NATO paragino Rusiją leisti Aljanso stebėtojams visapusiškai stebėti būsimas karines pratybas su Baltarusija. Leidimas trims ekspertams dalyvauti „Zapad 2017“ pratybų lankytojų dienose neatitinka tarptautinių susitarimų, viešėdamas Estijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), kurį cituoja agentūra AFP.
Aljansas bus „budrus“ ir įdėmiai stebės pratybų eigą, pabrėžė jis, tačiau pridūrė nemanąs, kad jos keltų „tiesioginę grėsmę“ NATO narėms.
„Zapad 2017“ prasidės rugsėjo 14-ąją ir truks savaitę. Oficialiais Rusijos duomenimis, manevruose dalyvaus 12 700 kareivių. Tai reikštų, kad nebus pasiektas 13 000 karių riba, nuo kurios, remiantis tarptautiniais susitarimais, stebėtojams turi būti suteikta galimybė plačiai stebėti manevrus.
Vis dėlto NATO mano, kad karių skaičius bus daug didesnis. Lietuva jau prieš kelias savaites kalbėjo, kad manevruose gali dalyvauti iki 100 000 kareivių. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas trečiadienį bendroje su J. Stoltenbergu spaudos konferencijoje kalbėjo apie tokį pat skaičių. „Mes turime tokius pat duomenis, tuos pačius skaičius“, – teigė jis.
NATO, pateikdama savo reikalavimą dėl stebėtojų, remiasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentu dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių. Šis numato informacijos apie pratybų scenarijų pateikimą, galimybes kalbėtis su atskirais kareiviais ir skrydžius virš pratybų teritorijos, sakė J. Stoltenbergas. Jis pabrėžė, jog didelės įtampos laikmečiu svarbu yra „skaidrumas ir nuspėjamumas“, kad būtų išvengta nesusipratimų ir incidentų.
NATO ketvirtadienį apkaltino Rusiją agresyviu savo elgesiu „kenkiant stabilumui ir saugumui Europoje“, rašo AFP.
„Nuo Šaltojo karo aktyviai siekėme užmegzti strateginę partnerystę su Rusija, tačiau agresyvus Rusijos elgesys kenkia stabilumui ir saugumui Europoje“, – susitikime Italijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).
2014 metais prorusiškų pajėgų įsiveržimas į Rytų Ukrainą ir Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija lėmė, kad Vakarų ir Rusijos santykiai tapo labai įtempti.
Anot J. Stoltenbergo, neteisėta Krymo pusiasalio aneksija yra pirmasis kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Europos tauta jėga užėmė kitos šalies teritoriją.
„Rusija ir toliau destabilizuoja padėtį Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas pareikalavo beveik 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių, ir tai nepaprastai pakeitė saugumo padėtį“, – sakė NATO generalinis sekretorius. Tačiau J. Stoltenbergas teigė nesiekiąs konfrontacijos su Rusija ir tvirtai tikįs dialogu.
Jei Šiaurės Korėja pultų JAV priklausančią Guamo salą Ramiajame vandenyne, NATO šalys neprivalėtų amerikiečiams suteikti karinės paramos. NATO atstovas patvirtino, kad Guamas nepriklauso teritorijai, kuriai galioja Šiaurės Atlanto sutartyje įtvirtinta pareiga suteikti pagalbą užpuolimo atveju.
Esą tai būtų tik politinis sprendimas, jei sąjungininkai Guamo užpuolimo atveju aktyvuotų 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, praneša agentūra dpa.
Šis straipsnis numato, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Tačiau 6-ajame straipsnyje nurodoma, kad 5 straipsnyje vartojama sąvoka „vienos ar kelių šalių ginkluotas užpuolimas“ reiškia ginkluotą užpuolimą: bet kurios šalies teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyro Departamentų, Turkijos teritorijos arba salų, esančių bet kurios iš šalių jurisdikcijoje Šiaurės Atlanto regione į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos.
Kadangi Guamo sala yra į pietus nuo Vėžio atogrąžos, ji į šį apibrėžimą nepatenka.
Vis dėlto NATO šaltiniai pabrėžia, jog mažai tikėtina, kad Aljanso partnerės, paisydamos šios formuluotės, atsisakytų padėti JAV.
Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.
„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.
Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.
„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.
Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.
„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.
Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.
„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.
Seimo narys Laurynas KASČIŪNAS ragina neskubėt kritikuoti JAV prezidento Donaldo Trampo. Kodėl nereikia peikti Amerikos vadovo? Kokie D.Trampo nuopelnai stiprinant Baltijos šalių saugumą? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad ne taip svarbu, ką ir kaip sako JAV prezidentas, svarbiausia – ką jis daro. O Donaldo Trampo darbai Lietuvai – naudingi. Bent jau šiuo metu…
Tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybos „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) įsibėgėja ir pereina į aktyviąją fazę. Dienos ir nakties metu Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos padaliniai intensyviai treniruojasi ginti NATO oro erdvę.
Taip pat mokymuose kariai turi galimybę treniruotis ir su JAV dislokuota Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“.
Pratybų metu imituojamos įvairios antžeminės ir oro grėsmės bei tikrinama, kaip padaliniai geba sąveikauti mūšio aplinkoje – atliekamos visos oro gynybos procedūros, išskyrus kovinius šūvius. Šiais mokymais taip pat siekiama didinti jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
„Labai džiaugiuosi, ir matau, kad mūsų kariai šių pratybų metu įgauna milžinišką patirtį“ – sakė mokymuose apsilankęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas.
„Tobruq legacy“ dalis Lietuvoje vyksta liepos 11-22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso pratybose Lietuvoje dalyvauja apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos. Mokymuose dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai su oro gynybos sistema „Stinger“ ir Latvijos kariai su RBS70 sudaro vieną bendrą oro gynybos bateriją „Baltic Battery“.
Dar viena „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis yra ir nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruq legacy 2017“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Iš viso pratybose „Tobruq Legacy“ dalyvauja apie 1,8 tūkst. karių iš 12 NATO šalių.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Nuotraukų autorė kpt. Ieva Gulbinienė
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Šis retorinis klausimas jau seniai skamba mano ausyse.
Pagaliau mūsų „pliką“ padangę pradės ginti rimčiau. Puikiai žinome, jog šiuolaikiniame kariniame konflikte dažniausiai laimi ne tas, kuris turi daugiau gyvosios jėgos ar konvencinės ginkluotės , o tas, kas turi pranašumą „ore“, t. y. aviacijoje, priešlėktuvinėje ar priešraketinėje gynyboje. Kadangi Lietuva yra ir jūrinė valstybė, tai dar prisideda ir jūrų pajėgų galia.
Lietuva šiandien tokių pajėgumų neturi ir įsigyti ar sukurti taip pat neišgali, tai turime būti dėkingi savo NATO partneriams, kurie mus remia. Manau, jog JAV žengė šį žingsnį neatsitiktinai, o dėl „Kremliaus karinės galios“ demonstravimo Sirijoje bei Ukrainoje. „Kremliaus virusas“ padaryti Rusiją vėl imperine valstybe užkrėtė ir JAV, kur pagrindiniu D. Trumpo rinkiminiu lozungu tapo „make America great again“.
Panašus noras, kaip ir Rusijoje, tapo rinkiminiu leitmotyvu, kuris ir padėjo laimėti rinkimus. Kurios šalies piliečiai nenorėtų didžiuotis savo valstybe? Mūsų valstybė, karinio potencialo požiūriu yra silpna, todėl mūsų privalumas yra patriotizmas, t. y. noras ir mokėjimas gintis bei ginti savo bei šalies vertybes. Šias vertybes lietuvių tauta gynė ir gina jau per tūkstantį metų, todėl ir mes jaunajai kartai, privalome jas įskiepyti. Tokia yra mūsų tautos išlikimo kaina.
Valstybė gali išlikti, tačiau tautai gresia išnykimo pavojus. Statistika negailestinga, joje konstatuojama, kad šiemet Lietuvą paliko dešimčia tūkstančių daugiau piliečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Galime teigti, jog Lietuvos egzistencijai iškilo grėsmė, todėl skubiai reikia esamą situaciją keisti iš pagrindų, kitaip tikrai neliks nei kam dirbti, nei kam ginti.
Vyresnieji patriotai baigia išmirti, o jaunesnieji baigia palikti mūsų šaly, t. y. bėga kaip „žiurkės“ iš skęstančio laivo. Aš jų nekaltinu, tai mes patys kalti, jog nesugebėjome išsirinkti tokių politikierių, kurie savo darbais įrodytų, kad tarnauja savo tautos ir valstybės gerovei, o ne savo klanui ar kišenei.
Lietuviais norime ir būti. Slaptai.lt nuotr.
Aš nenoriu neigti Lietuvos integracijos į ES ar NATO privalumų, tačiau šis procesas neturi užgožti Lietuvos kaip valstybės išlikimo. Besidžiaugdami ir būdami euforijoje, nepastebimai užsimirštame, kad čia gyvena mūsų tautiečiai, kurie nori gyventi taip, kaip tūlas vakarų europietis.
Tačiau Lietuvos tauta nėra nei kvaila, nei naivi, kad aklai tikėtų politikierių žodžiais. Dvigubų standartų taikymas, pažadų bei atliktų darbų vertinimas, ir po tokios gyvenimo realybės norisi „užsimiršti“ arba palikti šią „ašarų pakalnę“. Taigi turime, ką turime. Kas toliau? Valdančiųjų reitingai krinta, opozicijos auga. Suprantama, jog sunku būti geru visiems, bet būti geru tik sau ir saviems yra dar blogiau. Išskirtiniai išrinktųjų pažadai tampa eiliniais plepalais, kurie dar labiau stumia mūsų tautą į neviltį.
Tačiau grįžkime prie temos apie priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.
Žinome, jog panašios sistemos yra ar bus dislokuotos Europos šalyse, kurios suteiks daugiau saugumo bei pasitikėjimo savimi. Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija. Naujieji JAV priešraketinės gynybos kompleksai pradėti kurti Lenkijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Norisi tikėti, jog į Lietuvą pratyboms atgabentas „Patriot“ kompleksas liktų čia neribotam laikotarpiui.
Lenkija, Lietuva ir kitos šio regiono šalys nejaukiai jaučiasi žinodamos, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir kitokios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų būti panaudotos greitos atakos metu.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kodėl Rusija iš viso turėtų prieštarauti dėl „Patriot“, jei pati yra dislokavusi ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir S-400 Kaliningrado srityje – prie pat NATO valstybių sienos?
Šių raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų trumpam ar visam laikui paralyžiuoti atakuojamų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms, parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai. Kitos šiame regione vykusios karinės pratybos dar kartą įrodė, kad Kremlius vykdo NATO šalių karinių pajėgumų patikrą bei demonstruoja savo „raumenis“.
Suprantamas Kremliaus noras demonstruoti savo jėgą ne tik atgrasymo tikslais, bet ir kaip bauginimo priemonę, ypač, kai pati vykdo agresinę karinę politiką. Nepaisant džiugių naujienų, stiprinant mūsų šalies bei NATO valstybių saugumą bei gynybinius pajėgumus, mane labiausiai jaudina demografinė Lietuvos situacija. Ar dar ilgam mums užteks Lietuvos patriotų? Kitaip tariant, ar išliks lietuviai kaip tauta?
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Vėjo jėgainės Žemaitijoje. Slaptai.lt nuotr.
Skandalinga energetika. Pasirodo, tai, kad 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija nutrauks paskutinį elektros energijos ryšį su Rusijos ir Baltarusijos energetine sistema ir galutinai įsijungs į kontinentinės Europos energetinį tinklą, visai nėra toks gėris, kaip kalbama Lietuvoje. „Litovskij kurjer“ teigimu, kitose šalyse toks planas laikomas jei ne skandalingu, tai mažų mažiausia netikėtu. Dėl jo ginčijamasi netgi pačiame Briuselyje! Nesutaria ir Baltijos šalys tarpusavyje. Ir Lenkija baiminasi praradimų, kad energijos srautai iš Lietuvos ir Švedijos sumažins vietinių elektrinių pelningumą…
Esą ir patys lietuviai neslepia, kad projekte dar daugiau klausimų, nei atsakymų, o Europos Sąjungos palaikymas – kol kas irgi visiškai deklaratyvus. Ir šiaip, kvailučiai mes, nes greičiausiai elektros energija galutiniam vartotojui brangs, nukentėsime ekonomiškai. Turbūt greitai pasiprašysime atgal į pigų didžiosios kaimynės glėbį…
Saugokime propagandininkus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarė Vilniuje tarptautinę konferenciją „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“, rašo „Litovskij kurjer“. Bet ten dalyvavusiai „Russia Today“ televizijos žurnalistei labai nepatiko ministro žodžiai, kad tokie kanalai, kaip „Russia Today“, neturi nieko bendra su žurnalistika.
Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.
„Žurnalistai, dirbantys valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, irgi žurnalistai!“ – skundėsi taip ir neišdrįsusi prisistatyti šios televizijos darbuotoja. Ir pareiškė, kad, jei jau čia konferencija, kurioje svarstomi žurnalistų saugumo klausimai, tai ir „Russia Today“ žurnalistai turi teisę į saugumą. Hm. Gal ji taip subtiliai prašėsi politinio prieglobsčio, o mes, stuobriai, nesupratome?
Oazė ekstremistams. Rusijos opozicionieriaus Viačeslavo Malcevo bendražygis, koalicijos „Naujoji opozicija“ vadovas ir „Rusiško maršo“ organizatorius Jurijus Gorskis, nuo liepos 7 d. buvęs namų arešte, savo feisbuko paskyroje paskelbė pabėgęs nuo KGB, kirtęs ES sieną ir „su švaria sąžine iškeliavęs į lietuviškas žemes“. Apie tai pranešė laikraštis „Obzor“.
Gana neutraliai pranešė. Parašė, kad Gorskis liepos 5 d. buvo sulaikytas įtariant ekstremizmu. Kokiu ekstremizmu – neparašė. Gal audė džichadisto diržą ar, dar baisiau, skatino žmones eiti į gatves ir reikšti savo nuomonę. „Kodėl šitų kontrų Rusijoje nesmaugia, aš nesuprantu“, – po straipsniu piktinasi jokio smurto ir neapykantos neskatinantis komentatorius, kurio IP adresas mūsų saugumui turbūt jau žinomas.
Nemoka skraidyti. Kas čia lojo, kad rusų kariniai lakūnai virš Baltijos skraido nutrūktgalviškai? Štai NATO žvalgybinis lėktuvas praskrido virš civilinio lainerio А–321 tik 150 m atstumu! Ir laineris tas skrido iš Helsinkio į Miuncheną. Tuoj saviškius į Baltiją numuš…
„Primename, kad birželio gale rusų naikintuvas SU–27 nugynė NATO F–16, kai pastarasis virš Baltijos mėgino prisiartinti prie lėktuvo, kuriuo virš Baltijos skrido RF gynybos ministras Sergejus Šoigu“, – kažkaip grėsmingai primena „RuBaltic.ru“.
Prarastoji pramonė. Sovietiniu periodu Baltarusija ir „trys Baltijos seserys“ turėjo panašią ekonomikos struktūrą su aukštosiomis technologijomis aprūpinta sunkiąja pramone, tačiau po SSSR griuvimo ekonominiai keliai išsiskyrė: Baltarusija sukūrė jungtinę valstybę su Rusija ir taip išsaugojo bei modernizavo sovietinį industrinį palikimą, o Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą ir visą stambią pramonę prarado, rašo „RuBaltic.ru“.
Tais senais gerais laikais Baltarusija ir Baltijos šalys buvo pramoninis regionas, pramonė jų ekonomikos struktūroje sudarė per 60 proc. Baltarusija turėjo MAZ, BelAZ, „Atlant“, „Vitiaz“, „Gorizont“. Baltijos šalys – Ignalinos AE, RAF, „Radiotechnika“, VEF, „Punane Ret“. Lietuva, Latvija ir Estija buvo Sovietų Sąjungos Silicio slėnio analogas. Aišku, paveldėtos gamyklos buvo nerentabilios, jas reikėjo modernizuoti, optimizuoti ir t.t., tačiau Baltijos šalys šių pramonės objektu atžvilgiu jokios valstybinės politikos neturėjo.
Tai va. Taip ir gyvenam šiandien – išbadėję, apskurę. Didžiausias eurointegracijos „bonusas“, pasak „RuBaltic“, kad galime laisvai judėti po ES. Rezultatas – pusė darbingų gyventojų pabėgo į kitas ES šalis. Taip pasirašėme sau mirties nuosprendį. O laimingi ir ramūs baltarusiai džiaugiasi ir klesti. Ura.
Vargšai braliukai. Latvijos Seimo valdančiosios koalicijos atstovas Edvīns Šnore lengvai ir žaismingai, oficialiai ir viešai lygino rusus su etėlėmis, nė trupučio nesibaimindamas kaltinimų kurstant rasinę ir nacionalinę nesantaiką, – piktinasi Rusijos naujienų agentūra „RuAn.info“.
Naujienų agentūra neketina atsukti kito skruosto – ilgiausiame straipsnyje cituoja 1935 m. Maskvoje išleistą knygą, kurioje latviai apibūdinami kaip siaubingai nuskurdę, moterys – apsirengusios tik vienu skuduru, kuris vos pridengia nuogybes. Latviai miega ant plikos žemės, valgo vien grikių duoną, raugintus kopūstus ir neraugintus agurkus. O pirmasis latvių kalbos vadovėlis išleistas tik 1868 m. ir rusų kalba. O raštą latviai gavo tik 50 metų anksčiau už čiukčius…
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taikiniai. Turbūt dėl aukščiau cituojamo pasisakymo smarkiai įsižeidė ir „Vesti.lv“: „Didžiuokitės, latviai! Jus paims į karą su Rusija vietoj taikinių!“ Ir cituoja buvusią Latvijos prezidentę Vairą Vikę–Freibergą, kad tik pusė latvių turi intelektą. Esą, nors tiksli citata – pusė Latvijos gyventojų, bet eksprezidentė rusų niekada nelaikiusi žmonėmis…
Siena. Lenkija nori atsitverti nuo Ukrainos siena, – praneša naujieną rusų bendruomenės Latvijoje portalas „baltijalv.lv“. Ups. Paspaudus antraštę paaiškėja, kad ne tik su Ukraina, bet ir Baltarusija. Dar toliau paskaičius – kad ne dėl politinių priežasčių, o dėl kiaulių maro. Bet taip, šaunuoliai, propagandininkai, reikiama mintis vienoje kitoje galvoje jau gyva…
Pulkininkas. Ukrainos kontržvalgyba sulaikė Donbaso kovotojų instruktorių pulkininką Valerijų Gratovą, praneša „Gordonua.net“. Rusų pulkininkas su padirbtu Ukrainos pasu keliavo į nepripažintą Prisdniestrę, kad ten užimtų vadovaujanti postą.
Gratovas sulaikytas specialiosios operacijos metu. Jis jau ne pirmą kartą ketino nukeliauti į Pridniestrę su padirbtu pasu, apsimetęs į akis nekrentančiu pensininku, kukliu darbo veteranu.
Viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika myli Lenkiją. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.
Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.
JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.
Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.
Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Trečiadienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu ir Vokietijos parlamento įgaliotiniu kariuomenės reikalams Hansu Peteriu Bartelsu.
Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes, stiprinant tarptautinę taiką ir stabilumą.
Lietuvoje Vokietijos parlamento vadovas aplankė daugiašaliame NATO batalione tarnaujančius savo šalies karius. Prie Vokietijos apsisprendimo vadovauti priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje ženkliai prisidėjo ir Bundestagas, išreiškęs tvirtą politinę valią prisiimti daugiau atsakomybės už Europos gynybą. Prezidentės teigimu, tai – atsakingo parlamentarizmo pavyzdys, rodantis, kad grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę bendromis pajėgomis užtikrinti savo saugumą.
Prezidentė pabrėžė, jog Vokietijos lyderystė svarbi ir toliau stiprinant rytinio NATO flango gynybos pajėgumus. Lietuva nuosekliai didina finansavimą gynybai ir modernizuoja karines pajėgas, tačiau, grėsmėms neslopstant, Aljansas taip pat turi tapti greitesnis ir efektyvesnis. Regioninės oro gynybos kūrimas, priemonės galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, nuolat atnaujinami gynybos planai su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnis sprendimų priėmimas NATO – tai Lietuvos siekiai artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime, kuriems svarbus ir Vokietijos palaikymas.
Europos saugumui taip pat svarbi tvirta ir principinga Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu. Vokietija niekuomet nedvejojo įvardinti Rusijos atsakomybės dėl agresijos Ukrainoje. Vertybėmis grįsta Vokietijos laikysena padeda tęsti ES Rusijai taikomas sankcijas ir yra svarbi siekiant išvengti naujų bandymų griauti Europos saugumo architektūrą.
Susitikime aptartas šalių atsakas į hibridines grėsmes. Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja kovodamos su propaganda, užtikrindamos laisvos žiniasklaidos prieinamumą regione. Prezidentės teigimu, kartojantis didelio masto kibernetiniams išpuoliams, mėginimams kištis į demokratinius rinkimus ES valstybėse, tokio pajėgumų sutelkimo reikia ir užtikrinant Europos kibernetinį saugumą.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad tarptautinių branduolinio saugumo reikalavimų neatitinkanti Astravo AE kelia pavojų visai Europai. Nelaimės atveju branduolinė tarša galėtų paveikti net 16 Europos sostinių. Todėl kova su nesaugios Astravo AE statybomis – bendras ES rūpestis.
Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja stiprindamos ne tik regiono, bet ir tarptautinę taiką bei saugumą. Beveik pusė šiuo metu tarptautinėse misijose dalyvaujančių Lietuvos karių dirba kartu su vokiečiais. Lietuva ir Vokietija padeda Jungtinėms Tautoms užtikrinti stabilumą Malyje. Lietuvos pareigūnai su Vokietijos karinėmis jūrų pajėgomis dalyvauja ir ES operacijoje „Sophia“, kuri gelbsti gyvybes Viduržemio jūroje bei kovoja su nelegaliais žmonių gabentojais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos Robertas Dačkus) nuotr.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.
Skriaudžiame kitataučius. Žmonės palieka Lietuvą, nes nebetiki teisingumu – taip išsamiame interviu leidiniui „Obzor” teigia su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga į Seimo narius pakliuvusi Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja.
Na, sunku ginčytis dėl to nebetikėjimo. Ir emigracijos. Įdomiau kas kita: politikė bėdavoja, kad viešai deklaruojama visų tautybių lygybė (savivaldybės svetainė kitomis kalbomis, gatvių lentelės keliomis kalbomis ir pan.), tačiau tuo pat metu uždaromos rusiškos mokyklos. Nes mažėja mokinių. Emigruoja.
Ak, kažkaip susipainiojo politikė, puola aškinti, kad tai susiję su jautria nacionalinių mažumų politika, o ne ekonomika. Žodžiu, skriaudžiame. Tegu stovi mokyklos tuščios, bet atviros.
NATO agresoriai. Begėdžiai NATO kariai Vilniaus restorane surengė muštynes, teigia tas pats „Obzor”. Dėmesio, ne įsivėlė ar papuolė, o surengė. Beje, NATO kariai praeitą savaitę papuolė į avariją, kurioje nukentėjo nėščia moteris, Marijampolėje taranavo automobilį su keturiomis merginomis, surengė muštynes Jonavoje, o vasario mėnesį agresyviai reikalavo juos įleisti į naktinį klubą. Siaubas. Kaip kokie okupantai, ar ne?
Pavydas. JAV valstybės departamentas skirs apie tris milijonus dolerių palaikyti nepriklausomai žiniasklaidai Baltijos šalyse, piktinasi „Litovskij kurjer”. Žodį „nepriklausoma” visur rašydamas kabutėse, esą, su ironija. Turbūt altruistiškai liūdi, kad iš tiesų nepriklausoma žiniasklaida tų pinigų negaus. O gal pavydi, kad JAV moka daugiau…
Litovskij kurjer ir Obzor. Slaptai.lt nuotr.
Pasakorius. Analitiniu pasivadinęs portalas „RuBaltic.ru” publikuoja ilgiausią ispanų emigranto Migelio Puertas istoriją, kaip šis iš Ispanijos emigravo į Lietuvą, o iš Lietuvos – į Donecką. Esą, pirmuosius metus gyventi Lietuvoje buvo gerai, bet po Maidano prasidėjo kažkas panašaus į diktatūrą. Migeliui kaip katalonui buvo siaubinga: lietuvių valdžia – už Ukrainos nacionalistus! Universiteto, kuriame jis dėstė, rektorius saugumiečių paskatintas liepė Migeliui pašalinti feisbuko dienoraštį, kuriame jis reiškė savo nuomonę apie įvykius.
Ir net teismui nepasiskųsi, nes teismai Lietuvoje – korumpuoti. Tad Migeris išvažiavo į Donbasą, kad iš ten galėtų savo studentams Lietuvoje toliau pasakoti, kas iš tiesų vyksta čia ir demaskuotų tą propagandą, kurią lietuviai girdi iš televizijos. O dar, pasak pasakoriaus, patys lietuviai sako, kad greitai gali išnykti, Ir kad yra labiausiai geriantys pasaulyje. Ir geria dėl to, kad nežino, kas iš tiesų jie yra.
Saugumiečių valstybė. Lietuvoje sugalvota steigti Valstybės saugumo ministeriją, rašo „RuBaltic.ru”. Nes valstybė esą bijo prarasti piliečių kontrolę. O Lietuvos žiniasklaida atsisako platinti šią informaciją, nes nežino, ką su ja daryti nematydama pilno vaizdo. Pasak portalo, tokios iniciatyvos ir gandai tik dar kartą patvirtina mintį, kad Lietuva turi rimtų problemų.
Nesusipratimas. Lietuva dar du Rusijos piliečius apkaltino dėl 1991-ųjų įvykių Vilniuje, gan neutraliai rašo „baltnews.lt”. Išvardina, kas vyksta. Ir paskui taip nekaltai užsimena: „Priminsime, kad 1990 m. pavasarį Lietuva paskelbė apie atkuriamą nepriklausomybę, tačiau Sovietų Sąjungos vadovybė palaikė tokį sprendimą nekonstituciniu ir pasiuntė į Vilnių kariuomenę. 1991 m. sausio 13-osios susidūrimų metu Lietuvos sostinėje žuvo 14 žmonių, apie 600 buvo sužeista.” Taip, taip, tiesiog kažkoks nesusipratimas.
Demaskavo... Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu estų „Postimess” įvardijo Rusiją pagrindine Baltijos šalių problema, rašo „ru-an.info” (Rusijos naujienų agentūra). Tai jau ne pirmas griežtas Prezidentės pasisakymas Rusijos atžvilgiu. Esą jau 2014 m. ji „šokiravo pasaulio bendruomenę” pranešdama, kad Rusijos Federacija turi tarptautinio terorizmo požymių. Bet, pasak agentūros, paslėptų Grybauskaitės įžeidimų Rusijai faktas lengvai paaiškinamas: Lietuvoje krizė (!!!), auga bedarbystė, krinta BVP. Garsiais žodžiais Grybauskaitė nori nukreipti gyventojų dėmesį nuo tikrųjų problemų. Bet tikroji Baltijos šalių problema, pasak šio neva itin giliai kapstančio straipsnio, ne Rusija, o tokių, kaip Grybauskaitė, politikos neatsakingumas. Dėl asmeninių interesų jie pasirengę paversti Baltijos šalis karo veiksmų arena.
Profesionaliai. „Numirti gražiai. Kodėl Ukraina svajoja apie Baltijos šalių katastrofos scenarijų” – taip straipsnį pavadino „Ria novosti”. Kodėl mažos Baltijos šalys tapo vyresniuoju broliu didelei Ukrainai – daugmaž suprantama, rašo portalas. Jos 20 metų anksčiau tvirtai apsisprendė žengti laisvės ir europietiško pasirinkimo keliu. Tačiau… 2020 metais baigsis ES finansavimas ir visus, kas tai supranta, šis faktas smarkiai nervina. Kai kas dabartinę būklę vadina „trys metai iki katastrofos”. Ką gi, gana aukštos klasės demagogija, pagarba už profesionalumą.
Skurdžios ir piktos. Latvija – labiausiai atsilikusi Baltijos šalis, o Estija nori būti Skandinavijos šalimi, tačiau jai trukdo rusofobija – keistoką įvairių gandų ir idėjų samplaiką skelbia „Vesti.lv”. Bet esą ir Latvija su Lietuva norėtų būti Skandinavija, tik estams ši idėja atrodo realesnė. Tačiau per paskutinį ketvirtį šimtmečio nei Estija, nei Latvija su Lietuva nepasiekė nieko iš to, ką pasiekė Suomija per antrą XX amžiaus pusę, ir šiandien lieka skurdžios, piktos ir smarkiai kompleksuotos rytų europiečių bendruomenės, teigia šis sočios, linksmos ir laisvos bendruomenės portalas.
Šeimyniškas šnipas. Sulaikytas „Donecko liaudies respublikos” informatorius, kuris rinko duomenis apie Ukrainos karines pajėgas Ukrainos kontroliuojamoje Donecko rajono teritorijoje, rašo „inforesist.org”. Kaip nustatė Ukrainos specialiosios tarnybos, informaciją šnipas rinko periodiškai važinėdamas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kur esą rūpinosi mylimo tėtuko pensijos atstatymo klausimais.
Girtuoklystė. „Komsomolskaja pravda” korespondentas nutarė įsitikinti, ar „buvę Sovietų sąjungos broliai” lietuviai tikrai geria daugiau už rusus, gavo tam komandiruotę (ir atitinkamus komandiruotpinigius turbūt) į Vilnių. Nepamatė to, ko tikėjosi, pilnos gatvės girtų nesivoliojo. Bet – taip, lietuviai geria. Ir, pasak korespondento, susidarė įspūdis, kad geria ne iš baimės ar skurdo, o iš siaubo, kad šalyje atsirado Blaivybės Demonas – Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Vegyga. Jis esą ir nutekino Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, kad Lietuva – pirmoji pasaulio alkoholikė. Ir pirmiausia, ką padarė Veryga, uždraudė prekiauti alkoholiu Seimo rūmuose. Ir jo ėmė nekęsti visi…
Kasmetinis Prezidentės ir Lietuvos ambasadorių susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.
Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardinti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.
Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vieninga ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams.
Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus resursus ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.
Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.
Globalizacijos iššūkių akivaizdoje bei augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
Birželio 20 d. tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ svečių dieną Stašėnuose, Jonavos r., Vokietijos vadovaujamos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir sąjungininkų karių vykdomą vandens kliūties įveikimo operaciją stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, NATO Generalinis Sekretorius Jens Stoltenberg, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti aukšti NATO šalių atstovai, kariuomenių vadai, kt. svečiai.
Lietuva ir NATO
Pratybų „Geležinis vilkas 2017“ metu įvertintas Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono pasiregimas, gebėjimai veikti kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais atlikti kovines užduotis ir veikti Suvalkų koridoriaus ruože.
Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, daugiašalis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė tapo integralia Lietuvos gynybos dalimi. Aukšta bataliono karių parengtis, gebėjimas kartu su Lietuvos ir kitų valstybių kariniais daliniais vykdyti plataus masto teritorinę gynybą rodo, kad Aljansas sugeba greitai įvertinti regiono saugumui kylančias grėsmes ir užtikrinti veiksmingas atgrasymo priemones.
NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už surengtas pratybas ir suteiktą galimybę dešimčiai NATO sąjungininkų treniruotis kartu. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, keturios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės – tai NATO vienybės, tvirtybės ir ryžto ženklas. Lietuvoje kovinei grupei, veikiančiai kartu su Lietuvos kariais, vadovauja Vokietija, o jai karius skiria Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.
Pirmą kartą šios pajėgos pratybose „Geležinis vilkas 2017“ treniravosi drauge su Lenkijoje dislokuota NATO kovine grupe. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, toks Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotų kovinių grupių susijungimas rodo, kad mes galime kartu dirbti ir taip parodyti NATO vienybę ir NATO ryžtą. NATO kovinės grupės siunčia aiškią žinią – vienos sąjungininkės užpuolimas – reiškia ataką prieš visas. „Didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko nuveikti per metus nuo NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo priimtas sprendimas įkurti keturias kovines grupes – tai rodo mūsų sugebėjimą veikti, kai to reikia. Tai rodo, kad NATO gali veikti greitai ir ryžtingai ir kad aljansas yra pajėgus keistis ir įveikti bet kokius iššūkius bet kuriuo metu, kad mūsų šalys būtų saugios“, – sakė NATO Generalinis Sekretorius.
Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje yra vienas svarbiausių Varšuvoje priimtų sprendimų Lietuvai, kuris ypač sustiprina saugumą ir stabilumą regione, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak ministro, Lietuva turi pati demonstruoti pasiryžimą gintis ir stiprinti savo karinius pajėgumus – tik taip galime užsitikrinti sąjungininkų paramą, o tai reiškia, jog privalome vykdyti savo, kaip NATO narės, gynybos finansavimo įsipareigojimus.
Savo ruožtu, Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. J. V. Žukas padėkojo visiems pratybų „Geležinis vilkas 2017″ dalyviams ir organizatoriams už pastangas ir profesionalumą. „Suderinti, greiti ir tikslūs veiksmai, kuriuos šiandieną pademonstravo Lietuvos ir sąjungininkų kariai, yra būtent tai, ko siekiame ir šiomis pratybomis, ir bendrai pasirengimu kolektyvinei regiono gynybai,“- sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Birželio 12-23 d. „Geležinis vilkas 2017“ yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Saber Strike“ (liet. „Kardo kirtis“) dalis. Šias pratybas jau septintą kartą planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys skiriamas NATO priešakiniams batalionams treniruoti ir jų veiksmų suderinamumui su NATO sąjungininkais gerinti. Daugianacionalinės, puikiai apginkluotos ir parengtos, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje dislokuotos, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pajėgos yra dalis JAV, NATO sąjungininkų ir partnerių atgrasymo nuo agresijos visoje Europoje įsipareigojimų dalis. Tarptautinėms operacijoms vadovauti paskirtas NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Szczecine (Lenkijoje).
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, antradienį, birželio 20 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars geopolitinę situaciją, agresyvios ir neprognozuojamos kaimynystės grėsmę regiono saugumui bei tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir NATO vadovai Stašėnuose, Jonavos r., stebės tarptautines pratybas „Geležinis vilkas 2017“. Tai šiemet didžiausios karinės pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja daugiau nei 5300 karių iš 12 NATO valstybių.
Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože.
Lietuvoje dislokuotas ir Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir pilną kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šiuo metu kartu su vokiečių kariais jo sudėtyje tarnybą atlieka Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos kariai. Kitąmet prisijungs Liuksemburgo, Prancūzijos, Čekijos, Kroatijos ir Islandijos kariai.
Sprendimą 3 Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė Varšuvos viršūnių susitikime pernai, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.
Pratybos „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis. Lietuvoje jos vyksta keliose vietovės. Jų metu pirmą kartą atliekamos plataus masto desantavimo, greito sunkiosios technikos permetimo, teritorijos atkovojimo, kontratakos ir mūšio mieste operacijos.
Šiandien išskirčiau keletą svarbių nutikimų. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė dėmesio vertą metinį pranešimą. Prezidentinės pylos sulaukė visa valdančioji Seimo dauguma ir jos suformuotas Ministrų kabinetas. Prezidentės priekaištai teisingi – užteks dangstytis sąvokomis „mes tik pradėjome“, „mes naujokai“, „mes dar nuveiksime“… Laikas nestovi vietoje. Metas parodyti pirmuosius pumpurėlius.
Vilniaus centre koncertuoja indėnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir vis dėlto didesnių rezultatų tikėtis iš valdžion prieš pusmetį sugužėjusiųjų neverta, nes vadinamiesiems žaliesiems valstiečiams trūksta platesnio politinio, jei norite – filosofinio, akademinio žvilgsnio į pasaulį. Kartais nutinka, kad ir aukštojo mokslo nebaigęs žmogus pasirodo visa galva išmintingesnis už mokslų daktarus ir akademikus.
Bet mūsų atvejis – ne tas. Akivaizdu, kad partijos vedliams vadovauti valstybei – per daug sunku. Jie galėtų Tėvynei pasitarnauti užimdami žemesnes pareigas. Bet pačios aukščiausios pozicijos – per didelė našta. Tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tiek kultūrai vadovauti pasišovusiam Ramūnui Karbauskiui, taip pat Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.
Jie net nesuprato arba apsimetė nesupratę, kad prezidentė, žerdama kritiką, turėjo omenyje būtent juos.
Žodžiu, nieko linksmo – per pusmetį net keletą sykių bandyta įstatymų pagalba nutildyti kritiškai rašančią žiniasklaidą, aukštojo mokslo reforma labiau primena ekonominius sandorius nei norą sustiprinti studijų kokybę, pastangos išblaivinti tautą grįstos vien kategoriškais draudimais…
Bet liūdniausia, kad valdantieji net nenutuokia, kaip sumažinti lietuvių norą emigruoti. Nenumaldomas lietuvių troškimas kuo greičiau išsinešdinti iš Tėvynės, palikti ją likimo valiai, pamiršti ją, – štai kas baisu. Štai dėl ko mes visi turėtume labai susirūpinti. Tai pati aktualiausia užduotis.
O kad prezidentė neminėjo užsienio politikos – nematau nieko blogo. Tiesa, LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis ne sykį ironiškai tvirtino, kad Dalia Grybauskaitė nė žodžiu neužsiminė apie ne itin draugiškus Lietuvos – Lenkijos santykius. Žurnalistas taip konstravo klausimus, kad susidarytų įspūdis: būtent oficialusis Vilnius kaltas dėl lenkiškų šnairavimų.
O aš norėčiau pritarti Prezidentei – esama situacijų, kada geriau patylėti. Nes jei Prezidentė būtų kalbėjusi apie Lenkiją, jai neišvengiamai tektų … kritikuoti oficialiąją Varšuvą. Negi viską išmanančiam ir viską suprantančiam E.Jakilaičiui vis dar neaišku, kodėl dėl lenkiškų – lietuviškų įtampų pirmiausia kalti patys lenkai? Kai Varšuva liausis mus prievartavusi tapti Lenkijos provincija, kai nustos kištis į mūsų vidaus reikalus nurodinėdama, kokių dar privilegijų nusipelnė Šalčininkų ir Vilniaus krašto lenkai, tarpvalstybiniai satykiai iš karto pagerės. Todėl mūsų šalies vadovė ir tyli. Nepatogu kritikuoti strategiškai labai svarbaus kaimyno. Vis dar, matyt, tikimasi, jog imperinėmis ambicijomis, tiesa, ne tokiomis didelėmis kaip Rusija, sergantis partneris pats pasveiks.
Juolab kad Lenkija dabar konfliktuoja ir su Europos Sąjunga. Ir vėl, pripažinkime, teisi ne Lenkija. Taip aršiai spausti savąją Temidę ir reikalauti tiek daug europietiškų privilegijų – nesąžininga, neprotinga. Jei Lietuva per daug nuolaidžiauja Briuselio užgaidoms, tai Lenkija per daug drastiškai jas atmeta. Gyvenant laisvanoriškoje bendrijoje reikia visiems ieškoti „aukso viduriuko“. Akivaizdu, kad lenkai nemoka išlaikyti pusiausvyros. Jie į visus žvelgia iš aukšto. Jie dedasi esantys patys geriausi, protingiausi, sąžiningiausi. Todėl prezidentės D.Grybauskaitės nenoras atvirai kalbėti apie užsienio politikos užkulisius lenkiška tema – pagirtinas. Ji elgiasi protingai – kam dar labiau komplikuoti pašlijusius tarpvalsybinius santykius?
Panaši intriga – ir dėl santykių su JAV. Amerikos prezidentas tūkstantį kartų teisus, kai priekaištauja Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir kitoms ES šalims dėl per menko kariuomenių finansavimo. Amerikos vadovas teisingai piktinasi, kodėl didžiąją naštą dėl karinių reikalų priversti nešti amerikiečių mokesčių mokėtojai, o vokiečiai, prancūzai ar italai gyvena be rūpesčių. „Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis straipsnyje „Trampas įvedinėja tvarką NATO, o ARAS – Nemenčinėje“ taikliai pastebėjo, jog šiuos priekaištus išgirdę Europos lyderiai apsimetė „kvaileliais, siekiančiais ir toliau žaisti savo žaidimus“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip ir neatsakė D.Trampui, kada vokiečiai savo ginkluotosioms pajėgoms pradės skirti 2 proc. nuo BVP. Taigi D.Trampas pagrįstai šantažavo Europą – jei Briuseliui nerūpi jo paties saugumas, kodėl ES likimas turėtų rūpėti Vašingtonui.
Bet apžvalgininkas A.Bačiulis savo publikacijose neanalizuoja, kaip derėtų vertinti D.Trampui metamus kaltinimus dėl ryšių su Vladimiro Putino valdomu Kremliumi. Štai buvusio Federalinių Tyrimų Biuro (FTB) vadovo Džeimso Komio viešas liudijimas JAV senatoriams ir kongresmenams – itin nepalankus D.Trampui. JAV prezidentas leidęs jam suprasti: būtų laimingas, jei Amerikos slaptosios tarnybos pamirštų galimus buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino ryšius su V.Putinu. Žodžiu, įtarimai, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus ir padėjo D.Trampui nurungti Hilary Klinton, – nepaneigti. Nepaneigti ir įtarimai, kad kadaise bankrutavusiam D.Trampui pinigų pamėtėjo būtent Rusijos slaptosios tarnybos. Taip pat dar neaišku dėl tikro ar tariamo noro įrengti slaptąjį telefoninį ryšį tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Žinoma, D.Trampas neliko skolingas. Jis apkaltino buvusį FTB direktorių melavus Kongresui ir pareiškė „100 proc. norintis liudyti prisiekus“. JAV prezidentas savo Twitter paskyroje ne kartą rašė, kad „nėra jokių slaptų susitarimų su Rusija bei trukdymų vykdyti teisingumą“.
O kaip yra iš tikrųjų? Ar galime garantuoti, kad D.Trampas išvengs apkaltos? Ar tikrai Rusija turi D.Trampą kompromituojančių faktų? Jau vien tai, kad Amerikoje kilo didelė sumaištis dėl galimų naujai išrinkto JAV prezidento ryšių su Rusija, – milžiniškas Kremliaus laimėjimas. Kad ir kokie būtų Amerikos teisėsaugos verdiktai, visuomet išliks galimybė abejoti ir netikėti.
Todėl prezidentė pagrįstai vengia atskleisti savo požiūrį į JAV ir ES nesutarimus. Mums reikėtų palaikyti gerus santykius ir su Vašingtonu, ir su Berlynu. Bet kaip tai padaryti, jei Berlynas ir Vašingtonas ateityje dar labiau nesutars?
Tuo tarpu orientuokimės į sunkiai įveikiamus darbus namuose. Labai svarbi tema – Seimo nario Mindaugo Basčio byla. Jeigu Lietuvos politikams bus leidžiama taip ilgai bičiuliautis su įtartinaisiais Rusijos atstovais ir tuo pačiu Lietuvoje užimti aukštas pareigas, – toks tolerantiškumas geruoju nesibaigs. O štai politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas ponui M.Basčiui tarsi advokatauja, girdi, su „Dujotekana“ bendravo ne tik M.Bastys, bet kažkodėl tik jam bandoma inicijuoti apkaltą. Keista pozicija. Jei prasprūdo keli įtariamieji, tai dar nereiškia, kad dera palikti ramybėje kitus.
Paskutinioji Ritos Miliūtės laida „Teisė žinoti“, kurion buvo pakviestas pats įtariamasis, atnešė daugiau aiškumo. Dar labiau sutvirtino įsitikinimą, jog M.Bastys – ne tas žmogus, kuriam Lietuva galėtų leist susipažinti su valstybės paslaptimis. Kas nematė minėtos laidos „Teisė žinoti“, trumpai priminsiu – žurnalistė teiravosi, kodėl atsakydamas į VSD anketą M.Bastys neparašė apie pažintį su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Aukštąjį išsilavinimą turintis politikas tvirtino iš pradžių nesupratęs anketos klausimo. Tada žurnalistė pacitavo klausimą, kurio neva nesuprato M.Bastys. Tas klausimas – toks paprastas, kad M.Basčiui turėtų būti gėda apsimesti jo nesupratus.
Iš gėdos sudegti turėtų ir konservatorius Andrius Kubilius, kurį kritikuoja politikos apžvalgas lietuviškoje spaudoje skelbianti Jūratė Laučiūtė. Šį sykį omenyje turiu jos atvirą laišką, adresuota konservatoriui A.Kubiliui ir visiems kitiems, kurie pasirašė po lietuvių kalbos išdavystės aktu, leidžiančiu į lietuviškąją abėcėlę įsileisti svetimas raides. Man regis, šis A.Kubiliaus ir jo prietelių žingsnis – taip pat vertas Apkaltos komisijos dėmesio.
Kas per daug bičiuliaujasi su „Gazprom“ ir buvusiais KGB atstovais, – neverti Lietuvos pasitikėjimo. Kas politiniais sumetimais išduoda lietuvių kalbą, norom nenorom išduoda ir Lietuvos valstybę.
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis „DRAUGAS” (www.draugas.org)
Nedidelė Balkanų valstybė Juodkalnija pirmadienį oficialiai tapo 29-ąja NATO nare, praneša „ABC News“.
Ceremonija įvyko Vašingtone, JAV valstybės departamente, dalyvaujant Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg). Jos metu Juodkalnijos ministras pirmininkas Duškas Markovičius perdavė šalies prisijungimo prie NATO protokolą JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Tomui Šenonui (Thomas Shannon).
NATO būstinė Briuselyje
Naujos Aljanso šalies prisijungimo prie NATO protokolo perdavimo saugoti JAV vyriausybei procedūra numatyta Šiaurės Atlanto sutartyje. Kaip pranešė Valstybės departamentas, jau trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje bus pakelta Juodkalnijos vėliava.
Prieš pat ceremoniją Rusijos URM išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Maskva pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių dėl priešiškos Juodkalnijos linijos.
Juodkalnijos parlamentas, nepaisydamas prorusiškos opozicijos protestų, įstojimui į NATO galutinai pritarė balandžio pabaigoje.
Nuo šaltojo karo pabaigos Aljansas priėmė 12 naujų narių, dauguma jų – iš Rytų Europos. Pastarąjį kartą NATO 2009-aisiais papildė Kroatija ir Albanija.
Juodkalnijos kariuomenę sudaro tik 2 000 kariškių. 630 000 gyventojų turinti šalis 2006-aisiais atsiskyrė nuo Serbijos.
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorei Amber Rudd gegužės 29-ąją teko skubiai reaguoti į dabar plačiai aptariamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą po NATO bei G-7 viršūnių susitikimų. Tas pareiškimas skambėjo: po Donaldo Trumpo išrinkimo prezidentu ir Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) Bendrija nebegali visiškai pasikliauti JAV ir Jungtine Karalyste (JK).
Su Europos diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rinkimų kampanijos renginyje Bavarijoje su Krikščionių socialinės sąjungos lyderiu Horstu Seehoferiu kanclerė pareiškė tuo įsitkinusi asmeniškai. Ponia A.Rudd „BBC Radio 4“ laidoje „Today“ sakė, kad JK ir po „Brexit“ nori išlaikyti stiprią ir ypatingą partnerystę su ES.
Iš tiesų Vokietijos kanclerė neformulavo drastiškai: „laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigėsi (…) mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių kur tik įmanoma, taip pat su Rusija bei kitomis šalimis“.
Pareiškimas Bavarijoje turėjo rinkimų kampanijos prieskonį (parlamento rinkimai vyks rugsėjį), nes A.Merkel krikščionių demokratų sąjungos konkurentai socialdemokratai D.Trumpą yra pavertę savo kampanijos neigiamu personažu, o ir pati kanclerė nelinkusi jam pataikauti. Vis dėlto iki pastarojo meto A.Merkel aštrius kampus mėgino glaistyti, dabar, panašu, viltys dėl JAV prezidento žlugo.
Vokietijos užsienio ministras Sigmaras Gabrielis buvo dar kategoriškesnis, gegužės 30-ąj pareiškęs, jog skatinantis globalią klimato kaitą, dideliais kiekiais parduodantis ginkluotę konflikto zonose bei vengiantis spręsti religinius konfliktus politinis lyderis vykdo trumparegišką politiką, kuri susilpnino Vakarus. Primintina, kad prezidentas D.Trumpas į Senąjį Žemyną atkako iš Saudo Arabijos, kur sudarė didžiausią Amerikos istorijoje ginklų pardavimo sandorį už 110 milijardų dolerių per ateinantį dešimtmetį.
Ir pasibaigus G-7 susitikimui Sicilijoje šeimininkės Italijos vyriausybės vadovas Paolas Gentilonis jį įvertino dilginančiai blaiviai: “Mūsų derybose su JAV prieštaravimai buvo labai aiškūs”. „The New York Times” (05 29) ryšium su tuo pastebėjo, kad Amerika vis mažiau pasirengusi kištis į užsienio reikalus, JAV dienraštis citavo buvusį Jungtinių Valstijų atstovą NATO Ivą Daalderį, pasak kurio, panašu, baigiasi epocha, kuomet Amerika vaidino dominuojantį, o Europa – „lydintį“ vaidmenį.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Europa remiama koncentruotis į savo reikalus, ypač kontekste irgi išraiškingos aplinkybės, kad prezidentas D.Trumpas NATO būstinėje Briuselyje atsisakė viešai palaikyti Aljanso kolektyvinės gynybos doktriną, nors jo patarėja beveik neabejotinai patarė tą padaryti. Vietoj patvirtinimo Baltųjų Rūmų šeimininkui grįžus į Ameriką jo pavaldiniai paskelbė, kad JAV prezidentas sąjungininkėms Europoje pasiuntė aiškų signalą būti labiau savarankiškiems, kai kritikavo jas dėl nepakankamų įnašų į NATO gynybos biudžetą.
Beje, irgi simboliška, jog Briuselyje prezidentas D.Trumpas ne kartą kaltino Vokietiją labai blogu elgesiu dėl šios užsienio prekybos proficito, pasireiškiančio ir tuo, kad kai kurios vokiečių automobilių kompanijos JAV rinkai skirtas mašinas surenka Meksikoje. Taigi interesai skiriasi – kur bepažvelgsi.
I.Daalderis apibendrina: „Atsisakymas palaikyti NATO 5-ąjį straipsnį Aljanso būstinėje, nesiliaujantys kaltinimai Vokietijai ir jos sąjungininkėms prekybos klausimais, bręstantis sprendimas (panašu, jau subrendęs – A.S.) trauktis iš Paryžiaus susitarimo klimato klausimais rodo, kad JAV interesas būti pasaulio lydere dabar mažiausias per pastaruosius 70 metų“.
D.Trumpas pavydėtinai energingai įsitvirtina kaip politikas neprofesionalas, ir tai jau tradicija. Tikra aukštųjų sferų muzika Kremliui dar rinkimų kampanijos metu turėjo skambėti politikos veterano Newto Gingricho D.Trumpo vardu pasakyti žodžiai, jog Estija tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir neverta dėl priemiesčio rizikuoti branduoliniu karu su Rusija.
Nuo to laiko mažai kas pasikeitė. JAV prezidentas su stebėtinu atkaklumu kartoja, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra Vakarų sąjungininkas kovoje su Islamo terorizmu, todėl reikia su Maskva bendradarbiauti. Iš Kremliaus po kiekvieno teroro akto Vakarų miestuose atsklinda ciniški signalai tema „bendradarbiaukite su mumis, priešingu atveju būsite toliau sprogdinami“.
Po teroro akto Mančesteryje Rusijos federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pareiškė, jog tai buvusi pamoka britų specialiosioms tarnyboms už atsisakymą bendradarbiauti su rusų kolegomis.
Su absurdišku pastovumu išlenda keisčiausios D.Trumpo bei jo aplinkos žmonių ryšių detalės. Neseniai paaiškėjo, jog pirmą pranešimą savo užsienio politikos klausimais dar kandidatas D.Trumpas 2016-ųjų balandžio 27 dieną skaitė viešbučio „Мay flower“ konferencijų salėje, kurią išnuomojo Nacionalinių interesų tyrimų centro vadovas Dimitrius Simesas, buvęs Maskvos nacionalinio pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių tyrimo instituto komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas bei Maskvos miesto komunistų partijos komiteto lektorius, 1973 metais su tėvais išvykęs gyventi į JAV. Prieš paskaitą D.Simesas supažindino D.Trumpą su Rusijos atstovu JAV Sergejumi Kisliaku.
Pastarosiomis dienomis sužinojome, kad prezidento žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris ir pasiuntinys Sergejus Kisliakas gruodį svarstė galimybę kurti slaptą, nuo JAV specialiųjų tarnybų kontrolės apgintą ryšio kanalą tarp D.Trumpo ir Kremliaus, išnaudojant rusų diplomatų vartojamą aparatūrą. Be abejo, tai vis detalės, vis dėlto kažkokios labai jau „kryptingos“.
Kokios egzotiškos gali būti dabartinei Baltųjų Rūmų versijai aktualios idėjos, rodo ir tai, kad D.Trumpo rinkimų kampanijos ideologu buvo paskirtas kraštutinis dešinysis publicistas Stephenas K. Bannonas, Baltuosiuose Rūmuose užimantis specialiai jam „sumeistrautas“ „pagrindinio stratego“ pareigas. Tai St.Bannonui priklauso „Ekonominio nacionalizmo“ programos autorystė. Pasak istoriko, buvusio JAV komunistų partijos nario Ronaldo Radosho, šis veikėjas privačiame pokalbyje yra įvardijęs save leniniečiu, mat V.Uljanovas norėjo sunaikinti valstybę, St.Bannonas irgi siekia sulaužyti viską, kas susiję su Amerikos politikos isteblišmentu. Viename viešame pasirodyme jis ragino įsidėmėti rusų „euroazijos“ ideologo Aleksandro Dugino mėgstamą mąstytoją Juliusą Evolą bei įdėmiai sekti V.Putiną kaip judėjų-krikščionių civilizacijos gelbėtoją. Ryškėjantis Amerikos prezidento stilius – arba nieko asmeniško, vien verslas, arba visiška idėjinė košė.
Kai transatlantinių ryšių ima nebesaisyti įprastos žaidimo taisyklės, po nerimo kalbų tenka tikėtis veikimo, nors tą padaryti nebus paprasta – daugelyje politikos aspektų Europa labai glaudžiai susijusi su JAV kaip ir su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Jau artimiausioje perspektyvoje Europa, Kanada, Japonija turi teikti paramą Jungtinėms Tautoms, kurioms kovai su globaliu badu trūksta 6,9 milijardų dolerių. Jei projektas žlugs, tai bus signalas, jog Vakarų vertybės žlunga su prezidento D.Trumpo atėjimu.
Štai tokių optimizmo ne per daug teikiančių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini gegužės 18-osios pareiškimą dėl Europos Tarybos sprendimo stiprinti dešimtmetį gyvuojančius ES greitojo reagavimo padalinius, kurie iki šiol niekada neveikė kovinėmis sąlygomis. Artimiausiais mėnesiais planuojama skirti finansavimo mechanizmą, siekiant padidinti šių pajėgų kovinę parengtį. ES diplomatijos šefė vis dėlto pripažino, jog tą padaryti nebus paprasta, veikiausiai dėl to, kad situacija pernelyg užleista.
Austrų dienraščio „Die Presse“ apžvalgininko Oliverio Grimmo vertinimu, pirmas prezidento D.Trumpo vizitas į Senąjį Žemyną parodė, jog milijardierių menkai domina taika ir vienybė ES, o Kremlius apskritai priešinasi ir vienam, ir kitam, todėl šiandien kaip niekada po Šaltojo Karo ES privalo susirūpinti nuosavu saugumu.
Tarsi tą nujausdami, ES šalių gynybos ministrai dar ikiprezidento D.Trumpo vojažo į Senajį Žemyną Vokietijos bei Prancūzijos iniciatyva susitarė kurti fondą, kurio lėšomis galėtų finansuoti ginkluotės sistemų kūrimą Europos gynybos agentūroje. Be to, susitarta spręsti klausimą dėl tarpvalstybinių karinių dalinių finansavimo.
Iki „Europos armijos“ labai toli, bet vis šis tas. Tenka skubėti, nes pacifistinio Senojo žemyno karinė degradacija, kai aplink visi beatodairiškai ginkluojasi, tiesiog bado akis, pavyzdžiui, pasak prancūzų saugumo eksperto Jeano-Tomo Lesueur, tik kas šeštas antiteroristinėms operacijoms skirtas kovinis sraigtasparnis „Tigre“ tinka eksploatacijai. Buvusio Europos parlamento pirmininko pavaduotojo čekų politologo Liboro Roučeko teigmu, mūsų žemynas stokoja koordinacijos ginkluotės kūrimo klausimais, tarkime, JAV yra dvi pagrindinės šarvuotų mašinų rūšys, Europoje tokių priskaičiuojama 17.
Be to, ne viskas susiveda vien į formalią aritmetiką. Vokietija gynybai leidžia 38 milijardus eurų, jei „vienu mostu“ padidins šias išlaidas iki 65 milijardų, kas atitinka D.Trumpo reikalaujamus 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, pirmiausia susidurs su racionalaus jų panaudojimo problema.
Imperatyvas vis vien turėtų būti – ES gynybos potencialo didinimas. Jei Jungtinės Valstijos nebenori dalyvauti konfliktų sprendimuose, taikos misijose, europiečiai laikui bėgant turi būti pasirengę tą daryti savarankiškai.
Nepaisant prezidento D.Trumpo ūmios ir chaotiškos „edukacijos“ Europai, veikiausiai nederėtų kalbėti apie bręstantį antiamerikietiškumą ar net Vakarų vertybinį skilimą. 2003-aisiais prasidėjus karui Irake buvo mėginama kurpti prieš JAV nukreiptą „Paryžiaus-Berlyno-Maskvos“ ašį, bet ketinimai tokiais ir liko. Aišku, problema vardu „verslininkas Baltuosiuose Rūmuose“ niekur nedings, kita vertus, europiečiai neturi kitos išeities kaip tikėti savo žemynu.
Maskvos svajos „prisitaikyti Europą sau“ su galimybėmis vis dėlto prasilenkia–spaudžiami iš išorės bei vėl sustiprėjus Paryžiaus-Berlyno tandemui europiečiai kaip tik gali susitelkti.
Turbūt net Hitleris ir Stalinas viešai diplomatų nestumdė. Mažų valstybių atstovams jie subtiliau parodydavo savo pranašumą ir galią: versdavo ilgai laukti priimamąjame, „nepastebėdavo“, nepaduodavo rankos. Bet nestumdė. Tiesa, užkariavę jie juos kalindavo koncentracijos stovyklose, gulaguose, žudydavo.
Vytautas Visockas, straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos prezidentas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel yra vertęs laukti, bauginęs šunimi, o su savo šalies opozicijos lyderiais ir žurnalistais jis elgiasi žymiai negailestingiau, beveik kaip Stalinas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas įeis į istoriją kaip… Kaip kas? Silpnesnius stumdo chuliganai. Sovietmečiu mes panašiai braudavomės prie prekystalio, kai „išmesdavo“ kokią deficitinę prekę. Bet D.Trampas juk turtuolis. Jeigu mano šalies vadovas panašiai pasielgtų, aš jausčiau didžiausią gėdą. O Amerika?
Labai nesimpatiškas JAV prezidentas, negalėjome net įsivaizduoti, kad amerikiečiai kada nors išsirinks savo šustauską.
Tačiau ne tai svarbiausia. Žymiai svarbiau, kad pastaruoju metu jau negalima pasikliauti Amerika. Štai Vokietija jau nepasikliauja. Metas apie tai pagalvoti ir mums. Su kuo dabar eisime obuoliauti, kai D.Trampas taip neprognozuojamai elgiasi? Neseniai Briuselyje susitikime su kitų NATO šalių lyderiais jis neįsipareigojo, reikalui esant, besąlygiškai vykdyti 5-ojo straipsnio reikalavimą. Nes Europos didžiosios valstybės nevykdo įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP.
Dar neseniai JAV ragino Europą labiau spausti Rusiją, o dabar viskas tarsi atvirkščiai. Gal dėl to, kad Kremlius padėjo D.Trampui tapti prezidentu, gal su Putino valdoma Rusija buvo neleistinų ryšių, dėl kurių, jeigu jie bus atskleisti, gręsia apkalta. JAV prezidento rankos surištos?
A.Merkel tampa ne vien Vokietijos, bet ir visos Europos lydere (jeigu, žinoma, bus perrinkta Vokietijos kanclere), o mes iki šiol besąlygiškai pasikliaujame didžiąja mūsų gynėja, nors D.Trampo asmenyje ji gali pamiršti buvusių prezidentų įsipareigojimus, užrašytus Vilniuje matomose vietose.
Tad ar ne laikas peržiūrėti užsienio politiką, nes ant dviejų kėdžių ilgai nepasėdėsi – ir A.Merkel, ir D.Trampui vienodai geras nebūsi, visi juk norime, kad mylėtų tik mus.
„Taigi, klausimas, ar Lietuvai tikrai verta ir toliau pasikliauti JAV, iš tiesų tampa nebe retorinis. Galbūt kol kas jį reikėtų formuluoti švelniau: ar Lietuvai tikrai ir toliau verta pasikliauti PIRMIAUSIA JAV. Ypač tai aktualu Europos gynybos iniciatyvų kontekste, kurias, beje, aktyviausiai remia ta pati A.Merkel“ (Marius Laurinavičius: „Ar Lietuva gali pasikliauti D.Trumpo Amerika“; 15min.lt).
Egzistuoja ir kitokia nuomonė. Abejojama ne D.Trumpo vadovaujamos Amerikos ištikimybe Europos Sąjungos NATO partnerių atžvilgiu, o pirmiausia kanclerės A. Merkel vadovaujamos Vokietijos pozicija ir ateityje nevykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP. Ją remia Europos Komisijos prezidentas Žanas-Klodas Junkeris: „Europa neturi pasiduoti Amerikos spaudimui“. Kai kurie politologai tokią poziciją vadina parazitavimu, tūnojimu po stipresniojo sparneliu.
Amerikos prezidentas D.Trampas naujojoje Aljanso būstinėje Evere (atidengiant paminklą NATO 5 straipsniui) kalbėjo: „Ateities NATO turi skirti daug dėmesio kovai su terorizmu ir imigracija, taip pat – grėsmėms iš Rusijos NATO rytiniame ir pietiniame pasienyje“. Jeigu tokie reikalavimai bus įgyvendinti – Baltijos valstybės, Ukraina – gali būti ramios.
Ką kalba A.Merkel? Kad „kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma reikia draugauti ir palaikyti gerą kaimynystę su Rusija ir kitomis valstybėmis“. Vokietija nemato būtinybės pirkti daugiau tankų ir skatinti ginklavimosi varžybas (Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis).
„Trumpui Rusija – grėsmė, kurią reikia atremti, Merkel Rusija – kaimynė, su kuria reikia kaip galima labiau draugauti. Požiūrių skirtumas esminis ir vargiai suderinamas“ (Audrius Bačiulis: „Trumpas įvedinėja tvarką NATO, o ARAS – Nemenčinėje“; lzinios.lt).
Tai ar Lietuvai ir toliau verta pasikliauti JAV? Jeigu klausimas ne retorinis, tai į jį atsakyti šiandien dar labai nelengva. Nepaprastai daug nežinomųjų.
Gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV Kongreso delegacijos nariais, atvykusiais tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolat jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kurios labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai (Prezidentės spaudos tarnyba).
JAV prezidentas daug gali (ir pataisyti, ir pagadinti), bet ne viską. Jeigu jis nesistumdytų ir nesimaivytų, o visas Europos Sąjungos NATO partneres priverstų karinę naštą nešti pagal Aljanso įsipareigojimus, JAV ir artimiausioj ateity reikėtų pasikliauti labiau negu vis dar neaiškios ateities Europa. Amerika yra Amerika, ko nepasakysi apie neameriką. Ji, tikiu, sugebės sutramdyti savo prezidentą, ypač jeigu jis neteisėtais ryšiais susijęs su Putino Rusija.
Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.
Bulgarijos kariuomenė
Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.
Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.
Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.
Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.
Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.
JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
