Nausėda

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio politika – sudėtingas užsiėmimas. Ypač Lietuvai, kuri dėl savo mažumo turi ribotas galimybes tiek gintis, tiek daryti įtaką. Tačiau mes puikiai žinome, kad valstybės gyvenime pasitaiko akimirkų, kai privalome būti itin principingi. Jokių „galbūt“, „dar pagalvosime“.

Baltarusiški niuansai

Viešojoje erdvėje emocingai diskutuota dėl Prezidento Gitano Nausėdos pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. Viena vertus, Baltarusija išties mums pakišo „kiaulę“, šalia Vilniaus statydama rimtų pavojų keliančią Astravo atominę jėgainę, kita vertus, Baltarusija – mūsų kaimynė, su kuria visiškai nebendrauti – taip pat bloga išeitis. Tad ką daryti?

Šių eilučių autorius linkęs pritarti Prezidento pozicijai, jog jis yra „atviras dialogui, bet šiuose santykiuose neperžengs raudonųjų linijų“. Taip bent jau tvirtino prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po Prezidentūroje vykusios neformalios diskusijos, kurioje aukščiausi valstybės asmenys aptarė Lietuvos ir Baltarusijos tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Tačiau tikriausiai teisūs ir tie, kurie klausia, kokia nauda iš Minsko – Vilniaus dialogų, jei Baltarusija taip pat nusibrėžusi savo „raudonąsias linijas“, kurių neketina ignoruoti arba kurių jai neleis pamiršti Kremlius.

Suprantu, Lietuvos Prezidentui svarbu demonstruoti, kaip sėkmingai jis pluša užsienio politikos sferose. Ir vis tik kartais galbūt geriau nieko nedaryti, išmintingai tylint, nei tuščiai aušinti burną. Kai oficialusis Minskas pradės siųsti ženklus, jog tikrai trokšta rimto dialogo, tada ir atsiliepkime.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

O kol Aliaksandras Lukašenka žaidžia savąją šachmatų partiją, jokio skirtumo, ar mes tylėsime, ar kasdien jam skambinsime kviesdami diplomatiniams pietums. Nejaugi esame tokie naivūs, kad nuoširdžiai manome, jog įmanomas rimtas dialogas su Minsku, kol Baltarusijos miškuose knibždėte knibžda rusų kariškių? Netikiu ir netikėsiu galimais pokyčiais Baltarusijos fronte, kol Baltarusijoje dislokuota bent viena mažytė Rusijos karinė bazė. Vaizdingai tariant, jei mums reikalingas sukalbamesnis Minskas, turime palūkuriuoti, kol kaimyninėje šalyje neliks Rusijos kariaunos.

Armėniškos intrigos

Panaši painiava – ir dėl Armėnijos. Apie kokias Rytų partnerystes ir taikos programas įmanoma su Armėnija rimtai diskutuoti, jei ten ilgiems dešimtmečiams įsikūrusi Rusijos karinė bazė? Solidaus dialogo su oficialiuoju Jerevanu nėra ir nebus dar ir dėl to, kad Armėnija, kaip ir Rusija, neišveda savo kariaunos iš okupuotų teritorijų. Rusijos ginkluotosios pajėgos nepalieka Padniestrės, Pietų Osetijos, Abchazijos, Rytų Ukrainos, Krymo, o armėnų kariniai daliniai vis dar neteisėtai įsitvirtinę Kalnų Karabache.

Todėl nustebino viešai pasirodžiusi informacija, jog lapkričio 18-ąją Vilniuje buvo surengtas Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian.

Oficialiame Lietuvos Respublikos Prezidento internetiniame puslapyje rašoma:

„Diana Nausėdienė susitiko su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobyan, kuri yra aktyvi šalies visuomenės veikėja, garsi žurnalistė. Armėnijoje vykstant Aksominei revoliucijai ji palaikė sutuoktinį Nikol Pashinyan, o jį išrinkus Armėnijos Ministru Pirmininku, A.Hakobyan aktyviai ėmėsi pirmosios ponios vaidmens: įsteigė labdaros fondus, kurie padeda spręsti socialines, švietimo, sveikatos, kultūros, sveikatos problemas, kurių dėl tam tikrų priežasčių vyriausybė negali išspręsti.

Ji taip pat pradėjo kampaniją „Moterys už taiką“, kuri skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.

D.Nausėdienė išsakė paramą A.Hakobyan socialinei veiklai bei taikos iniciatyvoms, sakydama, jog viliasi, jog vis daugiau pasaulio lyderių stengsis užtikrinti taiką pasaulyje: „Moterų balsas yra svarbus ir stiprus siekiant taikos bet kuriame žemės taške. Tikiuosi, kad vis daugiau mūsų prisijungs prie šio tikslo“.

Šių eilučių autorius labiausiai įsidėmėjo pareiškimą, jog „Armėnijos premjero sutuoktinė Ana Hakobyan pradėjusi kampaniją, skirtą rūpintis taikiu Kalnų Karabacho konflikto sprendimu“.

Bet juk tai – demagogija. Mus tiesiog mulkina, apgaudinėja.

Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Taiką sugrąžinti į šį regioną Kaukaze labai paprasta. Tereikia Armėnijos ir Rusijos karinėms pajėgoms pasitraukti iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho, ir daugiau nebežus nei armėnų, nei azerbaidžaniečių kariai.

Bet juk Armėnijos premjeras Nikol Pashinyan, atvirai prieštaraudamas tiek NATO, tiek Europos Sąjungos, tiek Jungtinių Tautų pozicijai, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, visai neseniai pareiškė, girdi, „Kalnų Karabachas – tai Armėnija, ir taškas“! Tad apie kokias taikos kampanijas Lietuvai gali papasakoti Armėnijos premjero sutuoktinė? Net jei Armėnijos premjeras nuoširdžiai norėtų grąžinti tai, ką iš Azerbaidžano neteisėtai, pažeidžiant tarptautinę teisę, atėmė jo tautiečiai, jis Kalnų Karabacho negalėtų grąžinti azerbaidžaniečiams, nes šitaip pasielgti jam neleis Kremlius, suinteresuotas įtampos eskalavimu Pietų Kaukaze.

Norėdamas smulkiau išsiaiškinti, apie ką dvi ponios šnekėjosi lapkričio 18-ąją, Prezidentūros Komunikacijos grupei nusiunčiau elektroninį laišką prašydamas komentaro.

Laiške, be kita ko, rašiau:  

„Pirmiausia norėčiau žinoti, kas ir kodėl Vilniuje lapkričio 18-ąją organizavo susitikimą su Armėnijos premjero Nikol Pashinyan žmona Ana Hakobian?

Antra, rūpi daugiau sužinoti apie armėniškąją kampaniją „Moterys už taiką“, kuri, pasak A. Hakobian, „skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą“. Ar viešnia papasakojo, kaip ji konkrečiai ruošiasi skatinti taiką Kalnų Karabache“, ar apsiribota „bendrosiomis frazėmis“?

Trečia, kokia oficiali Lietuvos Prezidentūros pozicija dėl Kalnų Karabacho: šis regionas yra neatskiriama Azerbaidžano ar Armėnijos teritorija? Informacija, kuria disponuoju, man leidžia teigti, jog NATO ir Europos Sąjungos šalys Kalnų Karabachą traktuoja kaip azerbaidžanietišką teritoriją, taigi tokia pat turėtų būti ir oficiali Lietuvos pozicija.

Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Ketvirta, ar Pirmoji ponia D. Nausėdienė, susitikdama su premjero N. Pashinyan žmona A. Hakobian, žinojo, jog  į savo gimtuosius namus Armėnijoje bei Kalnų Karabache šiuo metu negali grįžti apie milijonas azerbaidžaniečių (jie tapo pabėgėliais)? Ar Lietuvos Prezidentūra turi informacijos, kokiomis priemonėmis milijonas azerbaidžaniečių buvo išvaryti iš gimtųjų namų Armėnijoje ir Kalnų Karabache?

Ar Pirmoji ponia D. Nausėdienė prieš šį susitikimą domėjosi Azerbaidžano požiūriu į Kalnų Karabacho konflikto priežastis, konflikto pradžios niuansus (pavyzdžiui, kas pirmieji pradėjo šaudyti), ar jai buvo papasakota apie Hodžaly miesto tragediją?

Ar Pirmoji ponia D. Nausėdienė žino: Rusijos armija padėjo armėnų pajėgoms kovose dėl Kalnų Karabacho; Armėnijos mieste Giumri dislokuota Rusijos karinė bazė; Armėnijos delegacija Jungtinėse Tautose, kai kalbama apie Sakartvelo (Gruzijos), Moldovos ir Ukrainos teritorinio vientisumo klausimus, visuomet balsuoja kaip Rusijos delegacija, t.y. palaiko svetimas teritorijas okupavusio Kremliaus politiką; Armėnijos premjeras Nikol Pashinyan jau devynetą kartų svečiavosi Kremliuje, nors Armėnijai vadovauja vos keletą metų…

Ar numatytas Pirmosios ponios D. Nausėdienės susitikimas su Azerbaidžano (šioje šalyje nėra nė vienos Rusijos karinės bazės ir ji JT sesijose dėl Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos teritorinio vientisumo klausimų balsuoja ne taip, kaip Kremlius) Prezidento žmona, kuri irgi greičiausiai turi taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo programų?“

Prezidentūros Komunikacijos grupė atsiuntė atsakymą: „Armėnija yra viena iš šešių Rytų partnerystės valstybių, todėl šis susitikimas vyko būtent šiame kontekste. O susitikime buvo aptarti išskirtinai konflikto socialinės ir humanitarinės pagalbos aspektai“.

Ką byloja šis „išsamus“ Prezidentūros Komunikacijos grupės atsakymas?

2019.11.21; 07:30

Aktualijos

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Jaroslavas Narkevičius savo veiklą pradėjo chaotiškai, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas pastaruoju metu kritikos sulaukiančio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio susisiekimo ministro veiksmus.
 
„Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai. Turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kuris yra svarbus politikoje: jeigu jau darai kažkokį sprendimą, visada pagalvok, kas bus po to ir kokį sprendimą darysi susiklosčius situacijai, kurią išprovokuos tavo pirminis sprendimas“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo G. Nausėda.
 
Pasak jo, po to, kai J. Narkevičius atleido buvusio ministro Roko Masiulio suformuotą Lietuvos pašto valdybą, susiklostė sudėtinga situacija.
 
„Klausimas, kiek tokia situacija gali tęstis, nes neaišku, kada bus suformuota nauja valdyba? Ar į naująją valdybą norės eiti žmonės, nepriklausomi ekspertai, žinodami liūdną ankstesnės valdybos likimą? Veikiausiai suformuoti valdybą bus sudėtinga. Kertame būtent per tą šaką, ant kurios sėdi valstybinės įmonės“, – tęsė šalies vadovas.
 
G. Nausėda pabrėžė, kad J. Narkevičius turi rimtai pagalvoti apie savo darbo viziją, nes, pasak jo, nesunkiai sukurtas problemas ateityje bus labai sunku išspręsti.
 
„Ministras turėtų gerai apgalvoti ne tiktai tas aplinkybes, kuriomis pietauja (kaip suprantu, jis už tuos pietus susimokėjo), bet ir turėtų pagalvoti apie tai, kokia apskritai yra jo vizija, jeigu jis tokią apskritai turi, nes čia sukelti dar daugiau problemų lygioje vietoje tikrai nesudėtinga, bet po to bus labai sudėtinga jas išspręsti“, – LRT sakė G. Nausėda.
 
Galiausiai šalies vadovas pridūrė, kad kritikos susilaukusį ministrą turės įvertinti ir premjeras Saulius Skvernelis.
 
„Apie tai šiandien kalbėjomės su premjeru, ir tikiuosi principingo premjero įvertinimo“, – teigė G. Nausėda.
 
Pats šalies vadovas LRT duotame interviu neslėpė, kad asmeniškai nėra patenkintas tuo, kaip dirba LLRA-KŠS deleguotas ministras.
 
„Sakyčiau, šiandien didžiausi mano priekaištai yra skirti būtent susisiekimo ministrui. Labai noriu tikėtis, kad jis artimiausioje ateityje sugebės suvaldyti situaciją, nes priešingu atveju sprendimai turi būti labai adekvatūs“, – apibendrino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad ažiotažas dėl susisiekimo ministro kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog J. Narkevičius, viešėdamas Abu Dabyje ir Minske, už vakarienę nusprendė mokėti ne iš jo komandiruotei skirtų pinigų, bet pasinaudojo ministerijai pavaldžių įmonių lėšomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 00:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos šnipams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva.

Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.

Komentarus dėl malonės suteikimo dviem Rusijos šnipams Prezidentūra pažadėjo pateikti vėliau.

„Šiuo metu daugiau komentarų šia tema neturiu. O į galimus klausimus atsakysime artimiausiu metu“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prezidento suteikta malone Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios amžių, sunkią nuteistosios sveikatos būklę ir materialinę padėtį.

Dalei Bachovienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios sunkią sveikatos būklę, į teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į šeimines aplinkybes, teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Malonės komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. Posėdyje buvo svarstomi 123 nuteistųjų malonės prašymai.

Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidento patarėjai teisės klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.11.15; 10:33

Politinės intrigos

Ekspertai vieningai sutaria, kad tendencingai naujų partijų ir frakcijų pavadinimuose atsirandantis žodis ,,gerovė“ yra bandymas imituoti prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele tapusį terminą ,,gerovės valstybė“.
 
Pasak pašnekovų, tai yra daroma sąmoningai siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis ir pasinaudoti jo populiarumu.
 
Viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad jau nuo Prezidento rinkimų pradžios tapo akivaizdu, jog politikai bandys savintis ,,gerovės valstybės“ terminą, nes jis rinkėjams asocijuojasi su G. Nausėdos kampanija. Eksperto nuomone, tendencingas bandymas pasinaudoti prezidento esminiu politinės retorikos raktažodžiu jau tampa savotišku absurdu, tačiau, nepaisant to, šia sąvoka įvairiuose kontekstuose ir toliau bandys manipuliuoti vis daugiau politikų.
 
,,Tai yra būdas atkreipti į save dėmesį, mes matysime, ko gero, dar didesnių absurdų, ne tik partijų pavadinimus, bet kiekvienoje programoje tai bus įrašyta vienokia ar kitokia forma“, – savo nuogąstavimais dalinosi viešųjų ryšių specialistas.
 
A. Katausko įsitikinimu, masinis termino ,,gerovė“ vartojimas yra labai įdomus pavyzdys, kaip G. Nausėdos terminus politikai gali paaiškinti taip, kaip jiems paranku, bandant pasinaudoti politiko populiarumu. Pasak eksperto, dėl susidariusios situacijos net pačiam prezidentui gali tekti patikslinti termino ,,gerovės valstybė“ reikšmę.
 
,,Realiai tai yra bandymas pasinaudoti. Bandymas visiškai pragmatiškas, visiškai praskaičiuotas dalykas, nes terminas yra populiarus, dažnai kartojamas to paties prezidento. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau gali netgi tekti prezidentui aiškiau kai kuriuos dalykus pasakyti dėl gerovės valstybės, nes tai jau tampa absurdišku pokštu. Tuoj visas mūsų politinis pasaulis pasidarys gerovė“, – Eltai teigė A. Katauskas.
 
,,Jeigu tai neduotų kažkokios pridėtinės vertės arba įsivaizduojamos pridėtinės vertės, ko gero, niekas iš politikų tokio žingsnio nesiimtų.
 
Akivaizdu: prezidentas kalba apie gerovės valstybę, mūsų partija irgi kalba apie gerovės valstybę, jeigu tu kalbi apie prezidentą, tu turėtum pagalvoti ir apie paramą mums“, – ,,gerovės“ termino vartojimą partijų pavadinimuose aiškino ekspertas.
 
Galiausiai A. Katauskas teigė, kad terminas ,,gerovės valstybė“ turi įgyti realesnes formas, nes kitu atveju jis taps pokštu, kurio greitai niekas nebeprisimins.
 
,,Nenoru būti pranašu, bet aš manau, kad šis terminas turės įgauti kažkokias realesnes formas, arba jis tiesiog pavirs pokštu, kurio jau po metų laiko nebeatsiminsime“, – apibendrindamas Eltai sakė ekspertas.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat laikosi pozicijos, kad partijų pavadinimuose vartojant sąvoką ,,gerovė“ naudojamasi termino populiarumu, siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis.
 
,,Tiesą sakant, kas netingi, jau vartoja šį žodį, nes prezidentas Nausėda, deklaravęs gerovės valstybės siekį, savotiškai suteikė didžiulį pagreitį šiam terminui, ir visi skuba pasinaudoti ta inercija, pasinaudoti tuo postūmiu, kurį šiam terminui suteikė prezidentas, ir tokiu būdu savotiškai parazituoja prezidento sakomos idėjos“, – kalbėjo L. Bielinis.
 
Politologas taip pat akcentavo partijos pavadinimo svarbą, nes dažniausiai jame atsispindi vertybinė orientacija.
 
,,Partijos pavadinimas nėra tiesiog žodžių junginys. Jame turi koncentruotis tam tikras vertybinis simbolis, vertybinė orientacija. Tai labai svarbu rinkėjams, nes didžioji dalis rinkėjų neskaito partinių dokumentų, ilgų deklaracijų, bet, kuomet partijos pavadinime yra užkoduota kažkokia raidos kryptis, kažkokia vertybių suma, jam tas partijos pavadinimas tampa suprantamas“, – patikino L. Bielinis.
 
ELTA primena, kad, subyrėjus Tvarkos ir teisingumo frakcijai, šį rudenį buvo įkurta frakcija ,,Lietuvos gerovei“. Jai vadovauja ,,tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Centro partija ketina pakeisti pavadinimą į ,,Centro partija – gerovės Lietuva“. Buvusio konservatoriaus Rimanto Dagio kuriamos krikdeminės partijos pavadinime taip pat planuojama vartoti ,,gerovės“ terminą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 06:00
Aktualijos

Politikams reiškiant priekaištus vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei dėl išryškėjusių spragų, suvaldant situaciją Alytuje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išryškėję atsakingų institucijų darbo trūkumai, reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje, nėra vieno asmens atsakomybė.  
 
„Tai nėra vieno asmens atsakomybės klausimas. Todėl likvidavus gaisrą ir jo padarinius, svarbiausia atsakingų institucijų užduotis bus peržiūrėti galiojančias tvarkas bei procesus ir imtis konkrečių veiksmų, kad panašių ekstremalių atvejų likvidavimo darbai būtų vykdomi koordinuotai, užtikrinant sklandų įvairių žinybų darbą bei savalaikį gyventojų informavimą“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komunikacijos grupės pranešime.
 
Šalies vadovo vertinimu, Lietuvoje panašiems incidentams dar nėra tinkamai pasiruošta.
 
„Prezidento vertinimu, gaisras Alytuje parodė, kad panašaus pobūdžio incidentams valstybė nėra tinkamai pasiruošusi – trūksta tarpinstitucinio bendravimo, koordinavimo, sistemiškumo ir net specialios technikos, tokios kaip užterštumo matavimo prietaisai“, – teigia Prezidentūra.
 
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė kritikos susilaukė dėl esą netinkamos reakcijos į Alytuje kilusį gaisrą. Kritikų teigimu, ekologijai bei žmonių sveikatai grėsmę sukėlęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ atskleidė VRM nepasiruošimą ir nekompetenciją.
 
Konservatoriai pranešė pradėję konsultacijas su kitomis Seimo frakcijomis dėl interpeliacijos R. Tamašunienei. Juos papiktino tai, kad ministrė trečiadienį neatvyko į Seimo Aplinkos komiteto posėdį atsakyti į kilusius klausimus ir įvertinti esamą padėties grėsmingumą.
 
Viešo dėmesio susilaukė internete plintanti peticija, raginanti vidaus reikalų ministrę atsistatydinti iš pareigų. Pasak peticijos autorių „ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad Vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju“.
 
Trečiadienio rytą peticijos.lt puslapyje šią peticiją pasirašė jau daugiau nei 25 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltins – ELTA
 
2019.10.24; 02:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Keistas, juolab pernelyg ankstyvas klausimas, jeigu net mes pripažintume jo teisėtumą, ar ne?

Netrukus pakalbėsime ir apie tai, kad šis klausimas yra mums primestas, remiantis ne pačiomis geriausiomis jo užmanytojų paskatomis, tačiau jau čia, truputėlį užskubant į priekį, knieti pastebėti, kad šio klausimo kontekste atsiranda proga įvertinti G.Nausėdos unikalumą, atpažįstant jį kaip žmogų, kuris prezidento poste savo silpnybę sugebėjo paversti didele stiprybe.

Kas labiausiai vertė abejoti G.Nausėdos tinkamumu užimti prezidento postą dar rinkiminių batalijų metu? Be jokios abejonės, ta aplinkybė, kad  kandidatas atėjo į rinkimus iš bankininkystės sektoriaus, buvo kilęs iš svetimos šalies bankų dukterines įmones aptarnaujančių ekonomistų luomo.

Žinia, skandinavų bankai Lietuvoje dar nėra užsitarnavę tokio gero vardo, kad in corpore ar atskirai būtų laikomi Lietuvos vystymosi ir raidos stūmokliu, dažniausiai jie vis tik yra vertinami kaip forsuoto pelno generavimo įmonės, kurias su Lietuvos visuminės pažangos interesais mažai kas sieja. Kas be ko, čia taip pat dirba Lietuvos žmonės, kartais net labai inteligentiškai nusiteikusios, turinčios nacionalinių sentimentų asmenybės.  

Savo ruožtu šių eilučių autorius ne kartą buvo atkreipęs dėmesį, kad andai, dirbdamas bankams, G.Nausėda buvo uolus darbdavių, apskritai finansinio kapitalizmo gynėjęs, būtent jam priklauso demagogijos rekordininkė, išskirtinio manipuliatyvumo tezė, nukreipta prieš gerovės visuomenę, kad neva pirmiausiai reikia išsikepti pyragą, o tik po to bus galima jį pradėti dalytis, žr. čia: http://www.propatria.lt/2013/03/edvardas-ciulde-kaip-issikepti-pyraga.html  ir čia: https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-asilo-daina-po-rinkimu/.

Tačiau tapęs prezidentu G.Nausėda su uraganiniu užsidegimu pradėjo stumti gerovės visuomenės idėją, stumti ją ne tik žodžiais ir užkeikimais,  šviečiant visuomenę, bet ir siekdamas realaus tokios idėjos įgyvendinimo,  pajungdamas gerovės visuomenės priartinimo labui visus prezidentūros dispozicijoje esančius galios svertus.

Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Ar užimamas postas, bendruomenės pasitikėjimas, nauji įpareigojimai gali taip pakeisti žmogų, kad jis tampa nepanašus į save, tarsi iš tiesų galėtų būti du žmonės viename. Kaip atrodo bent man, greičiau šią būseną būtų galima prilyginti radikaliam pasveikimui, tarkime, išsigydžiusio narkomano būsenai. Apie buvusios priklausomybės reliktus rodo tai, kad G.Nausėda dar vis pasakoja, kad turto mokestis bankams gali būti uždedamas tik tokiu atveju, kai, vardan pariteto, bus sumažintos lengvatos, įsigyjant dyzelinį kurą, Lietuvos ūkininkams (tarsi šie du sektoriai Lietuvoje turėtų vienodas ar panašias galimybes generuoti pelną; nedidelė paslaptis, kad Lietuvos žemės ūkis yra mažai konkurencingas dėl to, kad kaimyninių šalių ūkininkai turi ne mažesnes lengvatas, bet drauge yra valstybės remiami didesnėmis dotacijomis, apskritai ES šalių žemės ūkis yra subsidijuojamas,  bet mūsų ūkininkai kenčia dėl lyginamuoju požiūriu sumažintų subsidijų), kita vertus, išvarytos ligos gretutinumą rodo tai, kad būtent skandinavų verslo įmonių, įsigijusių  didžiąją dalį Lietuvos privatizuojamų miškų, atstovai, kreipėsi į prezidentą, ieškodami užtarimo, kai pasklido gandai, kad jų apetitai gali būti apriboti.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad prezidentas G.Nausėda yra tiek stiprus, kad kaip niekas kitas sugebės atsispirti buvusių priklausomybių traukai. Iš tikrųjų, ne potraukis trankyti stalą kumščiu ar gąsdinančios mimikos, o sugebėjimas suvaldyti įgytus kompleksus ir pasiruošimas žengti į priekį yra tikrosios stiprybės įrodymas.

Kaip jau buvo užsiminta, klausimas dėl prezidento G.Nausėdos silpnumo ar stiprumo yra pritemtas ir primestas mums faktiškai nuo pirmųjų naujojo prezidento prezidentavimo dienų Lrytas.lt apžvalgininko Vytauto Bruverio, kuris jau ne pirmą kartą su didžiausiu aplombu tvirtina, kad neva G.Nausėda yra silpniausias iš visų buvusių Lietuvos prezidentų. 

Kas čia taip greitai įvyko, kad naujasis Lietuvos prezidentas staiga užsitraukė tokią didelę V.Bruverio nemalonę. Tiesą sakant, V.Bruveris iš to jokios paslapties nedaro, jau kelintą kaltą skelbdamas, kad silpniausiuoju (niekingiausiuoju?) Lietuvos istorijoje prezidentu G.Nausėda yra vadintinas dėl, žurnalisto žodžiais tariant, koketavimo su Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos gynėjais. Kitaip tariant, V.Bruveris gerą Lietuvos prezidento vardą kvestionuoja dėl to, kad anas nepanoro pritarti barbariškiems Vilniaus mero veiksmas, dabar generalinės prokuratūros jau įvertintiems kaip įstatyminės normos ir viešojo intereso pažeidimas, kaip neteisėta savivalė, paragino suinteresuotas puses pradėti diskusijas dėl istorinės atminties principų.

Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.

V.Bruverio požiūriu, dabartinis prezidentas yra silpnesnis už silpniausiąjį, nes nepanoro supanašėti su pašlemėku ir, kas labai piktina, be visa ko kito doviai prisiminė, kad visų pirma yra Lietuvos prezidentas. Paklauskite V.Bruverio – ar kiti Lietuvos prezidentai to nedrįsdavo prisiminti, atsižvelgdami į tai, ką galėtų pasakyti V.Bruveris ir panašūs į jį?

V.Bruveris Lietuvos žurnalistikos padangėje išsiskiria dideliu šarmu, žodžio sugestija, yra vertinamas ir mėgstamas žmonių dėl staigaus mąstymo ir įdomių įžvalgų, taigi yra žmogus, kurį, paprastai tariant, norėtųsi pakviesti išgerti alaus, tačiau savo išpuoliais prieš Joną Noreika žurnalistas visų akivaizdoje atvirsta į moralinį neūžaugą, tampa mažuoju bruveriu be jokios bravūros.

Dalius  Stancikas portale slaptai.lt pradėjo publikuoti įstabių straipsnių seriją, pavadinimu „Su kūju per istoriją ir Lietuvą“. Kaip atrodo, prie šios straipsnių serijos antiherojų būtų galima priskirti ir V.Bruverį, kuris savo apipjaustytą pasididžiavimą deda skersai istorijos ir giluminių Lietuvos interesų.

Dalius Stancikas. Slaptai.lt nuotr.

Kartą vienas doras žmogus man uždavė retorinį klausimą: kas iš tos mūsų nepriklausomybės, jeigu čia viską sprendžia žydai? Kaip atrodo bent man, tąkart mano pažįstamas pernelyg sutirštino spalvas, nes mūsų padangėje ir visame pasaulyje ne viską lemia žydai, nors V.Bruveris tikrai norėtų, netvyroja savo kailyje, kad taip būtų, kaskart užsimindamas, jog G.Nausėda tuoj-jau-tuoj bus pastatytas į vietą kaip nesugebėjęs įsiteikti įtakingiems žydų lobistams didžiausių šalių sostinėje.

Kaip atrodo bent man, būtent tokių šešėlių apie galinguosius užtarėjus paunksmėje užgimsta ir subujoja antisemitizmas, taigi, dialogas, siekiant suprasti vienas kitą, išvaikant šešėlius, manding, būtų vaisingesnis kelias. Kita vertus, klausimas – kas iš tos mūsų nepriklausomybės, jeigu mums draudžiama pagerbti savo didvyrius, – yra stipri retorinė figūra.

Stojantys už Jono Noreikos garbę nebūtų linkę užstatyti savo reputacijos, jeigu nebūtų detaliau pasiaiškinę šios taurios asmenybės gyvenimo aplinkybių. Tačiau kaip pavadinti tuos pragaro išperas, baisaus apsigimimo šmeižikus, kurie įrodinėja, kad Jonas Noreika žudė vaikus, senelius, moteris, kastuvu pribaigdavo sužeistas aukas.

Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas

Tarkime, aš pats sadisto Dušanskio nevadinu žydu, nes gyvulys neturi tautybės. Tokie, kaip atrodo, yra ir Dušanskio pasekėjai, platinantys neįtikėtinus šmeižtus, siekiantys sukiršyti tautas.

2019.10.22; 12:46

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame Europos lyderiai patvirtino ketvirtadienį pasiektą „Brexit” susitarimą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos.
 
Galutiniam jo įgyvendinimui trūksta tik Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento ratifikavimo.
 
Lietuvos vadovo teigimu, esamas susitarimas yra gera žinia Europos Sąjungos narėms.
 
„Europos Sąjunga vienbalsiai sutarė, kad susitarimas veda į konstruktyvų „Brexit” scenarijų, kuris užtikrins visos Bendrijos, įskaitant ir Lietuvos, interesus. Lietuvai itin svarbu ir toliau išlaikyti dinamiškus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykius saugumo, gynybos, finansų, ekonomikos, prekybos srityse. Šis sutarimas, jei jis bus patvirtintas Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento, svarbus ir tuo, kad jis leis užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises”, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių vadovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Airijos ministras pirmininkas, aptarti ES daugiametės finansinės perspektyvos, strateginės darbotvarkės, plėtros, „Brexit” ir klimato kaitos klausimai.
 
Kaip ELTA jau skelbė, ES šalių lyderiai pritarė naujam „Brexito” susitarimui su Didžiąja Britanija ir pažadėjo paramą, kad jis lapkričio 1-ąją įsigaliotų.
 
Prieš tai ketvirtadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai sutarė dėl naujos „Brexito” sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.
 
Susitarimas pasiektas prieš pat ES viršūnių susitikimo Briuselyje pradžią.
B. Johnsonas nori išvesti šalį iš ES spalio 31-ąją. Jis ne kartą grasino Bendrijai netvarkingu „Brexitu”. Tokiu atveju ekspertai prognozavo chaosą ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 09:53
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į konservatorių kreipimąsį dėl Astravo atominės elektrinės. Taip pat, pasak jo, L. Linkevičius siekdamas platesnio dialogo su Minsku tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta konservatorių kritika neturi pagrindo.
 
„Šalies vadovas pabrėžia, kad ministras L. Linkevičius siekdamas platesnio dialogo su Minsku tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta kritika neturi pagrindo. Nepriimtini kaimyninės šalies veiksmai vykdant Astravo AE projektą, kuriais pažeidžiami atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principai, gali būti atsverti tik telkiant visus pajėgumus nacionaliniu, regioniniu ir ES lygiu. Tačiau kyla grėsmė, kad šie svertai nebus efektyviai panaudoti, toliau susilaikant nuo bet kokio bendradarbiavimo su Baltarusija“, – teigiama išplatintame pranešime spaudai.
 
G. Nausėda dar kartą priminė, kad netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė neatitinka tarptautinių normų ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
„Kviečiame Baltarusiją nedelsiant įgyvendinti tarptautinių ekspertų nustatytus Astravo AE branduolinės saugos standartus“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
 
Prezidentas G. Nausėda primena, kad Astravo AE saugumo klausimas keliamas visuose dvišaliuose susitikimuose su ES valstybių vadovais, kaip ir ES institucijų formatais. Be to, šalies vadovas remia Vyriausybės veiksmus Astravo AE klausimu ir ragina siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidento, šiuo metu rengiamas susitarimas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų yra proga įtvirtinti konkrečias sąlygas, kurios apimtų pagarbą demokratijos vertybėms ir branduolinės saugos reikalavimams.
 
Būtent branduolinės saugos problemos buvo papildomi argumentai, kuriais rėmėsi Vyriausybė, atlikdama Astravo AE projekto ekspertizę dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojų sveikatai. Branduolinės saugos problemų kėlimas neprieštarauja pamatinei Lietuvos pozicijai, kad nesaugi Astravo AE neturi būti eksploatuojama.
 
Pripažindama būtinybę užtikrinti, kad Astravo AE pagaminta elektros energija nepatektų į Lietuvos teritoriją, Prezidentūra teiks Seimui rudens sesijoje svarstyti kelių įstatymų pataisas, kurios sugriežtins licencijų išdavimą elektros energijos rinkos dalyviams. Nustačius, kad rinkos dalyvis prekiauja nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia elektros energija, jo veiklos licencija būtų panaikinama.
 
Vertindamas platesnį tarptautinių santykių kontekstą ir nacionalinio saugumo poreikius, šalies vadovas primena, kad Baltarusijos valstybingumo išsaugojimas yra ilgalaikis Lietuvos nacionalinis interesas.
 
Energetinio, ekonominio, karinio ir politinio Baltarusijos ir Rusijos suartėjimo fone neatsakinga būtų palaikyti tolesnę Minsko izoliaciją, neieškant galimybių pokyčiams demokratijos ir branduolinės saugos srityse.
 
Prezidentas kviečia visas valstybės institucijas ir politines jėgas telkti pastangas bendram tikslui, taip pat vengti aliarmistinės retorikos bei nereikalingo Astravo AE klausimo politizavimo artėjančių rinkimų fone.
 
Šeštadienį Vilniuje vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje liejosi kritika valdantiesiems dėl užimamos pozicijos Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės atžvilgiu bei dėl to, kokie turėtų būti Lietuvos santykiai su šia kaimyne.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Pristatę kreipimąsi į šalies vadovus dėl Astravo atominės elektrinės, konservatoriai kaltino „valstiečius“ pasyvumu, o užsienio reikalų ministrą – prorusiškumu bei ragino jį trauktis iš pareigų. Replikų neišvengė ir prezidentas G. Nausėda. Konservatoriai jam linkėjo principingumo Baltarusijos atžvilgiu Europos Vadovų Taryboje.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai ketvirtadienį tvirtino, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 03:00
Politinės intrigos

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Santykius plėtoti su Baltarusija vien tam, kad būtų mažinama Rusijos įtaką šioje valstybėje, yra „kvailių žaidimas“, sako profesorius Vytautas Landsbergis, komentuodamas pastaruoju metu prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus reiškiamas intencijas intensyviau kalbėtis su šia kaimynine valstybe.
 
Jo teigimu, nereikia turėti vilčių, kad Baltarusija vis dar egzistuoja kaip savarankiška suvereni valstybė. Lietuva turi sieną su Rusijos – Baltarusijos valstybe, sako V. Landsbergis.
 
„Mūsų kaimynė yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunga, kuri turi vieningą kariuomenę, vieningą sienų apsaugą, energetiką. Ir muitai, ir mokesčiai tuoj bus vieninga. Juokų darbas yra kalbėjimas apie Baltarusiją, kurią reikėtų paremti prieš Rusiją. Tai yra kvailių žaidimas, arba mes sutinkame, kad su mumis taip būtų žaidžiama – ir su Europa taip pat (…) Kalbėkite ne apie Baltarusiją, o apie Rusiją – Baltarusiją ir tai, ko ji nori pasiekit per Baltarusiją, apsimetusi, iškišdama savo atstovą“, – Delfi TV penktadienį kalbėjo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
 
Profesoriaus teigimu, kalbantis dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės privalu nepasiduoti raginimams būti lankstesniems.
Astravo atominei elektrinei – NE
 
„Reikia vykdyti tai, ką esame nusistatę, nepasikabinant ant visokių užkalbėjimų, kad būkit lankstesni, kad reikia to ar to. Įsikalkime sau ir žinokime, kad kai kalbame apie Baltarusiją, iš tikrųjų kalbame apie Rusiją. Baltarusija yra Rusijos zondas, Rusijos būdas iščiulpti pinigus iš Vakarų ir Rusijos būdas mus sugniuždyti“, – apibendrino V. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda po rugsėjo pradžioje vykusio susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė, kad, nepaisant Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų dėl Astravo AE, jis bandys plėtoti santykius su kaimyne.
 
Tuo tarpu trečiadienį Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai ketvirtadienį tvirtino, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 10:33
Politinės intrigos

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kaltas Remigijus Šimašius

Šį penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda konstatavo, kad Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai sukiršino visuomenę.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-simasiaus-sprendimas-nukabinti-lentele-noreikai-sukirsino-visuomene.d?id=82177213

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lentos-j-noreikai-pakabinima-r-simasius-pavadino-teisiniu-nihilizmu-g-nauseda-pirstu-rodo-i-mera-56-1198772

Taip jis reagavo į tą dieną R. Šimašiaus išsakytą kvietimą Prezidentui „aiškiai išsakyti nuomonę, ar jam priimtinas teisinis nihilizmas“.

Kas įvyko

Buvo kalbama apie visuomeninių organizacijų iniciatyvą atstatyti įstatymų, įstaigų reglamentų ir taisyklių viršenybę prieš Vilniaus mero savavališką atminimo lentos Jonui Noreikai pašalinimą nuo Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rūmų sienos. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pritvirtinus naująją Atminimo lentą toje pačioje vietoje tuo pačiu pripažintas galiojančiu ankstesnės Vilniaus miesto Tarybos nutarimas Lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos, kurio niekas neatšaukė, kaip ir tebegaliojantis Bibliotekos direktoriaus sutikimas tą lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos. Tai, kad Lenta pakeitė išvaizdą, esmės nekeičia, nes senoji, kiek žinau, nebuvo užregistruota Kultūros paveldo departamente. Taigi, dabartinis Atminimo lentos Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai teisinis status quo yra be priekaištų.

Fainos Kukliansky pareiškimas

Prieš tai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky taip pat padarė pareiškimą dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai.

https://www.lzb.lt/category/skelbimai/ 2019-09-05

Jos nuomone, tai buvo„minios savivalės aktas“.

Visgi ji, sau šiek tiek prieštaraudama, pripažino, kad būta šios akcijos organizatorių, kurie „nuėjo jėgos (!?) keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą“, kaip ir „Lietuvoje 1941 metais“ (!?). Tai, kad tai buvo daugiausiai nukentėjusiųjų nuo KGB, sovietinės milicijos, kurioje ji uoliai darbavosi (iš naujausių laikų – „Bananų baliuje“), su Sąjūdžiu susijusios organizacijos, ji, suprantama, nutylėjo.

Faina Kukliansky. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums, –  sakė ji, – per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus“.

Suprantama, kam nukabinti, jei galima sudaužyti. Tai sakau todėl, kad negirdėjau Simono Wiesenthalo centro, Fainos Kuliansky pasaulinio pasipiktinimo šiuo vandalizmo aktu.

„Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją“, – sakoma pranešime. Bet tai – ne apie Lentos suskaldymą kūju.

Prezidento sprendimas

Atsakydamas į Remigijaus Šimašiaus ir Fainos Kukliansky priekaištus, Prezidentas priminė inicijavęs komisiją – Kultūros forumą, kuris spręstų istorinės atminties klausimus. Prezidentas taip pat sakė siūlysiantis, kad asmenybių įamžinimo klausimus savivaldybės spręstų besivadovaudamos vieninga Vyriausybės ar jai pavaldžios institucijos patvirtinta tvarka.

Jau pirmadienį, rugsėjo 9 d., 10 val., Prezidentūroje vyks pirmasis, kol kas uždaras, Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti.

https://www.lrp.lt/lt/prezidenturoje-vyks-kulturos-forumas-istorines-atminties-tema/33045

Prezidentas Gitanas Nausėda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Į forumą prie apskritojo stalo Prezidentas pakvietė mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus. Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įvertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.

Pasak Prezidentūros pranešimo, mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis.

Istorinės atminties klausimas – sudėtingas

Klausimas sudėtingas, apimantis ne tik istorinių politinių ir karo veikėjų, politinių ir karinių įvykių atminimo įamžinimą, bet ir mokslininkų, gydytojų, menininkų ir t.t. Ginčų dėl jų nuopelnų Lietuvos valstybei, miestui, miesteliui, kaimui, aišku, netrūks.

Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.

Viena aišku, bet kuri įamžinimui teikiama asmenybė, mirusi ar žuvusi po 1940 m. birželio 15 d., kuomet SSRS okupavo šalies teritoriją, privalo praeiti pro Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), nepolitinės profesionalų organizacijos, „filtrą“. Mano nuomone, Centro išvada dėl asmenybės ar įvykio įamžinimo netinkamumo turėtų būti privaloma bet kokiai būsimai institucijai, įgaliotai spręsti istorinės atminties klausimus. Savo ruožtu, jei išvada dėl tinkamumo būtų teigiama, institucijai pačiai papildomai svarstyti tinkamumo klausimą tuo aspektu, kurį jau išnagrinėjo LGGRTC, turėtų būti draudžiama.

Jei tai būtų padaryta jau anksčiau, nebūtų nei Kazio Škirpos, nei Jono Noreikos – Generolo Vėtros pažeminimo faktų ir visuomenė nebūtų sukiršinta.

2019.09.08; 12:11

Aktualijos

Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo teigimu, prezidento Gitano Nausėdos pateikti pasiūlymai į kitų metų valstybės biudžetą įtraukti daugiau lėšų kovai su skurdu bei socialine nelygybe, kol kas yra fragmentiški ir nesusistemizuoti. Vis dėlto prezidento komandos jis teigia negalįs dėl to kritikuoti, nes, pasak liberalų lyderio, praėjo dar per mažai laiko nuo G. Nausėdos darbo prezidentu pradžios.
 
Seimo liberalų frakcija, susitikusi su G. Nausėdos patarėjais, gavo planuojamus teikti Seimui pasiūlymus, sako E. Gentvilas.
 
„Pateikė savo siūlymus, kuriuos teiks Seimo rudens plenarinei sesijai. Kai kur tai yra projektai, kai kur yra dar tik pavadinimai, ir nupasakojo, kaip jie įsivaizduoja. Tai yra fragmentiški kol kas pasiūlymai. (…) Jie nėra kol kas dar sistemizuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
 
Vis dėlto jis pažymėjo, kad pasiūlymų paketo turinys jam, kaip liberalui, nėra visiškai priimtinas. Reikia naudoti rezervus, pabrėžia E. Gentvilas.
 
„Prezidento pasiūlytas paketėlis didina biudžeto pajamas 100 mln. eurų. Gal rimčiau kovokime su valdininkijos mažinimu, šešėline ekonomika arba skatinkime ekonomikos augimą, investicijų pritraukimą – čia yra gerokai didesni rezervai negu tai, ką siūlo. Man visada norisi išnaudoti esamus rezervus“, – kalbėjo E. Gentvilas.
 
Mokesčių didinimas, pasak jo, yra valdžios įtakos didinimas.
 
„Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas. Turi dar didesnį kapšą pinigų, įgyja dar didesnę galią ir valdžią. (…) Mano manymu, reikia mažinti pačią valdžią ir jos įtakas. Tuo aš, kaip liberalas, ir skiriuosi nuo daugelio kitų“, – teigė E. Gentvilas.
 
Kartu jis pabrėžė, kad nesiekia kritikuoti prezidento komandos dėl pateiktų pasiūlymų, nes, pasak liberalo, G. Nausėda dar per trumpai eina prezidento pareigas.
Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Negaliu paimti ir sukritikuoti. Tai pradžia, galų gale 100 dienų dar nepraėjo nuo inauguracijos, priesaikos. Jokio kriticizmo nėra, o tiesiog noras žvelgti toliau ir sistemiškiau“, – pridūrė E. Gentvilas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį G. Nausėda pateikė pasiūlymus Seimui dėl papildomų lėšų, skiriamų socialinei apsaugai. Prezidentas siūlo reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 10:37
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė, kad, nepaisant Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų dėl Astravo AE, jis bandys plėtoti santykius su kaimyne.
 
„Taip, mes puikiai suprantame, kad ši šalis nėra visiškai nepriklausoma, ypač gynyboje ir karinėje srityje. Bet mes turime būti budrūs ir turime būti pasiruošę galimiems veiksmams iš šių šalių. Mes kartojome ne vieną kartą mūsų diskusijoje žodį dialogas. Dialogas reikalingas ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija. Aš esu žmogus, kuris nori dialogo su Baltarusija. Nesvarbu, kad Baltarusija stato Astravo AE, kuri neatitinka visų saugumo ir kokybės standartų, bet mes norime turėti geresnį supratimą apie vienas kitą. Todėl aš tęsiu savo siekius atkurti dialogą su savo kaimynu ir išspręsti visus šiuo probleminius klausimus,“ – teigė Lietuvos vadovas.
 
Jam pritarė ir NATO generalinis sekretorius. Pasak jo, Baltarusija yra NATO kaimynė, todėl dialogas privalo būti.
 
„Baltarusija yra NATO kaimynė, mes tikime dialogu. Mes tikime nauda visiems – tiek NATO aljansui, tiek Baltarusijai. Todėl mes ir turime su jais dialogą, ką Lietuvos prezidentas ir paminėjo (…) Mes gerbiame kiekvienos šalies sprendimą, kokį kelią ji pasirenka,“ – teigė J. Stoltenbergas.
 
G. Nausėda rugsėjo 4-5 dienomis lankosi Briuselyje.
 
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi buvo aptarti Lietuvos ir Baltijos regiono šalių saugumo situacija ir grėsmės, gynybos finansavimo klausimai, pasirengimas šių metų gruodį NATO vadovų susitikimui Londone.
 
Šalies vadovas padėkojo J. Stoltenbergui už palaikymą. Susirūpinimą, pasak G. Nausėdos, kelia Rusijos demonstruojama karinė galia bei prieš demokratines vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką nukreipta elgsena.
 
Prezidentas susitikimo metu taip pat akcentavo, kad nuolat besikeičiančioje saugumo aplinkoje yra ypač svarbu nuosekliai vykdyti NATO adaptaciją ir užtikrinti, kad visi ankstesnių NATO viršūnių sprendimai dėl gynybos ir atgrasymo sustiprinimo būtų visiškai įgyvendinti. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęs savo tarptautinius įsipareigojimus bei prisidės prie NATO misijų ir operacijų, kad būtų užtikrintas pasaulio saugumas bei taika.
 
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi G. Nausėda pareiškė palaikymą ir Sakartvelui bei Ukrainai, pabrėždamas NATO pagalbos šioms valstybėms stiprinant regiono saugumą bei įgyvendinant euroatlantinės integracijos reformas svarbą.
 
G. Nausėda su J. Stoltenbergu taip pat aptarė pasirengimą gruodį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Londone, minint 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
 
Darbo vizitas Belgijoje yra šeštasis prezidento užsienio vizitas ir pirmasis apsilankymas ES ir NATO institucijoje kadencijos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 15:00
 
 
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti vienai reikšmingiausių datų mūsų šalių laisvės istorijoje – 30-ąsias Baltijos kelio metines.
 
Kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu Prezidentas 17.00 val. dalyvaus šventėje Saločiuose. Važiuodamas Latvijos ir Lietuvos pasienio link, šalies vadovas taip pat sustos susitikti su bendruomenėmis, kurios mini Baltijos kelio jubiliejų įvairiose kelio atkarpose.
 
Vėliau, 20.15 val., G. Nausėda pasveikins susirinkusius į Vilniaus Katedros aikštėje vyksiantį šventinį, Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtą koncertą „Vienybės banga”.
 
Šalies vadovo teigimu, Baltijos kelias – tai bendrumas, vienybė ir telkianti jėga. Jis nešė laisvės trokštančių žmonių žinią pasauliui – kad esame drąsūs ištiesti ranką vieni kitiems, kur pasaulyje bebūtume, kad kartu kurtume nepriklausomas, laisvas ir sėkmingas mūsų šalis.
 
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias sujungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones į 650 kilometrų gyvą grandinę tarp Baltijos šalių sostinių. Šis prasmingas gestas, įvykęs minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, įkūnijo trijų sesių valią ir siekį tapti nepriklausomomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 09:00
Aktualijos

Jei iš susisiekimo ministro pareigų patrauktas Rokas Masiulis būtų likęs Ministrų Kabinete, jis būtų tapęs „pleištu“, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
 
„Dėl Roko Masiulio… prezidentas vertino gerai šio ministro darbą ir tikrai matė galimybių, kad jis galėtų dirbti, tačiau, pakalbėjus su (valdančiąja. – ELTA) koalicija – Vyriausybė yra akivaizdi problema. Kad ir koks geras ministras tu būtum ir kokią gerą strategiją turėtum, kad ir kiek idėjų turėtum – jeigu tu neturi kaip ministras palaikymo Seime ir Vyriausybėje, tu esi įkalintas politinės situacijos. Tokia yra logika. Rokas Masiulis šiuo atveju likdamas Vyriausybėje būtų tarsi pleištas ir jo visos iniciatyvos, ir geros iniciatyvos, būtų nepalaikomos Seime vien dėl to, kad tai yra Roko Masiulio iniciatyvos. Prezidentas puikiai supranta tą realybę, nenori politinės sumaišties ir linki viso ko geriausio Rokui Masiuliui, ir net buvo užsiminęs, kad mato galimybę, kad iš politinės arenos jis nedings“, – LRT radijui kalbėjo P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad įgaliojimus atgavusioje Vyriausybėje pasikeitė trys ministrai. Po to, kai prie valdančiosios daugumos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), susisiekimo ministrą R. Masiulį pakeitė LLRS-KŠS narys Jaroslavas Narkevičius. Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeis taip pat LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė. Žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį pakeitė „socialdarbietis“ Andrius Palionis.
 
Iš pareigų ministerijoje šalinamas R. Masiulis yra teigęs, kad pirmi ženklai, jog jis bus atšauktas iš ministro pareigų, buvo po Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo, o susisiekimo ministro pakeitimą R. Masiulis pavadino „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kerštu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:00
Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius…

Tiesa, suvienyti tris valstybes nesenos istorijos bėgyje buvo bandyta keliskart. Antai, kaip rašė istorikas Alvydas Butkus, nelengvais 1919 m. Lietuva ryžosi aktyviai dalyvauti, kuriant vadinamąją Didžiąją Baltijos Antantę (DBA) – penkių valstybių (Suomijos, trijų Baltijos šalių bei Lenkijos) diplomatinę sąjungą.

A. Butkus išskyrė keturis šio kūrimosi etapus. Pirmasis prasidėjo nuo 1919 m. rugsėjo 14–15 d. Taline sušauktos konferencijos, skirtos apibendrinti derybų su Sovietų Rusija rezultatus. Lapkričio mėnesį Tartu vykusiame susitikime jau dalyvavo ir stebėtojai iš Lenkijos bei bermontininkai – vadinamosios Rusijos Vakarų savanorių armijos, į Latviją atvykusios tų metų gegužę ir tariamai veikusios prieš bolševikus ir už vokiečių pasilikimą Baltijos valstybėse, atstovai.

1920 m. rugpjūtį Bulduriuose, prie Jūrmalos, buvo pasirašyta „Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos politinė sutartis“, kuri dėl nesutarimų ir L. Želigovskio agresijos prieš Lietuvą taip ir neįsigaliojo.

Iki 1940-ųjų kovo vyko bent 11 Baltijos šalių santarvės ir bendradarbiavimo konferencijų, tačiau bene ryškiausia buvo 1934 m. rugsėjo 12 d. įvykusi Ženevoje, kai trys Baltijos valstybės, palaikomos Sovietų Sąjungos, pasirašė santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, dar vadinamą Mažąja Baltijos Antante (MBA). Sutarties pirmuoju straipsniu numatyta tartis visais užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti viena kitai politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose.

Baltijos kelias. Albumas. Sudarytojas – Vytautas Visockas.

Priimta slaptąja sutarties deklaracija dėl Vilniaus Latvija ir Estija įsipareigojo sustabdyti 1934 m. vasario 17 d. „Estijos ir Latvijos sąjungos organizavimo sutarties“ 6-ojo straipsnio taikymą; tuo straipsniu buvo deklaruotas Latvijos ir Estijos pasirengimas svarstyti būdus, kurie leistų trečiosioms šalims prisijungti prie tos sutarties.

Kam tokia santarvė buvo naudinga?

Bet istorikas Algimantas Kasparavičius savo monografijoje „Lietuva 1938-1939 m.: neutraliteto iliuzijos“, nagrinėjančioje Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų užsienio politiką Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, aiškina, kad ši Antantė buvo naudingiausia SSRS. „Antantė, iki šiol laikyta Baltijos valstybių politikos laimėjimu, vis dėlto buvo didžiausia Rusijos diplomatijos pergalė. Pasikeitus geopolitinei situacijai, pasikeičia rusų interesai, ir jie traktuoja, kad trijų Baltijos valstybių suartėjimas atitolins Lietuvą nuo Lenkijos, sumažins Lietuvoje Vokietijos įtaką, ir tai jau yra didžiulis Maskvos diplomatijos laimėjimas“, – rašė autorius.

Jis pridūrė, kad sutartį sužlugdyti padėjo pačios Lietuvos priimta „pražūtingo neutralumo“ pozicija. „Baltijos valstybėms pasirašius Antantės sutartį, Lietuva pradeda dar atžagariau elgtis su Lenkija, įsivaizduodama, kad turi sąjungininkų Rygoje ir Taline. Kita vertus, Baltijos Antantės sudarymas sustiprina Lietuvos pozicijas santykiuose su tuometine fašistine Vokietija, kuri jau pradeda aiškiai reikšti pretenzijas į Klaipėdos kraštą. Tai buvo lyg ir Baltijos valstybių laimėjimas taktine prasme, bet žiūrint strategiškai, į globalesnius valstybių tikslus, tai buvo didelis pralaimėjimas, nes vėliau sekė trijų Baltijos valstybių deklaruota neutraliteto politika“, – tęsia istorikas.

Lyg dūmas išsisklaidžiusią vienybės idėją galima nurašyti neprastai prieškarinei geopolitinei situacijai ir Molotovo-Ribentropo paktui bei artėjančiam Europos perdalijimui. Sovietinės okupacijos sąlygomis savo veiksmus koordinavo nebent disidentinis judėjimas, paskui – Liaudies frontai.

Vien tik kalbos ir svajonės…

O per beveik tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius buvo girdima tik vienybės retorika ir nuogąstavimai. 2012-ųjų vasarą, turėdamas galvoje naujas artėjančias grėsmes Baltijos šalims, juos skausmingai įvertino tuometinis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, pareiškęs, kad „jei per artimiausius 10 metų nerasime būdų suartėti, šios šalys neegzistuos! Jei norime išgyventi pasaulyje, turime suvienyti savo jėgas“.

Baltijos keliu. Vytauto Visocko nuotrauka (Slaptai.lt)

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius tuokart įžvelgė pagrindinius trukdžius vienytis. „Atgavusios nepriklausomybę visos trys valstybės varžėsi dėl užsienio investicijų, narystės NATO ir Europos Sąjungoje, laikė viena kitą konkurentėmis. Jos sėkmingiausiai bendradarbiavo tose srityse, kuriose Vakarai labiausiai spaudė dirbti kartu, – rašė jis. – Lietuva jautėsi esanti regiono lyderė, o kai kurie Estijos politikai išvis abejojo, ar Estija turėtų sieti savo likimą su pietinėmis kaimynėmis“.  

Dar nebūdamas Estijos prezidentu Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėjo savikritiškai: „nereikia manyti, jog Baltijos šalis sieja glaudesni ryšiai vien dėl to, kad visos trys buvo tuo pačiu metu okupuotos ir tuo pačiu metu išsivadavo. Sąjūdžio metais buvo sakoma, kad estai pasiryžę kovoti už savo nepriklausomybę iki paskutinio lietuvių kraujo lašo“.

Atgimimo, liaudies frontų ir „Baltijos kelio“ laikai seniai praėjo. Dabar daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų. Ginčijomės dėl SGD terminalo svarbos, dėl bendros naujos atominės elektrinės statybos, nesutarėme dėl „Rail Baltica“ projekto, Lietuva ir Latvija niekaip nesusitaria dėl jūrų sienos Baltijos jūroje, kur guli maždaug 150 mlrd. litų vertės naftos klodai. Latvijos parlamentas taip ir neratifikavęs sutarties dėl jūrų sienos su Lietuva.

Liūdnus prisiminimus kelia 1995 m. gegužės 21 d. naktį po šaunios elitinės medžioklės tuometinių vadovų Algirdo Mykolo Brazausko ir Gunčio Ulmanio pasirašytas vadinamas slaptas Maišiagalos memorandumas, padaręs žalą Lietuvos interesams, tiesa, po pusantrų metų, 1996 m. lapkričio 13 d. A. Brazausko dekretu atšauktas. Per tą laiką šalies vadovą žiniasklaida gerokai išskalbė, girią prie Maišiagalos ėmė vadinti „Brazauskyne“, o patį prezidentą – „Maišiagalos kunigaikščiu“.

Tarp kitko, Vilniaus rajono Maišiagalos apylinkės nuo seno garsėjo Lietuvos kunigaikščių medžioklės plotais. Kažkada čia žvėris vaikėsi net Didysis kunigaikštis Algirdas. Likimo ironija ar tik sutapimas, kad gėdingo memorandumo priėmimo metinių proga 1996 m. gegužės 10 d. lietuviškajai Maišiagalos mokyklai, įsikūrusiai Hauvaltų giminės statytų dvaro rūmų pastate, suteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo vardas. Šio Lietuvos valdovo vardu mokykla pavadinta neatsitiktinai, nes ji yra greta kunigaikščio Algirdo piliakalnio…

baltijos_kelias
Baltijos kelias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiais laikais visi daugiau kalba apie realpolitik, negu apie kažkokią niekam nereikalingą vienybę. Galbūt prezidentė D. Grybauskaitė pabandė suburti trijų šalių vadovus reguliariems susitikimams kasmet vis kitoje sostinėje. Bet tradiciniai prezidentų susitikimai ir teliko skanaus vyno gurkšnojimu ir geopolitinėmis kalbomis…

Naujas kaimynų akibrokštas Lietuvai

Formalūs sveikinimai švenčių progomis, skirtingas reakcijos kontekstas į geopolitinius įvykius, nesiskaitymas su kitų lyderių nuomone, rengiant Estijos prezidentės vizitą į Kremlių, pozicijų skirtumai dė Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo, varžytinės dėl ryšių su JAV, vaidmens krizėje atsidūrusioje ES, – visa tai nutolina svajas apie tvirtą trijų valstybių vienybę.

Išrinktasis Lietuvos prezidentas G. Nausėda antrojo savo vizito pasirinko Latviją, nuvyko ir į Taliną. Visos trys šalys deklaruoja vienybę, bet tikrieji jos išbandymai – dar prieš akis. Vizitas į Rygą nesumažino naujo latvių akibrokšto: nors naujasis kaimynų prezidentas Egilas Levitas šypsodamasis išklausė aukšto svečio išreikštų vilčių, jog elektros energija iš baltarusiškos Astravo AE nebus perkama, Latvijos premjeras savo ruožtu miglotai prakalbo apie bendrus Baltijos rinkos interesus.

Nepraėjus nei savaitei po šio vizito, iš Rygos atskriejo žinia, jog Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbusi, kad, kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną. Kitaip sakant, kaimynė bus šio elektros tiekimo tarpininkė.

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras taip pat pareiškė: „Kadangi Astravo AE yra labai glaudžiai susijusi su Baltijos šalių sistema, tikėtina, kad į šią rinką pateks ir joje pagaminta elektra“. Pasak jo, Lietuva oficialiai dar nėra paprašiusi Estijos boikotuoti Astravo AE pagamintą elektros energiją, tačiau pareigūnų lygyje pokalbiai apie tai vyko.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis netrukus puolė aiškinti, kad G. Nausėda galbūt „ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta“. Kalti jo patarėjai? „Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energijos iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – sakė jis. O Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ELTAI patvirtino, kad, Agluonoje susitikęs su Latvijos prezidentu, išgavo patikinimą, jog kaimynai „nesiruošia pirkti elektros iš Astravo AE“…

Baltijos šalių vienybė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip yra iš tikrųjų, dar nėra visiškai aišku. Akivaizdu tik tiek, kad kaimynams svarbesni yra komerciniai, o Lietuvai – politiniai interesai. G. Nausėdą tokie sprendimai nustebino, ir jis išreiškė apgailestavimą. Lankydamasis Taline Lietuvos vadovas, matyt, buvo geriau pasirengęs panašiems akibrokštams…

Taigi, jau gerą šimtmetį Baltijos šalių vienybė braška per visas siūles. Laukti geresnių laikų neverta. Nei šimtametė istorija, nei trijų dešimtmečių praeitis nepateikė realių įrodymų, kad galime kliautis mažesniais ar didesniais kaimynais, kad reikia turėti savo – lietuviškąją – vienybės sampratą.

2019.08.21; 10:50

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.

Viešėdamas Estijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento Pirmininku Hennu Polluaasu.

Su valstybės vadove aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Baltijos šalių trišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO ir Europos Sąjungos darbotvarkė, įskaitant ir derybas dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

Kalbėdamasis su Prezidente Kersti Kaljulaid valstybės vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manome, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek prie tolesnės eurotransatlantinės integracijos stiprinimo“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pažymėjo, jog su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.

Susitikimo su Estijos Prezidente metu skirta laiko pasidalyti mintimis apie Šiaurės ir Baltijos šalių formato (Nordic Baltic 8) šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pažymėjo šio formato reikšmę diskutuojant apie visam regionui aktualius klausimus, tokius kaip tvarus augimas, klimato kaita, inovacijų vystymas, finansų rinkų plėtra, skurdo ir nelygybės mažinimas.

Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m. „Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė Prezidentas.

Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Prezidentas.

Sparčiai plėtojami Lietuvos ir Estijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai, institucijų bendradarbiavimas. Šiame kontekste svarbi finansų sektoriaus reguliuotojų bendra veikla užtikrinant finansinį stabilumą ir valdant rizikas, Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo iniciatyva. Prezidentas pakvietė Estijos kompanijas ir išradėjus jungtis prie Lietuvoje steigiamo vienintelio regione CERN verslo inkubatoriaus, o finansinių technologijų įmones ir startuolius dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse „Fintech“ konferencijoje š. m. lapkričio mėn. 27 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas Estijoje vyksta minint Estijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, kuris paskelbtas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Vizitas sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.

Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.08.20; 13:06
Aktualijos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos ministras pirmininkas Krišjānis Kariņis. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Latvijos vyriausybė nepriėmė sprendimo pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą toks Latvijos sprendimas yra nulemtas politinių priežasčių, pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
 
Pasak K. Karinio, dėl elektros pirkimo iš Baltarusijos klausimo įvyko paprasčiausias nesusipratimas.
 
„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, nevisai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energijos iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį cituoja Latvijos naujienų portalas skaties.lv.
 
Lietuvos prezidentas vizito Vokietijoje metu pabrėžė, kad Lietuva retorikos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu nekeičia, o Latvijos sprendimas, pasak G. Nausėdos, yra nulemtas politinių priežasčių.
 
„Šiandien traukinys yra toli nuvažiavęs. Nepaisant to, aš laikausi nuomonės, kad mes vis tiek neturime šito AE projekto, jeigu jis tikrai yra energetine prasme, saugumo prasme netvarus, patys dar skatinti šitokio netvaraus ir nesaugaus objekto plėtoti. Dėl tos priežasties latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms vis dėlto buvo priimtas toks sprendimas ir dėl to tenka tik apgailestauti. Ar tai labai smarkiai nustebino… Turbūt, kad ne“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Kaip ELTA rašė jau anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
 
Prezidentas G. Nausėda, trečiadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kanclere A. Merkel, paprašė pagalbos siekiant, kad dar prieš Astravo AE funkcionavimą elektrinė įgyvendintų visus saugumo standartus.
 
Prie Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė – nesaugi, pabrėžė Lietuvos vadovas. Pati A. Merkel konferencijoje sakė palaikanti Lietuvos rūpinimąsi Astravo AE saugumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 10:10
Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kai kalbu apie Lenkijos ir Lietuvos santykius, negaliu atsiriboti nuo skaudžios mūsų valstybių praeities ir pirmiausia – nuo pilsudskinės Varšuvos agresijos prieš Lietuvą. Ar istorija jau nieko nereiškia? Ar istorinis dėmuo jau išbrauktas iš šiandieninės santykių darbotvarkės? Ar ministras L. Linkevičius neatsiklausdamas tautos jau gali vienasmeniškai lankstytis Varšuvai, o Prezidentas G. Nausėda – pasirinkti Lenkiją savo pirmajam vizitui, kuris ir baigėsi niekuo?…

Šie iškylantys klausimai – ne mano vieno koks nors, kaip įtartų T. Venclova, pseudopatriotiškas nusiteikimas, o nepriklausomos Lietuvos valstybės savivertės, nacionalinio išdidumo ir – jeigu norite – nacionalinio saugumo klausimai.

Šiame kontekste pažvelkime į naujojo Lietuvos ministrų kabineto sudarymo aplinkybes. Jis gerokai užsitęsė, ir jei ne artėjančios Seimo bei valstybės pareigūnų atostogos, nežinia, kiek tas gumos tąsymas būtų užsitęsęs. Bet ne čia esmė. Kokiu tautiniu pagrindu suformuota septynioliktoji Vyriausybė?

Paskutinis akordas po pustrečių metų sunkaus „gimdymo“ (ji pradėjo dirbti dar 2016 m. gruodį) buvo trijų ministrų pakeitimas iš 14-os. Tiesa, darbas dar nebaigtas.

Kadangi nuo 2016-ųjų pabaigos Vyriausybėje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, kabinetas dar turės iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Klausimą dėl Vyriausybės programos Seimas svarstys neeilinėje sesijoje rugpjūčio 20 d. Tą pačią dieną naujieji ministrai prisieks ir pradės eiti savo pareigas.

Seimo narė RitaTamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo narė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jeigu užsiminėme apie tautinį aspektą (o gal ir apie lytinį: juk aklai pildome Briuselio užgaidas, kad valdžios struktūrose išlaikytume padorų vyrų ir moterų santykį), tai mus domintų du postai: vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų. Į pirmąjį paskirta Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė, į antrajį – jos kolega Jaroslavas Narkievičius. Beje, dėl trečiojo – Ekonomikos ir inovacijų ministro bus tariamasi vėliau, kai paaiškės dabartinio ministro V. Sinkevičiaus portfelis Europos Komisijoje lapkričio mėnesį.

45-rių R. Tamašunienė ministre buvo pasirinkta todėl, kad… reikėjo moters. „Galėjo būti ir daugiau moteriškų pavardžių Vyriausybėje, aš pats mačiau dar vieną galimą kandidatę, bet dabar neįvardinsiu jos. Tačiau ji spontaniškai atsitraukė dėl, matyt, personalinių priežasčių. Gaila dėl to šiek tiek, bet yra kaip yra“, – pritardamas šiai kandidatūrai kalbėjo Prezidentas G. Nausėda. Gaila, kad ir valstybės vadovas jau nesivadovauja R. Karbauskio deklaruotu profesionalumo kriterijumi, o pasiduoda dirbtinam „lyčių proporcingumo“ principui. Na, tiek to. Juk ji tikrai papuoš vyrišką kompaniją…

Pedagogė, baigė vokiečių filologiją, paskui viešąjį administravimą. Dirbo mokyklos direktore, Vilniaus rajono savivaldybėje, nuo 2012 m. Seimo narė. 12 m. buvo Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų sąjungos „Macierz szkolna“ narė. Beje, ši sąjunga nesibodi politikavimo. Prieš keletą metų ji reiškė pasipiktinimą dėl nutraukto priėmimo į lenkų filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete ir kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, reikalaudama sugrąžinti galimybę ugdyti jaunimą pagal šią studijų programą.

Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kiek anksčiau ji skundėsi Varšuvai dėl tariamo spaudimo lenkų mokykloms Lietuvoje, ir tuomet Lenkijos Seimo pirmininkas puolė ginti jas. Manoma, kad sąjunga dalyvavo išvesdama mokytojus ir mokinius į protesto akcijas prieš naują Švietimo įstatymą, kuriuo buvo stiprinamas lietuvių kalbos mokymas lenkiškose mokyklose. Kiek jas skatino naujoji ministrė, galima tik spėti, bet sąjunga ir Vilniaus rajono valdžia prie jų buvo prisidėjusi.

Kitas klausimas: ar ji turi pakankamai kompetencijos susidoroti su labai svarbiu postu? Juk čia prireiks ne vien viešojo administravimo, bet ir patirties kituose svarbiuose baruose, pavyzdžiui, sienų apsaugoje, priešgaisrinėje tarnyboje, migracijoje, policijoje… Ar pakaks vien jos „moteriško jautrumo“, kurio tikisi R. Karbauskis?

Kuo gi buvo nusidėjęs ministru dirbęs Eimutis Misiūnas? Juk būtent jis buvo tikras profesionalas – teisininkas, ilgai dirbęs teismų struktūroje. Apie jį puikiai atsiliepė ir Prezidentas, ir LVŽS lyderis. Išeina, kad naujo kabineto formavimo kriterijai iškreipti: pagal koalicijos sutartį reikia posto LLRA politikui ir dar moteriai, tada aukojamas ir deklaruotas profesionalizmas…

Taip atsitiko ir su susisiekimo ministru. Prezidentas, paklaustas, kodėl sutiko keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį, sakė: „Tiesiog jo iniciatyvoms nebuvo pakankamo palaikymo Seime, todėl jam tapo sudėtinga dirbti. Be to, koalicijos sutarimas buvo, kad šis portfelis atitenka Lenkų rinkimų akcijai“. Tiesiai sakykime: argumentai per silpni. Gerai dirbančiam ministrui – o toks ir buvo R. Masiulis, vienu metu padėjęs išnarpliuoti ir sudėtingą švietimo darbuotojų streiko mazgą – parama Seime būtų neginčijama. Atiduoti porfelį bet kam – neįžeidžiant taip pat pedagogo, Trakų ir Vilniaus rajonų veikėjo J. Narkievičiaus – Vyriausybę kompromituojanti išeitis… Net ir neprisimenant naujojo ministro nusikalbėjimų, abejotinos kompetencijos ir keistos nevalstybinės pozicijos užsienio politikos klausimais.

Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.

O dabar toks jautrus klausimėlis: kodėl toleruojama, kad gerai dirbantys ministrai lietuviai keičiami lenkų tautybės politikais? Nors jie dirbs kiek daugiau kaip metus – iki kitų Seimo rinkimų, tačiau nori nenori kyla nuogastavimų, kad bent jau Vilniaus krašte lenkiškasis dėmuo įgaus sodresnes spalvas ir paskatins lenkiškuosius radikalus kelti Lietuvai žalingus reikalavimus tiek švietimo, tiek savivaldos, tiek kitose srityse.

Šiame sostinės vadovų blaškymosi ir nenuoseklumo fone šios aplinkybės kelia nemažą susirūpinimą.

2019.08.15; 08:40

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Teisėjų tarybos sprendimą principingai vertinti teisėjų poelgius, kuriais jie pažemino teisėjo vardą, tačiau kartu apgailestauja dėl nesutapusio požiūrio į dviejų teisėjų veiksmus.
 
Teisėjų taryba penktadienį patarė šalies vadovui teikti Seimui atleisti iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką ir teikti Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimui, taip pat atleisti iš pareigų Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, visiems jiems savo poelgiais pažeminus teisėjo vardą.
 
„Tai yra svarbus pasiekimas, kuris užtikrins didesnį teismų sistemos skaidrumą ir padės stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžia, kad Teisėjų taryba gali duoti patarimą tik savo konstitucinių įgaliojimų ribose. Tai reiškia, kad patardama atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, jiems pažeminus teisėjo vardą, ši institucija kartu pripažino prezidento teisę prašyti tokio patarimo.
 
Kita vertus, prezidentas apgailestauja, kad Teisėjų taryba nedavė patarimo šalinti iš pareigų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį. Šių teisėjų įgaliojimai lieka sustabdyti. Prezidentas neabejoja, kad jų veiksmai bus operatyviai ir objektyviai įvertinti atitinkamų teisėsaugos institucijų.
 
Šalies vadovas yra inicijavęs teisėjų atleidimo procedūrą pažeminus teisėjo vardą dėl dar trijų teisėjų: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko.
 
Prezidentas G. Nausėda ir toliau sieks, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariais, pažymima Prezidentūros pranešime.
 
Kaip numato šalies Konstitucija, dėl teisėjų atleidimo iš pareigų prezidentas gali spręsti tik gavęs Teisėjų tarybos patarimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00
Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Vis dar Vilniaus meru besivadinantis Remigijus Šimašius savavališkai priėmė sprendimą nudrėksti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos.

Kita vertus, dar svarbiau pabrėžti, kad tokia nemotyvuota ir savavališka vadinamojo mero veikla, tarkime, jo kaprizai ir subjektyvumas stipriai kertasi su esamais teisės aktais ir civilizuotoje šalyje tarsi jau ir privalėjusia įsitvirtinti teisine aplinka.

R.Šimašius, kaip suaugęs žmogus ir miesto pareigūnas, nė iš tolo neturėjo jokios moralinės teisės negatyviame kontekste net paminėti Generolo Vėtros vardo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu dar kartą buvo patvirtinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) išvada, kad  Jonas Noreika-Generolas Vėtra nekolaboravo su nacių režimu ir nedalyvavo Holokauste (taigi priešingas teiginys viešojoje erdvėje gali būti kvalifikuojamas kaip šmeižtas taip pat ir juridine prasme). Tačiau teisinio nihilizmo šioje nešvankioje istorijoje viršūne yra tai, kad nevykėlis meras pateikė tarnyboms nešvankų nurodymą demontuoti atminimo lentą, švelniai tariant, peržengdamas savo kompetencijos ribas, apeidamas tas institucijas, kurios yra juridiškai įgaliotos priimti (ar nepriimti) panašius nutarimus, puoselėjant miesto pavadinimų ir memorialinių ženklų motyvuotai subalansuotą infrastruktūrą.

Ar tai reiškia, kad Vilniaus mieste šiandien yra įvestas tiesioginis R.Šimašiaus valdymas, naikinantis taikos meto įstatymus? Kad ir kaip žiūrėtume, sunku bus paneigti faktą, kad R.Šimašius paskubėjo išlėkti atostogų (įsivaizduoju jį dabar besimaudantį Juodojoje jūroje, šokinėjantį per bangas), palikęs kitiems galynėtis su bjauria teisinio vakuumo situacija, tarsi sakydamas: „Papūskite man į uodegą“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žinoma, R.Šimašius nėra joks generalisimas, jo sprendimai gali būti greitai ir nesunkiai atšaukiami, dar daugiau, teisinės visuomenės puoselėjamas idealas, atrodytų, įpareigoja kuo greičiau ieškoti neteisinės situacijos išrišimo. Tačiau, kaip matome, Generalinė prokuratūra, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba, kitos institucijos, į kurias kreipėsi asmenys ir organizacijos dėl neteisėtų Vilniaus mero veiksmų, pabrėžtinai delsia, gudrauja, demonstruodamos sulėtinto veikimo strategiją, siekdamos išlaukti palankesnio momento valingos nuomonės pareiškimui.

Kodėl – šitaip tempiamas laikas, įšaldant žeminančią Lietuvos žmones, neteisinę padėties konfigūraciją, kai manding ne taip sunku būtų priminti reikalavimą laikytis Lietuvos įstatymų? Iš tiesų, kas galėtų paneigti, kad mūsų drąsuoliai aukštieji teisininkai ir valdininkai, iš kurių ne vienas pradėjo siekti karjeros dar komjaunimo struktūrose, nepraleido pro ausis R.Šimašiaus žodžių, kad neva visi tie, kurie vis dar kvestionuoja nešvankų sprendimą naikinti laisvės kovotojų pagerbimo memorialinius ženklus, yra užsimaskavę antisemitai. Na, nesunku įsivaizduoti, kad komjaunuoliško mentaliteto žmogui kaip audros debesis iškyla klausimas – o ką pasakys tarptautinės žydų organizacijos, jeigu neišgirsime R.Šimašiaus perspėjimo?

Mossad slaptieji agentai

Savotiško atsakymo į tokį baisų klausimą parafrazė yra neseniai delfi.lt komentarų rubrikoje išakyta skaitytojo nuomonė, kad neva už tokias atminimo lentas Lietuva greitai bus išgrūsta iš Europos Sąjungos be teisės sugrįžti atgal net ir tokiu atveju, jeigu visi litovcai atsiklaupę maldautų atleidimo (aš vis tik manau, kad dabar pacituotas anoniminis nuomonės reiškėjas tik apsimetė žydu,  nes čia labai aiškiai prasikiša, bado akis rusiško trolių fabriko braižas).

Taigi, ką gali pasakyti tarptautinės žydų organizacijos, jeigu neatsisakysime savo nuostatos valingai pagerbti savo didvyrius? Nedaug gero, ar ne? (Tarsi kada nors buvo ar galėjo būti, jeigu būtume labiau pasistengę, kitaip.) O ką gero mes galime pasakyti apie tarptautines, jeigu norite, taip pat ir vietines, žydų organizacijas. Nuogirdų yra visokių, ne didelė paslaptis, kad kai kurios savo tarptautinę reikšmę ypač išpučiančios žydų organizacijos yra parištos ant trumpo V.Putino pavadėlio.

Tačiau, nežiūrint galimos įvairovės, aš labai nenorėčiau, kad mūsų padangėje tarptautinės žydų organizacijos būtų suprantamos kaip tas baubas, kuris naikina teisinę Lietuvos aplinką, įpareigoja atsisakyti įstatymo viršenybės principo, gali tapti teisinės visuomenė erozijos veiksniu (neduokite preteksto taip pagalvoti). Juolab kratausi, baiminuosi, vengiu net iš tolo įsivaizduoti, kad nuorodos į tarptautines žydų organizacijas siužetinė linija galėtų būti maždaug tokia: mes jūsų šventovių vietose ištempsime savo palapinę ir įsirengsime viešąsias išvietes.

Žydiški skanėstai. Iškaba Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Dar nedaug praėjo laiko nuo išrinkimo, o prezidentas Gitanas Nausėda jau suspėjo pagarsėti kaip taikos pasiuntinys, kuris taip pat ir šioje situacijoje puolė ieškoti taikinančių priemonių, pakvietęs „laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui“, pasiūlęs burti institucijas ir specialistus, sprendžiant istorinės atminties klausimus. Kaip pareiškė G.Nausėda, Prezidentūra yra pasirengusi, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes, taip pat sudarydama sąlygas renginiams ir forumams vykti, būti šio proceso moderatoriumi. Taigi, atrodytų, visos suinteresuotos pusės yra labai mandagiai pakviestos diskutuoji, todėl vis tik apmaudu, kad keistieji R.Šimašiaus šalininkai šią moratoriumo idėją pasitiko su pašaipa, sarkazmu ar net pagieža, o didžiausiame šalies dienraštyje dar ir su menkai užmaskuotais grasinimais, jog neva dėl tokių savo taikdariškų užmojų naujai pradėjęs dirbti šalies prezidentas gali patirti didesnius ar mažesnius reputacijos nuostolius. (Čia nebuvo ištartas, bet liko lengvai numanomas,  dėl užspeitimo tyloje dar grėsmingiau turėjęs nuskambėti klausimas – „O ką pasakys tarptautinės žydų organizacijos?“.)

Taigi, ką daryti, kai Lietuvos teisinė sistema yra užblokuojama. Iš teorinio taško atsakyti į šį klausimą nėra sunku – tokiu nedėkingu teisinio cinizmo išplitimo atveju tauta kaip suverenas turėtų imtis tiesioginių veiksmų, atstatant teisinės visuomenės tvarką, tačiau, žiūrint praktiškai, sunku būtų patikėti, kad vartotojiškoje visuomenėje didelės žmonių masės galėtų išjudėti vardan įstatymo viršenybės principo, ginant teisinius tautos orumo idėjos pagrindus ar net pačią suvereniteto idėją.

Juolab kad tokių idėjų šalininkai kol kas yra tarpusavyje susiskaldę, graudu pripažinti, bet yra taip, jog šiandien kai kurių tautos suvereniteto idėjos trubadūrų kompleksai trukdo telktis ir temdo visumos matymą.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau net it tokiu atveju galima pabandyti atgauti dvasią ir, siekiant satisfakcijos, pradėti R.Šimašiaus pašalinimo iš Vilniaus mero posto procedūras. Žinia, įteisinus tiesioginius mero rinkimus, buvo apsunkinta ir jų pašalinimo iš posto procedūra – dabar neužtenka tik tarybos narių balsavimo, būtina Vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad toks meras, dėl kurio abejones išreiškė dalis tarybos narių, sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymais jam pavestų įpareigojimų.

Šiuo atveju daug ką gali nulemti ir konservatorių, R.Šimašiaus koalicijos dabartinėje miesto taryboje partnerių, apsisprendimas, tiesa?   

2019.08.07; 06:00