Sekmadienį, kovo 29-ąją, sukanka 16 metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 metais, tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
Lietuvos įstojimo į NATO data yra 2004-ųjų metų kovo 29-oji. Šią dieną Vašingtone buvo deponuoti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštai. o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje.
Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 metais.
„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.
Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti.
Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.
Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.
Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių.
NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių.
Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.
Šiaurės Makedonija penktadienį oficialiai prisijungė prie NATO ir tapo 30-ąja Aljanso nare, po to, kai išsprendė ilgai trukusį ginčą su Graikija dėl valstybės pavadinimo.
JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad Šiaurės Makedonija pateikė NATO sutarties stojimo dokumentą. Tai buvo paskutinis stojimo į NATO proceso etapas.
„Šiaurės Makedonijos priėmimas į NATO šiandien žymi ilgus metus trukusių jos vyriausybės ir gyventojų pastangų prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso kulminaciją“, – teigiama JAV Valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pranešime.
„Šiaurės Makedonijos narystė NATO užtikrins geresnę regiono integraciją, demokratinių reformų vykdymą, prekybą, saugumą ir stabilumą“, – sakė jis.
Šiaurės Makedonijos priėmimo protokolą NATO narės valstybės pasirašė praėjusių metų vasarį, po to šalies narystė buvo patvirtinta visų 29 valstybių parlamentuose.
Praėjusių metų sausį Šiaurės Makedonija susitarė su Graikija dėl valstybės pavadinimo keitimo. Buvo nuspręsta prie ankstesnio pavadinimo pridėti žodelį „šiaurės” ir taip išspręsti tarp šių valstybių kilusį ginčą.
„Šiaurės Makedonija dabar yra NATO narė, 30 valstybių ir beveik milijardą žmonių aprėpiančios šeimos narė. Ši šeima kuriama remiantis įsitikinimu, kad nesvarbu, su kokiais iššūkiais tektų susidurti, kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis vadovaus pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiai ceremonijai, kurios metu šalia kitų 29 NATO valstybių vėliavų bus iškelta ir Šiaurės Makedonijos vėliava.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana dėl koronaviruso gydomas Madrido ligoninėje, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi ispanų politikui artimu šaltiniu.
„Jo tyrimai buvo teigiami, jis yra geros būklės“, – AFP sakė šaltinis, patvirtindamas laikraščio ABC informaciją, kad J. Solana buvo paguldytas į ligoninę jau trečiadienį.
Pats J. Solana tviteryje vienam vartotojui sakė, esą „sveiksta“.
77-erių J. Solana nuo 1995 iki 1999 m. ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas, vėliau nuo 1999 iki 2009-ųjų – ES diplomatijos vadovo pareigas.
Per pastarąją parą Ispanijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 1 500 iki 5 753. Europoje daugiau užsikrėtimo atvejų už Ispaniją nustatyta tik Italijoje.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, visame Madrido regione uždaryti barai ir restoranai.
Tarp koronavirusu užsikrėtusių žmonių yra ir du Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Ministrų Kabineto nariai bei kraštutinės dešinės partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis.
Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą. Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Buvau atsivertęs internetinį peticijų puslapį. Atvirai kalbant, nustebau, pamatęs, kiek ten daug keisčiausių iniciatyvų. Ne tik keistų, bet ir kvailų.
Tačiau štai prieš Astravo atominės jėgainės statybas nukreiptą peticiją pasirašyti privalu. Visiems, masiškai ir kuo greičiau. Juolab kad liko ne tiek daug laiko – iki balandžio antrosios pusės.
Žinoma, toji peticija gal ir nesukliudys Vilniui (in ne tik Lietuvos sostinei) mirtiną pavojų keliančių statybų. Tačiau istorija žino atvejų, kai baigiamos statyti atominės elektrinės taip niekad ir nepradėjo veikti, nes joms atkakliai priešinosi aktyvios, susipratusios visuomenės.
Mano sąžinė švari. Aš pasirašiau.
Džiaugiuosi dar ir tuo, kad mano vadovaujamas portalas slaptai.lt daug dėmesio skyrė šiai sudėtingai temai. Vaizdžiai tariant, kuo galėjau – tuo prisidėjau.
Šių metų vasario 15-ąją buvo paskelbti keturi videointerviu iš Seimo Kovo 11-osios salėje surengto pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimo. Videoreportažuose – prof. Vytauto Landsbergio, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus ir žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus Eduardo Eigirdo pranešimai. Visi videointerviu publikuoti be sutrumpinimų.
2020 metų sausio – vasario mėnesiais skelbėme kelias buvusio Lietuvos Seimo užsienio informacijos analitiko Kastyčio Stalioraičio publikacijas „Astravo AE. Turime reikalų su pamišusiais žudikais maniakais“, „Astravo AE. Ką daryti?“ ir „Kodėl Vladimiras Putinas stato Astravo AE“.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Vienoje iš šių publikacijų beveik 30 metų Seimo Informacijos ir analizės centre analitiku dirbęs dr. K.Stalioraitis rašė:
„Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų. Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?
Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.“
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Portale slaptai.lt paskelbti ir trys išsamūs šių eilučių autoriaus straipsniai (smulkių neskaičiuoju). 2017-aisiais metais – „Išeitis – Vilniaus evakuavimo planas“. 2018-aisiais – „Ar Lietuva išgyvens po sprogimo Baltarusijos atominėje jėgainėje“ ir „Ar Lietuva rimtai ruošiasi galimai atominei nelaimei Astravo AE“? Viename iš šių tekstų svarsčiau:
„Beje, visuomet svarstykime pačius nepalankiausius variantus. O pats blogiausias variantas lengvai numatomas: Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad Astravo AE ištiktų katastrofa. Taip, taip, taip! Dabartinė Rusijos valdžia norėtų ne saugumo, ne patikimumo, o radiacinės nelaimės. Kremliui reikalingas galingas radiacinis sprogimas netoli Vilniaus. Reikalingas būtent tuo metu, kai oro prognozių specialistai turės žinių – keletą parų nuo Baltarusijos link Lietuvos pūs stiprūs vėjai.
Kodėl įtariu, jog šiandieninė Kremliaus valdžia specialiai, kryptingai, sąmoningai planuoja didelę nelaimę Astrave? Lietuvą gaubiant radiaciniam debesiui (kiek tos mūsų valstybės – vos 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Klaipėdos), tikėtina, iš Lietuvos trauktųsi ne tik vilniečiai, kauniečiai ar panevėžiečiai, bet ir kariai. Taigi – ir čia dislokuoti NATO kariai. Sunku patikėti, jog ženkliai pakilus radiaciniam fonui ir nesant užtektinai saugių požeminių bunkerių Lietuvoje liktų budėti britų, vokiečių, portugalų ar amerikiečių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Tokios aukos – beprasmės.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
Štai tada ir atsirastų puiki proga rusų kariuomenės daliniams užimti ištuštėjusią Lietuvą (Vladimirui Putinui nusispjauti, kad keli tūkstančiai Rusijos karių po kelių mėnesių numirtų dėl spindulinės ligos sukeltų padarinių – juos tiesiog pakeistų kitais). Kremliaus vadovui svarbiausia, kad rusų kariauna atsidurtų Lietuvoje tarsi nejučiomis, be triukšmo ir šūvių. Pretekstas – neva atskubėjo tramdyti ištuštėjusiame Vilniuje plėšikaujančias gaujas.
O kaip klostysis įvykiai po to, puikiai žinome. Rusų kariuomenę vėliau bus labai sunku iškrapštyti. Matome, kaip jie, įkėlę koją į Gruziją, Moldovą, Ukrainą ar Siriją, ten laikosi įsikabinę ir rankomis, ir dantimis, ir kojomis. Tad išsisklaidžius radiacijai juos, įskaitant ir samdinius iš Vagnerio grupės, būtų sunku išprašyti ir iš Lietuvos.
Manau, kad Kremlius yra numatęs įvairiausių Baltijos šalių užėmimo variantų, įskaitant ir radiacinį. Okupacija pasitelkiant į pagalbą radiaciją, – lengviausia, todėl pati patraukliausia. Vladimiro Putino akimis žvelgiant.“
Taip pat vienoje iš šių publiacijų analizavau, ar, sprogus Astravo AE, pavyktų greitai evakuoti į mirtiną pavojų patekusius vilniečius ir Vilniaus rajono gyventojus? Atsakymas – ne.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Štai citata: „Kitas gelbėjimosi ratas – daug realesnis. Tai – evakuacija. Kaip rašoma gelbėjimosi plano projekte, skubių apsaugos veiksmų zona – 30 km., prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona – 5 km., o sanitarinės apsaugos zona – 3 km. Tai reiškia, kad vėjui pasisukus Lietuvos pusėn radiaciniai debesys būtinai atkeliautų iki Vilniaus – apimtų ne tik miestą, bet ir jo apylinkes. Atkeliautų greitai – per kelias valandas. O gal net greičiau. Mat nuo Astravo AE iki valstybinės Lietuvos – Baltarusijos sienos tėra 20 km, o iki paties Vilniaus – vos 50 km. Nelaimės atveju vis tiek tektų skubiai evakuoti visą Vilnių (keli kilometrai šen ar ten nieko nereiškia; be to, nelaimės atveju niekas neskaičiuotų, ar radioaktyvieji debesys jau pasiekė centrą, ar dar tik slenka jo link).
Išvežti tiek daug žmonių į saugesnes Lietuvos vietas, sakykim, Latvijos pusėn arba į Klaipėdą, – taip pat sudėtingas uždavinys. Kiekvienas, kuris bent sykį yra įstrigęs Vilniaus automobilių kamščiuose, puikiai supranta, kad evakuacija iš sostinės per kelias valandas ar net parą, – beveik neįmanoma misija. Net jei evakuacija automobiliais būtų atliekama labai tvarkingai, organizuotai, prižiūrint policijai ir kitoms specialiosioms tarnyboms, avarijų tikimybė – didelė. Įtampa, stresas, skubėjimas, panika priverstų vairuotojus klysti. Susidūrus bent keliems automobiliams keliai, suteikiantys galimybę pasitraukti iš Vilniaus šiaurės ar vakarų kryptimi, būtų ilgam užblokuoti.
Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.
Rengiamame dokumente rašoma, kad transportą evakuacijai ir evakuaciją geležinkeliais organizuoja Susisiekimo ministerija. O policija užtikrina besitraukiančiųjų saugumą, dar kitos institucijos numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakuacijos planus, rengia kelių apylankas, tiesia laikinus kelius. Bet tai įmanoma, jei Vilnius turėtų bent kelias požemines metro linijas, jungiančias, pavyzdžiui, Pilaitę su Antakalniu ar Santariškes su Vilniaus Geležinkelio stotimi ir tarptautiniu Vilniaus oro uostu.
Deja, sostinė neturi požeminio metro, kuris, kylant Astravo AE bokštams, reikalingas Vilniui ne vien ekonominiu požiūriu (padėtų išvengti spūsčių – nereikėtų gaišti laiko, be reikalo deginti bezino), bet ir saugumo sumetimais (padėtų surengti sparčią evakuaciją arba leistų pasislėpti). Žodžiu, privalome prisipažinti, jog vilties, kad per keletą ar, tiek to, per keliolika valandų pavyktų pabėgti iš Vilniaus, – beveik nėra. O po keliolikos valandų daugelis iš automobilių spūstyse įstrigusiųjų jau būtų paženklintas mirtinai pavojinga radiacijos doze. Ar beliktų prasmė bėgti gavus mirtiną radiacijos dozę?“
Vytautas Visockas (1939-2018). Slaptai.lt nuotr.
Slaptai.lt taip pat yra suteikęs tribūnos dėl Astravo keliamų pavojų daug sykių kalbėjusiam prof. Vytautui Landsbergiui („Astravo AE yra Kremliaus projektas siekiant nubausti Lietuvą už nepriklausomybę“). Skelbėme Laisvės premijos laureato prof. Vytauto Landsbergio kalbą, kurioje nerimaujama ir dėl Astravo. Publikavome politikų Vytauto Bako, Dainiaus Kreivio, Audroniaus Ažubalio, Dalios Grybauskaitės, Lauryno Kasčiūno, žurnalistų, publicistų Česlovo Iškausko, Edvardo Čiuldės komentarus.
Apie Astravo keliamus pavojus yra rašęs ir mano Tėvas Vytautas Visockas, pavyzdžiui, publikacijoje „Mėlynasis Nemunėli, leisk bangą palytėti…“ (2017 metai).
Taigi nieks negali prikibti, esą nesidomėjome Astravo AE keliamais pavojais.
Į Rusijos naujos kartos sparnuotųjų raketų programą, įskaitant „9M729“ raketas, dėl kurių žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, NATO atsakys priešraketinės gynybos sistemų stiprinimu, platesnio masto pratybomis ir Aljanso ginkluotės plėtra, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Pasak jo, NATO taip pat pasiūlys naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, tačiau Aljansas esą neketina dislokuoti Europoje antžemyninių branduolinių sparnuotųjų raketų.
„Dabar mes svarstome konkrečius klausimus, susijusius su reakcija į naujų raketų sistemų atsiradimu Rusijoje. Kalbame apie NATO pratybų masto didinimą, priešraketinės gynybos sistemų stiprinimą, branduolinio ir įprasto karinio potencialo plėtrą. Žinoma, taip pat kalbame apie naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, nes norime išvengti ginklavimosi varžybų. Nauji branduoliniai ginklai – blogai, nes jie pavojingi ir daug kainuoja“, – spaudos konferencijoje po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad Rusijos raketų programos plėtra yra tendencinga dalis platesnio šalies užsienio ir saugumo politikos kurso.
„Raketų „9M729“, dėl kurių žlugo INF sutartis, vystymas – dalis platesnio Rusijos kurso. Rusijos Federacija aktyviai investuoja lėšas į modernius karinius pajėgumus, pažangias raketų sistemas, kurios gali nešti tiek branduolines, tiek ir įprastas kovines galvutes, ir reikšmingai sumažina perspėjimo apie puolimą laiką. Tai kelia riziką dėl neteisingų abiejų pusių veiksmų interpretacijų, klaidingų sprendimų, kurie kelia pavojų saugumui“, – teigė J. Stoltenbergas.
JAV ir Rusija, po abipusių kaltinimų sutarties pažeidinėjimais, pernai rugpjūtį nutraukė 1987 m. pasirašytą INF sutartį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pabrėžė, kad itin didelio masto JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, prieš prasidedant karinėms pratyboms regione, nėra nukreiptas prieš Rusiją.
JAV vadovaujamose pratybose „Defender Europe 2020“ („Europos gynėjas 2020“) dalyvaus maždaug 37 000 kariškių iš 18 valstybių.
AFP žurnalistams J. Stoltenbergas sakė, kad „tai didžiausio masto JAV karių dislokavimas Europoje per daugiau nei 25 metus“.
Karinės pratybos „rodo JAV esant rimtai įsipareigojusias NATO bei Europos laisvei ir saugumui“, sakė jis. Pratybos vyks gegužę ir birželį, daugiausiai Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. O per ateinančius kelis mėnesius JAV į Europą perkels maždaug 20 000 karių. Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pratybos „Defender Europe 2020“ nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Šiomis gynybinėmis pratybomis rodomas gebėjimas greitai dislokuoti dideles pajėgas į Europą, kad, prireikus, JAV galėtų padėti apsaugoti kitas NATO sąjungininkes.“
Pratybos rengiamos kritikams vis dar išsakant abejonių dėl JAV pasiryžimo ginti Europą. Vos pradėjęs eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO apibūdino kaip „atgyvenusią organizaciją“.
Tačiau, Vokietijai ir kitoms ES šalims pasižadėjus didinti savo gynybos biudžetus, D. Trumpas patikino, kad JAV vis dėlto yra įsipareigojusios Aljansui.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO reikalingumo suvokimas išaugo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Pastarasis įvykis NATO narėms sukėlė daug nerimo.
Nuo to laiko Rytų Europoje buvo dislokuota daugiau Aljanso pajėgų, taip pat užtikrinta greito karių perkėlimo į regioną konflikto atveju galimybė.
J. Stoltenbergas teigė, kad šiemet NATO narės Lietuva, Estija ir Latvija švenčia 30-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Šiose šalyse vyks dalis „Defender Europe 2020“ pratybų.
„Rusija turi visas teises jaustis rami dėl valstybės sienų saugumo, tačiau tokias pačias teises turi ir šalys mūsų narės“, – teigė J. Stoltenbergas.
Lenkija pasirašys susitarimą su JAV dėl 32 F-35 naikintuvų, kurių vertė siekia 4,6 milijardo dolerių, pirkimo, pirmadienį teigė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Sandoris bus pasirašytas šį penktadienį Debline, prie Vyslos upės. Tai viena svarbiausių pilotų mokymo vietų Lenkijoje, tviterio paskyroje rašė ministras.
Gamybos korporacija „Lockheed Martin“ patvirtino, kad pirmieji naikintuvai Lenkiją galėtų pasiekti 2024 m., pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose NATO iš Irako atitraukia dalį savo karių. Tai antradienį Briuselyje agentūrai „dpa“ patvirtino Aljanso atstovas.
Šiuo metu Irako saugumo pajėgas apmoko 500 NATO kareivių. „spiegel.de“ duomenimis, karių atitraukimas jau vyksta. Į Kuveitą perkeltas Kroatijos kontingentas.
„Mūsų personalo saugumas yra labai svarbu“, – sakė NATO šaltinis. Todėl esą nuspręsta „dalį personalo laikinai perkelti į skirtingas vietas ir Irake, ir už Irako ribų“. Detalės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau NATO esą išlaikys savo buvimą šalyje.
NATO jau sustabdė apmokymus, kai po JAV atakos prieš Irano generolą padėtis regione labai paaštrėjo ir Irako parlamentas paragino vyriausybę išsiųsti iš šalies visus užsienio karius.
NATO sprendimas dėl dalinio karių išvedimo antradienio popietę buvo netikėtas, nes generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kelios valandos prieš tai per pokalbį telefonu su Irako premjeru Adilu Abdu al Mahdžiu pabrėžė misijos svarbą.
J. Stoltenbergas pažadėjo premjerui, kad karių apmokymas bus tęsiamas, kai tik bus įmanoma. NATO esą „labai įsipareigojusi“ šiai misijai. Misija padeda stiprinti Irako saugumo pajėgas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui.
NATO misija Irake prasidėjo 2018 metų spalį. 500 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, pavyzdžiui, Australijos, Suomijos ir Švedijos, apmoko irakiečių pajėgas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Briuselyje įvyko NATO neeilinis posėdis, kurio metu NATO vieningai pasisakė remianti JAV veiksmus Irano atžvilgiu, patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas – koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.
„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką… dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.
Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.
„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu, tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras. Lietuva ir NATO
L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.
Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.
„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.
„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.
JAV pajėgoms nukovus vieną aukščiausių Irano generolų ir pakilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO šalių ambasadoriai pirmadienį susitiks Aljanso būstinėje Briuselyje.
„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.
„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.
Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.
Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.
NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.
Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.
Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.
Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, siekiantis tapti Demokratų partijos kandidatu į Amerikos prezidento postą 2020 metų rinkimuose, mano, jog Rusija stengiasi suskaldyti NATO ir siekia, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė būtų išvesta iš Europos. Jis tai pareiškė penktadienį interviu televizijos kanalui CNBC.
„Pažįstu (Vladimirą) Putiną, buvau su juo susitikęs, – sakė J. Bidenas. – Jo svarbiausias tikslas – suskaldyti NATO ir pasiekti, kad JAV pasitrauktų iš Europos, iš euroatlantinio aljanso. Bet jei aljansas bus stiprus, tai jam nepavyks pasiekti savo tikslo“.
Komentuodamas Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo užsienio politiką, J. Bidenas teigė, jog „JAV prezidentas neturi jokio supratimo apie tas geopolitines problemas, kurios kelia susirūpinimą“. „Jis visiškai neišmano užsienio politikos, jis visiškai neinformuotas branduolinio atgrasymo klausimais, jis nieko nežino“, – sakė buvęs viceprezidentas. J. Bideno nuomone, dėl D. Trumpo politikos „JAV pozicijos pasaulyje smarkiai susilpnėjo“.
77 metų J. Bidenas pirmauja tarp pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Žurnalo „The Economist“ ir tyrimų tarnybos „YouGov“ surengtos apklausos duomenimis, jį ketina paremti 27 proc. potencialių rinkėjų demokratų, Masačusetso valstijai atstovaujančią senatorę Elizabeth Warren – 18 proc., senatorių Bernie`į Sandersą iš Vermonto valstijos – 13 proc.
Apklausa vyko gruodžio 1-3 dienomis, joje dalyvavo 1500 amerikiečių, galima paklaida – plius minus 2,7 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
NATO šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuris gruodžio 3 – 4 Londone, nebus tik šampano taurių kilnojimas aljanso 70-mečio proga. Jau tai, kad jis vyks Jungtinėje Karalystėje, kuri 1949 m. buvo viena iš dvylikos NATO steigėjų ir kuri dabar traukiasi iš Europos Sąjungos, kelia dviprasmiškų minčių apie bloko gyvastingumą.
Bet ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neslepia, kad aljanso lyderiai svarstys dabarties iššūkius, kurie yra išties ne maži, ir planus padaryti jį „stabilumo tvirtove“. Susitarti bus sunku ypač po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas, ultimatyviai reikalaujantis iš aljanso narių daugiau prisidėti prie jo sutvirtinimo, iš esmės ardo bloko pamatus, kai Prancūzijos prezidentas E. Macronas lepteli visa griaunančią frazę apie NATO „smegenų mirtį“, kai viena iš svarbiausių aljanso forpostų pietuose Turkija staiga pareiškia blokuosianti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų pasirašymą, jei NATO nerodys daugiau politinės paramos turkų kovai su Šiaurės Sirijoje ir nepripažins jų organizacijos teroristine…
Štai čia ir apsistokime.
Turkija NATO nare tapo 1952 metais, ir pietiniame Europos flange ji yra labai svarbus saugumo dėmuo. Jis sulaiko Rusijos ir amortizuoja tokių režimų kaip Iranas siautėjimą Viduriniuose Rytuose, be to užtikrina nors sąlyginį stabilumą Afganistane, Irake ir kitose regiono valstybėse. Tačiau Turkijos vaidmuo aljanse pastaruoju metu pasikeitė, ir R. T. Erdoganas balansuoja ant netikėto pasirinkimo – Rusija ar NATO. Kalbama net apie Turkijos pasitraukimą iš bloko, nors Šiaurės Atlanto sutarties 13-as (velnio tuzinas!) straipsnis nenumato galimybės išmesti narę iš šio karinio klubo. Yra tik galimybė pačiai palikti bloką, ir R. T. Erdoganas ja gali pasinaudoti, jeigu JAV ir Europa jį erzins savo sankcijomis, Briuselis priešinsis iš Rusijos perkamai ginkluotei ir – svarbiausia – nepripažins kurdų teroristais. Šita visa santykių ir ambicijų bakchanalija naudojasi Maskva.
Bet mums reiktų kalbėti apie Ankaros ir ES santykius, nes iš esmės nuo jų prasidėjo visa ši priešprieša.
Turkijos vėliava
Beveik prieš 10 metų lankantis Kipre graikų kiprijotų net klausti nederėjo, koks jų požiūris į 1974 m. šiaurinę šalies dalį okupavusius turkus. Būčiau buvęs nesuprastas, netaktiškas arba apskritai nenutuokiantis politikoje. O štai Kerinėjoje – didžiausiame turkų užimtos teritorijos uoste (turkiškai Girne) – vieno inteligentiškos išvaizdos viešbučio tarnautojo nesusilaikiau nepaklausęs, kokią naudą Ankara gavo iš šios prieš 45 metus įvykdytos agresijos. „Naudą? – angliškai perklausė jis. – Mūsų iki šiol nepriima į Europos Sąjungą. Bet mes ten ir nesiveržiame“, – išdidžiai pridūrė turkas. Iš tiesų Kipras yra tarsi rakštis didžiuliame Turkijos kūne.
Jos derybos dėl stojimo į ES vyksta nuo 2005-ųjų spalio, kai Ankara sutiko normalizuoti santykius tarp Kipro turkų ir graikų bendruomenių. Tas normalizavimas dabar atrodė maždaug taip: 80 vietų Kipro parlamente turkams skirtos 24 vietos, tačiau jos laisvos, nes turkai nesiunčia savo atstovų; 2008-ųjų pradžioje Kipre įvedus eurą, vadinamoji Šiaurės Turkų Kipro Respublika atsisakė šią ES valiutą pripažinti savo pusėje, ir dabar Kerinėjos restoranuose ar parduotuvėse ją priima labai nenoriai, mat dažniausiai neturi grąžos…
Nors visoje šalyje turkai tesudaro 18 proc. gyventojų, 37 proc. jų užimamoje teritorijoje graikų kalba yra nepageidautina, tad dauguma šneka tiurkų kalba. Turkų zonoje jautiesi patekęs į didelį turgų – viskas perkama, parduodama, mainoma, derama, reklamuoja ir viliojama. Daugiau betvarkės, įžūlumo, tačiau daug kas ir pigiau negu dvejus metus eurą turinčioje graikiškoje dalyje. Sunku pasakyti, ar būtent dėl tokių turkų savybių, kurios išsikerojo dėl tradicijų, papročių, mentaliteto ir istorijos vingių, Briuselis vangiai reaguoja į nuolatinius ir nervingus Ankaros prašymus priimti į ES.
Tačiau akivaizdu, kad aukščiausia užkarda Turkijos narystei Bendrijoje – Kipro okupacija. Turkams nepadeda nei istoriniai viduramžių argumentai (1570 – 1878 m. saloje viešpatavo Osmanų imperija), nei dingstis okupacijai (esą turkai įžengė į salą, kai karinė Graikijos chunta 1974 m. liepą mėgino nuversti pirmąjį Kipro prezidentą dvasininką Makarios III ir kai iškilo pavojus turkų kiprijotų bendruomenei). Briuselis yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, reikalaujančią išeiti iš Kipro, išvesti savo kariuomenę ir taip „„sudaryti deryboms palankų klimatą“.
Ankara taip pat kviečiama nutraukti turkų gyvenviečių statybą užimtoje teritorijoje ir gražinti teisėtiems gyventojams „miestu-vaiduokliu“ vadinamą rytinį, taip pat kaip Nikosija padalintą miestą Famagustą (Amochostą, turkiškas pavadinimas Gazimagusa). Tai numato ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1984 m. priimta 550-oji rezoliucija. Ankara nevykdo pasirašyto su ES muitų sąjungos protokolo, pagal kurį ji privalo atidaryti savo uostus visoms Bendrijos šalims, taip pat ir Kiprui.
Turkija pirmą narystės ES paraišką Briuseliui pateikė dar 1959 m. Po 4 metų su ja pasirašyta Asociacijos sutartis. Pradėjus Turkijos derybas dėl narystės, nuo 2005-ųjų buvo atidaryta 12 derybinių punktų iš 35. Vadinasi, ji yra viena koja Europos bendrijoje (pavyzdžiui, yra Europos Tarybos narė). Bet jau geras dešimtmetis derybos yra apmirusios: dėl Turkijos atsisakymo taikyti muitų sąjungos nuostatas Kiprui buvo įšaldyti 8 punktai.
Suprantama, Ankaros okupacinė politika yra aukštas slenkstis narystei. Tačiau ir Briuselis neįvertina Turkijos geopolitinės reikšmės šiame regione ir jos nesieja su karinio aljanso interesais. 2010 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešėdama Ankaroje tesugebėjo Turkijai padaryti simbolišką žodinę nuolaidą, pažadėjusi kol kas tik „privilegijuotą narystę“ ES. Bet Turkija ją atmeta, teigdama, kad pasiryžusi „turėti viską arba nieko“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Vieno – aukštos ambicijos, kito – nelanksti derybinė politika sudaro sąlygas Ankaros posūkiui Maskvos kryptimi. Turkiją nuo Vakarų dar labiau atbloškia nesutarimai dėl turkų invazijos į Šiaurės Siriją ir Rusijos ginklų pardavimai Ankarai. Šitoje ambicijų raizgalynėje iš dalies kalti ir netolregiški derybininkai iš Vašingtono ir Briuselio.
Taigi, dabar, kai verda ginčai dėl NATO ir ES ateities, kai D. Trumpas užsimojo bekompromisiniams santykiams su senuoju žemynu, dviejų europinių blokų politika turi būti labai pasverta, koordinuojama ir racionali. Bent jau Turklijos atžvilgiu.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
NATO būstinė Briuselyje
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone vyksiančiame NATO vadovų susitikime sieks, kad būtų imtasi kolektyvinių priemonių neutralizuojant Rusijos keliamą grėsmę Baltijos šalims, teigia šalies vadovo patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
„Akivaizdu, mes, kaip ir kitos Baltijos šalys, turime labai aiškią išorinę grėsmę, ir tikrai prezidentas sieks, kad ši grėsmė ir toliau būtų suvokiama kaip labai aiški ir labai didelė ir būtų imtasi būtent kolektyvinių priemonių šią grėsmę neutralizuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad NATO lyderiai diskutuos, kaip užtikrinti visų bloko narių saugumą.
„Bus diskusija, kaip šis blokas galėtų užtikrinti visų jos narių saugumą, bus siekiama bendros deklaracijos, kurioje bus atskleidžiama daugiau detalių, bus kalbama ir apie gynybos išlaidas“, – laidoje sakė prezidento patarėjas.
Visgi, pasak S. Krėpštos, siekiant užtikrinti valstybės saugumą, labai svarbu laikytis ir šalies viduje pasirašytų sprendimų dėl gynybos finansavimo.
„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu vykdome 2 proc. ribą, ir tikrai čia neverta sustoti, turime siekti ir mūsų šalies viduje pasirašytų sprendimų, kurie aiškiai nurodo, kad iki 2030 metų turėtume pasiekti ir 2,5 proc. gynybos biudžeto ir tikrai turime tai padaryti“, – finansavimo gynybai svarbą akcentavo S. Krėpšta.
Praėjusiais metais pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
ELTA primena, kad Didžiosios Britanijos sostinėje Londone antradienį prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas, skirtas paminėti 70-ąsias šio gynybinio pobūdžio Aljanso įkūrimo metines.
Tarp lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime, – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Aljanso nares Europos šalis dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Londone viešėdamas JAV vadovas surengs atskirus susitikimus su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš kitą savaitę Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą smarkiai užsipuolė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Komentuodamas šio pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas penktadienį savo kalboje Stambulo universitete pareiškė, kad tai yra „ligotos ideologijos pavyzdys“. „Ką jis sako? NATO yra ištikusi smegenų mirtis. Pone E. Macronai, sakau tai Turkijoje ir pakartosiu NATO susitikime: pasitikrinkite, ar jūsų nėra ištikusi smegenų mirtis“.
Prancūzija dėl šių žodžių išsikvietė Turkijos ambasadorių Paryžiuje.
E. Macronas neseniai interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Esą nevykta koordinacija tarp JAV ir kitų NATO partnerių priimant strateginius sprendimus.
R. T. Erdoganas ir E .Macronas prieš NATO viršūnių susitikimą susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Johnsonu aptarti padėties Sirijoje. Turkija spalį įžengė į Šiaurės Siriją, pradėdama operaciją prieš kurdų kovotojus, kuriuos laiko teroristais. Ši operacija sulaukė didelės tarptautinės kritikos.
E. Macronas ketvirtadienį sukritikavo vienašališkus R. T. Erdogano veiksmus ir pareiškė, kad jie sukėlė grėsmę pasiekimams kovoje su „Islamo valstybe“ (IS). R. T. Erdoganas penktadienį atšovė, kad Prancūzijai Sirijoje nėra ką veikti. Be to, E. Macronas esą nieko nenutuokia apie kovą su teroru. Jis „labai nepatyręs“, – pabrėžė Turkijos vadovas.
NATO narės Europos šalys ketverius metus iš eilės didino savo išlaidas gynybai, artėjant NATO viršūnių susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
2017 metų pradžioje į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino Vašingtono sąjungininkes nemokant savo teisingos dalies. Ypač didelės kritikos susilaukė Vokietija. Išlaidos gynybai buvo pagrindinis praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo klausimas.
Nerimaujama, kad D. Trumpo nepasitenkinimas nepakankamomis išlaidomis gynybai aptemdys kitą savaitę rengiamą NATO viršūnių susitikimą.
J. Stoltenbergas sakė, kad Europos šalys ir Kanada skiria gynybai daugiau nei manyta anksčiau ir prognozuojama, kad 2019 metais bus padidinusios išlaidas gynybai 4,6 proc.
„Prezidentas Trumpas yra teisus dėl to, kad svarbu, jog Europos sąjungininkės ir Kanada skirtų daugiau lėšų, ir jis labai aiškiai kelis kartus perdavė šią žinią sąjungininkėms. Tačiau Europos sąjungininkės ir Kanada neturėtų investuoti į gynybą, kad įtiktų prezidentui Trumpui. Jos turėtų investuoti į gynybą, nes mes susiduriame su naujais iššūkiais, mūsų saugumo aplinka tapo pavojingesnė“, – teigė J. Stoltenbergas.
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
Būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas negali pakeisti NATO kaip Europos saugumo garanto. Taip ji atsakė į neseniai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą kritiką Aljansui.
Prancūzijos prezidento komentaras apie tai, kad NATO ištiko smegenų mirtis, sukėlė didelį nepasitenkinimą Vokietijoje – kanclerė Angela Merkel, nors įprastai yra santūri, šį kartą energingai stojo ginti NATO.
ES pradėjo įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad lėšos gynybai būtų skiriamos nuosekliau ir efektyviau, tačiau buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen trečiadienį teigė, jog NATO ir toliau, „be jokios abejonės“, išliks pagrindiniu Europos kolektyvinio saugumo garantu.
„ES niekada nebus karinis aljansas. ES yra visiškai kitokia“, – europarlamentarams patvirtinus naują EK sudėtį sakė U. von der Leyen.
„Matau daugybę sričių, kuriose šaukiamasi ES, o ne NATO“, – pareiškė ji, atkreipusi dėmesį į tai, kad blokas disponuoja „didele instrumentų dėže“ – prekyba, parama plėtrai ir humanitarine pagalba.
