiką prieštarautų šalies nacionaliniams interesams.
„Šis žaidimas, kuriame dabar mūsų Vyriausybė dalyvauja, tiesiog primena šiek tiek lojantį, automobilį besivejantį šunį, kuris bėga, loja, bet jeigu automobilis sustotų, tai nežinotų, ką daryti. Tai šiuo atveju akivaizdu, kad įtampa yra pasiekusi kulminaciją tarp dviejų pasaulio galybių – JAV ir Kinijos. Ir dabar maišytis po kojomis, kai to nedaro net visa ES nei kartu, nei atskirai, tikrai prieštarauja mūsų šalies nacionaliniams interesams. Aš tikrai nesuprantu šito žaidimo prasmės“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Todėl parlamentaras reiškia viltį, kad šįkart valdantieji į politines užsienio politikos avantiūras nesileis.
Taivano atstovybė Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai tikiuosi, kad užteks mūsų šalyje dar sveiko proto valstybės vadovams ir jie nesivels į šias avantiūras dėl dar keleto populiarių išpūstų antraščių, kad štai nuvažiavo dar vienas drakonų žudikas, kai patys taivaniečiai yra susirūpinę realia karinių veiksmų, blokados, izoliacijos grėsme. Lietuva čia niekuo negali padėti“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys.
Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia artimiausių susitikimų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais metu ketinanti kalbėtis apie bendrą vizitą į Taivaną.
Lietuvos aukšto rango pareigūnų vizituose į Taivaną prasmę mato ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. Politikė akcentuoja, kad Lietuvai svarbus yra ne tik ekonominių, prekybinių ryšių vystymas, tačiau ir bendradarbiavimas politikų lygmeniu. Todėl, URK komiteto pirmininkės žiniomis, rudenį planuojamame Lietuvos atstovybės Taipėjuje atidaryme ketina dalyvauti ir vienas iš Vyriausybės narių.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Taipėjus, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Taivano gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį į šalies oro gynybos erdvę įskrido 27 Kinijos naikintuvai.
Apie tai pranešta praėjus dienai po JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito šioje saloje.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Taipėjus, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį atvykusi į Taivaną pareiškė, kad jos prieštaringai vertinamas vizitas rodo tvirtą Vašingtono įsipareigojimą savarankiškai salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas į Taivaną yra Amerikos nepalaužiamo įsipareigojimo remti gyvybingą Taivano demokratiją ženklas“, – taip sakė aukščiausio rango JAV įstatymų leidėja savo pareiškime, praėjus kelioms akimirkoms po jos lėktuvo nusileidimo.
N. Pelosi, aukščiausio rango išrinkta JAV pareigūnė, apsilankiusi Taivane per pastaruosius 25 metus, sakė, kad jos kelionė „jokiu būdu“ neprieštarauja oficialiai JAV politikai, kuri pripažįsta „vieną Kiniją“ ir nėra oficialiai pripažinusi Taivano kaip nepriklausomos valstybės.
Tačiau, sakė ji, „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi vienašališkoms pastangoms pakeisti esamą padėtį“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Pekino daromą spaudimą Taipėjui prisijungti prie žemyninės dalies.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodamas į JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė optimistinę viltį, kad jos pavyzdžiu netrukus paseks kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.
„Dabar spikerė N. Pelosi gerokai plačiau pravėrė duris į Taivaną. Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – tviteryje parašė jis.
N. Pelosi, antradienio vakarą nusileidusi Taipėjuje, pareiškė, kad „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Negalime stovėti nuošalyje, kai KKP (Kinijos komunistų partija) toliau grasina Taivanui ir pačiai demokratijai“, – N. Pelosi cituojama laikraščio „Washington Post“ redakcinėje skiltyje, pasirodžiusioje kelios minutės po jos atvykimo į Taipėjų.
„Iš tiesų į šią kelionę vykstame tokiu metu, kai pasauliui tenka rinktis tarp autokratijos ir demokratijos. Rusijai vykdant iš anksto apgalvotą, neteisėtą karą prieš Ukrainą, kuriame žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, net vaikų, labai svarbu, kad Amerika ir mūsų sąjungininkai aiškiai parodytų, jog niekada nenusileisime autokratams“.
„Keliaudami į Taivaną mes gerbiame savo įsipareigojimą demokratijai ir dar kartą patvirtiname, kad Taivano – ir visų demokratinių šalių – laisvės turi būti gerbiamos“, – sakė N. Pelosi.
Kinija jau kelias dienas prieš N. Pelosi vizitą svaidėsi grasinimais, pavadino jį kišimusi į šalies vidaus reikalus, grėsme teritoriniam vientisumui ir net pagrasino imtis „tikslinių karinių veiksmų“.
N. Pelosi susitiko su V. Zelenskiu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas/Vašingtonas, gegužės 1 d. (AFPžELTA). JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive – apie jos kelionę nieko nebuvo paskelbta. Atvykusi ji pareiškė paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.
„Mūsų įsitikinimu, lankomės pas jus norėdami pasakyti ačiū už jūsų kovą už laisvę (…) Esame įsipareigoję būti šalia jūsų, kol baigsis kova“, – pagal Ukrainos prezidentūros paskelbtą vaizdo įrašą V. Zelenskiui sakė N. Pelosi.
V. Zelenskis tviteryje parašė: „Ačiū Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. „JAV stipriai remia Ukrainą kovojant su Rusijos agresija“, – sakė jis.
Apie Kongreso delegacijos kelionę anksčiau nebuvo pranešta.
„Mūsų delegacija su pasididžiavimu perdavė žinią, kad papildoma Amerikos parama yra pakeliui, stengiamės, kad prezidento Joe Bideno tvirtas finansavimo prašymas būtų paverstas teisės aktų paketu“, – sakoma N. Pelosi biuro pranešime.
JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė didžiulį 33 milijardų dolerių (31 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti. J. Bidenas taip pat pristatė siūlomus naujus įstatymus, leidžiančius naudoti iš Rusijos oligarchų atimtą prabangų turtą, siekiant kompensuoti Ukrainai už įsiveržusios Rusijos padarytus sugriovimus.
„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, mes ir toliau tai darysime labiau informuoti, įkvėpti ir pasirengę atlikti tai, kas reikalinga, kad padėtume Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautai ir pasauliui“, – tęsiama N. Pelosi pareiškime.
Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). JAV viceprezidentei Kamalai Harris nustatytas koronavirusas. Antradienį atlikti greitasis ir PGR testai buvo teigiami, pranešė jos atstovė Kirsten Allen. K. Harris simptomai nepasireiškia, ji izoliuosis ir dirbs iš viceprezidento rezidencijos, pridūrė atstovė.
57-erių K. Harris pastaruoju metu neturėjo „artimo kontakto“ su prezidentu Joe Bidenu ir jo žmona Jill, teigė K. Allen. Taip esą nutiko dėl įvairių kelionių. „Viceprezidentė grįš į Baltuosius rūmus, kai tik jos testas bus neigiamas“, – kalbėjo atstovė.
K. Harris yra visiškai pasiskiepijusi nuo koronaviruso. Balandžio pradžioje ji gavo antrą stiprinančiąją dozę.
Praėjusiomis savaitėmis koronaviruso infekcijų skaičius JAV po smarkaus sumažėjimo metų pradžioje vėl išaugo. Viruso neišvengė ir keli aukšti politikai, įskaitant teisingumo sekretorių Merricką Garlandą bei Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus beveik šešioms savaitėms nuo JAV Kapitolijaus šturmo, Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi paskelbė apie nepriklausomos tyrimo komisijos įsteigimą. Ji aiškinsis „vidaus teroristinio išpuolio“ priežastis ir padarinius bei saugumo pajėgų veiksmus, pirmadienį sakė N. Pelosi.
Komisija esą bus panaši į tą, kurią Kongresas inicijavo po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių.
Apie šią savo iniciatyvą demokratai paskelbė praėjus dviem dienoms po to, kai Senate žlugo buvusio prezidento Donaldo Trumpo apkalta. Komisija, anot N. Pelosi, tirs ir D. Trumpo mėginimus sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui. Demokratai kaltina respublikoną per mitingą sausio 6 dieną skatinus savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų. Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
Kongresas tą dieną buvo susirinkęs į posėdį patvirtinti D. Trumpo pralaimėtų prezidento rinkimų rezultatų.
Nuo tada Kapitolijus yra atitvertas, jį vis dar saugo 6 000 Nacionalinės gvardijos karių. N. Pelosi laiške parlamentarams teigė, jog pirmasis saugumo priemonių vertinimas parodė, kad reikia papildomo biudžeto Kongresui ir jo nariams ateityje geriau apsaugoti.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pirmadienį apkaltino respublikonus keliant pavojų Amerikai, kadangi šie užblokavo bandymą nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą nuo pareigų.
N. Pelosi sukritikavo respublikonų įstatymų leidėjus už tai, kad jie užblokavo demokratų pristatytą rezoliuciją, raginančią viceprezidentą Mike’ą Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Atstovų rūmų respublikonai atmetė šį Ameriką apsaugantį teisės aktą, taip leisdami toliau tęstis prezidento nenormaliems, nestabiliems ir beprotiškiems sukilimo kurstymo veiksmams“, – pranešime sakė N. Pelosi.
„Jų bendrininkavimas kelia pavojų Amerikai, ardo mūsų demokratiją ir visa tai turi baigtis“, – pridūrė ji.
Veiksmų prieš D. Trumpą įstatymų leidėjai ėmėsi po to, kai D. Trumpo teiginių apie sukčiavimą 2020 m. prezidento rinkimuose įaudrinti jo rėmėjai šturmavo JAV Kapitolijų, kai tuo metu pastate buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė rinkimuose prieš D. Trumpą.
„Trečiadienį prezidentas pakurstė smurtinį sukilimą prieš Ameriką, kuris nusitaikė į pačią mūsų demokratijos širdį“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidentas kelia neišvengiamą grėsmę mūsų Konstitucijai, mūsų šaliai ir Amerikos žmonėms, tad jis turi būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų“, – pridūrė Atstovų rūmų pirmininkė.
N. Pelosi sakė, kad antradienį Atstovų rūmuose bus surengtas balsavimas dėl demokratų raginimo M. Pence’ui pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Raginame viceprezidentą atsakyti per 24 valandas nuo (rezoliucijos) pristatymo“, – sakė ji.
„Mūsų kitas žingsnis – Atstovų rūmams pristatyti apkaltos teisės aktus“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidento keliama grėsmė Amerikai yra skubi, tokie pat netrukus bus mūsų veiksmai“, – pridūrė ji.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė su šalies kariuomenės vadu aptarusi, kaip būtų galima užtikrinti, kad „nestabilus“ prezidentas Donaldas Trumpas nepradėtų branduolinės atakos paskutinėmis savo kadencijos dienomis. Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Aukščiausio rango Kongreso demokratė sakė kalbėjusi su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley „aptarti galimas prevencines priemones, neleisiančias nestabiliam prezidentui pradėti karinių veiksmų ar prieiti prie paleidimo kodų ir nurodyti pradėti branduolinę ataką“.
Savo laiške kolegoms demokratams N. Pelosi taip pat tvirtino esą pasirengusi pradėti D. Trumpo apkaltos procedūrą, jei jis savanoriškai nesitrauks iš posto arba jei viceprezidentas Mike’as Pence’as neinicijuos proceso, leidžiančio jam ir Vyriausybei nušalinti prezidentą nuo pareigų.
„Jei prezidentas nepaliks posto nedelsiant ir savo noru, Kongresas tęs savo veiksmus“, – teigė N. Pelosi.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi gynė provokacinį savo elgesį prezidentui Donaldui Trumpui Kongrese skaitant metinį pranešimą ir dar kartą jį užsipuolė.
„Aš suplėšiau melo manifestą“, – sakė N. Pelosi ketvirtadienį Vašingtone. Esą reikėjo atkreipti amerikiečių dėmesį, kad visa tai netiesa. „Tai buvo visiškai tinkamas veiksmas“, – kalbėjo demokratų lyderė. Ji pridūrė, kad jai nereikalingi pamokymai apie orumą, ypač – iš D. Trumpo lūpų.
Prezidentas savo kalboje skleidė melą, kalbėjo N. Pelosi. Jis esą Kongresą pavertė „realybės šou scena“.
N. Pelosi teigė, kad parodė pagarbą D. Trumpui ir jam prieš skaitant metinį pranešimą ištiesė ranką. Tačiau jis esą nenorėjo atsakyti tuo pačiu. „Jis atrodė lyg šiek tiek paveiktas raminamųjų“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė. Tačiau neištiesta ranka esą nebuvo priežastis to, kad ji vėliau suplėšė kalbos tekstą.
N. Pelosi antradienio vakarą po D. Trumpo kalbos demonstratyviai suplėšė kalbos tekstą. Baltieji rūmai ir D. Trumpas tokį elgesį pasmerkė, o demokratai negailėjo pagyrų.
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį perskaitė savo metinį pranešimą. Jis džiaugėsi nuveiktais darbais, juos pavadino „didžiuoju Amerikos sugrįžimu“. Į Kongresą prezidentas kreipėsi likus dienai iki balsavimo Senate dėl jo apkaltos, praneša BBC.
Kasmetiniame kreipimesi D. Trumpas užsiminė apie dar keturis metus prezidento kėdėje.
Nors susilaikė nuo piktų komentarų jį nušalinti mėginusiems įstatymų leidėjams, D. Trumpas vis dėlto įgėlė demokratams.
Po prezidento kalbos, JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi demonstratyviai suplėšė D. Trumpo pranešimo kopiją.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
Respublikonų atstovas D. Trumpas antradienio vakarą televizijos transliuotą kalbą sakė demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose, kur gruodį jam buvo surengta apkalta.
Trečiadienį Senate, kur daugumą turi respublikonai, prezidentui, labiausiai tikėtina, bus panaikinti visi kaltinimai.
D. Trumpui ruošiantis sakyti kalbą, respublikonų įstatymų leidėjai skandavo „dar ketverius metus!“, remdami jo kandidatūrą lapkričio mėnesį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Kritikai pastebėjo, kad Atstovų rūmų pirmininkė N. Pelosi praleido tradicinį prezidento pasveikinimą, kuriuo teigiama, jog pristatyti prezidentą pirmininkui yra „išskirtinė garbė“.
