Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja regiono lyderių susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.

Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE), kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.

Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.

Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai itin svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.

Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, kad Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak Prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS (IS – „Islamo valstybė“) operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir Jungtinių Tautų misijoje Malyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:27

Vakarų aljansą skaldant „Brexit“ ir Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimui Europa savo likimą privalo paimti į savo rankas, sekmadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša naujienų agentūra AP.

„Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas“, – Miunchene vykusiame mitinge sakė A. Merkel.

„Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas“, – pridūrė ji.

Nors Vokietija ir Europa su JAV ir Didžiąja Britanija stengsis palaikyti gerus santykius, „mes turime kovoti už savo likimą“, toliau kalbėjo A. Merkel.

Vokietijos kanclerės teigimu, ypač svarbu ypatingą dėmesį skirti šiltiems Berlyno ir naujai išrinktojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) santykiams.

A.Merkel neseniai grįžo iš Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, pasibaigusio JAV ir likusioms šešioms šio klubo narėms taip ir nesusitarus, kad šios laikysis 2015-aisiais pasirašyto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Diskusijos „šeši prieš vieną“ rezultatą A. Merkel šeštadienį pavadino labai sunkiu ir netenkinančiu.

Tuo tarpu D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ savo pirmąjį vizitą užsienyje sekmadienį įvertino pozityviau: „Ką tik grįžau iš Europos. Kelionė buvo labai sėkminga Amerikai. Sunkus darbas, bet dideli rezultatai!“

JAV prezidentas kiek anksčiau tame pačiame socialiniame tinkle informavo sprendimą dėl to, ar JAV laikysis pasaulinio susitarimo dėl išmetamų teršalų kiekio sumažinimo, paskelbsiąs tik ateinančią savaitę. Prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trampas šį susitarimą kritikavo ir žadėjo, kad JAV iš jo pasitrauks.

Ankstesnėje savo vizito dalyje D. Trampas dar kartą sukritikavo NATO sąjungininkes dėl šių nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apžvalgininkai taip pat pastebėjo, kad jis viešai nepatikino sąjungininkių, kad aktyvuotų penktąjį NATO straipsnį, garantuojantį, kad užpuolus vieną aljanso narių, likusios sąjungininkės jai padėtų.

Sekmadienį vykusiame renginyje, kuriame išsakė šias mintis, A. Merkel prieš rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus atnaujino ryšius su jos vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) artima Bavarijos partija Krikščionių socialine sąjunga (CSU).

Apklausos rodo, kad kanclerė, valdžioje esanti nuo 2005-ųjų metų, turėtų būti perrinkta ketvirtajai kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.29; 11:03

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.

Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.

NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.

Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).

Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.

Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.

Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.

JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.

Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.26; 07:00

Spalio 20 d. Lietuvoje viešinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso patarėjų delegacija, susitikusi su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu patikino, kad JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniui ir kolektyvinei gynybai. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„JAV Kongrese praktiškai vieningai sutariama ir dėl Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos reikalingumo“, – teigė delegacijos vadovas, vyriausiasis Kongreso užsienio reikalų komiteto patarėjas Dougas Seayas (Doug Seay).

Susitikimo metu JAV delegacija domėjosi gynybos politikos ir kariuomenės modernizacijos prioritetais, Lietuvos poreikiu toliau stiprinant atgrasymą ir gynybą regione.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius V. Urbelis pabrėžė, kad JAV karinių pajėgumų buvimas yra labai svarbus ir nepamainomas Lietuvai ir visam Baltijos regionui.

V. Urbelis akcentavo, kad Lietuvai savarankiškai stiprinant nacionalinius pajėgumus, JAV visapusė parama labai naudinga stiprinant šias pastangas, kartu tai leidžia vystyti nacionalinius pajėgumus greičiau ir efektyviau, atsižvelgiant į negerėjančią saugumo situaciją regione.

JAV Kongreso patarėjų delegacija taip pat lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir susipažino su NATO oro policijos vykdymu. Aplankė Rukloje dislokuotus JAV rotacinių pajėgų karius ir susipažino su jų tarnybos ir gyvenimo sąlygomis.

Šiuo metu su mūsų šalies kariais treniruojasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš 173-osios oro desanto brigados, kurie dislokuoti Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo vidurio.

Taip pat delegacija lankėsi Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete (NFIU). Toks vienetas Lietuvoje yra vienas iš šešių štabų, kuriuos Aljansas įsteigė Vidurio ir Rytų šalyse narėse, reaguodamas į kintančią saugumo aplinką.

2016.10.21; 05:54