Praėjusią savaitę – birželio 17-23 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Birželio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį AN-24, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis AN-24 skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Birželio 22-ąją NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį TU-154 ir jį lydinčius du orlaivius SU-24MR ir du orlaivius SU-30SM, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis TU-154 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Du orlaiviai SU-24MR ir du orlaiviai SU-30SM skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:00

Praėjusią savaitę, vasario 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinio orlaivių.

Vasario 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos (RF) orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo.

Vasario 6-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-22 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. Tuo pačiu kilimu naikintuvai atpažino ir orlaivį IL-22 lydėjusius du orlaivius SU-35, skridusius iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį – skrido su skrydžio planu, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrido be radiolokacinio atsakiklio. 

Tą pačią dieną, vasario 6-ąją, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį SU-24M, kuris įskrido į tarptautinę oro erdvę iš Kaliningrado srities į Baltijos jūrą ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. 

Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis IL-22 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. Oro policijos naikintuvai atpažino ir dar du SU-35, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. SU-35 skrido be radiolokacinių atsakiklių, su RSVC radijo ryšio nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

Vasario 8-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino orlaivį IL-78, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-78 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.12; 07:13

Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Liepos 30-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvų pilotai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį palaikė.

Kitą diena, liepos 31-ąją, NATO oro policijos naikintuvai lydėjo orlaivį „AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo penkių orlaivių „SU-30SM“ grupę, skridusią į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, vienas jų skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė.

Rugpjūčio 1-ąją NATO naikintuvai lydėjo „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo dar vieną orlaivį“ IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 2-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 3-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 05:30

Praėjusią savaitę, birželio 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Birželio 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivius IL-20 ir SU-24MR. Orlaivis IL-20 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Orlaivis SU-24MR skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Birželio 5 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai atpažino orlaivį AN-12, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-24, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai taip pat atpažino orlaivius AN-26 ir AN-12, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planus turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-27, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

Birželio 9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Orlaivis IL-20, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-26, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį atgal į Kaliningrado sritį, skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir orlaivį SU-24, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 03:00

Praėjusią savaitę – rugsėjo 18 – 24 d. – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Praėjusį antradienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-30SM, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šie orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Trečiadienį NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę iš Rusijos žemyninės dalies link Danijos bei juos lydėję du Su-27, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Antru pakilimu buvo atpažinta ir palydėta ta pati dviejų Tu-22 ir dviejų Su-27 grupė bei dar du Su-27, atskridę iš Kaliningrado srities pasitikti orlaivių Tu-22.

Trečiuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę nuo Danijos į Rusijos žemyninę dalį, bei du orlaiviai Su-27, iš Rusijos žemyninės dalies atskridę pasitikti Tu-22. Ketvirtuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, tačiau be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal be skrydžių planų, be atsakiklių, nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Antru pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas orlaivis IL-18, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Penktadienį NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti orlaivį A-50, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be atsakiklio, palaikantį radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, bei vieną Tu-134, taip pat skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šis orlaivis skrido be išlanksto pateikto skrydžio plano, su įjungtu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 00:01

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Rugpjūčio 22-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du „Su-27“ tipo orlaivius, skraidžiusius iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be iš anksto pateiktų skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 24-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Il-22“ ir du orlaivius „Su-27“. Orlaivis „Il-22“ skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Du „Su-27“ orlaiviai skrido iš Kaliningrado srities ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugpjūčio 26-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas vienas „An-72“, trys „An-12“ ir trys „Su-27“ tipo orlaiviai, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis „An-72“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „An-12“ orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „Su-27“ tipo orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Antru pakilimu buvo perimti trys orlaiviai „An-12“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.29; 00:02

 

Rugpjūčio 7-13 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 7 d. NATO naikintuvai atpažino, perėmė ir palydėjo du Rusijos Federacijos orlaivius „Su-27“, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine erdve virš Baltijos jūros. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 8 d. NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du „Su-27“, skraidę iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaivis „Tu-134“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antruoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „An-26“, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 9 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du orlaivius „An-26“, skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė du orlaivius „Su-27“, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, orlaiviai ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 10 d. NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Antru pakilimu perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Trečiuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal. Abu „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su įjungtais atsakikliais, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 11 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 17:24

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza.

Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją.

Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę.

„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją“, – sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.

Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją.

Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo – šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 01:30

Praėjusią savaitę, liepos 17-23 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių „An-26“ ir „An-140“. Jie skrido iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį.

Orlaivis „An-26“ skrido be įjungto atsakiklio, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaivis „An-140“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą ir ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.26; 00:01

Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys 2017 07 03-09

Liepos 3-9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Liepos 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:11

Praėjusią savaitę – birželio 19-25 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai du kartus buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius. Pirmą kartą NATO orlaiviai buvo pakelti palydėti Rusijos orlaivio „Tu- 154“ ir dviejų naikintuvų „Su-27“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

„Su-27“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be atsakiklio, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, „Tu-154“ skrido su skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį palaikė.

Antrą kartą NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti kitą grupę Rusijos Federacijos orlaivių, kurią sudarė 16 orlaivių, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Iš jų – „Su-27“, „Su-24“, „Su-34“, „Tu-154“ ir „Tu-134“. „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Kiti orlaiviai skrido be iš anksto pateikto plano, be atsakiklių, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Kaip jau skelbta, birželio 21-ąją Lietuvos karinės oro pajėgos užfiksavo du Lietuvos valstybinės sienos kirtimus oro erdvėje ties Dubičiais ir Musteika Varėnos rajone. Užfiksuota, kad civilinis orlaivis „An-2“ įskrido į Lietuvos teritoriją du kartus. Pažeidimas fiksuotas Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo priemonėmis ir vizualiai. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasadai birželio 22 dieną įteikė notą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:12

Praėjusią savaitę, birželio 12-18 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 14 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: šešis Su-27, du Su-24 MR, keturis Su-34, vieną An-26 ir du IL-20. Du Su-27 ir vienas IL-20 pakilo ir leidosi Kaliningrado srityje. Kiti orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 15 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: aštuonis Su-27, vieną An-26, vieną A-50 ir du Tu-160. Keturi Su-27 orlaiviai skrydžius vykdė iš Kaliningrado srities ir atgal į Kaliningrado sritį, kai kiti keturi Su-27 orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Tik du Su-27 orlaiviai skrido pagal skrydžių planus tačiau be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė, kiti šeši Su-27 orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė. An-26 ir A-50 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planus, ryšį palaikė tik An-26, abu orlaiviai be įjungtų atsakiklių. Du Tu-160 skrydžius vykdė su įjungtais atsakikliais, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 16 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu ir ryšį palaikė.

Birželio 17 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius A-50 ir An-26. A-50 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį, o An-26 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado skirtį. Abu orlaiviai skirdo be įjungtų atsakiklių, su skrydžių planais, ryšį palaikė.

Birželio 18 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26 ir IL-76. An-26 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį palaikė. IL-76 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planą, su įjungtu atsakikliu ir ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 07:55

Balandžio 24–30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Balandžio 28 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos vieną Tu-134 ir du Su-27 orlaivius.

Rusijos orlaivis Tu-134 skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį pagal pateiktą skrydžio planą, su įjungtu autoatsakikliu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

Du orlaiviai Su-27, lydėję Tu-134 iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros iki Estijos ir grįžę atgal, skrydį vykdė be skrydžio plano, be įjungtų autoatsakiklių ir ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Asociatyvinė nuotrauka (aut. Filip Modrzejewski)

Informacijos šaltinis – Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.05; 04:30

Gegužės 2 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos pilotai su naikintuvais F-16 Šiaulių Aviacijos bazėje nusileido balandžio 28 dieną.

Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau septintą kartą. Prieš tai kariai misiją atliko 2006, 2008, 2010, 2012, ir du kartus 2014 metais. Ankstesnėse misijose Lenkijos karinės oro pajėgos patruliavimą ore atlikdavo naikintuvais MiG-29 „Fulcum“, tačiau nuo gegužės 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangę saugos F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvai.

 Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras viceministras Vytautas Umbrasas ir kiti svečiai.

Misiją baigiantys Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių.

Lenkijos kontingento misija bus 44-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.01; 01:30

Pagrindinis Lietuvos kariuomenės metų renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė šiemet rengiama su šūkiu „Mes – tai jūs!“.

Renginys pirmą kartą organizuojamas Panevėžio mieste ir vyks gegužės 20 d. prie „Cido“ arenos.

„Stipri kariuomene yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Taip, kaip kiekvienas karys didžiuojasi savo Tėvyne, kiekvienu tarnaujančiu kariu turi didžiuotis ir visuomenė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Kaip ir kasmet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginio metu visuomenei prisistatys visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – Sausumos, Savanorių, Oro, Jūrų ir Specialiųjų operacijų. Taip pat prisistatys ir NATO sąjungininkų kariai su ginkluote ir karine technika, vyks jungtinės parodomosios kovinės operacijos. Renginio metu numatomas ir NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis.

Atvykusieji į renginį galės ne tik aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinių ir sąjungininkų, technikos, ekipuotė ir logistikos ekspozicijas, bet ir įveikti ne vieną žaidybinę kliūtį ar atlikti karinę užduotį.

Istorijos mėgėjai galės stebėti Nepriklausomybės kovų karinės operacijos inscenizaciją, kurią atliks istorijos rekonstruktorių klubas „Grenadierius“. Šventės metu kartu bus minimos Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 98-osios metines.

Susirikusiems gros Lietuvos kariuomenės orkestrai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Garbės sargybos kuopos kariai pademonstruos parodomąją programą, atliks stilizuotas salves, dalyvaus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

Pagrindiniai Partizanų pagerbimo renginiai šiais metais vyks Anykščių raj. gegužės 21 d. Įamžinant partizanų žygdarbius visi norintys kviečiami dalyvauti pėsčiųjų žygyje „Algimanto apygardos partizanų takais“. Taip pat vyks pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis Algimanto apygardoje, Aukštaitijos partizanų vadavietėje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.04.30; 01:35

Gruodžio 5 – 11 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Gruodžio 6 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius IL-38 ir An-26 .

Orlaiviai skrido pagal planus, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtais atsakikliais.

Gruodžio 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakleti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius Su-34 ir IL-38. Orlaivis Su-34 skrido pagal skrydžio planą, tačiau nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais, skrido su išjungtu atsakikliu. IL-38 skrido pagal planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtu atsakikliu.

Gruodžio 10 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai buvo kartą pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemininės dalis į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26. Vienas jų skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido be įjungto auto atsakiklio. Kitas – su planu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.13; 05:49

Lapkričio 21-27 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Lapkričio 21 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius du orlaivius Su-27. Orlaiviai skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, skrido be įjungtų atsakiklių.

Lapkričio 22 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai perėmė tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį An-26. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Lapkričio 23 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be atsakiklio.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.01; 05:18

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo ilgojo nuotolio radaro statybos kapsulės įkasimo ceremonijoje.

Naujoji sistema pagreitins reagavimą ir perspėjimą apie oro grėsmes, palengvins NATO oro policijos valdymą bei leis Lietuvai didinti savo indėlį į vieningą Aljanso oro erdvės sistemą.

Pasak Prezidentės, aukščiausios technologijos ir naujausios kartos radarai sustiprins priešlėktuvinės gynybos sistemą ir užtikrins nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą, kurį Lietuva privalo garantuoti priimdama NATO oro policiją.

Continue reading „Lietuva stiprina oro gynybą“

military_kariuomene

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.

Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje.

Katastrofiška padėtis  susidarė dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas. Tuo atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.

Continue reading „„Atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių““