NATO kovinė grupė

Aktualijos

Rukloje – NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Vyr. srž. Arno Čemerkos nuotr.

Rukla (Jonavos r.). Rugpjūčio 10 d. (ELTA). Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje trečiadienį vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.
 
Naujajai karių rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas pulkininkas leitenantas Marcas Maulbeckeris, kuris pakeitė nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrä.
 
„Šiandien verčiame naują NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje puslapį, bet kartu tęsiame ypatingai svarbų NATO įsipareigojimų vykdymą. Priešakinių pajėgų batalionas – puikus įrodymas, kad NATO veikia: atvyksta, susitelkia, treniruojasi ten, kur labiausiai reikia. Keičiantis saugumo situacijai, Lietuvoje esantis batalionas sustiprėjo ne tik karių skaičiumi, bet ir čia siųstais pajėgumais. Todėl šiandien galiu pasakyti – remiami sąjungininkų Lietuvos kariai yra kaip niekad stiprūs ir pasiruošę atremti bet kokias grėsmes“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, šie metai nėra eiliniai. Brutalus ir ciniškas Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, koks trapus yra mūsų saugumas, ir išryškino tvirto sąjungininkų įsipareigojimo ginti Lietuvą svarbą. „NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje rodo nepalaužiamą NATO ryžtą ir tvirtą įsipareigojimą sąjungininkų kolektyvinei gynybai, kuri yra kertinis NATO principas. Kartu su sąjungininkais toliau stiprinsime vienybę užtikrindami taiką bei stabilumą Baltijos regione ir už jo ribų“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.
 
Vadovavimą NATO batalionui perėmęs plk. ltn. M. Maulbeckeris pabrėžė, kad jo karių rotacija ilgai ruošėsi dislokavimui Rukloje ir yra visapusiškai pasirengusi. „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
 
Kaip ir ankstesnioji, dabartinė NATO priešakinių pajėgų rotacija yra sustiprinta – Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių. Jie į Lietuvą atsigabeno tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „CV90“, „Marder“ ir „Boxer“.
 
Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1,2 tūkst. karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, Vokietija šiemet nusprendė siųsti į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.
 
Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 16 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.11; 07:02
Aktualijos

Trečiadienį trys Belgijos ir Liuksemburgo kariuomenių karinės technikos konvojai, pasipuošę Vyčiu ir NATO vėliavomis, iš Klaipėdos jūrų uosto keliais Klaipėda-Kaunas-Jonava judės į NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės nuolatinės dislokacijos vietą Rukloje.

Tai naujos Belgijos ir Liuksemburgo karių pamainos, skirtos NATO kovinei grupei Lietuvoje. Kovinę grupę papildys 65 karinės technikos vienetai. Savaitgalį lėktuvu į Lietuvą atvyko ir Belgijos bei Liuksemburgo kariai.

Belgija prie NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje šį kartą prisideda skirdama motorizuotąją pėstininkų kuopą, kurią sudaro 250 karių. 2017 m. Belgijos karinių pajėgų atstovai sudarė Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės logistinės paramos pagrindą.

Belgijos kariai su Lietuvos teritorija yra susipažinę, nes į Lietuvą atvykusio Belgijos bataliono kariai 2016 m. spalio mėnesį dalyvavo tarptautinėse pratybose „Baltijos Piranija“.

Nuo 2017 m. pradžios Rukloje atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių dalį jai skiria Vokietija. Šiuo metu Lietuvoje dislokuotą kovinę grupę sudaro apie 1200 karių iš aštuonių NATO šalių. Jiems vadovauja vadu paskirtas Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Renė Braunas.

Tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Tai atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 06:00

Aktualijos

Prezidentė ir Nyderlandų karalius aplankė priešakinių NATO pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu aplankė priešakinių NATO pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius.

Lietuvos vadovė padėkojo Nyderlandų karaliui už tvirtą jo šalies paramą ir solidarumą užtikrinant Lietuvos bei viso regiono saugumą. Aukštos kovinės parengties batalionai regione su kariais iš 20 Aljanso valstybių yra patikimiausias atgrasymas, siunčiantis aiškią žinią, kad NATO yra stiprus, vieningas ir pasirengęs duoti tvirtą atkirtį bet kokiai grėsmei.

Per 200 Nyderlandų karių kartu su vokiečių kariais sudaro tarptautinės NATO kovinės grupės branduolį. Šiuo metu Lietuvoje tarnybą atlieka daugiau 1200 karių iš 6 valstybių.

Keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti įgyvendinant NATO Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus kaip atsaką į augančią Rusijos konvencinę grėsmę.

Olandijos kariai ne kartą treniravosi, kaip ginti mūsų valstybę bendrose tarptautinėse pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitais sąjungininkais, keletą kartų perėmė Baltijos oro policijos misiją.

Lietuva su Nyderlandais taip pat aktyviai bendradarbiauja karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo srityse. Mūsų valstybė prisijungė prie Olandijos iniciatyva sukurtos PESCO darbo grupės, kuri siekia panaikinti teisines bei infrastruktūros kliūtis operatyviam karinių pajėgų ir technikos judėjimui Europoje.

Lietuvai tai ypač aktualu, nes krizės atveju užtikrins greitą karinio pastiprinimo atvykimą.

Olandija prisijungė prie Lietuvos vadovaujamos PESCO darbo grupės, kurios tikslas – sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 13:40

Trumposios naujienos

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įteikia apdovanojimą

Tarnybą Lietuvoje baigęs NATO kovinės grupės vadas plk. ltn. Ch. Huber pareiškė: „Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Rugpjūčio 3 d. Rukloje ( Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO pajėgų daugianacionalinės Šiaurės Rytų divizijos vadas brg. gen. Krzysztof Motacki, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.

Ceremonijos metu nuo šių metų vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christoph Huber pakeitė naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorsten Gensler, vadovaujantis Vokietijos 37 – osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.

Bataliono kovinės grupės vadas plk. ltn. Christoph Huber, perduodamas pareigas naujajam vadui kalbėjo: „ Per visą 6 mėnesių laikotarpį vykdėme intensyvų karinį rengimą, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, kreipdamasis į tarnybą baigusį plk. ltn. Ch. Huber, pabrėžė, kad pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamainos kariai sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. „Visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu sėkmės tolimesnėje tarnyboje ir asmeniniame gyvenime“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Ceremonijos metu grojo ir šventę puošė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, kuris atliko įvairius, kontingente tarnaujančių šalių kariuomenių, kūrinius. Užgrojus Nyderlandų kariuomenės maršą „Limburgse Jagers Mars”, Nyderlandų kariai, pagal gražią tradiciją, pradėjo sukti beretes.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.  

Lietuvos kariuomenės informacija, Ievos Budzeikaitės nuotraukos

2017.08.04; 07:02