NATO priešakinių pajėgų batalionas

Aktualijos

Rukloje surengta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija. KAM nuotr.
Ceremonija Rukloje. KAM nuotr.

Bendromis pastangomis būtina siekti padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje, sakė antradienį Rukloje surengtoje kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Mes visi turime tęsti bendras pastangas, kad pasiektume dar vieną svarbų tikslą – padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, turinčiomis svarbią sąjungininkų paramą ore ir jūroje, kurios nedelsiant pasiruošusios veikti tiek pratybų, tiek ekstremalių situacijų metu. Tai reiškia, kad priekyje mūsų – išbandymus ir, tikėkimės, pozityvų atlygį atnešiantys laikai. Esu tikras, kad bendromis pastangomis mes pasieksime šiuos tikslus ir toliau užtikrinsime taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje“, –sakė krašto apsaugos ministras.
 
Ceremonijos metu Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Axelas Niemannas perdavė vadovavimą naujosios, 8-osios, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos Lietuvoje vadui Vokietijos karininkui plk. ltn. Peerui Papenbroockui.
 
„Septintoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija Lietuvoje buvo visiškai kitokia dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos. Mes susidūrėme su nematomu priešu, tačiau griežtomis priemonėmis ir karių disciplinos dėka sugebėjome įveikti šią grėsmę. Misiją sėkmingai atlikome ir tuo didžiuojuosi“, – sakė tarnybą baigiantis vadas plk. ltn. A. Niemannas. Už puikią tarnybą Lietuvoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis jam įteikė krašto apsaugos sistemos lygmens medalį „Už pasižymėjimą“. Taip pat plk. ltn. A. Niemannui įteikta ir Lietuvos kariuomenės vado dovana.
 
„NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė demonstruoja Aljanso solidarumą, ryžtą ir sugebėjimą ginti NATO gyventojus ir teritoriją nuo bet kokios galimos agresijos. Mūsų tikslas – užtikrinti taiką ir užkirsti kelią konfliktams, o tai prisideda prie bendros NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos. Mano, kaip NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vado, misija Lietuvoje – užtikrinti patikimą atgrasymą, pagrįstą mūsų kariniais pajėgumais, pratybomis ir pasirengimu“, – sakė naujasis NATO kovinės grupės Lietuvoje vadas Lietuvoje.  Jo vadovaujamas Vokietijos kariuomenės 104-asis tankų batalionas ateinančius šešis mėnesius vėl sudarys naujosios tarptautinio bataliono kovinės grupės rotacijos pagrindą. Plk. ltn. P. Papenbroockui ir didžiajai daliai jo karių Lietuva ir pati užduotis puikiai pažįstama – jie sudarė 5-osios rotacijos pagrindą 2018 metais.
 
Iškilmingoje vadų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Gintautas Zenkevičius, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Tarptautinės Šiaurės rytų divizijos vadas Krzysztofas Motackis, kiti svečiai.
 
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupės pagrindą sudaro Vokietijos kariai, joje taip pat tarnauja liepą prie jos prisijungę Prancūzijos kariai, karius yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas. Kovinė grupė yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, kuriai vadovauja brigados vadas plk. Mindaugas Petkevičius, dalis.
 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, kovinės paramos pajėgos, viena aprūpinimo ir logistikos kuopa, karo policija ir medikai. NATO kovinė grupėje – 700 transporto priemonių: tai – koviniai tankai, šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, ratuotieji šarvuočiai ir šarvuotieji transporteriai ir iš dalies šarvuotieji sunkvežimiai.
 
Prasidėjus 8-ajai rotacijai kuopos ir štabo skyriai rengs bendrus mokymus ir pratybas. Be šaudymo pratybų ir pratybų poligone, vyks ir vadavietės pratybos, per kurias bus tobulinamas vadovavimo procesas. Svarbiausia mokymų dalis bus šių metų rudenį vyksiančios sertifikavimo pratybos, per kurias NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti šalį ir Aljansą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:00
Aktualijos

Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės per NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybas Pabradės poligone nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Vokietijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams, Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybei bei Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.

Krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusio kario artimiesiems ir tarnybos draugams.

Skaudi nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 6 dieną, NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybų Pabradės poligone metu. Karys žuvo į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.

Tyrimą atlieka Vokietijos teisėsaugos institucijos.

Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje, Jonavos rajone, yra dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 metų pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 06:05

Aktualijos

Lietuvoje oficialaus vizito ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Vokietijos Federalinis Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje. Bus kalbama apie priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti, tolesnes saugumo užtikrinimo priemones NATO rytiniame flange.

Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose svarbiausiose srityse, tiek tvirti istoriniai ryšiai bei ilgalaikės kultūrinės tradicijos.

Vokietija taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje.

Abi valstybes sieja dvišalė partnerystė, kuria siekiama stiprinti informacinį saugumą, kovą su propaganda ir strateginę komunikaciją. Šioje srityje tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja nacionaliniai abiejų šalių transliuotojai – LRT ir „Deutche Welle“, rengiamos žurnalistų stažuotės, studentų ir moksleivių mainai.

Lietuvą su Vokietija sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Vokietija yra antra pagal dydį prekybos partnerė ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje. Pagal atvykstančius užsienio turistus ši valstybė užima pirmą vietą – į Lietuvą per metus atvyksta apie 175 tūkstančius vokiečių, kurie domisi Neringa, ekologiniu ir kaimo turizmu, sveikatos paslaugomis.

Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius. Šiuo metu priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.24; 06:00

Trumposios naujienos

Penktadienį Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose surengtos dvi savaites trukusių tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ uždarymo ceremonijos. Jose dalyvavo Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, kiti svečiai. 

Tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2017” uždarymas. KAM.lt nuotr.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, paskutinę pratybų dieną Gaižiūnų poligone ir apylinkėse vyko apie penkias valandas trukusi gynybos operacija, kurioje sutelkę galingus pabūklus užduotis vykdė Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariai, artilerinę paramą užtikrino Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono kariai. Priešiškas pajėgas imitavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai.

Pratybos „Geležinis vilkas“ truko dvi savaites – jų metu Gaižiūnų poligone treniravosi Rukloje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas kartu su Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ artileristais ir iš Lenkijoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje treniravosi JAV Minesotos nacionalinės gvardijos, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Karo medicinos tarnybos ir kitų vienetų kariai.

Mokymu metu Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse buvo vertinamas neseniai sukomplektuoto NATO priešakinio bataliono Lietuvoje pasirengimas vykdyti užduotis, taip pat buvo treniruojamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinio vilkas“ ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabų gebėjimas planuoti ir organizuoti gynybines ir puolamąsias operacijas apgyvendintoje vietovėje tarptautinėms batalionų taktinėms grupėms, gerinama tarpusavio sąveika su sąjungininkais.

Pirmą kartą buvo mokomasi veikti kartu su atvykstančiais NATO padaliniais iš Lenkijos, siekiant sujungti pajėgas Suvalkų ruože.

Pratybose dalyvavo apie 5300 karių iš Lietuvos ir 10 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos. Šios pratybos – taip pat ir baigiamasis etapas Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktiniams kariams, kurie išleidžiami į atsargą.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.24; 02:30

Fotoreportažai

Gegužės 4 d. Lietuvoje viešėjęs Belgijos Karalius Filipas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite lankėsi NATO priešakinių pajėgų batalione Rukloje.

Vizito Rukloje metu Belgijos ir Lietuvos vadovai susitiko su abiejų šalių gynybos ministrais Raimundu Karobliu ir Stevenu Vandeputu, kariuomenių vadais – gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir gen. Marku Kompernolu, NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, bendravo su šiame batalione tarnaujančiais Belgijos kariais, apžiūrėjo sąjungininkų karių gyvenamąsias patalpas ir karinę techniką. 

Šiuo metu Lietuvoje dislokuota Belgijos logistinės paramos kuopa su 100 karių, ginkluote ir technika. Ji padėjo užtikrinti, kad Vokietijos ir Nyderlandų kariai ir sunkioji karinė technika sklandžiai atvyktų į Lietuvą.

Belgijos Karalių vizito Lietuvoje metu lydėjęs Belgijos kariuomenės vadas generolas Markas Kompernolas (Marc Compernol) Rukloje susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku. Šalių kariuomenių vadai kartu su Lietuvos kariuomenės ir NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe aptarė šio NATO vieneto dislokavimo ir sąveikos Lietuvoje klausimus. 

„Visuose kariniuose vienetuose logistika vaidina labai svarbų vaidmenį. Todėl Belgijos paramos kuopos buvimas priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje yra ypatingai reikšmingas ir kovinei grupei, ir Lietuvos kariuomenei“, – susitikimo metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Belgija taip pat aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgų naikintuvai buvo pirmieji, kurie 2004 m. pradėjo saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, jie dar 4 kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje. Šios valstybės kariai ir technika ne kartą dalyvavo karinėse pratybose Lietuvoje.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje pradėta dislokuoti šių metų sausio pabaigoje, kai į į ją atvyko kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos kariai. Prie kovinės grupės jau yra prisijungę Belgijos, Nyderlandų kariai, gegužę atvyks ir kariai iš Norvegijos.

Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai.

Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukos – Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).

2017.05.05; 05:02

Fotoreportažai

Į Lietuvą atvykus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagrindinio kontingento kariams ir karinei technikai surengtos pirmosios pratybos.

Kovo pirmąją savaitę Lietuvos kariuomenės poligone Kazlų Rūdoje kovinio šaudymo treniruotėje dalyvavo vokiečių kariai.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 400 Vokietijos karių, 100 Belgijos karių, grupė karių iš Nyderlandų. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks ir pagrindinis Nyderlandų karių kontingentas su technika, gegužę prie kovinės grupės Lietuvoje prisijungs kariai iš Norvegijos.

Į Lietuvą atgabenta įvairios karinės technikos, tarp jų ir sunkioji – tankai „ Leopard 2“, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK, kt.

NATO priešakinių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių.

Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį (pvz. grėsme, pratybos ir pan.) galės būti pastiprinama. Pastiprinimas planuojamas ir 2017 m. vasarą, kai Lietuvoje vyks intensyvus pratybų ciklas. Planuojama, kad tuomet į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

NATO bataliono kariai yra dislokuoti Rukloje, jie dalyvaus bendrose kovinio rengimo pratybose įvairiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose. Prireikus, bataliono kariai dalyvautų ir koviniuose veiksmuose.

NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ . Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.

Lietuva ypač vertina šias Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.

Vokietijos kontingento nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.10; 06:32

Trumposios naujienos

Kovo 2 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel), baigdamas vizitą Lietuvoje, aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras S. Gabrielis apsilankymo Rukloje metu bendravo su Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos kariais, kurie šalyje dislokuoti nuo šių metų sausio. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas Christophas Huberis (Christoph Huber) Vokietijos ministrui papasakojo apie vieneto dislokavimą ir veiklą Lietuvoje. 

Vokietijos gynybos ministras Sigmaras Gabrielis aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Su aukšto rango Vokietijos pareigūnu Rukloje susitiko Lietuvos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės dalinių, dislokuotų Rukloje, vadovybė.

Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje dislokuojamas reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.

Sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija; Lietuvos kariuomenės nuotraukos.

2017.03.03; 05:12

Trumposios naujienos

Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.

Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.

Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.

Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.

Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.

Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.

Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.

JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.

Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.09; 12:39