Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis informavo, kad šalies vadovas atidėjo suplanuotą vizitą į Ukrainą.
Taip pat, sakė A. Bubnelis, Prezidentūroje imamasi papildomų saugumo priemonių – įvertintos galimybės darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas dėl renginių.
„Reaguodamas į situaciją, prezidentas nusprendė atidėti planuotą kelionę į Ukrainą kovo 18-20 dienomis“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sake A. Bubnelis.
Jo teigimu, yra imamasi ir papildomų priemonių.
„Prezidentūroje jau kurį laiką yra taikomos papildomos saugumo priemonės, kurios susijusios su patalpomis, taip pat buvo įvertintos galimybės Prezidentūros darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ir tam yra pasiruošta. Taip pat yra ribojamos darbuotojų kelionės“, – tęsė A. Bubnelis.
Jo teigimu, sulaukus Vyriausybės sprendimo dėl renginių uždraudimo ir įstaigų veiklos organizavimo, Prezidentūra vadovausis nurodymais bei rekomendacijomis.
„Vadovaujantis tomis rekomendacijomis, bus atsižvelgta ir peržiūrėti renginiai, kurie vyks Prezidentūroje, ir jie bus koreguojami arba atidedami“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neigia gandus, kad neva jis pats 2018 m. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas patikrinti savo rinkimų kampanijos bendražygius.
„Aš nesu jokių prašymų teikęs. Pagaliau, kaip aš galėčiau? (…) Tai kelia šypseną, nes 2018 m. vasarą, aš buvau kuklus vyriausiasis ekonomistas banke. O rugsėjo mėnesį aš apskritai darbo neturėjau, buvau kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus (…)“, – teigė jis.
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas nekeičia savo nuomonės ir primena, kad parlamentaro Vytauto Bako pateikta informacija, jog VSD galimai neteisėtai rinko duomenis apie praėjusiais metais prezidento posto siekiančių jo ir Vytauto Ušacko aplinkos žmones jau yra patikrinta teisėsaugos institucijų.
„Aš nesikišu į Seimo veiklą, Seimas yra institucija, kuri geba pati priimti sprendimus. Aš savo poziciją esu išreiškęs. Manau, kad institucijos, kurios turėjo priedermę išsiaiškinti aplinkybes ir pateikė savo vertinimą, disponavo visa informacija, įskaitant ir tą, kuri buvo pateikta visiškai neseniai. Institucijos savo išvadas pateikė. Jeigu atsirastų naujų aplinkybių, galima kalbėti. Bet tų naujų aplinkybių, kaip aš suprantu, neatsirado. O visi kiti tyrimai, bus politinio pobūdžio tyrimai, paskutiniais metais prieš rinkimus, kurie bus susiję su mūsų saugumui nepaprastai svarbia institucija. Siūlau įvertinti visas šitas aplinkybes. Tik tuomet daryti atsakingą ir pamatuotą sprendimą“, – teigė jis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad iš pradžių informaciją, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) galimai 2019 metais rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, palaikė provokacija. Visgi politikas teigia iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasakojimo supratęs, kad tai yra įprasta procedūra, kurią reikia atlikti, siekiant apsaugoti kandidatus į prezidentus nuo galimo kitų šalių poveikio.
„Šiandien ryte, kai apie tai sužinojau, paskaičiau publikaciją, man visa tai pasirodė tam tikra provokacija, nes sunku patikėti būtų, kad taip buvo. Bet kaip suprantu iš jau VSD vadovo pasakojimo, – tai yra procedūra, kurią jie taiko siekdami užkardyti pašalinių šalių įtaką kandidatams. Kad tie žmonės, kurie supa kandidatus, neturėtų kažkokių ryšių“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis.
Visgi „valstiečių“ lyderis teigia nesuprantantis, kodėl tarp VSD tikrintų asmenų atsidūrė diplomatas V. Ušackas. Pasak R. Karbauskio, tai yra nesuprantama todėl, kad diplomatas nebuvo kandidatas prezidento rinkimuose.
„Man liko vienas klausimas, į kurį atsakymo nėra duota: o kuo šioje situacijoje yra dėtas V. Ušackas? Jis nei kandidatas buvo, nei buvo kažkokioje kampanijoje, o jo pavardė paminėta. Aš nelabai suprantu, kuriame kontekste jis yra“, – sakė R. Karbauskis, teigdamas, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti.
„Jis buvo vidiniuose konservatorių rinkimuose, jis kandidatas (prezidento rinkimuose – ELTA) nebuvo, bet apie jį buvo rinkta informacija. Tai čia gal VSD nežino, kad buvo rinkti duomenys, gal čia buvo kažkas nesankcionuotai daroma?“, – svarstė jis, akcentuodamas, kad pačiam VSD priekaištų neturi. Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pati institucija veikia teisingai, teisėtai“, – patikino politikas.
Visgi R. Karbauskis teigia, kad VSD turėtų atsakyti į visus klausimus, kad visuomenei neliktų abejonių dėl institucijos skaidrumo.
„Netgi jeigu tyrimas buvo atliekamas pačiais geriausiais tikslais, siekiant apsaugoti valstybę, kandidatus ir t.t., bet kokiu atveju, reikia atsakyti į visus klausimus, kad niekam nekiltų jokių abejonių, nes iš tikrųjų nesinori, kad kažkas suabejotų mūsų tarnybų skaidrumu“, – savo nuomonę išsakė R. Karbauskis.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nesuprantamas konservatorių lyderių noras matyti Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepriklausančią Ingridą Šimonytę vedančią partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
Socialdemokratė skeptiškai vertina ir „valstiečių“ siekį pirmu numeriu sąraše įrašyti nepartinį premjerą Saulių Skvernelį. Pasak jos, tai rodo partijų pirmininkų – Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio – silpnumą, neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį ir į sudėtingą moterų padėtį Lietuvoje. Buvusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė teigia, kad valdantieji ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis vyrų ir moterų lygybės klausimo ne tik nemato kaip prioritetinio, bet apskritai „vis dar gyvena šiaudinės pastogės laikais“. To pavyzdys, pasak politikės, – atkaklus valdančiųjų priešinimasis priimti Stambulo konvenciją.
Europarlamentarė taip pat tikina, kad mažai tikėtina, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratai sudarytų koaliciją su konservatoriais. Politikė akcentuoja, kad kol kas Lietuvos gyvenime nieko tokio neįvyko, kad reikėtų griauti esančią skirtį tarp kairės ir dešinės ideologijos.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidento rinkimus atėjo su gerovės valstybės vizija. Sekdami prezidento retoriką apie gerovės valstybę pradėjo kalbėti vis daugiau politikų. Kaip manote, ar įsibėgėjus prezidento Gitano Nausėdos kadencijai galima teigti, kad pagaliau matomas teigiamas poslinkis šioje srityje?
Aš, kaip socialdemokratė, visada palaikiau ir palaikysiu tuos politikus, kurie nuoširdžiai tiki, kad mūsų valstybei, mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms būtina gerovės valstybė. Būtina ta valstybė, kurioje galima gyventi, kurti šeimas, gimdyti vaikus, kurioje tu gali jaustis laisvas, kurioje yra didelis tolerancijos lygis, kurioje tau nereikia emigruoti iš šalies, nes negali išgyventi su minimaliu atlyginimu. Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš tikrųjų sveikinu prezidentą ir labai norėčiau, kad tai netaptų tik tuo vienu iš rinkimų šūkių, su kuriuo jis ėjo į rinkimus ir dėl ko žmonės balsavo. (…) Dabar tik reikia padaryti taip, kad tai taptų realybe ir tikrove. Ar tai bus lengva? Jokiu būdu.
Ar jau matote prezidento daromus tam tikrus žingsnius šioje srityje?
Tam tikri žingsneliai yra, tam tikras siūlymas vienų ar kitų sprendimų yra, bet jūs pastebėjote, kaip sunkiai tai skinasi kelią? Kažkodėl „valstiečiai“, save vadinantys valdančiąja centro kaire, nepalaiko prezidento siekio, norų dėl realių veiksmų, kurie keistų į gerąją pusę mūsų žmonių gyvenimą. Aš manau, kad pasipriešinimas yra ir bus didžiulis, nes per žema mūsų politikų kultūra, kad jie suprastų, jog vardan tam tikrų tikslų, kurie yra būtini, mes turime visi susijungti, susivienyti, o ne visą laiką kritikuoti, kas yra geresnis ir t. t.
Mūsų, socialdemokratų, partija visą laiką palaikys prezidentą jo siekyje kurti gerovės valstybę, pradedant pačia mokesčių sistema. Bet gerovės valstybė iš tikrųjų nėra vien tik vaiko pinigai ar tinkamos pensijos ir pakankami atlyginimai. Yra labai daug kitų svarbių dalykų: kaip tu pats jautiesi, kaip jaunas žmogus gali realizuoti save. Kaip pas mus veikia švietimo sistema, kaip yra prieinama sveikatos priežiūra. Kaip tu jautiesi laisvas kitaip mąstydamas, kitaip atrodydamas, koks yra tolerancijos lygis mūsų valstybėje. Tai yra labai svarbūs dalykai.
O kokiose srityse matote vis dar egzistuojančių „blogovės valstybės“ pavyzdžių?
Yra iš tikrųjų labai daug sričių. Pavyzdžiui, švietimo sritis, atrodo, jau tokia atsibodusi, nuvalkiota tema, bet aš visą laiką galvoju, kodėl iki šiol mūsų valstybėje vieni vaikai turi kokybiško švietimo galimybes, o kiti – ne, nes jų tėvai neturi pakankamai pinigų. Didžiosios dalies tokių vaikų tėvai tikrai negali leisti jų į privačias mokyklas, negali papildomai samdyti korepetitorių, kad jie pasirengtų tinkamai egzaminams.
Arba, pavyzdžiui, tas mokyklų skirstymas – vienos mokyklos prestižinės, kitos – ne. Bet visur gyvena tie patys mūsų, Lietuvos valstybės, vaikai, vadinasi, diskriminacinis požiūris į juos yra jau nuo mažų dienų. Tai yra be galo blogai, taip būti jokiu būdu negali. Tai yra tokia sritis, apie kurią mes visą laiką kalbame: turėsime visokių susitarimų, padarysime mokytoją prestižine profesija, bet šioje srityje tikrai nieko nepadaryta.
Pakalbėkime apie galimas koalicijas. Kaip manote, ar tikėtinas scenarijus, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratai galėtų sudaryti vaivorykštinę koaliciją?
Tiesą pasakius, aš per ilgai esu politikoje ir šiuo atveju nebursiu iš kavos tirščių. Pirmiausiai mes turime rimtai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes esame rimta parlamentinė, didžiausia Lietuvoje partija, todėl turime rimtai dirbti, kad rinkimų rezultatas būtų geras, kad laimėtume rinkimus, kad mūsų žmonės, mūsų rinkėjai duotų tą pasitikėjimo mandatą ir suteiktų galimybę formuoti daugumą. Su kuo mes būsime valdančiojoje daugumoje, priklausys nuo to, koks bus Seimas, kuo žmonės pasitikės, ką jie išrinks. O derybos neišvengiamai bus su kitomis politinėmis partijomis dėl daugumos, tačiau mes, socialdemokratai, matysime, kaip sutampa mūsų požiūriai į vienus ir kitus dalykus, ir turėsime tam tikras raudonas linijas, kurių peržengti negalime. Todė, aš manau, kad dar šiek tiek per anksti sudarinėti koalicijas. Tiesiog palaukime rinkimų ir tada matysime, kaip mums seksis.
Ar svarstytumėte galimybę sudaryti koaliciją su konservatoriais?
Pirmiausiai konservatoriai turi laimėti rinkimus. Daug kas jiems pranašauja, kad jie pasirodys gerai, bet gyvenimas parodys. Man atrodo be galo keista ir nesuprantama, kai parlamentinių partijų lyderiai nesiruošia vesti į rinkimus savo partijos žmonių. Aš nesuprantu, kaip tai gali būti. (…) Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu tu esi partijos lyderis, turi suburti, uždegti žmones, įtikinti rinkėjus, kad esi partijos lyderis, vedi į rinkimus, prašai duoti pasitikėjimo mandatą, nes dirbsite taip, kad tas pasitikėjimas išliktų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl rimtos partijos turi samdyti kažkokius rinkimų „vestuvių generolus“. Čia nesuvokiami dalykai yra: S. Skvernelis – ne partijos narys, I. Šimonytė – ne partijos narė, tačiau kažkodėl jie ves partijų sąrašus. Taip neturi būti. Tai rodo tų lyderių silpnumą, neužtikrintumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Todėl labai natūralus klausimas, ar jie gali būti partijos lyderiai. Aš tokių dalykų nepateisinu, man jie yra negražūs ir nesąžiningi. Mano įsitikinimu, partijos lyderis turi vesti savo partiją į rinkimus.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kitas dalykas, politine prasme man atrodo pigu, kad iki šiol tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis nelinkę atsakyti, ar jie, būdami nepartiniai, ves partiją į rinkimus ar neves. Toks „laužymasis“ man atrodo labai nesolidus. Visi žino, kad, matyt, ves, viskas bus gerai, bet dar pasilaužykime, pasibranginkime. Jie kažkodėl nestoja į tą partiją. Netiki ta partija? Kaip jie gali vesti partiją netikėdami partija. Galbūt dėl to, kad žurnalistai vis klaustų, ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą, ar Saulius Skvernelis ves sąrašą, nes, matyt, kitaip neįdomūs. (…) Mes turime savo partijos lyderį.
Mes, socialdemokratai, išrinkome Gintautą Palucką visuotiniuose rinkimuose, ir mūsų partijos lyderis nebijo, atsakomybės nesikrato ir ves mūsų partiją į rinkimus, kas jam ir priklauso.
Bet visgi norėčiau grįžti prie klausimo, ar neatmetate konservatorių kaip galimų koalicijos partnerių?
Tai turi būti vertybinis klausimas, ir tai visiškai natūralu mūsų gana jaunai demokratijai kaip valstybei. Trisdešimt metų demokratinės valstybės raidoje yra labai mažai, trisdešimt metų žmogaus gyvenime – labai daug. Todėl vargu ar esant dar tokiai pakankamai jaunai demokratijai mes turime padaryti taip, kad dvi didžiosios, įtakingiausios partijos susivienytų tam, kad nebebūtų dešinės ir kairės skirtumo. Nemanyčiau, kad kažkas Lietuvoje atsitiko, jog taip turėtų būti.
Lietuvai gresia žymus europinės sanglaudos paramos apkarpymas – kone trečdaliu. Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas dar lieka neaišku, kiek. Kaip regite situaciją?
Dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto 2020-2027 metų situacija kol kas yra iš tikrųjų sudėtinga, nes Europos Parlamentas yra išsakęs savo prioritetus ir derybines pozicijas, kad Europos Sąjungos biudžetas neturėtų sumažėti, nors Didžioji Britanija, kaip viena iš donorių, išėjo iš ES, mes turime tam padidinti valstybių narių įnašus. Lietuva, beje, tam pritaria, tačiau yra šalys donorės, kurių įnašai didžiausi ir kurios nesutinka – Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija laikosi įvairių nuomonių. Mes, Europos Parlamentas, esame pasakę, kad nesutinkame su tuo siūlymu, kurį gruodžio mėnesį pateikė pirmininkaujanti Suomija, kur šalių narių įnašai būtų tik 1,07 procento. Mes siūlėme 1,3 proc., Europos Komisija – 1,1 proc. Gal čia atrodo skaičių žaismas, bet už to slypi milijardai, kurie būtų investuoti į valstybės nares, o tarp jų ir Lietuvą.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naujus siūlymus, kad šiek tiek būtų padidintas narių įnašas iki 1,074 proc., tai būtų apie 7,5 milijardo eurų. Jeigu tai būtų Lietuvai skirta suma, tai viskas būtų gerai, bet jeigu galvojama apie tai, kad ji būtų išsklaidyta 27 valstybėms, tai, žinoma, yra lašas jūroje ir tai, be abejo, netenkina.
Dėl didesnės paramos toms valstybėms, iš kurių daug žmonių emigravo, tai yra naujas pono Michelio siūlymas. Manau, šitą siūlymą mes labai rimtai apsvarstysime ir Lietuvai nauda iš to, be abejo, būtų. Matysime, koks bus sutarimas su kitomis šalimis. (…) Vis tik reikia labai apgalvotai naudoti tas lėšas, kad nebūtų jo iššvaistymo, kad nebūtų jo netinkamo naudojimo.
Lyčių padėtį matuojamame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau nei pernai, o pagal ministrių procentą užimame paskutinę vietą. Ką reikėtų daryti, kad po 2020 metų Seime ir Vyriausybėje moterų būtų daugiau? Ar tai matote kaip problemą?
Galėtų būti trumpas atsakymas – balsuoti už socialdemokratus, kur lyčių lygybės klausimas visą laiką buvo vienas prioritetinių. Tiesą pasakius, man gėda už dabartinę valdančiąją daugumą, kuri neva dedasi, kad yra centro kairės dauguma, bet kairiajai politikai visada yra būdingas lyčių lygybės klausimas. Tai yra prioritetas, kad ir vyrai, ir moterys gali lygiaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, gauti ne mažesnį atlyginimą, po to – pensijas, dalyvauti sprendimų priėmime, užimti vieną ar kitą poziciją. Tai mums absoliučiai suprantamas, normalus dalykas. Tuo metu dabartiniai valdantieji ir, turiu pasakyti atvirai, „valstiečių žaliųjų“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šito tikrai nesupranta. Jis gyvena tarsi šiaudinės pastogės laikais, o yra XXI a. Ir kuomet Lietuva neturėjo nė vienos moters ministrės, buvo didžiulė gėda. (…) Turi pasikeisti požiūris, turi pasikeisti stereotipai.
Porą dalykų paminėsiu, kurie pastaruoju metu Lietuvoje buvo viešoje erdvėje ir mane, atvirai pasakysiu, tiesiog pritrenkė. Kai įsidarbino premjero žmona (…), Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Karbauskis pasakė, kad ji įsidarbino todėl, kad nori padėti išlaikyti šeimą. Pasirodo, šeima neišgyvena iš premjero atlyginimo, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pasirodo, moters įsidarbinimo motyvacija, pasak jo, gali būti tik tokia, kad išlaikytų šeimą. Požiūris XXI a. Europos Sąjungos valstybės valdančiosios partijos lyderio. Vadinasi, moteris šiaip sėdėtų namuose, bet valgyt nėra ko, todėl išeina dirbti. O kad moteris išsilavinusi, kad moteris nori save realizuoti, kad moteris turi patirtį ir gali normaliai dirbti tam, kad įtvirtintų save ir jaustųsi šalia savo vyro kaip lygiavertė partnerė, šitas kažkaip išplaukia, tarytum būtų nesuprantama.
Mane taip pat labai nustebino jauno žmogaus, policijos pareigūno, požiūris, kai buvo išžaginta mergina viename naktinių klubų. Kai policijos pareigūnas viešai pareiškė, kad nėra čia ko kabinėtis, skeryčiotis ar dar kažką daryti. Įsivaizduokite, pareigūnas, jaunas žmogus, jaunas vaikinas apkaltino auką. Matote, koks stereotipas ir koks požiūris, kiek daug dar reikia mums kalbėti, diskutuoti, rodyti gerosios patirties pavyzdžius, netylėti.
Esame viena iš nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Kaip manote, kokios to priežastys?
Tos pačios, kaip ką tik sakiau. Nes vėlgi tas pats dabartinis valdančiosios partijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) pasakė, kad Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvencijos nereikia, nes mes ir taip gerai kovojame su smurtu prieš moteris, kad ši konvencija yra skirta toms valstybėms, kurios neturi kitų svertų, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir prieš moteris. Dėl to, kol bus ši valdančioji dauguma, konvencija nebus ratifikuojama. Tą patį sakė ir premjeras.
Konservatyvesnių nuostatų šalininkai kritikuoja Stambulo konvenciją, teigdami, kad ratifikuodama konvenciją valstybė įsipareigoja kovoti su lyčių stereotipais. Tai, pasak jų, praktikoje reikštų, kad asmens lytinė tapatybė nebebūtų siejama su prigimtimi, o tik su jos pasirinkimu. Kaip vertinate šią susitarimui išsakytą kritiką?
Kada nenori nieko daryti, tai surasi šimtą priežasčių. Nieko bendro neturi ši konvencija su jūsų sakomais dalykais. Tai yra konvencija, skirta kovai su smurtu, su prevencija, su pagalba aukoms, su informavimu ir t. t. Tai yra visa apimantis dokumentas, kurio tikslas – kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ar tai būtų moteris, ar tai būtų vaikas, ar tai būtų vyras – bet koks asmuo. Smurtauti prieš žmogų apskritai negalima, kad ir kokia būtų jo lytinė tapatybė, kuo jis įsivaizduotų esąs, niekas neturi teisės smurtauti, jo skriausti, mušti, tyčiotis… Juk net tokia katalikiška valstybė kaip Lenkija ratifikavo šią konvenciją ir nemato čia jokių problemų.
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner siūlo, kad metus priežiūros atostogos būtų apmokamos moterims, o metus – vyrams. Pasak politikės, tai galėtų išspręsti Europoje susidariusią situaciją, kad moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą ir jos praleidžia daug daugiau laiko augindamos vaikus. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
Aš labai gerai pažįstu Eveliną Regner, mes esame kolegės, daug metų dirbame kartu Europos Parlamente, dabar ji – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Praėjusią kadenciją man teko vadovauti šiam komitetui. Aš noriu pasakyti, kad Evelina, matyt, kai lankėsi Lietuvoje ir davė šitą interviu, griežtai, galbūt daugiau teoriškai, pasisakė, galbūt daugiau norėjo sukelti mūsų diskusijas, kas, aš manau, jai ir pavyko. (…)
Mes dar praėjusios kadencijos metu priėmėme direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti šią direktyvą, dabar ją per keletą metų perkelsime į Lietuvos teisę. Tikslas buvo, kad ir tėčiai, ir mamos dalintųsi vaiko priežiūra. (…) Direktyva numato, kad vaiko priežiūrai mama ir tėtis gauna mažiausiai po 4 mėnesius kiekvienas. Iš jų 2 mėnesiai yra neperleidžiami. Šias atostogas galima paimti iki vaikui sukaks 8 metai. T.y. jei tėvas nenorės imti atostogų, mama galės paimti iki 6 mėn. Čia minimalūs dydžiai, valstybės narės gali juos didinti. Niekas nesiūlo Lietuvai metus suteikti mamai ir metus – tėčiui. Reikės apsispręsti tik dėl tų dviejų neperleidžiamų mėnesių.
Lietuvai dar viena aktuali problema – didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, Lietuvai darosi vis aktualesnė girtų gimdyvių problema, visai neseniai girta moteris Vilniuje pagimdė naujagimį. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra, kaip manote, ar šių priemonių užtenka, kad situacija Lietuvoje imtų gerėti?
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai yra labai skaudi tema. Kalbant apie paskutinę gimdyvę, pasirodo, ji yra ir pareigūnė. Tai sunkiai suvokiami dalykai. Matyt, reikia labai daug kalbėti ir šviesti, suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, kurios mes neturime pakankamai. Aš manau, kad tai labai didelė problema. Pagalbą ir paramą, aš turiu omenyje, ne vaiko pinigus. Aš turiu omenyje, kad specialistai turėtų lankytis ir padėti. (…) Mums labai trūksta tiesioginių, medicininių, psichologinių paslaugų jaunoms šeimoms, susiduriančioms su tam tikra įtampa. Tai yra skaudūs dalykai, ir kol kas aš to recepto neturiu.
Probleminėse šeimose užaugusių asmenų šeimos neretai taip pat patenka į socialinės rizikos grupę. Kitaip tariant, vaikai, gimę socialinės rizikos šeimose, automatiškai patenka į prastesnes startines pozicijas. Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad būtų geriau užtikrinamos vaikų lygios galimybės?
Yra labai didelė nelygių galimybių ir skurdo problema. Turbūt net nepatikėsite, kad apie 20 mln. vaikų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse, turtingoje bendrijoje, skursta. Mes Europos Parlamente jau balsavome už tai ir priėmėme sprendimą, kad reikalinga suvienyti pajėgumus, kad ateitų europiniai fondai ir lėšos, kad būtų europinė vaiko garantija, kad būtų suvienytos nacionalinio biudžeto lėšos, ir mes visi kartu galėtume kovoti su vaikų skurdu ir už vaikų lygias galimybes. Labai svarbu, kad mūsų vaikai, nepriklausomai nuo šeimos, galėtų mokytis ir turėtų kokybišką priėjimą prie švietimo, (…) kad turėtų kokybišką sveikatos priežiūrą, kad jų būstas, maistas būtų tinkamas, – į tai reikia investuoti nuo mažų dienų, nes skurdas gimdo skurdą. Ir tai labai sunkus ir ilgalaikis darbas.
O kaip vertinate socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio veiklą kovojant su jau minėtomis socialinėmis problemomis?
Aš linkiu ministrui Linui Kukuraičiui sėkmės, nes pati dirbau (socialinės apsaugos ir darbo. – ELTA) ministre aštuonerius metus ir sakyčiau, kad tai viena sunkiausių ministerijų ir sričių. Nes problemų begalės, ir ne visas jas iš karto galima išspręsti. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris dirba toje srityje, nori, kad kuo geriau sektųsi. Galbūt ne viskas visada pasiseka, nes reikia labai rimtai kovoti, norint išmušti tas investicijas į socialinę sritį, juk visą laiką atsiras kitų prioritetinių sričių. Taip jau Lietuvoje yra, kad daug labiau norima investuoti į betoną, o ne žmones. O į žmones investuoti sudėtingiau, nes lėšos turi juos pasiekti. Linkėdama ministrui Kukuraičiui sėkmės tikrai galvoju, kad žmogus stengiasi, gal ne viską pavyko padaryti, ne visą laiką gavo palaikymą iš valdančiosios daugumos. Nežinau nė vieno ministro, dirbusio šioje srityje, kuris norėtų, kad būtų blogiau. Tik vieniems gal geriau pasisekdavo, nes čia yra kasdienė kova.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais, pirmadienį situaciją šalyje aptarė su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininku Gediminu Kirkilu.
Kaip teigė G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis, šalia prezidento iniciatyvų ir socialinių klausimų šalies vadovas su G. Kirkilu aptarė ir „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. LSDDP pirmininkas patvirtino, kad pastaruosius pokyčius numatantį projektą perdavė šalies vadovui.
P. Mačiulio teigimu, diskusijos šiuo klausimu gali vykti, tačiau realūs pokyčiai neturėtų paliesti rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Iki rinkimų liko bemaž septyni su puse mėnesio – iki tada, kada prezidentas pasirašys ir bus paskelbta rinkimų data – gal pusantro mėnesio. Akivaizdu, kad laiko, kalbant apie artimiausius rinkimus (galimybių. – ELTA), keisti įstatymus nėra, bet diskutuoti apie tai tikrai galima, ir šiandien prezidentas su Gediminu Kirkilu apie tai trumpai diskutavo“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.
LSDDP atstovai siūlo parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal „socialdarbiečių“ sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams. Jei šie siūlomi pokyčiai būtų realizuoti, nuo 2024 m. politinės partijos kiekvienoje iš šių apygardų keltų savo sąrašą.
P. Mačiulio teigimu, prezidento susitikimo su G. Kirkilu metu buvo aptartos ir prezidento iniciatyvos Seime priimamiems įstatymams bei galimybės įteisinti papildomą laisvą dieną vieną vaiką auginantiems tėvams.
„Prezidentas su Gediminu Kirkilu kalbėjo apie Seimo Europos reikalų komiteto planus, buvo aptartos prezidento iniciatyvos: tiek viešųjų pirkimų tobulinime, tiek civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimuose, kuriuos pateikė prezidentas. Taip pat diskutuota apie papildomas laisvas dienas vieną vaiką auginantiems tėvams. Kartu kalbėta ir apie pasiruošimą Seimo rinkimams, kalbėta ir apie tai, kaip mažinti socialinę atskirtį, diskutuota ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – susitikimo temas atskleidė P. Mačiulis.
ELTA primena, kad prezidentas prieš susitikimą su valdančiųjų „soclialdarbiečių“ pirmininku susitiko su opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen. Roberto Dačkaus (LR kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybose dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos Lietuva turi sąjungininkų.
„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė Europos Komisija (EK) – 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Šiandien ir (Suomijos pasiūlytas – ELTA) 1,07 proc. nuo BNP kai kuriems mokėtojams atrodo pakankamai ambicingas dydis, kuriam jos dar nėra visiškai pasirengusios“, – pridūrė prezidentas.
Paklaustas, kokie yra šansai pasiekti susitarimą šiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis sakė nenorįs to vertinti.
„Tikrai žinau, kad bus labai intensyvus darbas dvišaliu formatu, bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai vienodai liečia visus“, – sakė prezidentas.
Su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen anksčiau ketvirtadienį jis sakė aptaręs probleminius biudžeto punktus.
„Tai yra pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos persiskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba, kitaip pasakius, gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet (…) 71 ar 72 eurai žmogui per metus tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad, nors žemdirbių reikalavimai dėl didesnių tiesioginių išmokų yra pagrįsti, jie, pasak G. Nausėdos, atsimuša į lubas, formuojamas nepakankamai didelio biudžeto.
„Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. Buvau susitikęs su mūsų žemdirbių organizacijomis, kurios čia mitinguoja, manau, kad reikalavimai sulyginti (…) tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiški. Kaip matote, mūsų argumentai, kad ir kokie logiški ir pagrįsti būtų, atsimuša į vadinamąsias lubas, kurias suformuoja nepakankamai didelis biudžeto pyragas, kuris yra formuojamas“, – tikino prezidentas.
G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.
Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Panašu, „Sąjūdžio prieš Astravo AE” steigiamojo susirinkimo išvakarėse Lietuvos Prezidentas supainiojo pilietines iniciatyvas su valdžios iniciatyvomis. Jis teigė, kad vasario pradžioje įsikūrusio naujojo visuomeninio judėjimo tikslai „yra sveikintini“, bet „pilietinės pastangos turėtų būti nukreiptos konstruktyvesne linkme“, t.y. didinti spaudimą Baltarusijai europiniu formatu.
Bet juk vienu iš šio visuomeninio Sąjūdžio tikslų ir yra spaudimas valdžiai, kad ji nemiegotų europiniame ir NATO formatuose. Kitas tikslas – ieškoti visuomeninių sąjungininkų ES valstybėse, visų pirma Latvijoje ir Estijoje.
Užuot pasidžiaugęs atsiradusiais visuomeniniais sąjungininkais Prezidentas pavirkavo:
„Tikrai gaila, kad visos šitos pastangos, visi sąjūdžiai neprasidėjo aštuoneriais-devyneriais metais anksčiau ir jei tai būtų buvę, aš esu įsitikinęs, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės tiesiog nebūtų buvę. Būtų sutaupytos plytos ir statybinės medžiagos“, – interviu „DELFI Dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Iš tiesų, kaip būtų buvę puiku, jei būsimasis Prezidentas anuo metu būtų įkūręs Sąjūdį prieš Astravo AE statybą.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
Ar ne todėl tokia keista yra Prezidento pozicija, kad Sąjūdį iniciavo keli TS-LKD, išdrįsusios rinkimuose išstatyti savo kandidatę į Prezidento postą, nariai?
Norisi tikėti, kad Prezidentas pakils aukščiau asmeniškumų valstybiniuose reikaluose ir tampriai bendradarbiaus su „Sąjūdžiu prieš Astravo AE”.
Štai TS-LKD narys Arvydas Anušauskas šiandien FB atkreipia dėmesį, kad Sąjūdžiui prieš Astravą besiburiant socialdemokratai vakar sutelkė savo ekspertų žiedą „už Astravo elektros importą vardan saugumo”. Mat būtent tokios jų iki skausmo pažįstamų „ekspertų diskusijų” išvados. Diskusijose dalyvavo Europarlamento narys J. Olekas, buvęs Europos komisaras V. P. Andriukaitis, buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis, buvęs energetikos ministras L. Ašmontas ir kt.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Visa socialdemokratinė kompanija savo laiku nubraukusi elektros energijos gamybos Lietuvoje perpektyvas dabar virkauja, kad „šiuo metu Lietuvos vartotojai, ypač pramonė, moka per didelę kainą už elektros energiją, kuri yra didesnė už Skandinavijos rinkoje esamą” (tai ar neveikia elektros energijos birža ir matyt net povandeninio kabelio nereikėjo su Švedija? – A.A.).
Man šiaip kyla klausimas, rašo A. Anušauskas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ar ši socdemų „sinchronizacija” su Astravo AE yra atsitiktinė iš rinkiminių išskaičiavimų ar kažkaip kitaip? Juk už Lietuvos politkos nepirkti nesaugios Astravo AE elektros, yra ne tik Seimo priimtos strategijos, rezoliucijos ir įstatymai, bet ir Lietuvos nuoseklumas bendraujant su ES institucijomis šiuo klausimu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Aktorei Viktorijai Kuodytei įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda asmeniškai susitiko su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate aktore Viktorija Kuodyte ir įteikė premiją.
Mėlynojoje Prezidentūros salėje V. Kuodytei buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Įteikdamas premiją prezidentas V. Kuodytei palinkėjo didelės sėkmės, užsispyrimo ir tikėjimo savimi.
„Tikrai dar laukia turbūt ne viena ateityje“, – įteikdamas Nacionalinę kultūros ir meno premiją teigė G. Nausėda.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis informavo, kad G. Nausėda su V. Kuodyte po ceremonijos vykusio pokalbio metu daugiausiai kalbėjo apie teatrą.
„Turėjo pusvalandžio labai įdomų turiningą pokalbį prie kavos ir arbatos puodelių. Pokalbis sukosi visą laiką faktiškai apie teatrą. Prezidentas su laureate apsikeitė nuomonėmis apie aktyviai šiuo metu dirbančius režisierius. Apie tai, kurie, jų nuomone, yra perspektyvūs, apie tai, kurių, jų nuomone, įdomiausi darbai“, – sakė A. Bubnelis.
Prezidento atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad V. Kuodytė šalies vadovui įteikė dovaną – kompaktinį diską su savo tėčio ir Jono Girijoto įdainuotais kūriniais.
A. Bubnelio teigimu, susitikimo metu buvo sutarta ir tai, kad artimiausiu metu galėtų įvykti prezidento ir neseniai įkurtos teatro gildijos susitikimas.
„Taip pat laureatė papasakojo apie visai neseniai įkurtą teatro gildiją ir buvo sutarta, kad artimiausiu metu galėtų įvykti toks susitikimas, savotiška teatro darbuotojų profsąjunga galėtų su prezidentu susitikti ir aptarti jiems aktualius klausimus“, – informavo A. Bubnelis.
Reflektuodamas praėjusios savaitės įvykius, prezidento patarėjas pripažino, kad praėjusią savaitę V. Kuodytė į Prezidentūrą nebuvo įleista atsiimti Nacionalinės kultūros ir meno premijos dėl žmogiškos klaidos.
„Prezidentūra atliko analizę, kodėl įvyko tokia klaida ir ko galima iš to pasimokyti, ir analizės metu buvo konstatuota, kad įvyko žmogiškoji klaida, dėl kurios šventė buvo kiek sugadinta. Nėra konkretaus žmogaus, į kurį būtų galima besti pirštu ir pasakyti, kad štai šis žmogus yra kaltas“, – teigė jis.
A. Bubnelio teigimu, Prezidentūra į tai žiūri kaip į sisteminę klaidą, kurios daugelis priežasčių jau pašalintos.
„Šios klaidos esmė buvo ta, kad Prezidentūroje vykusio renginio pagrindinis organizatorius buvo Kultūros ministerija. Tačiau tuo pačiu puikiai suvokiame, kad, jeigu renginys vyksta Prezidentūroje, tai Prezidentūra taip pat prisiima šeimininko vaidmenį ir tampa jo daline organizatore. Todėl akivaizdu, kad turime didesnį dėmesį skirti svečių sąrašui: jeigu reikia, dar kartą patikrinimui, jeigu reikia, ir trečią kartą patikrinimui, kad tokių nemalonių nesklandumų neatsitiktų ateityje“, – pripažino prezidento atstovas spaudai.
„Tai buvo gera pamoka ir šią pamoką mes išmokome“, – pridūrė A. Bubnelis.
A. Bubnelis teigė manantis, kad Nacionalinės premijos laureatė priėmė Prezidentūros atsiprašymą ir už apmaudžią žmogiškąją klaidą atleido.
„Taip, prezidentas dar kartą pakartojo savo atsiprašymą ir tikiu, kad (V. Kuodytė. – ELTA) – jį priėmė“, – teigė prezidento atstovas spaudai.
Reaguodamas į V. Kuodytės pastabą, kad prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė, atėjusi atsiprašyti laureatės, ją tujino, A. Bubnelis teigė, kad taip įvyko dėl jautrios ir emocionalios patarėjos reakcijos.
„Nebuvo jokio noro, jokios intencijos kažkokiu būdu įžeisti tą žmogų. Nė vienas Prezidentūros darbuotojas tikrai neturėjo tokio noro. Tai galėjo būti emocijų paveiktas pokalbis, kuris galėjo būti taip suprastas“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pastarąjį ketvirtadienį Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė.
Aktorei atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu.
Prezidentūra dėl susidariusios situacijos atsiprašė laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius į ministrus skirti Luką Savicką, konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.
„Aš manau, kad mes jau turime pakankamai gilų konfliktą ir nė viena pusė nerodo ženklų, kad tas konfliktas galėtų būti sprendžiamas. Kitaip tariant, dabar kalbėti apie kažkokį sutarimą nėra prasmės, šiuo metu vyksta tik konflikto gilinimas“, – Eltai komentuodama Prezidentūros trečiadienį deklaruotą sprendimą nepatvirtinti premjero teiktos kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, sakė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, premjero užuominos, esą G. Nausėdos sprendimą galėjo lemti jau kuris laikas neužgęstantis Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus nėra visiškai nepagrįstos.
„Akivaizdu, kad jaučiasi J. Narkevičiaus situacijos šešėlis. To neigti tikrai negalima. Tačiau klausimas kyla ir dėl to, ar mes turime situaciją, kai norima tiesiog suvesti sąskaitas, ar visgi galvojama, kad ministerija dabar realiai lieka be vadovo. Iš esmės šis konfliktas, kuris vienaip ar kitaip tęsiasi, šiuo metu yra tik gilinamas“, – teigė MRU dėstytoja.
Kartu R. Urbonaitė teigė pasigedusi konkretumo Prezidentūros išsakytoje pozicijoje dėl L. Savicko.
„Man pasirodė keista, kad Prezidentūra, argumentuodama savo sprendimą, minėjo kažkokias asmenines L. Savicko savybes, kurių taip ir neįvardino, kurios konkrečiai netinka ministro postui. Kitas dalykas – paminėta jo patirtis. Kyla klausimas, kokia konkrečiai patirtis, nes premjero teikto kandidato patirtis ir buvo nemažai susijusi būtent su sritimi, į kurią jis ir buvo teikiamas“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį nesutiko skirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
„Apsisprendimą lėmė L. Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda“, – prezidento poziciją perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus.
„Galėjome nujausti tą dalyką. Niekam nėra paslaptis, koks tai yra atsakas į kokius sprendimus“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo S. Skvernelis, pridurdamas, kad jei ne išsiskyrusios valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonės dėl J. Narkevičiaus, abejonių dėl L. Savicko nekiltų.
„Iki istorijos su susisiekimo ministru šis kandidatas nekėlė niekam abejonių“, – sakė jis.
Galiausiai premjeras nerodė optimizmo dėl galimybių toliau ieškoti alternatyvų į pareigas ministerijoje teiktam L. Savickui.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje susitiko su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika.
„Kalbėjo apie du klausimų blokus. Pirmiausia, apie artėjančią pavasario sesiją, darbą su Seimu. Prezidentas akcentavo iniciatyvas, kurios aktualios Prezidento institucijai. Daugiausia laiko buvo sugaišta ties viešųjų pirkimų tobulinimu. Taip pat buvo kalbama apie biudžeto formavimą ir valdysenos klausimus. Skirta nemažai laiko švietimo reformoms, nacionaliniam susitarimui. Antras klausimų paketas susijęs su parlamento rinkimais ir kas galėtų būti po jų. Liberalai akcentavo racionalų valstybės lėšų valdymą, teisingą mokesčių sistemą bei išimčių mažinimą“, – sakė P. Mačiulis.
Tuo metu susitikimą komentavusi V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad prezidentui svarbios švietimo reformos.
„Švietimo susitarimas yra prioritetas prezidentui ir kuriam Seime teikiamas nemažas dėmesys. Prezidentas klausė, kaip sekasi dirbti su švietimo susitarimu, apie tai pasikeitėme nuomonėmis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad liberalų ambicijos yra pasirodyti geriau nei 2016 metų Seimo rinkimuose.
„Liberalų ambicija yra pasirodyti bent jau ne blogiau nei 2016 metais. Manau, kad tai yra realistinis tikslas. Mūsų prioritetas būtų Centro dešinės koalicija. Tačiau vertinant gerą patirtį bendradarbiavimo opozicijoje, manau, kad galima kalbėti ir apie platesnę koaliciją. Žinoma, viską nulems rinkimų rezultatai“, – sakė ji.
Paklausta, ar bendradarbiaus su kitomis liberaliomis partijomis, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Liberalų sąjūdis kviečia jungtis visus liberaliai mąstančius žmones.
„Šiandien liko viena liberali partija, visos kitos nuėjo laisvės keliu. O jeigu rimtai, manau, mes esame atviri su visais liberaliai mąstančiais politikais. Kaip seniau esu sakiusi, kviesime liberaliai mąstančius žmones jungtis prie mūsų, ką daugelis ir daro“, – teigė ji.
ELTA primena, kad prezidentas praėjusią savaitę taip pat susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Kas savo gyvenime nėra girdėjęs patarimo: „Išsiplauk ausis, tada geriau girdėsi“?
Patarimas geras, nes rezultatai, praplovus ausis ir išplovus iš jų sieros kamščius, būna tikrai įspūdingi. Todėl, išgirdusi prezidento pastabą, jog „Savivaldybės per menkai girdimos Vilniuje“, iškart susirūpinau Vilniaus biurokratų (nes Prezidentas tikriausiai juos turėjo galvoje, o ne artistus ar poetus…) ausų švara ir tuo, kas jas galėjo užteršti, tuo sutrikdydamas galimybę gerai girdėti.
Kaip jau minėjau, priežastis gali būti medicininė-fiziologinė. Ją pašalinti būtų gana paprasta. Užtektų surengti visuotinį biurokratų ausų skalbimą.
Bet dažnai, dažniau, negu neišvengiama, biurokratų ausis užkemša kitokie, greičiau moralinio pobūdžio „kamščiai‘: aplaidumas, neatsakingumas ar stačiai atsakomybės vengimas, „munduro garbės“ saugojimas, pagaliau – nekompetencija ir kt.
Tokių neplautaausių (pagal analogiją su „nepraustaburniais“) tuntais rastume tikriausiai kiekvienoje ministerijoje, bet man daugiausia teko susidurti būtent su Švietimo ir mokslo (dabar dar ir – sporto) ministerijos biurokratų moralinės, o gal ir profesinės higienos trūkumais, sukėlusiais dalinį (kai kurių, ne visų, žinoma) valdininkų kurtumą. To pasėkoje jie negirdi/neklauso ne tik savivaldybių, bet ir ministro, viceministrų, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, nei, tuo labiau, kitų Seimo narių.
Prieš keletą metų, kai vyriausybė apsižiūrėjo miestuose, rajonų centruose turinti daug tuščiais apsisukimais dirbančių įstaigų, ji paragino savivaldybes „optimizuoti“ savo įstaigas, sujungiant jas, jei vykdo artimas funkcijas. Taip buvo pradėti sujunginėti švietimo, kultūros ir sporto skyriai, kaimuose atsirado mokyklos-daugiafunkciniai centrai, kur po vienu administraciniu stogu taikiai sugyvena ir pilnai funkcionuoja mokyklos su lopšeliais-darželiais ir pagyvenusių žmonių užimtumo centrais (oficialiai tai buvo apiforminta kiek moksliškiau, aš čia supaprastinu tiems, kurie su tokiais centrais nėra susidūrę).
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kretingos savivaldybėje gimė iniciatyva sujungti į vieną įstaigą tris po vienu architektūriniu stogu gyvenusias savarankiškas, bet dvasia ir veiklos tikslais artimas įstaigas: Pedagogų švietimo centrą, Psichologinės pagalbos centrą ir Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą.
Tuo metu aš buvau savivaldybės Tarybos Švietimo komiteto pirmininkė. Man iš pradžių ši idėja nelabai patiko. Būgštavau, kad dvi daug nusiskundimų ir kritikos sulaukdavusios institucijos nusitemps į dugną trečiąją, dirbusią geriau. Netryško entuziazmu ir Pedagogų švietimo centro direktorė, prie kurios centro turėjo būti prijungtos kitos dvi institucijos. Bet administracijai idėja patiko, nes pamatė akivaizdžią ekonominę naudą (vien direktorių, sekretorių ir buhalterių vietoj trijų – po vieną). Impulsas buvo duotas.
Beveik metus buvo rengiamos naujos institucijos nuostatai, KRUOPŠČIAI DERINANT – kas ypatingai svarbu, pabrėžiant, jog nebuvo veikiama slapta, kokiame nors pogrindyje, – su Švietimo ministerija bei Klaipėdos srities vyriausybės atstove.
Ministerija mūsų projektą patvirtino, ir 2016 m. kovą nauja optimizuota įstaiga pradėjo veikti. Veikia iki šiol, nesulaukdama nei nusiskundimų iš visuomenės, nei pastabų iš aukščiau stovinčių institucijų.
Bet… atsibudo iš letargo kažkokie iki tol miegoję ministerijos klerkai ir apsižiūrėjo, kad naujoji įstaiga veikia, pažeisdama kažkokį bene 2011 m. sukurtą įstatymą, kuris draudžia tai pačiai institucijai teikti ir mokymo, ir psichologinės pagalbos paslaugas.
Įsivaizduokite: įstatymas sako – negalima, o institucija veikia, visos paslaugos teikiamos ir visos funkcijos atliekamos be jokių nusiskundimų.
Jei ministerijos klerkai ir jų vadovai vadovautųsi sveiku protu ir visuomenės interesais, susidūrę su tokiu kazusu, ieškotų galimybių peržiūrėti aiškiai naujų sąlygų (mokesčių mokėtojų mažėjimo) nebeatitinkančio įstatymo. Bet jie vadovaujasi vien jiems suprantamais savais interesais, todėl atakuoja savivaldybę reikalavimais vieną jungtinę instituciją išardyti ir vėl atkurti tris, nepaisant galimo chaoso ir aiškiai numanomų finansinių nuostolių.
Į panašią padėtį pateko ir Druskininkų savivaldybė, bet ten meras – šalies visuomenei gerai pažįstamas, gyvenimo ir biurokratų vėtytas ir mėtytas vyras, pripratęs prie vyriausybės, jos ministerijų autistiškų (ta prasme, kad jos mato ir girdi tik save) reikalavimų. Jis tvirtai laikosi nuomonės, kad už rajono moksleivių mokymą bei ugdymą atsako mokyklų steigėja – savivaldybė, o ne ministerijos klerkai. Ir kol naujoji jungtinė institucija, jo nuomone, susidoroja su jai keliamais uždaviniais, jis ir miesto Taryba nemato reikalo ją ardyti bei draskyti.
Kretingos savivaldybė neturi įgūdžių konfliktuoti su aukštesne valdžia, todėl įsispręsti į šonus ir nepaisyti ministerijos reikalavimų nenori. Ji ieško būdų tartis, kalbėtis, rasti kompromisą.
Jos kvietimu, rajone lankėsi ir su „neteisingos“ institucijos darbu pažindinosi visas būrys už šalies švietimą atsakingų asmenų: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, viceministras Aidas Aldakauskas, naujasis ministras Algirdas Monkevičius. Nė vienas jų neturėjo priekaištų jungtinei švietimo įstaigai, ragino ramiai dirbti toliau, palikdami viltį, jog siūlys ministerijos klerkams ieškoti kompromisinio sprendimo, leidžiančio mažoms savivaldybėms turėti panašaus tipo jungtines įstaigas.
Tačiau klerkai vadovų pageidavimų neišgirdo (ak, tos ausys…), o Vyriausybė atstovė toliau varo į neviltį savivaldybę griežtais reikalavimais „draskyti“, „likviduoti“ ir pan.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Galiausiai plunksnos ėmėsi Seimo narys Antanas Vinkus, išrinktas į Seimą jungtinės Kretingos-Palangos rinkiminės apygardos rinkėjų balsais. Jis raštu kreipėsi į ministrą A. Monkevičių „DĖL KRETINGOS RAJONO ŠVIETIMO CENTRO VEIKLOS“. Seimo nario rašte kruopščiai suregistruotos „neteisingosios“ įstaigos pasiekti teigiami rezultatai, pasiekimai bei finansinė-ekonominė nauda.
Pažymėta, jog „Skyriaus veikla po reorganizacijos nepakito. Atliekamos visos Pedagoginei psichologinei tarnybai priklausančios funkcijos: švietimo pagalbos teikimas, mokinių specialiųjų poreikių įvertinimas ir specialiojo ugdymo skyrimas. Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir priskirtas funkcijas, Skyrius turi teisę naudoti savo antspaudą. Ryškus reorganizuoto Kretingos rajono švietimo centro ekonomiškumas, patalpų optimizavimas, racionalus žmoniškųjų išteklių panaudojimas ir veiklų išplėtojimas gali būti pavyzdžiu kitoms mažoms savivaldybėms, sprendžiant švietimo įstaigų optimizavimo klausimus“.
Seimo narys suformulavo aiškų, nedviprasmišką pageidavimą: „Gerbiamas Ministre, prašyčiau įvertinti Kretingos rajono savivaldybės gerąją patirtį reorganizuojant tris nedideles švietimo įstaigas, apsvarstyti ir įvertinti švietimo teisinę bazę, atsižvelgiant į aktualius švietimo pokyčius ir savivaldybių poreikius bei inicijuoti Švietimo įstatymo 14 straipsnio pataisas, numatant galimybę steigti tokio tipo švietimo įstaigas.“
Atsakymo Seimo nariui ministerijos valdininkai neuždelsė. Tačiau atsakė taip, kad doram biurokratui iš gėdos net ir užakusios ausys atsikimštų…
Jų atsakymas vertas būtų cituoti ištisai, kaip biurokratinio kurtumo ir bukumo pavyzdys ateities kartoms, bet gaila skaitytojų.
Ministerijos raštininkai kruopščiai pakartojo visus kelių ir keliolikos metų senumo straipsnius, skyrius ir poskyrius, kuriais kažkada buvo įtvirtintas ATSKIRAS minimų trijų įstaigų funkcionavimas, ir kuriuos jau kelintą kartą kartojo Vyriausybės atstovė, reikalaudama instituciją išardyti. Tik kur jie žiūrėjo, kokius straipsnius skaitė savo laiku, kai davė sutikimą trijų institucijų sujungimui? Anuomet pramiegojo, o dabar nesivargina net paskaičiuoti, kiek jų žioplumas, norint jį atitaisyti pagal jų standartą, kainuos mokesčių mokėtojams. O dar skundžiasi, kad trūksta lėšų švietimui. Kur netrūks su tokiais biudžeto švaistytojais!
Ministerijos šviesuoliai nepasistengė bent formaliai išanalizuoti Kretingos rajono savivaldybės institucijų patirtį, kad parodytų skaitę Seimo nario A. Vinkaus laišką. Tad jų išvada – trumpa ir kerinti savo nepramušamu biurokratiškumu: „Galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių mokyklai, vykdančiai formaliojo švietimo programas, vykdyti švietimo pagalbos teikimo savivaldybės teritorijoje gyvenantiems mokiniams funkcijas, o švietimo pagalbos įstaigai vykdyti formaliojo švietimo programas.“
Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
O juk iš jų kaip tik ir laukiama buvo rasti galimybę taip pertvarkyti dabartinių demografinių ir ekonominių sąlygų nebeatitinkantį „galiojantį teisinį reguliavimą“, kad geroji Kretingos rajono švietimo institucijų patirtis įgytų teisinį statusą ir taptų pavyzdžiu kitoms nedidelėms savivaldybėms.
Viešpats Dievas savo ganomoms avelėms sakė: „Belskitės, ir bus atverta“.
Lietuviškieji biurokratai kietesni ir kurtesni už Viešpatį. Jau kiek Kretingos savivaldybė beldėsi, išgirsta nebuvo.
Teisybę sako Prezidentas: „Savivaldybės per menkai girdimos Vilniuje“.
Pakartosiu trumpai. Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Tačiau galimas ir kitas variantas tuo atveju, jei Vilnius bei Europos Sąjungos ir NATO vadovai branduolinės grėsmės inscenizacija nepatikės.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Nepamirškime, kad turime reikalą su pamišusiais žudikais maniakais.
Daugelis vyresnio amžiaus lietuvių prisimena, kaip prasidėjo antrasis Rusijos – Čečėnijos karas. Koks pretekstas buvo jį pradėti po to, kai Vladimiro Putino atstovas generolas Aleksandras Lebedis, gelbėdamas Kremliaus armijos dalinius kariaujančios Čečėnijos Respublikos Ičkerijos teritorijoje nuo visiško sunaikinimo, Čečėnijos Chasaviurte 1996 m. rugpjūčio 31 naktį pasirašė su jos prezidentu Aslanu Maschadovu paliaubų sutartį, kurioje nurodyta pradėti abiejų šalių politinį, o ne karinį “dialogą”.
Ir štai 1999 metų rugsėjis tapo baisiu laikotarpiu Rusijos gyventojams.
Rugsėjo 16 dienos 6 valandą ryto prie devyniaaukščio gyvenamojo namo Rostovo srities Volgodonske į orą išlėkė sunkvežimis, prikimštas sprogstamos medžiagos. Žuvo 19 žmonių, 89 buvo sunkiai sužeisti, nukentėjusiais pripažinti apie 16 tūkst. miesto gyventojų, tarp jų – daugiau kaip tūkstantis vaikų.
Susprogdintas gyvenamasis namas Rusijoje. Ap/Scanpix nuotr.
Prieš tai sprogimai nugriaudėjo Maskvoje. Rugsėjo 8 d. – Gurjanovo gatvėje ir rugsėjo 13 d. – Kašyro plente. Aukų skaičius siekė 500, nukentėjusieji skaičiuoti tūkstančiais. Gyvenamieji namai griuvo ir Buinakske.
Šie sprogimai ir tapo Kremliaus paaiškinimu terorizmo įbaugintam Vakarų pasauliui, kodėl Rusija, sulaužydama minėtą Kremliaus ir Aslano Maschadovo paliaubų sutartį, pradėjo naują karą su Čečėnija.
Tačiau neilgai trukus visame pasaulyje pasirodė pranešimai, kad sprogimus organizavo Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba.
Galime nesunkiai padaryti išvadą, kad avarija Astravo AE gali būti ir tikra, tikslinga. Jei Kremliaus žudikams maniakams savų civilių, net vaikų, negaila gviešiantis svetimų teritorijų, tai ką jau kalbėti apie kažkokius gyventojus Vilniuje ar Baltarusijoje.
Sprogimas Maskvoje prie Kaširskoje bokšto
Po ilgesnio laiko radioaktyvios medžiagos skyla, ir su reikiamomis apsaugos nuo radiaktyvumo priemonėmis karinėms pajėgoms belieka tik išsaugoti užimtą teritoriją iki nepavojingo radiacijos lygio. O po to ją – užtvindyti naujais gyventojais.
Manau, kad Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į tokias ir panašias rizikas, turėtų duoti direktyvą mūsiškiams Briuselyje komisarams ir parlamentarams veikti, reikalaujant įtraukti Astravo AE problemą į ES dienotvarkę, o pats – kreiptis į ES Vadovų Tarybą, reikalaujant to paties.
Visiškai teisus yra pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, tuometinio Sąjūdžio, atkūrusio Nepriklausomybę, lyderis profesorius Vytautas Landsbergis, tvirtindamas, „jog pavojui ir neteisybei sakyti „ne” niekada nėra per vėlu. Nors negalima neigti, jog Astravo atžvilgiu iki šiol buvusios Vyriausybės padarė klaidų, visuomenė turi savęs paklausti: „O ką mes galime padaryti dabar?”. Lietuvos balsas gali ir turi būti išgirstas, bet tam turime dirbti išvien.“ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1138794/vilniuje-isteigtas-visuomeninis-judejimas-sajudis-pries-astravo-atomine-elektrine
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jeigu „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dėl susijusių asmenų įdarbinimo tėra noras pridengti dabartinio ministro Jaroslavo Narkevičiaus klaidas, tokie lūkesčiai yra nepagrįsti.
Kartu šalies vadovas pripažino, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo priimto 2020 m. biudžeto kaina.
„Nežinau ką turėčiau čia komentuoti. Manau, kad ponas Masiulis pats jau iš dalies pakomentavo. Turbūt dar daugiau pakomentuos. Niekas nuo to nesikeičia. Jeigu kažkas galvoja, kad tokiu būdu būtų galima šiek tiek pridengti kito esamo ministro bėdas, tai manau, kad tai yra nepagrįsti lūkesčiai“, – penktadienį Visagine sakė G. Nausėda.
Kartu šalies vadovas teigė, kad ir kitų aukštų pareigūnų komandose galima rasti buvusių kolegų, bendražygių. Jo teigimu, svarbiausia laikytis aukščiausių atrankos į darbą principų.
„Ir kitų aukštų valdžios pareigūnų komandose galima rasti daugybę žmonių, apie kuriuos galima pasakyti, kad štai čia buvę bendradarbiai, bendramoksliai ar dar kažkokie kiti žmonės. Turbūt pagrindinis kriterijus yra kompetencija, skaidrios atrankos procedūros. Jeigu yra laikomasi, tai viskas gerai“, – pridūrė prezidentas. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu G. Nausėda pripažino, kad dėl dabartinio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus gebėjimų eiti ministro pareigas abejojo jau nuo pradžių, tačiau, teigė prezidentas, tokia buvo priimto 2020 m. valstybės biudžeto kaina.
„Tuo metu buvo tokia koalicija. Iš tikrųjų Narkevičiaus klausimas man nuo pat pirmų minučių kėlė abejonių, todėl pavyko pasiekti, kad jis būtų patrauktas į kitą ministeriją, bet, kaip jūs žinote, šita ministerija taip pat yra susijusi su gana svarbiais Lietuvai darbais. Tiesiog tuo metu būtų reikėję žlugdyti šitą valdančiąją koaliciją – šiandien mes veikiausiai nebūtume turėję 2020 m. biudžeto. 2020-ųjų biudžetas buvo ta kaina, kurią mes turėjome sumokėti“, – paaiškino G. Nausėda. Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
Tuo tarpu pats R. Masiulis teigė, kad tokie kaltinimai yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremti melu.
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas PKO pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą. Tarp susidomėjusių Lietuva – ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas.
„Kas įdomiausia, mokestinė aplinka tikrai nėra pirmasis investuotojų klausimas. Svarbiau investuotojams yra žmonės – kiek, su kokiu išsilavinimu suras (darbuotojų. – ELTA) Lietuvoje. Taip pat jiems svarbu infrastruktūra, ypač jei yra gamybinė kompanija, tai ar yra palankių plotų, vietų jiems įsikurti“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
„Tam tikri mokestiniai niuansai nedaro lemiamo sprendimo investuotojams, iš principo ta mokestinė aplinka (Lietuvoje. – ELTA) tarp Europos šalių nėra tokia skirtinga, kad būtų labai svarbus faktorius“, – pridūrė jis.
Visgi, prezidento patarėjo teigimu, geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas.
„Geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas, tačiau investuotojai tikrai nurimsta, kai mes pasakome, kaip rimtai žiūrime į savo nacionalinį saugumą, kiek mes investuojame į nacionalinį saugumą. Tas yra labai palankiai sutinkama investuotojų“, – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku, kurį domina investicijos į mūsų šalies infrastruktūros projektus ir Lietuvos startuolius.
„Prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku. Tai jau ne pirmas susitikimas su šios institucijos vadovu. Ši organizacija yra valstybės kapitalo organizacija, ir ji domisi investicijomis į didelius infrastruktūros projektus. Lietuvos planai šioje srityje tikrai domina šią organizaciją“, – tikino jis.
„Taip pat ši institucija domisi investicijomis į startuolius. Kaip žinome, Lietuva tikrai garsi savo startuoliais, turime ir pirmąjį „vienaragį“, neseniai užgimusį Lietuvoje. Šią instituciją domina investicijos į finansines technologijas, startuolius šioje srityje. Tai tikrai sulauksime jų atstovų pavasarį, gegužės mėnesį, įvairiuose renginiuose Lietuvoje, ieškant patrauklių investicijų“, – tęsė prezidento patarėjas.
Pasaulio ekonomikos forume Davose. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
S. Krėpštos teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje taip pat buvo susitikęs su lenkiško banko PKO vadovu Zbignevu Jagielo, kuris, pasak prezidento patarėjo, buvo nustebintas Lietuvos bankų sektoriaus pelningumu.
„Taip pat prezidentas buvo susitikęs su naujuoju lenkiško banko PKO vadovu. Čia jau buvo kalbama apie naujas investicijas į Lietuvos bankų sektorių. Naujasis vadovas buvo netgi šiek tiek nustebęs, koks pelningumas yra Lietuvos bankų sektoriuje, kad jis lenkia daugelį Europos valstybių ir yra bene aukščiausias Europoje. Tikrai domėjosi, domėjosi skaičiais ir tikrai yra pasiruošęs atlikti gilesnę analizę ir apsvarstyti plėtrą Lietuvoje. Tai pat sutarėme palaikyti kontaktus, keistis informacija ir taip pat sulaukti jų atstovų vizito Lietuvoje artimiausiu metu“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį G. Nausėda planuoja susitikti su kompanija „HCL technologies“, perėmusią „Barclays“ veiklą Lietuvoje. Susitikimo metu, pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo, taip pat bus kalbama apie galimybes plėsti veiklą mūsų šalyje.
„Iš ekonominės pusės prezidentas neša žinią pasauliui, kad Lietuva yra tikrai skaitmeninė šalis ir jos skaitmeninė ekonomika yra labai pažengusi. Čia turime gerųjų pavyzdžių: užsienio kompanijos, investavusios (į Lietuvą. – ELTA), džiaugiasi Lietuvos darbuotojais, infrastruktūra (…). Taip pat prezidentas akcentuoja, kad Lietuva turi didelę žaliosios ekonomikos plėtros ambiciją ir artimiausiu metu žada tikrai daug investicijų būtent žaliosios ekonomikos srityje“, – Eltai sakė S. Krėpšta. Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pasak Prezidentūros atstovo, patarėjai taip pat susitiko su internetinio milžino „Amazon“ antrine bendrove „Amazon Web Services“, su kuria buvo susitarta dėl vizito į Lietuvą vasarį detalesniam susipažinimui su mūsų šalies investicine aplinka. Kalbėta, pasak S. Krėpštos, ir su „Mitsubishi Chemical“ atstovais, kurie žada dalyvauti Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose gegužę.
„Vėlgi susitinkame su pačiais aukščiausiais vadovais, dalis jų žino apie Lietuvą daugiau, dalis – mažiau, bet tų žinių apie mūsų privalumus, sėkmingas istorijas jau pritraukiant investicijas tai tikrai nedaugelis žino ir (išgirdę. – ELTA) būna maloniai nustebinti“, – tikino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyko į Šveicarijos miestą Davosą, kur sausio 21-24 dienomis vyksta Pasaulio ekonomikos forumas.
Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.
Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.
Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.
Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?
Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines, rodo, kad šalies vadovui santykiai su Lenkija yra prioritetiniai. Politologas pažymi, kad ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino lankymasis Izraelyje gali būti viena iš priežasčių, lėmusių Lietuvos vadovo sprendimą į Izraelyje minimas metines siųsti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
„Tai yra taktinio lygmens svarstymai, kur geriausia prisiminti šią tragediją. Taigi reikia atsižvelgti ir į esamus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pastarųjų metų Rusijos bandymus perinterpretuoti aktualius įvykius, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Dėl to turbūt ir buvo nutarta, kad Lenkijoje vyksiantis renginys yra labiau atitinkantis Lietuvos interesus“, – Eltai sakė L. Kojala.
Sudėtingi santykiai su Rusija, politologo teigimu, taip pat galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento apsisprendimą.
„Nereikėtų manyti, kad yra tik viena priežastis, jog būtent Rusijos dalyvavimas lėmė sprendimą nevykti (…). Žinoma, tai, kad santykiai su Rusija išlieka sudėtingi yra vienas iš veiksnių. Rusijos požiūris į Antrąjį pasaulinį karą nesutampa su visų Vidurio Europos valstybių požiūriu, lygiai taip pat nesutampa ir su Vakarų valstybių deklaruojamomis vertybėmis, nuostatomis, kurios buvo rodomos ir Antrojo pasaulinio karo metais, nepripažįstant Baltijos valstybių okupacijos. Todėl šiuo metu vykstantys bandymai peržiūrėti (istoriją – ELTA) ir, žinoma, Putino aktyvumas gali prie to prisidėti“, – teigė L. Kojala.
L. Kojala primena, kad G. Nausėda santykius su Lenkija laiko prioritetiniais. Anot politologo, tai parodė ir pirmasis prezidentinis vizitas į Varšuvą.
„Aš manau, tai parodė pirmasis prezidento vizitas į Lenkiją. Jis ne kartą pats kalbėjo, kad Lenkija yra strateginė partnerė, su kuria įgyvendinama daugybė įvairių projektų. Su kuria Lietuvą jungia bendras saugumo situacijos supratimas ir požiūris daugelį istorinių įvykių. Taigi šiuo atžvilgiu ir Lenkijos aspektas vaidino vaidmenį“, – sakė L. Kojala.
ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda nusprendė nevyks į Izraelyje rengiamų Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimą. Prezidento prašymu Lietuvai renginyje atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Prezidentas vietoj anksčiau planuoto 2 dienų vizito Davose, Pasaulio ekonomikos forume, lankysis 3 dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas grįš ketvirtadienio vakarą. Todėl į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas. Prezidentas pirmadienį dalyvaus Aušvico koncentracijos stovyklos 75-ųjų išlaisvinimo metinių minėjime“, – Eltai teigė G. Nausėdos komunikacijos atstovas Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad 2019 m. pabaigoje tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusios trintys dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigiamų poslinkių reitinguose nė vienai pusei neatnešė. Krito tiek šiose diskusijose dalyvavusių prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir kai kurių valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai.
Visgi skaudžiausiai pokyčiai palietė J. Narkevičių užstojusį ir „asfaltuoto keliuko“ istorijos kontekste dažnai minėtą premjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu į visuomenės vertinimo pokyčius žvelgiant 2019 m. perspektyvoje, galima išskirti politikus, kuriems apskritai pasibaigę metai nebuvo sėkmingi. Per pastaruosius metus valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko Valdemaro Tomaševskio perėmė prasčiausiai vertinamo politiko statusą, o Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo rekordininku išbarstant 2019 m. pradžioje turėtus reitingus.
Šiuo laikotarpiu palankaus vertinimo reitingų lentelėje keitėsi ir lyderis tarp politinių partijų pirmininkų. „Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui ne taip jau ilgai užtrukusi avantiūra įsilieti į valdančiųjų gretas, ko gero, kainavo palankiausiai vertinamo politinės partijos vedlio statusą. Jis 2019 m. pabaigoje jau priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, ministro pirmininko S. Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį krito labiausiai – 8 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 42 proc. piliečių, o nepalankiai – 47 proc. Taigi Vyriausybės vadovo palankių ir nepalankių vertinimų santykis vėl tapo neigiamas: S. Skvernelį skeptiškai vertinanti visuomenės dalis 5 procentiniais punktais gausesnė nei manančių priešingai.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tiek pat – 8 procentiniais punktais – sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigiamas vertinimas. Šiuo metu 32 proc. respondentų teigia, kad jį vertina palankiai ir 41 proc. – nepalankiai.
7 procentiniais punktais sumenko „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo palankus vertinimas. Šiuo metu šios valdančiosios partijos pirmininką palankiai vertina 20 proc. piliečių ir 67 proc. – nepalankiai.
4 procentais sumenko ir prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Tai lėmė, kad dabartinis šalies vadovas, dar lapkričio mėnesį buvęs palankaus vertinimo viršūnėje, pirmosios vietos poziciją perleido kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 80 proc. piliečių ir 13 proc. nepalankiai. Tuo tarpu apie V. Adamkų palankiai atsiliepia tiek pat – 80 proc. piliečių, tačiau nepalankiai vertinančių 3 procentiniais punktais mažiau – 10 proc.
4 procentais taip pat sumenko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (palankiai vertina 25 proc. ir 66 proc. nepalankiai), Seimo narės Ingridos Šimonytės (atitinkamai 47 proc. ir 41 proc.) reitingas.
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį reitingą reikšmingiau pasiauginti pavyko tik iš Lietuvos vidaus politikos pasitraukusiam ir į Europos komisaro kėdę atsisėdusiam Virginijui Sinkevičiui (palankiai vertina 53 proc., nepalankiai 22 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu jo palankus vertinimas ūgtelėjo 6 procentiniais punktais.
Visų kitų politikų ir visuomenės veikėjų palankus vertinimas pablogėjo nežymiai arba nepakito.
Ryškiausi reitingų pokyčiai per pastaruosius metus: antirekordai priklauso V. Matijošaičiui ir R. Karbauskiui
Nepaisant pastarąjį mėnesį patirtų neigiamų reitingo pokyčių, prezidento G. Nausėdos palankus vertinimas nuo 2019 m. sausio augo sparčiausiai. Per šį laikotarpį net 15 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina pavasario pabaigoje išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą. Kiek mažiau, 7 procentiniais punktais, padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių tuo pačiu metu į Europos Parlamentą išrinktą Aušrą Maldeikienę (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir tiek pat, 43 proc. – nepalankiai).
Per metus tiek pat pagerėjo ir kito europarlamentaro, LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio vertinimas (šiuo metu palankiai vertina 19 proc., o nepalankiai – 58 proc., prieš metus buvo atitinkamai 12 proc. ir 62 proc.). Praėjusiais metais jis perleido savo, kaip prasčiausiai vertinamo politiko, titulą kitos valdančiosios partijos lyderiui – R. Karbauskiui. Pastarąjį šiuo metu palankiai vertina 16 proc. ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Visgi šią R. Karbauskio ir V. Tomaševskio rokiruotę lėmė ne tiek pagerėjęs LLRA-KŠS lyderio vertinimas, kiek tai, kad LVŽS pirmininko palankus vertinimas per metus sumenko net 17 procentinių punktų. 2019 m. sausio mėn. apie „valstiečių“ lyderį palankiai atsiliepė 33 proc. piliečių, o nepalankiai 60 proc. Tad per 2019 metus R. Karbauskio ir taip neigiamu buvęs palankių ir nepalankių vertinimų balansas išsipūtė kone antrątiek – nuo minus 27 praėjusių metų pradžioje iki minus 60 tų pačių metų pabaigoje. Šiuo atžvilgiu R. Karbauskis sau lygių tiesiog neturi.
Nors tokie R. Karbauskio patirti visuomenės vertinimo nuostoliai, žvelgiant į kitų politikų reitingų dinamiką, ir atrodo įspūdingai, didžiausių praradimų patyrė dar prieš metus palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pastaruosius apklausų duomenis lyginant su rezultatais, gautais 2019 m. sausio mėn., galima matyti, kad grandiozinius planus dėl dalies Kauno rajono prijungimo prie Kauno rengęs meras prarado net 20 proc. palankiai apie jį atsiliepiančių piliečių. Šiuo metu V. Matijošaitis palankaus vertinimo reitinguose rikiuojasi keturioliktas – jį palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 41 proc. apklaustų respondentų (2019 m. sausio mėn. buvo atitinkamai 62 proc. ir 23 proc.).
Per pastaruosius 11 mėnesių taip pat pablogėjo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio vertinimas. Kontraversiškai vertinamas asmenybes į savo vedamos partijos gretas ir 2020 m. rinkimus užsimojusio kviesti politiko reitingas nuo 2019 m. sumenko 11 procentinių punktų. Šiuo metu apie N. Puteikį palankiai atsiliepia 26 proc. šalies piliečių ir 53 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 10 proc. – sumenko ir apie Seimo rinkimus mąstančio filosofo bei judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio palankus vertinimas. Šiuo metu jį palankiai vertina 28 proc., o 40 proc. vertina priešingai. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Per pastaruosius metus palankiausiai vertinamo politinių partijų lyderio regalijų neteko ir „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis (šiuo metu palankiai vertina 35 proc. ir 39 proc. nepalankiai). Lyginant su 2019 m. pradžia, jo palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo ruožtu geriausiai vertinamos politinės partijos vadovo titulą perėmė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 38 proc., nepalankiai 24 proc.).
Per 2019 m. 6 procentiniais punktais krito ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palankus vertinimas. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio teigiamas vertinimas susitraukė 4 procentiniais punktais.
Palankiausiai 2019 m. pabaigoje įvertinti visuomenės veikėjai
2019 m. gruodžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad rinkėjai palankiausiai vertina V. Adamkų (80 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai), G. Nausėdą (atitinkamai 80 proc. ir 13 proc.), D. Grybauskaitę (61 proc. ir 30 proc.), europarlamentarą Liudą Mažylį (58 proc. ir 17 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (53 proc. ir 22 proc.), užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (51 proc. ir 32 proc.).
Dar yra 8 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. ir 32 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (47 proc. ir 37 proc.), I. Šimonytė (47 proc. ir 41 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc. ir 36 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 33 proc.), V. Matijošaitis (42 proc. ir 41 proc.) bei Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 24 proc.).
Prasčiausiai 2019 m. pabaigoje įvertintų veikėjų dešimtukas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 2019 metų pabaigoje šalies gyventojai įvertino R. Karbauskį (nepalankiai vertina 76 proc. ), G. Kirkilą (67 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (66 proc.), pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (61 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (61 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (59 proc.), V. Tomaševskį (58 proc.), N. Puteikį (53 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (53 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (51 proc.).
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina prezidentą Gitaną Nausėda su, pasak jo, reikšmingiausia šio laikotarpio pergale – valdantiesiems nepavyko atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelės mažinimo. Politiko teigimu, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas, tačiau užmojis nepavyko, nes didelės Seimo narių dalies ši valdančiųjų iniciatyva neįtikino.
„Reikšmingiausia šio laikotarpio prezidento pergalė. (…) Akivaizdu, kad valdantieji norėjo pažeminto, silpno, neveiksmingo prezidento, ir akivaizdu, kad jiems nepavyko to pasiekti“, – sakė G. Landsbergis, teigdamas, kad prezidentas dabar ateina su nauja jėga.
Pasak konservatorių pirmininko, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas. Visgi, politiko teigimu, balsų neužteko, nes didelė dalis žmonių nebuvo įtikinti šios valdančiųjų iniciatyvos.
„Tikrai dėjo labai daug pastangų. Mes matėme, kad buvo netgi ministras atšauktas iš susitikimo su prezidentu. (…) Panašu, kad tikrai buvo mestos visos pastangos. Nepavyko, aš manau, dėl to, kad vis tik didelė dalis žmonių nėra įtikinti šiuo sprendimu ir, jeigu būtų pavykę turėti slaptą balsavimą, net tų 70 balsų nebūtų buvę, kuriuos pavyko surinkti valdantiesiems“, – teigė konservatorių lyderis. Pasak politiko, parlamentarai mato chaosą ir tą siaubingą politinę kultūrą, kuri yra įsivyravus Seime, ir nenori prie jos prisidėti.
Visgi, pasak konservatorių lyderio, diskusija apie esminę rinkimų reformą yra galima, ir politikas teigia ją palaikysiantis. G. Landsbergio teigimu, ši diskusija turi būti nuosekli ir neskubota.
„Tikrai diskusija yra galima. Apskritai reikia kalbėti tiek apie galimus ir proporcinės sistemos keitimus, galbūt artėjant prie kokios nors kitos kartelės, bet tuo pačiu mes turime kalbėti ir apie vienmandatę, kuri yra itin neproporcinga ir labai daug rinkėjų paliekanti už borto“, – savo nuomonę išsakė G. Landsbergis. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisos, numatančios žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Už veto atmetimą balsavo tik 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Taip pat šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
