Prezidentas Gitanas nausėda su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).
NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Briuselyje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pokalbyje aptarti Baltijos ir Juodosios jūrų saugumo ir gynybos klausimai.
Lietuvos Prezidentas atkreipė Turkijos lyderio dėmesį į besikeičiančią geopolitinę situaciją rytiniame Aljanso flange, Rusijos ir Baltarusijos režimų nenuspėjamumą, papildomas grėsmes, kylančias euroatlantinės erdvės saugumui. Rusija veikia tiek Baltijos, tiek Juodosios jūrų regionuose, todėl sąjungininkų tarpusavio koordinavimasis yra būtinas.
„2019 m. pasiektas susitarimas su Turkija lėmė NATO gynybos planų atnaujinimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Tai buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir viso Aljanso saugumą. Dabar turime žengti dar vieną žingsnį ir reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją rytiniame NATO flange. Lietuva pasisako už NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pristatė Turkijos lyderiui Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracijos grėsmę. Prezidentas pabrėžė, kad NATO turi išlikti budri ir pasirengusi reaguoti į įvairius scenarijus.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialų vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje, Didi Khurvaleti miestelyje. Taip pat lankėsi perkeltų asmenų stovykloje Patara Khurvaleti, kur susitiko su vietos bendruomene.
Prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu ES stebėsenos misijos atstovai Lietuvos vadovą informavo apie saugumo ir humanitarinę padėtį, taip pat tai, kaip vadinamosios borderizacijos veiksmai veikia konflikto teritorijose gyvenančių žmonių kasdienį gyvenimą, kokį poveikį turi žmogaus teisių padėčiai regione.
„Susitikęs su vietos žmonių bendruomene, išgirdau jų liudijimus, kaip borderizacija žaloja šių žmonių likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra akivaizdžios”, – po apsilankymo šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje sakė prezidentas.
Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, kurių integracija nepaprastai svarbi siekiant pažangos šalyje.
G. Nausėdos teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančio Abchazijos ir Cchinvalio regiono Pietų Osetijoje okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose.
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas”, – sakė prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu.
Šalies vadovas padėkojo ES stebėsenos misijai už indėlį užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimo kūrimą Sakartvele. Šioje misijoje dirba ir septyni stebėtojai iš Lietuvos.
Penktadienį, antrąją vizito dieną, prezidentas susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vietos lietuvių bendruomene.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.
„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesitikėjo tokio griežto atsako iš Europos Sąjungos. Vakarų reakcija į Baltarusijos veiksmus priverstinai nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske, pasak Lietuvos prezidento, įrodo, kad panašūs Baltarusijos veiksmai ateityje susilauks paties griežčiausio Europos šalių atsako.
„Jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti – jo medaus mėnuo baigėsi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymi, kad ES jau ėmėsi tinkamų veiksmų, kurie sukels skausmingų pasekmių Baltarusijos diktatoriui.
„Aš manau, kad svarbus sprendimas jau padarytas Europos Vadovų Taryboje pirmadienį. Manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai skausmingas. Jis bus dar skausmingesnis, kuomet realiai šios sankcijos įsigalios, tiek ekonominės sankcijos, tiek sąrašų dėl asmenų ir juridinių asmenų papildymas. Taip pat Baltarusijos oro erdvės paskelbimas nesaugia įvyko iš karto. Ir šitam režimui yra dėl ko graužtis pirštus“, – tvirtino šalies vadovas.
Tuo tarpu vertindamas A. Lukašenkos pareiškimus, kad Vakarus užplūs Baltarusijoje nebekontroliuojamų migrantų ir narkotikų banga, G. Nausėda vadina nusikaltėlio žargonu.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
„Tai jau kriminalinio nusikaltėlio žargonas ir tai leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje. Nes jeigu jis tokį rojų kuria, tai visi tie žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka ir bėga toliau“, – kalbėjo prezidentas, kartu pažymėdamas, kad atkreipė ES šalių vadovų dėmesį į Astravo elektrinę, apie kurios saugumo problemas Lietuva primena jau ilgą laiką.
„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir Astravo atominės elektrinės klausimą. Aš šitą labai aiškiai kolegoms ES šalių vadovams sakiau: supraskite, dabar mes turime ir į Astravą pradėti žiūrėti kitaip. Tai, apie ką mes kalbėjome, apie ekologiją, ekonomiką, energetikos rinką, visa tai yra papildomi veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę, kaip šantažo įrankį. Ir šantažo įrankį toli gražu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dar nėra pasiskiepijusi, kadangi to laikinai nedaryti yra rekomendavęs šeimos gydytojas. Tačiau šalies vadovas pabrėžia, kad jo žmona būtinai tai padarys vos gavusi medikų leidimą.
„Labai paprasta priežastis. Diana negali kol kas skiepytis dėl to, kad šeimos gydytojas patarė laikinai to nedaryti. Priežasčių negaliu nurodyti, nes tai yra asmens duomenų ir sveikatos būklės apsauga. Kai tik šeimos gydytoja patars, kad tai galima padaryti, Diana taip ir padarys tą pačią minutę, ji pasitiki visomis vakcinomis ir yra pasirengusi pasiskiepyti“, – penktadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus. G. Nausėda patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.
„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad, konservatorių lyderio G. Landsbergio teigimu, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, jog D. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors Prezidentūra leidžia suprasti, kad nėra nusiteikusi prieš Partnerystės įstatymą, tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė vis dar turi vilties, kad prezidentas Gitanas Nausėda valdančiųjų rengiamą įstatymą vetuos. Politikė mano, kad būtent dėl to, jog į viešumą nutekėjęs valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymo projektas dar nėra galutinis, prezidentas, kalbėdamas apie jį, atsargiai renka žodžius.
„Prezidentas pateikė tam tikrus principus. Kiek aš anksčiau esu mačiusi jo politinius pasisakymus, jis labai nuosekliai to paties laikėsi, sakydamas, kad pritaria partnerystės institutui. Tačiau ir rinkimų kampanijos metu buvo tam tikri pasisakymai, kurie leidžia suprasti, kad prezidentas partnerystės netapatina su šeimos teisiniu santykiu. Ir bent jau iš to kalbėjimo mitingo dalyviams ir Lietuvos šeimoms toks vaizdas susidarytų, kad toks bendras principas buvo išsakytas, jog partnerystei – taip (…), bet buvo išsakytas sąlytis ir su 38 Konstitucijos straipsniu, su šeimos sąvoka“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Nors A. Širinskienė kol kas neskuba prognozuoti, kokia bus prezidento pozicija dėl valdančiųjų rengiamo Partnerystės įstatymo, tačiau teigia, kad galimybė, jog prezidentas šį kontraversiškai visuomenėje vertinamą įstatymą vetuos, – reali.
„Kiekvienas įstatymas gali būti vetuojamas, ypač, kai jis kelia kontraversijas visuomenėje ir kaip jis kuria iš esmės tapačius santuokai arba tapačius šeimai institutus. Tai manau, kad tie nuogąstavimai dėl vetavimo išlieka ir matant tai, ką prezidentas anksčiau yra kalbėjęs. Bet mes turime gerbti jo nuomonę, ir tai yra absoliučiai ne Seimo klausimas, tai prezidento valia, dėl to aš tai atsargiai ir vertinu“, – sakė politikė.
Politikė taip pat teigia, kad valdančiųjų rengiamame projekte apibrėžta partnerystės sąvoka yra, pasak jos, paimta iš 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame apibrėžiama šeimos sąvoka. A. Širinskienės teigimu, vienintelis projekto rengėjų padarytas pokytis, kad buvo išbrauktas žodis „šeima“ ir įrašyta sąvoka „partnerystė“.
„Paimta iš 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarimo šeimos sąvoka, yra išbrauktas žodis „šeima“, įrašytas žodis „partnerystė“, ir tas šeimos santykio turinys yra visas paliktas. O Konstitucinis Teismas dar 2011 metais tame pačiame nutarime labai aiškiai pasakė, kad yra nesvarbu, kokia yra šeimos santykio forma, koks pavadinimas yra, bet yra svarbu, koks šeimos santykio turinys. Ir pagal turinį yra sprendžiama, ar tai yra šeimos santykis, ar nėra“, – sakė A. Širinskienė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad T. V. Raskevičius, konstruodamas tą projektą, labai aiškiai suprato, ką daro. Jis pasiėmė labai aiškiai šeimos santykio turinį, pavadino tai partneryste ir dabar bando įrodinėti, kad nėra žodžio „šeima“ jo įstatyme. (…) Akivaizdu, kad yra kuriamas šeimos santykis“, – pridūrė ji.
Vis tik A. Širinskienė mano, kad prezidentas tai, ar Partnerystės įstatymas skiriasi nuo šeimos sampratos ir santuokos instituto, galės įvertinti tik tada, kai bus įregistruotas galutinis projekto variantas.
„Spėlioti, manau, čia politikai gali, tai yra įdomi ir populiari tema. Tik tiek, kad mes matysime, aš manau, patį projektą, matysime, manau, jo vertinimus ir matysime prezidento poziciją. Bet kuriuo atveju, ką mes bespėliotume, tai yra tik spėlionės, kurių galbūt kartais reikėtų ir mažiau, nes prezidentas tikrai išreikš poziciją, kai pasirašinės Partnerystės įstatymo projektą vienu ar kitu pavidalu“, – sakė ji.
A. Širinskienė taip pat įsitikinusi, kad prezidentui išsakyti aiškią poziciją dėl Partnerystės įstatymo, kol nėra galutinio jo varianto, yra sunku. Todėl politikė įsitikinusi, kad prezidentas, šeštadienį kreipdamasis į šalies gyventojus, apie Partnerystės įstatymą atsargiai pasirinko žodžius ir pasakė būtent tiek, kiek ir norėjo pasakyti.
„Aš manyčiau, kad esamu metu yra labai sunku pasakyti tą aiškesnę poziciją, nes nėra projekto, yra tik kažkokie padriki gabalai, kurie yra nutekėję, kurie nežinia, ar bus projekte, ar ne. (…) Tai, aš manyčiau, kiekvienas politikas paprastai pasako, kiek jis nori pasakyti. Tai, matyt, ir Jo Ekscelencija, matydamas, kad tokia situacija, pasakė tiek, kiek jis norėjo pasakyti, išreikšdamas kartu tame pasisakyme ir paramą šeimoms Lietuvos, kas tikrai yra svarbu ir kas jo veikloje buvo labai nuoseklu“, – sakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė leido suprasti, kad savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą. Patarėjos teigimu, prezidentas, užsimindamas, kad pasinaudos savo galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindu, veikiausiai kalbėjo apie santuokos klausimą. Veto antspaudas
„Sakiau tai per Prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – šeštadienį išplatintame sveikinime teigė G. Nausėda.
Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptars padėtį Lietuvos GGRTC. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptars susidariusią padėtį krizę patiriančiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).
Po garsiai nuaidėjusio Genocido tyrimo centro darbuotojų nepasitenkinimo direktoriaus Ado Jakubausko darbu nutarta, kad dėl jo tolesnio likimo užimame poste apsispręsti turės jį į pareigas 2020 m. birželį paskyręs parlamentas. Antradienį Seimo vadovė kaip tik įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma A. Jakubauską atleisti iš užimamų pareigų. Po kilusių įtampų tarp dalies centro darbuotojų ir LGGRTC vadovybės, parlamento valdyba sudarė Seimo darbo grupę, kuri išanalizavusi situaciją konstatavo, kad A. Jakubauskui taip ir nepavyko užtikrinti sklandaus Genocido tyrimo centro darbo.
Kaip Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikimo metu ketinama aptarti ir prezidento pateikto kandidato į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkus Gedimino Šimkaus svarstymą Seime. G. Šimkaus kandidatūra į LB valdybos pirmininko postą Seimui buvo pristatyta pastarąją savaitę. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen jau anksčiau yra sakiusi, kad parlamentas pozityviai vertina šią prezidento pateiktą kandidatūrą.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.
„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.
„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.
„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.
„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir „NATO 2030“ ateities strategijos rekomendacijas, sakoma Prezidentūros pranešime.
Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų. Jensas Stoltenbergas. EPA-ELTA nuotr.
Pradėtas „NATO 2030“ procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų.
„Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 m. planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento. Lietuva nuosekliai vykdo reikalavimą skirti 20 proc. viso gynybos biudžeto išlaidų įrangai, taip pat aktyviai dalyvauja NATO misijose ir operacijose, tarp jų Irake ir Afganistane.
Šalies vadovas padėkojo NATO sąjungininkėms, dislokavusioms pajėgas Lietuvoje ir užtikrinančioms nenutrūkstamą oro policijos Baltijos valstybėse misiją šiuo sudėtingu laikotarpiu. NATO priešakinių pajėgų bataliono veikla Lietuvoje vykdoma jau ketverius metus.
Per pokalbį padėkota NATO generaliniam sekretoriui už subalansuotą strateginę komunikaciją, kuria pabrėžiamas Aljanso gynybinis budrumas ir pasirengimas atgrasyti grėsmes regione.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis.
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
Antrojo departamento prie KAM ženklas
„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį griežtai pasmerkė ES šalių diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir pareiškė, kad Bendrijos lyderiai per artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą turės nuodugniai įvertinti santykius su Rusija.
„Griežtai smerkiu ES (Lenkijos, Švedijos, Vokietijos) diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Kremliaus brutalumą prieš politinius oponentus. Aišku, kad po ES pasiuntinio vizito mes turėsime per artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuodugniai įvertinti santykius su Rusija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė G. Nausėda.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį, Maskvoje viešint ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, paskelbė, kad išsiunčia iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos neva dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti suimtą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Tokio žingsnio šalis ėmėsi per pirmą oficialų ES diplomatijos vadovo vizitą į Rusiją nuo 2017 m.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas „nėra niekaip pateisinamas“ ir dar labiau kenkia Rusijos santykiams su Europa.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad vidaus politikoje nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, jog yra aktyvus. Tačiau ekspertai teigia, kad to paties apie prezidento apsukas užsienio politikoje nebūtų galima pasakyti. Bent jau pastaruosius metus, kuomet svarbiausia visų šalių problema tapo koronaviruso pandemija. Prezidentūra, gali susidaryti įspūdis, yra dažniau pastebima besisukanti COVID-19, bet ne užsienio politikos formavimo bei įgyvendinimo problemose.
Viena vertus, svarsto ekspertai, natūralu, kad nesant gyvo kontakto, realizuoti užsibrėžimus užsienio politikoje yra ganėtinai sudėtinga, tačiau, kita vertus, tam tikrą G. Nausėdos užsienio politikos nepastebimumą lemia ir šalies vadovo atsargumas, ir staigių judesių vengimas – bruožai, kuriais nepasižymėjo prieš tai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Politologai svarsto, ar prie Lietuvos diplomatijos vairo stojęs ir aktyviai užsienio politikos temomis komunikuojantis Gabrielius Landsbergis viešumoje tik dar labiau nestiprins šio kontrasto ar įvaizdžio, kad G. Nausėdos užsienio politika daugiausiai yra susikoncentravusi į kasdienių problemų sprendimą. Įvertinus tai, kad 2024 m. Lietuvoje vyks tiek parlamento, tiek prezidento rinkimai, galbūt skirtingos apsukos užsienio politikos bare taps ir trinčių tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros priežastimis.
Visgi, pastebi ekspertai, nepaisant aktyvios ir pastebimos G. Landsbergio komunikacijos, kol kas ir jis apčiuopiamais rezultatais pasigirti negali. Buvusio užsienio reikalų ministro ir Lietuvos ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko teigimu, G. Landsbergio deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų jau artimiausiu metu laukia rimti išbandymai.
G. Nausėdos užsienio politikos išskirtinumą temdo ne tik COVID-19: žlugo pirminiai užsibrėžimai
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, esama įvairių priežasčių, kodėl prezidento užsienio politika pastaruosius metus atrodo pakankamai blankiai.
„Galima ieškoti įvairių paaiškinimų, kodėl pastaruosius metus Prezidentūra pasyviau atrodo užsienio politikos srityje. Žinoma, nemažai lemia ir esamos sąlygos: nėra gyvų susitikimų ir vizitų. Tai kas šiuo metu vyksta online, neatsveria gyvo kontakto. Užsienio politikoje jo reikia, nuo gyvo kontakto prasideda didesnis ar mažesnis tarpusavio pasitikėjimas“, – Eltai teigė T. Janeliūnas. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Profesoriaus manymu, valstybių lyderių bendravimą į virtualią erdvę perkėlusi COVID-19 pandemija prezidentui tapo savotišku kliuviniu, užmegzti asmenines pažintys su kitais valstybių lyderiais. Asmeniniai kontaktai, tęsė T. Janeliūnas, yra itin svarbūs konstruktyviam darbui užsienio politikos bare ir konkrečiai ieškant rėmėjų savo stumiamos iniciatyvoms.
TSPMI profesorius atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, šiuo metu dar neleidžia G. Nausėdai kalbėti apie labai matomus nuveiktus darbus užsienio politikoje – tai nerealizuotos idėjos. Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje prezidentas ruošėsi peržiūrėti santykius su Baltarusija. Tapęs šalies vadovu G. Nausėda teigė, kad Lietuvos dialogas su Minsku galėtų tapti vienu iš įrankių pristabdyti dėl Rusijos spaudimo spartėjantį Baltarusijos suvereniteto nykimą.
Tačiau išskirtiniu užsienio politikos akcentu turėjusi tapti iniciatyva žlugo kartu su Baltarusijos prezidento rinkimais, po kurių Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi brutalaus smurto prieš taikiai protestavusią pilietinę visuomenę.
Visgi T. Janeliūnas sutiko, kad G. Nausėda buvo pakankamai aktyvus ir Baltarusijoje prasidėjusios krizės metu. Tačiau, atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, pastaruoju metu šiuo klausimu iniciatyvą perėmė Užsienio reikalų ministerija su G. Landsbergiu priešakyje.
Profesoriaus manymu, prie idėjų, kurių taip ir nepavyko realizuoti, galima priskirti ir G. Nausėdos dar 2019 m. Jungtinių Tautų Asamblėjoje deklaruotus užmojus dėl žaliosios energetikos ir klimato kaitos.
„Šie išsikelti tikslai neatnešė nei matomumo, nei kažkokio pripažinimo, nebuvo aktyvesnio prezidento pasirodymo“, – teigė profesorius.
Prezidentas yra atsargus užsienio politikoje: palygino su D. Grybauskaite
Apibendrindamas G. Nausėdos veiklą užsienio politikos srityje T. Janeliūnas pripažino, kad trūksta ambicingų idėjų, o Prezidentūros darbas – daugiau susikoncentravęs į kasdienių darbų atlikimą.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš neabejoju, kad jam skiriama daug laiko, tačiau jis yra kasdieninis, rutininis. Tam energijos reikia, bet tokia veikla nesukelia daug entuziazmo“, – sakė politologas.
T. Janeliūno teigimu, toks Prezidentūros darbo braižas nebūtinai yra blogai. Užsienio politikoje, pažymi profesorius, ypač svarbu nuoseklumas bei nuspėjamumas.
Kita vertus, tai, kad G. Nausėda užsienio politikoje yra itin atsargus, turi ir savo kainą. Pirmiausia, prezidentas jam priklausančių prerogatyvų lauke yra mažiau pastebimas. Pavyzdžiui, jo pirmtakė prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo atžvilgiu buvo ryškesnė.
Pastaroji, tęsia T. Janeliūnas, pirmosios savo kadencijos pradžioje siekė aktyvumo ir atitinkamai susilaukė nemažai reakcijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
„Anaiptol ne visada tos reakcijos buvo teigiamos. Pavyzdžiui, kokį ažiotažą sukėlė jos sprendimas nesusitikti su Obama Prahoje“, – prisiminė jis. Tuo tarpu G. Nausėda tokio pobūdžio sprendimų vengia.
„Nausėda vengia staigių judesių ir jis nesukelia tokių kritinių vertinimų bei atsiliepimų, ko sulaukdavo D. Grybauskaitė“, – teigė profesorius.
„Grybauskaitė tokių sprendimų nebijojo, ji kalbėjo pakankamai tiesmukai net agresyviai. Dėl to susilaukdavo nemažai kritikos. Nausėda bando to nedaryti. Kita vertus, tai turi savo kainą – tada į tave nelabai kreipia dėmesio ir nelabai aišku, ką tu norėjai padaryti“, – apibendrino T. Janeliūnas.
Prezidentą mato daugiau vidaus politikoje: gali kilti trinčių su G. Landsbergiu
Tuo tarpu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas sako, kad kalbant apie prezidento lyderystę užsienio politikoje reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad G. Nausėda nėra itin pastebimas, tačiau įvertinti ir patį šalies vadovo pasiūlymų turinį. Politologo teigimu, šiuo atžvilgiu galima pasigesti prezidento dedamų akcentų, kaip konkrečias idėjas būtų galima įgyvendinti.
„Aš manau, kad prezidentas yra pareiškęs gerų iniciatyvų, tačiau, svarbu pažymėti, jog svarbios būna tik tos iniciatyvos, kurios tampa realizuotos praktikoje. Pavyzdžiui, Baltarusijos atžvilgiu trijų žingsnių planas yra logiškas, tačiau ar čia buvo kažkoks proveržis? Ar po to, kai buvo paskelbtas planas, sekė veiksmai? Akivaizdu, kad rezultato nebuvo. Galbūt reikėjo daugiau ir su pačiais Europos partneriais kalbėtis ir veiksmus derinti su Lenkija, Švedija ir t.t.“, – svarstė G. Česnakas.
„Negali būti ruošiami planai, apie kuriuos yra tik pakalbama, reikia konkretesnių žingsnių“, – teigė jis.
LKA profesoriaus manymu, prezidentas, ypač pastaruoju metu, daugiau dėmesio skyrė ne užsienio, bet vidaus politikai.
„Prezidentas iš esmės bando apsiriboti vidaus politika. Pirmiausia, pandemijos suvaldymo klausimais. Tačiau pagal kompetencijas tai juk priklauso Vyriausybei. Prezidentas daro iniciatyvas, tariasi su medikais, tačiau galiausiai darbas padaromas ministerijose“, – sako G. Česnakas. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tačiau ir vidaus politikoje, pažymi politologas, G. Nausėda deklaruoja siekinius, kurie yra arba itin abstraktūs – kaip gerovės valstybės idėja – arba tiesiog nesusieti su įgyvendinimu praktikoje.
„Skiepijimo planas turi būti pagrįstas pajėgumais: skiepijimo pajėgumais, kiek yra vakcinų, kaip galima jas transportuoti. Mes visi suprantame, kad gerai, jog būtų galima paskiepyti 70 proc. gyventojų, tačiau strateginiame ir taktiniame lygmenyje turi būti nurodyta, kaip tai bus padaroma“, – teigė G. Česnakas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie G. Landsbergio vadovavimą Lietuvos diplomatijai LKA profesorius pažymėjo, kad bent jau darbo pradžioje konservatorių lyderis tikrai yra aktyvus ir pastebimas. Todėl, svarstė politologas, įvertinus esamas Prezidentūros ir G. Landsbergio darbo tendencijas, galima manyti, jog ateityje Užsienio reikalų ministerija (URM) gali į šoną stumtelti prezidentą. Galbūt, neatmetė tokios galimybės LKA profesorius, tai galėtų ateityje net išprovokuoti trintis tarp URM ir Prezidentūros vadovų.
„Jei Gabrielius Landsbergis ir toliau rodys aktyvumą, kurį dabar galima matyti, trinčių su Prezidentūra galį atsirasti. Galbūt ateityje galime sulaukti net sprendimų dėl susiklosčiusios dinamikos. Tuo labiau, kad situaciją aštrins ir politinis kalendorius: 2024 m. vyks prezidento, parlamento rinkimai“, – teigė G. Česnakas.
Tuo tarpu buvusio užsienio reikalų ministro V. Ušacko nuomone, nepaisant skirtingų asmenybių tipų ar skirtingų siekinių artėjančiuose Seimo ar prezidento rinkimuose, tiek G. Nausėda, tiek G. Landsbergis turėtų vengti tarpusavio trinčių, kurios, ko gero, neleistų tikėtis ir sėkmės jų prerogatyvoje esančioje užsienio politikoje.
„Jų darbo rezultatai ir sėkmė rinkėjų akyse bus apspręsti komandiniu žaidimu. Kaip sakoma: „It takes 2 to tango“, ypač kai tai susiję su Lietuvos užsienio politika ir nacionaliniu saugumu“, – svarstė „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys.
Kol kas G. Landsbergis ryškių rezultatų neparodė
Savo ruožtu T. Janeliūnas mano, kad nepaisant aktyvumo komunikuojant, G. Landsbergis kol kas užsienio politikoje nesugebėjo reikšmingiau pasižymėti.
„Landsbergis nėra naujokas ir jis žino kaip elgtis, ir kaip kalbėti, ir pritraukti dėmesį tarptautinėje auditorijoje. Ir tai tikrai jam sekasi. Aktyvumas ko gero ir yra labiausiai siejamas su tuo. Iš kitos pusės – URM kol kas kažkokių ryškių rezultatų dar nepasiekė. Siekis, kad būtų Rusijai įvestos sankcijos dėl Navalno baigėsi niekuo. Kitaip tariant, kalbėjimas yra vienas dalykas, tačiau reikia labai konkrečių darbų“, – sakė T. Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad panašiai galėtų būti traktuojamas ir konservatorių keltas klausimas dėl būtinybės pasiekti susitarimą dėl Astravo AE energijos nepirkimo.
„Nėra rezultato kol kas, nors ir atrodė, kad tai yra vienas iš pirmųjų Vyriausybės prioritetų“, – sakė T. Janeliūnas.
V. Ušackas: galbūt prezidentas laukia, kol G. Landsbergio kategoriškumas savaime priges
Buvęs užsienio reikalų ministras V. Ušackas taip pat sutiko, kad G. Landsbergio, kaip ministro, atsakingo už Lietuvos užsienio politiką, startas buvo ganėtinai intensyvus. Pasak jo, tai yra suprantama – G. Landsbergiui pirmą kartą suteikta galimybė būti Vyriausybės nariu.
Tačiau, pridūrė diplomatas, tai nebūtinai reiškia, kad užsienio politikos praktiką lydi pasiekimai. „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, deklaracijos ir kategorišką vertybinę liniją akcentuojantys pareikšimai nėra tai, kuo galima užpildyti politikos praktikos turinį.
V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.
„Gabrieliaus Landsbergio ir TS-LKD deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų laukia rimti išbandymai. Iš opozicijos pozicijų buvo lengva reikalauti Astravo AE uždarymo, režimo kaitos Baltarusijoje, daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijos pareigūnų ar oligarchų atžvilgiu. Tuo tarpu pirmieji ES užsienio reikalų ministrų posėdžiai ir rezultatai jau liudija, kad reali vyriausybinė diplomatija yra žymiai labiau kompleksiška ir sudėtinga, nei parlamentinės diplomatijos deklaracijos, demonstracijos ar piketai“, – Eltai sakė V. Ušackas.
Diplomatas svarstė, kad prezidentas, galbūt, jau spėjęs suprasti, jog greitų rezultatų užsienio politikoje sunku pasiekti, laukia kol G. Landsbergio aktyvi ir kartais romantizuota komunikacija sumažės, ir atsiras labiau kompleksiškas politinės realybės vertinimas.
„Gali būti, kad prezidentas matydamas TS-LKD užsienio politikos vairininkų entuziastingą, romantišką ir kai kuriais klausimais kategorišką nusistatymą, tolerantiškai stebi aktyvią komunikaciją, tikėdamasis, kad reali, o kai kada ir karti patirtis derybose Briuselyje dėl bendros ES pozicijos Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos atžvilgiu, šiek tiek prigesins tą kategoriškumą bei įneš pilnesnį, labiau subtilų ir niuansuotą tarptautinių procesų vertinimą, kuris padės profesionaliai formuluoti ir efektyviai įgyvendinti užsienio politiką remiantis visapusiškais nacionaliniais interesais. Netrukus paaiškės, kad solidi ir sėkminga užsienio politika privalo reikšti ne tik vertybinius, bet ir strateginius, ekonominius šalies interesus. Turi būti formuojama ne tik ko mes „norime“, bet ir tai, kas „įmanoma“. Taip savo užsienio politiką konstruoja JAV, Vokietija, Skandinavijos ir kitos šalys. Taip turėtų daryti ir Lietuva“, – sakė V. Ušackas.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius
Šalyje buvo paskelbta sustiprinta priešgaisrinės saugos parengtis: iš atostogų vėl buvo karštligiškai atšaukinėjami tarnybos žmonės, telkiami savanoriai talkininkai, gaisrinės mašinos budėjo užvestais varikliais.
Buvo primygtinai rekomenduojama nepalikti paskleistų popierių ant rašomojo stalo, nebevartoti degiųjų skysčių nei išoriniams, nei vidiniams tikslams, cigaretės užsidegimas buvo prilyginamas sprogdiklio virvutės padegimui, galinčiu užsibaigti didžiuliu „bumt“ su liepsnų prasiveržimu perdžiūvusiame miške.
Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokios mobilizacinės būsenos sąlygomis į Teisingumo ministro postą įžengė Evelina Dobrovolska, prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, mergina su degančiomis akimis.
Kad ir ką sakytų etatiniai optimistai, dauguma šalies gyventojų baiminosi, kad mergina su liepsnojančiomis akimis nepadegtų valstybės…
X
Iš didelio debesio maža lietaus, arba, kitaip tariant, užsitęsusiame ministrų paskyrimo procese prezidentas G. Nausėda galiausiai nusprendė apsimesti katinu Leopoldu, visus kviečiančiu gyventi draugiškai.
– Bailys bailys, Nausėda yra bailys, – pakampėmis šnypštė pelės V.Valentinavičius, R Valatka ir kt.
Savo ruožtu rašytojas Pickus Gruodžio pradžioje parašė poemą „Nausėda pelių neėda“.
Žinia, vienas Konfucijaus pasekėjas jau kadaise tikino, kad nesvarbu tai, kokios spalvos yra katinas, svarbu, kad jis gaudo pelės. Tačiau, kaip atrodo, net Konfucijus užspringtų, neištaręs nė žodžio, jeigu – neduokDie – sužinotų, kad štai jau mūsų laikais humanitarai katinai nebegaudo pelių dėl humanistinių sumetimų.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
X
Greičiau nei per pasaulį keliaujanti epidemija tarp žmonių paplito kvailystės mada, vedama įsitikinimo, kad visi argumentai gali būti skirstomi į: a) konstituciškai pagrįstus argumentus ir b) konstituciškai nepagrįstus argumentas. Toks suskirstymas pirmiausiai užgimė tarp Dobrovolskos rėmėjų, personalinių teisininkų pensininkų, užsilikusių nuo persų laikų, o netrukus kaip kibirkštis perdžiūvusiame miške persimetė į žurnalistų mases, paplito tarp nekritiškų skaitytojų, pasiekdavo net atokiausių kaimų gyventojus. Kvailių pasaulyje toks suskirstymas veikė kaip kompensacinis logikos taisyklių nepaisymo ir kompetencijos trūkumo mechanizmas.
Tačiau teisybės labui reikia pastebėti ir tai, kad dėl masinio kvailumo išplitimo Konstitucija buvo niekuo dėta.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė savo verdiktą dėl Ingridos Šimonytės pasiūlyto kandidatų į ministrus sąrašo. Kaip ir skelbta anksčiau, Prezidentūra paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės kandidatų sąrašo į visas ministerijas netvirtins.
Šalies vadovas atmetė į žemės ūkio ministrus siūlytos Dalios Miniataitės ir į susisiekimo ministrus teikto Kasparo Adomaičio kandidatūras.
„Galiu pasakyti, kad dviejų ministrų – susisiekimo ir žemės ūkio – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministerijų pozicijas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su I. Šimonyte sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jis iš šių kandidatų pasigedo gero sektoriaus, į kurio kuravimą buvo siūlomi, išmanymo.
„Aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo. Dėl tos priežasties tiek Laisvės partijos kandidatas – kalbame apie Susisiekimo ministeriją, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas – kalbame apie Žemės ūkio ministeriją, turėtų pateikti naujus kandidatus artimiausiu metu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jau yra kalbėta apie tai, kas galėtų būti siūloma į K. Adomaičiui žadėtą vietą Susisiekimo ministerijoje.
„Preliminariai žinau galimą Laisvės partijos kandidatūrą, ją turėtų patvirtinti partijos valdymo organai. Jei ši kandidatūra bus pateikta man – pakankamai gerai pažinodamas šį asmenį, manau, kad tai tikrai galėtų būti geras kandidatas portfeliui paimti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas neslėpė, kad I. Šimonytės pateiktame sąraše buvo ir daugiau kandidatų, kurie jam sukėlė abejonių. Tarp tokių jis pirmiausiai įvardino siūlytą kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus. Į šį postą pasiūlytas Arūnas Dulkys.
„Man daugiausiai abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų”, – aiškino prezidentas.
Pasak šaliea vadovo, I. Šimonytė prisiėmė atsakomybę dėl to, kaip seksis sveikatos sektoriuje situaciją suvaldyti A. Dulkiui. Taip pat sutarta, pažymėjo prezidentas, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, A. Dulkio darbas ministro pozicijoje būtų iš naujo svarstomas.
„Tas problemos išmanymas, kurį paliko ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų, ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai“, – sakė A. Nausėda.
Klausimų sukėlė D. Kreivio kandidatūra
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlė ir kitas konservatorių pasiūlytas kandidatas. G. Nausėdai užkliuvo į energetikos ministrus pasiūlytas Dainius Kreivys.
„Ne tiek savo kompetencija arba savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su privačių ir viešų interesų derinimu“, – sakė G. Nausėda. Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
„Ponas Kreivys savo sritį išmano, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to buvęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias prezidentas ir premjeras negali nereaguoti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas informavo gavęs D. Kreivio raštišką įsipareigojimą, kad būtų išvengta net menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo rimtą požiūrį į tas galimas rizikas, aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda: nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja
Prezidentas atmetė kritiką dėl per lėto kandidatų atrankos proceso, nes Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta.
„Mūsų abejonės dėl pirmųjų ministrų ar kandidatų į ministrus, kurie buvo pasirodę Prezidentūroje, buvo pateiktos jau antradienį, likusieji kandidatai, susitikimai su jais užtruko praktiškai tik tris dienas. Norėčiau atkreipti dėmesį tiems, kurie čia įžvelgė tam tikrų abejonių, kad tvirtinimo arba susitikimo turas buvo pernelyg ilgas, šiuo metu Vyriausybės programa dar nėra parengta 100 proc.“, – teigė G. Nausėda.
„Ar mes būtume labiau skubėję ar mažiau skubėję, kol nėra patvirtintos Vyriausybės programos, kuri bus pateikta Seimui svarstyti, nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja ar užtrunka per daug ilgai“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, atrankos procedūra leido nuodugniai susipažinti su kandidatais.
„Išnaudojome optimaliai visą skirtą laiką, kuris mums buvo numatytas, ir tikiuosi, šita atrankos procedūra leido visapusiškai susipažinti su pačiais kandidatais asmeniškai. Galbūt kai kuriais atvejais net paneigti išankstines nuostatas, kurios vienaip ar kitaip susiformuoja, kai matai viešąją erdvę. Kai kurie kandidatai maloniai nustebino“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko aptarti pateiktų kandidatūrų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovui ir paskirtajai premjerei pavyko susitarti dėl to, kad kai kurioms ministerijoms bus ieškoma naujų kandidatų. Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.
V. Valentinavičius: Prezidentūra ir I. Šimonytė skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą
V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.
„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.
„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.
„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.
MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.
„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.
V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.
„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.
M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas
Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.
„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.
Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.
„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.
Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.
„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių“ nesugebėjo „nuimti“.
Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai“, su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.
Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai“, protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių“ interesus, pasitrauks iš Seimo.
Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.
Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys“ užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių“ frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.
Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi – tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė“, aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai“ lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.
„Valstiečiai“ valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai“, atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus“. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams“ teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje.
„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras“, – Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai“, jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.
„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis“, – priminė konservatorius. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai“ turėtų tenkinti.
Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių“ atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.
Jo teigimu „valstiečiai“ galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Bet opoziciniai „valstiečiai“ būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.
Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai“ kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.
Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai“, o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą. Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės“, – piktinosi konservatorius.
Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai“ kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai“ tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai“ ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.
„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė“, – teigė J. Razma.
Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus. Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu… Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas… Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą“, – teigė J. Razma.
„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų“, – pridūrė politikas.
LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija
„Valstiečių“ frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.
Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius“ imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių“ pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.
R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių“ frakcijos kolegų. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti – tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.
„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis“, – Eltai sakė R. Baškienė.
LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti
R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų.
„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį – ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame“, – teigė R. Baškienė.
Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau
Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių“ pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius“ atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.
R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.
„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija… aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame… Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė – suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos – kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis“, – teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai“, perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galiausiai „valstietė“ pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.
„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus – tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus“, – teigė ji.
R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti
Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių“ lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų – abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.
„Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis“, – teigė konservatorius.
„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos“, – apibendrino J. Razma.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune ir linkėdamas išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.
Simboliška, kad prieš 30 metų būtent prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kaune įvyko pirmoji atkurtos kariuomenės savanorių priesaika. Šią dieną prieš 102 metus, 1918 m., Lietuvos ministro pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius”, – sveikinime kariuomenei teigia prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiais metais kariuomenė įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, ir padėkojo jai už reikšmingą indėlį į pandemijos valdymą paremiant valstybės civilines institucijas.
Prezidento – vyriausiojo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado – teigimu, šalies kariuomenė yra moderni, profesionali ir pasirengusi operatyviai spręsti visus iškylančius iššūkius, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sveikina Lietuvos karius, jų šeimas ir bičiulius bei visą mūsų šalies visuomenę Lietuvos kariuomenės dienos proga.
„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis. Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene. Sveikinu visus karius su Lietuvos kariuomenės diena bei dėkoju Jums už prisiimtą atsakomybę, sunkų darbą ir drąsą šioje išskirtinėje tarnystėje”, – sveikindama teigia parlamento vadovė.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją, o ketvirtadienį informavo apie savo iniciatyvą steigti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą.
Politologai, vertindami pastarųjų dienų šalies vadovo iniciatyvas, teigia, kad taip prezidentas ne tik demonstruoja politinį aktyvumą, tačiau ir bando stiprinti savo pozicijas naujai išrinktos valdžios atžvilgiu ir formuoti naujosios Vyriausybės darbotvarkę. Visgi ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad G. Nausėdos vėl suaktualinta gerovės valstybės vizija gali kaip nors ženkliau paveikti būsimos Vyriausybės programą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad žvelgiant į porinkimines prezidento iniciatyvas galima akivaizdžiai pastebėti šalies vadovo suaktyvėjimą ir siekį sustiprinti savo pozicijas naujųjų valdančiųjų atžvilgiu.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikas pristatyti atnaujintą gerovės valstybės viziją yra pasirinktas neatsitiktinai. V. Valentinavičius įsitikinęs, kad G. Nausėda, pateikęs savo gerovės valstybės viziją, bando daryti įtaką ir būsimos Vyriausybės programai.
„Prezidentas bando sukurti vaizdą, kad jis turi grandiozinę viziją ir kad būsimai Vyriausybei geriau į tai atsižvelgti. Bet su tuo yra kelios problemos. Ta vizija yra labai miglota ir labai prieštaringa, lozungo joje yra daugiau negu nuoširdžių įsitikinimų“, – sakė politologas.
„Per spaudos konferenciją prezidentas aiškino, kad mokesčių kelti negalima. Bet į tai, kaip būsimai Vyriausybei nieko nedarant su mokesčiais gauti lėšų geriau finansuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, prezidentas atsakymo neturi“, – šalies vadovą sukritikavo jis.
Paklaustas, ar ši prezidento iniciatyva gali padaryti įtaką Vyriausybės programai, V. Valentinavičius tikina tokią galimybę vertinantis skeptiškai. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidentas tiki, kad galėtų, bet aš tokį tikėjimą vertinu labai skeptiškai. Aš manau, kad Ingrida Šimonytė yra labai savarankiška ir nepriklausoma politikė ir ji, skirtingai nuo prezidento, man atrodo, turi kur kas geresnį supratimą apie svarbiausias problemas, su kuriomis dabar susiduria valstybė. Ji nepriklausoma ir savarankiška, kad gali pati su koalicijos partnerių pagalba sukurti savo strategiją“, – teigė jis.
Tuo tarpu vertindamas prezidento iniciatyvą steigti Sveikatos ekspertų tarybą, politologas teigia, kad tokiu būdu šalies vadovas paprasčiausiai bando reaguoti į svarbiausią šių dienų aktualiją. Visgi V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos idėja pandemijos valdymą perduoti ekspertams ir specialistams nėra nauja. Pasak to, apie tai jau anksčiau yra kalbėjus kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
„Tai nėra prezidento idėja. Prezidentas puikiai žino, kad Vyriausybė kaip tik šį dalyką darys, ir tai atrodo truputį bandymas užbėgti už akių. Bet kokiu atveju, tokios prezidento renkamos tarybos bus daugiau teorinio pobūdžio užsiėmimai, diskusijų klubas. Tokios grupės turės realią galią tik tuomet, kai jas kurs ir įgalios Vyriausybė, nes tai yra vykdomosios valdžios reikalas“, – akcentavo jis.
Buvo galima tikėtis, kad prezidentas po rinkimų sugrįš prie gerovės valstybės sampratos
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat antrina V. Valentinavičiui, teigdamas, kad šalies vadovas savo pastarųjų dienų iniciatyvomis bando pademonstruoti aktyvumą. Jis taip pat mano, kad prezidentas vėl aktualizuodamas gerovės valstybės viziją bando formuoti būsimos Vyriausybės darbotvarkę.
„Galima buvo tikėtis, kad po rinkimų, prasidėjus naujos koalicijos formavimui, prezidentas sugrįš prie gerovės valstybės sampratos, nes buvo ir anksčiau kalbėjęs ir minėjęs, kad ketina su kandidatais į būsimos Vyriausybės ministrus kalbėtis apie tai, kaip stiprinti gerovės valstybę Lietuvoje. Dabar, manau, kad ir matome šia kryptimi daromus žingsnius“, – sakė politologas.
„Prezidentas neabejotinai nori formuoti naujos Vyriausybės darbotvarkę tokiu būdu viešai siūlydamas savo idėjas“, – pridūrė jis.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi R. Vilpišauskas mano, kad didelės įtakos naujosios Vyriausybės programai ši G. Nausėdos iniciatyva neturės.
„Manau, kad tuo iš esmės jo įtaka ir apsiribos – viešu darbotvarkės siūlymu. O jau nuo Vyriausybės ir koalicijos partnerių priklausys, kiek bus atsižvelgta į prezidento idėjas, nes Vyriausybė nėra įpareigota įgyvendinti prezidento siūlymus, ji tik turės sureaguoti ir pagrįsti savo poziciją, kokia ji bebūtų“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Visgi labai sunku įvertinti, kiek šitas prezidento aktyvumas viešai suaktyvinant diskusiją apie gerovės valstybę ir jos svarbiausius elementus paveiks naujos Vyriausybės prioritetus“, – pripažino jis.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
