Rusija ketina šią savaitę netoli Norvegijos krantų, toje srityje, kur NATO šiuo metu vykdo didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos karines pratybas, atlikti raketų bandymus, sakė NATO vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas reporteriams sakė, kad „praėjusią savaitę mums buvo pranešta apie planuojamus Rusijos raketų bandymus“. Jis pridūrė besiviliantis, kad Rusija elgsis profesionaliai.
„Mes, žinoma, atidžiai stebėsime, ką daro Rusija, tačiau jie veikia tarptautiniuose vandenyse ir pranešė mums įprastu būdu“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Norvegijos nacionalinio oro uostų operatoriaus „Avinor“ teigimu, Rusija atsiuntė NOTAM perspėjimus dėl raketų bandymų Norvegijos jūroje lapkričio 1-3 dienomis.
Nurodoma, kad Rusijos bandymų zona apims dalį teritorijos, kur spalio 25-lapkričio 7 dienomis vykdomos NATO karinės pratybos „Trident Juncture 18“, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių, 65 laivai, 250 lėktuvų iš 31 šalies.
NATO pratybos, vykstančios už kelių šimtų kilometrų nuo Norvegijos sienos su Rusija tolimoje šiaurėje, skirtos pasirengti apginti bet kurią Aljanso narę atakos atveju.
„Raketų bandymai nepakeis mūsų pratybų plano“, – sakė J. Stoltenbergas.
Situacija planetoje per pastaruosius 30 metų tapo pavojingesnė, atsiradus daugybei naujų problemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) interviu, publikuotame laikraščio „The Guardian“ šeštadienio numeryje.
Atsakydamas į laikraščio klausimą, ar per tuos 30 jo politinės karjeros metų situacija yra buvusi pavojingesnė nei dabar, NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad pasaulis tapo „labiau nenuspėjamas“, o situaciją planetoje tapo sunkiau kontroliuoti dėl „daugybės problemų vienu metu“.
„Tai daug pavojingesnis pasaulis“, – pareiškė J. Stoltenbergas, pabrėždamas stiprėjantį terorizmą ir augantį nestabilumą visame pasaulyje.
Laikraščio paklaustas, ar jis palaikąs karingus JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimus Šiaurės Korėjos atžvilgiu, J. Stoltenbergas atsakė: „Jeigu dabar imčiau kurti prielaidas dėl galimų karinių veiksmų variantų, aš tik sustiprinčiau situacijos netikrumą ir sudėtingumą“. Kartu jis pareiškė palaikąs „pastangas surasti politinį sprendimą derybų keliu“.
Vis dėlto NATO generalinis sekretorius pridūrė gerai suprantąs ir palaikąs Pietų Korėjos teisę, – kaip ir tam tikra prasme Japonijos, – užtikrinti savo saugumą ir kariniu keliu. „Jos turi teisę imtis atsakomųjų priemonių, kai susidurs su labai agresyviais veiksmais“, – sakė Aljanso vadovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, D. Trampas yra ideali figūra spręsti egzistuojančias problemas saugumo sferoje, NATO generalinis sekretorius atsakė: „Donaldas Trampas – išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas. O NATO – kolektyvinis 29 demokratinių valstybių aljansas. Demokratija yra ir įvairių politinių lyderių išrinkimas“.
Prieš kitą savaitę prasidėsiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“ Azerbaidžano sostinėje Baku ketvirtadienį susitiks Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir NATO karinio komiteto pirmininkas Petras Pavelas (Petr Pavel), informuoja naujienų agentūra AFP.
Tvyrant susirūpinimui dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių žaidimų, NATO ir Rusijos kariniai vadai aptars aktualius klausimus, susijusius su tarptautiniu saugumu.
Pokalbis vyks prieš kitą savaitę prasidėsiančias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas, kurios sukėlė įtampą Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Rusijos teigimu, pratybose dalyvaus apie 12 700 karių, bet Estija ir Lietuva teigia apie 100 tūkst. karių dalyvavimą.
Ketvirtadienį Prancūzijos gynybos ministrė Florans Parli (Florence Parly) pasmerkė būsimas pratybas ir pavadino jas sąmoninga bauginimo strategija. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigė neįžvelgiąs jokios „neišvengiamos grėsmės“, bet, jo teigimu, Aljansas atidžiai stebės pratybas.
NATO ketvirtadienį apkaltino Rusiją agresyviu savo elgesiu „kenkiant stabilumui ir saugumui Europoje“, rašo AFP.
„Nuo Šaltojo karo aktyviai siekėme užmegzti strateginę partnerystę su Rusija, tačiau agresyvus Rusijos elgesys kenkia stabilumui ir saugumui Europoje“, – susitikime Italijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).
2014 metais prorusiškų pajėgų įsiveržimas į Rytų Ukrainą ir Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija lėmė, kad Vakarų ir Rusijos santykiai tapo labai įtempti.
Anot J. Stoltenbergo, neteisėta Krymo pusiasalio aneksija yra pirmasis kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Europos tauta jėga užėmė kitos šalies teritoriją.
„Rusija ir toliau destabilizuoja padėtį Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas pareikalavo beveik 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių, ir tai nepaprastai pakeitė saugumo padėtį“, – sakė NATO generalinis sekretorius. Tačiau J. Stoltenbergas teigė nesiekiąs konfrontacijos su Rusija ir tvirtai tikįs dialogu.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo NATO viršūnių susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui.
Prezidentė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).
NATO šalių lyderiai vieningai pripažįsta, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.
Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.
„Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus“, – sako Prezidentė.
NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.
Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.
Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.
Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
