Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tarptautinėje spaudoje pasirodžius pranešimams, esą premjerė Ingrida Šimonytė neoficialiose diplomatinėse diskusijose yra minima tarp kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad I. Šimonytės kandidatūrą palaikytų.
 
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas. Nes pirmiausia aš manau, kad reikia labai gerai suprasti mūsų regiono specifiką, nes šiandien tai yra vienas iš pažeidžiamiausių Rusijos grėsmei regionų“, – trečiadienį LRT televizijoje kalbėjo prezidentas.
 
Vis tik, šalies vadovas šiuo metu ministrei pirmininkei linki susikoncentruoti į kitų metų biudžetą, o tuomet, tikisi G. Nausėda, bus galima sveikinti ir kitus sprendimus.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

„Tačiau kol kas procesas yra tik prasidėjęs ir turbūt tikrai linkėčiau gerbiamai Ingridai šiuo metu koncentruotis į 2023 metų biudžeto klausimus, o tada mes žiūrėsime ir tikrai sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija buvo žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo. Labai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, ir tokie sprendimai bus priimti jau gana greitai“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik, pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.
 
„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.11.17; 02:00

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Stambulas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį su trijų dienų vizitu vyksta į Turkiją. Čia planuojamų susitikimų temos be Ukrainos karo tikriausiai bus Ankaros pozicija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bei Turkijos įtampa su kaimyne ir NATO partnere Graikija.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ketvirtadienio vakarą J. Stoltenbergas Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. Planuojama bendra spaudos konferencija.
 
Penktadienį numatyti J. Stoltenbergo pokalbiai su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija gegužės viduryje pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. 28 jų tai jau padarė – išskyrus Vengriją ir Turkiją.
 
R. T. Erdoganas vis perspėjo, kad Turkija gali blokuoti ypač Švedijos stojimą – nes šalis esą remia grupuotes, kurios Turkijoje laikomos teroristinėmis organizacijomis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.03; 12:00

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.
 
„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai”, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
 
Pasak J. Stoltenbergo, NATO „garantuos, kad Maskvai nekiltų abejonių“ dėl Aljanso ryžto gintis. „Kaip tiksliai reaguosime, žinoma, priklauso nuo to, kokia bus situacija ir kokius ginklus jie panaudotų“, – kalbėjo jis per naujienų agentūros „Reuters“ renginį. „Svarbiausia užkirsti tam kelią“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
 
NATO vadovo teigimu, Vakarų karinis Aljansas kol kas nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinėje laikysenoje, „bet mes tai labai atidžiai stebime ir esame budrūs“.
 
Vladimiro Putino fizionomija

Trečiadienį sakydamas kalbą V. Putinas pareiškė, jog Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei įsakė po daugybės nesėkmių Ukrainoje vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.
 
„Prezidento V. Putino kalba rodo, kad karas vyksta ne pagal planą ir kad jis labai apsiriko“, – sakė J. Stoltenbergas. Jo teigimu, mobilizacija „eskaluos konfliktą ir tai reikš daugiau kančių, daugiau prarastų gyvybių“. Tačiau J. Stoltenbergas sakė, kad Maskvai gali būti sunku dislokuoti naujas pajėgas, turint galvoje jos patiriamas problemas dėl įrangos ir vadovavimo kariuomenei bei jos kontrolės.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.09.22; 10:00