NATO batalionas

Aktualijos

Lietuvoje su vizitu viešinti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer ketvirtadienį Rukloje aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius savo šalies karius.
 
„Labai vertiname Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei – tai reikšmingai prisideda užtikrinant saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Rukloje susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
„Šis vizitas ne tik rodo Vokietijos, Lietuvos ir visų NATO sąjungininkų solidarumą, bet ir siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – pabrėžė ministras R. Karoblis. Pasak jo, šalys turi blaiviai ir adekvačiai įvertinti Rusijos keliamas grėsmes regione ir visoje Europoje, tad NATO priešakinių pajėgų batalionas – adekvatus tarptautinės bendruomenės atsakas.
 
„Tai buvo labai sąmoningas sprendimas iš Baltijos šalių pirmiausiai aplankyti Lietuvą, mes be galo didžiuojamės savo lyderyste Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje. Aljanso šalių sanglauda yra nepaprastai svarbi – ypač dabar, kai mums visiems bendriems saugumo interesams atsiranda vis didesnių iššūkių, tad esame pasiryžę išlaikyti vienybę. Vokietija ir Lietuva pasitiks šiuos iššūkius drauge, o visus savo žingsnius mes deriname kiek įmanoma glaudžiai tiek NATO, tiek ES formatuose“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojama į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer.
 
Vokietijos ministrė taip pat padėkojo už Lietuvos svetingumą ir puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams ir patikino, kad ir toliau aktyviai dalyvaus ne tik formuojant NATO batalioną, bet ir dalyvaus regione vykstančiose pratybose.
 
Ministras R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Vokietija prisiima daugiau įsipareigojimų kolektyvinėje gynyboje, pavyzdžiui, kuria naują NATO Jungtinę logistinę ir įgalinimo vadavietę, kuri užtikrins greitesnį NATO pajėgų judėjimą Europoje ir, prireikus, atvykimą į Baltijos regioną.
 
R. Karoblis taip pat padėkojo Vokietijai už investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą. Vokietijos gynybos ministerija 2017 – 2018 m. Lietuvoje išleido apie 62,3 mln. eurų, o 2019-2021 m. planuoja skirti apie 87,4 mln. eurų. Be to, papildomai Vokietijos gynybos ministerija 2020 m. ketina finansuoti įrangos prieš bepiločius orlaivius įsigijimą, taikinių sistemas, skirtas pėstininkų kovos mašinoms ir kitą įrangą.
 
Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere karinių įsigijimų srityje: modernizuojant kariuomenę iš Vokietijos įsigyjama sunkioji artilerijos sistema PzH 2000, modernios pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sakė ministras R. Karoblis. Lietuva, kaip pažymima KAM pranešime, iš Vokietijos taip pat perka sunkvežimius „Mercedes Benz“, šaulių automatinius ginklus G-36 bei kitą ginkluotę ir įrangą.
 
Nuo 2017 m. pradžios Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje. Jau šeštajai šio tarptautinio gynybos ir atgrasymo tikslais Lietuvoje dislokuoto vieneto rotacijai Vokietija skiria ir didžiausią karių skaičių – daugiau nei 600 karių.
 
Šiuo metu grupėje tarnauja per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
 
Tai buvo antras krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir Vokietijos gynybos ministrės A. Kramp-Karrenbauer susitikimas šiais metais. Prieš tai ministrai buvo susitikę rugpjūtį per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą. A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos gynybos ministre paskirta šių metų liepą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.11; 10:01
Trumposios naujienos

Birželio 20 d. tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ svečių dieną Stašėnuose, Jonavos r., Vokietijos vadovaujamos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir sąjungininkų karių vykdomą vandens kliūties įveikimo operaciją stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, NATO Generalinis Sekretorius Jens Stoltenberg, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti aukšti NATO šalių atstovai, kariuomenių vadai, kt. svečiai. 

Lietuva ir NATO

Pratybų „Geležinis vilkas 2017“ metu įvertintas Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono pasiregimas, gebėjimai veikti kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais atlikti kovines užduotis ir veikti Suvalkų koridoriaus ruože.

Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, daugiašalis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė tapo integralia Lietuvos gynybos dalimi. Aukšta bataliono karių parengtis, gebėjimas kartu su Lietuvos ir kitų valstybių kariniais daliniais vykdyti plataus masto teritorinę gynybą rodo, kad Aljansas sugeba greitai įvertinti regiono saugumui kylančias grėsmes ir užtikrinti veiksmingas atgrasymo priemones.

NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už surengtas pratybas ir suteiktą galimybę dešimčiai NATO sąjungininkų treniruotis kartu. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, keturios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės – tai NATO vienybės, tvirtybės ir ryžto ženklas. Lietuvoje kovinei grupei, veikiančiai kartu su Lietuvos kariais, vadovauja Vokietija, o jai karius skiria Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Pirmą kartą šios pajėgos pratybose „Geležinis vilkas 2017“ treniravosi drauge su Lenkijoje dislokuota NATO kovine grupe. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, toks Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotų kovinių grupių susijungimas rodo, kad mes galime kartu dirbti ir taip parodyti NATO vienybę ir NATO ryžtą. NATO kovinės grupės siunčia aiškią žinią – vienos sąjungininkės užpuolimas – reiškia ataką prieš visas. „Didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko nuveikti per metus nuo NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo priimtas sprendimas įkurti keturias kovines grupes – tai rodo mūsų sugebėjimą veikti, kai to reikia. Tai rodo, kad NATO gali veikti greitai ir ryžtingai ir kad aljansas yra pajėgus keistis ir įveikti bet kokius iššūkius bet kuriuo metu, kad mūsų šalys būtų saugios“, – sakė NATO  Generalinis Sekretorius.

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje yra vienas svarbiausių Varšuvoje priimtų sprendimų Lietuvai, kuris ypač sustiprina saugumą ir stabilumą regione, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak ministro, Lietuva turi pati demonstruoti pasiryžimą gintis ir stiprinti savo karinius pajėgumus – tik taip galime užsitikrinti sąjungininkų paramą, o tai reiškia, jog privalome vykdyti savo, kaip NATO narės, gynybos finansavimo įsipareigojimus.

Savo ruožtu, Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. J. V. Žukas padėkojo  visiems pratybų „Geležinis vilkas 2017″ dalyviams ir organizatoriams už pastangas ir profesionalumą.  „Suderinti, greiti ir tikslūs veiksmai, kuriuos šiandieną pademonstravo Lietuvos ir sąjungininkų kariai, yra būtent tai, ko siekiame ir šiomis pratybomis, ir bendrai pasirengimu kolektyvinei regiono gynybai,“- sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Birželio 12-23 d. „Geležinis vilkas 2017“ yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Saber Strike“ (liet. „Kardo kirtis“) dalis. Šias pratybas jau septintą kartą planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys skiriamas NATO priešakiniams batalionams treniruoti ir jų veiksmų suderinamumui su NATO sąjungininkais gerinti. Daugianacionalinės, puikiai apginkluotos ir parengtos, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje dislokuotos, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pajėgos yra dalis JAV, NATO sąjungininkų ir partnerių atgrasymo nuo agresijos visoje Europoje įsipareigojimų dalis. Tarptautinėms operacijoms vadovauti paskirtas NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Szczecine (Lenkijoje).

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.22; 04:30