nebijokite

Fotografija

Eidamas Katedros aikšte išvydau nuotrauką – Popiežiaus Jono Pauliaus II portretą. Tai buvo ypatinga nuotrauka: užrašas kvietė, ragino, drąsino – nebijokite! Ar begali būti gražesnis, prasmingesnis linkėjimas? Tokį padrąsinimą džiugu išgirsti. Išties – kodėl turime gyventi susigūžę? Būkime atkaklesni, gajesni, tvirtesni. Drąsiau žvelkime tiek į savo asmeninę, tiek į Lietuvos ateitį!

Vaikščiodamas po Vilnių ir besidžiaugdamas priartėjusia vasara pastebėjau dar keletą dėmesį patraukusių vaizdų. Pavyzdžiui, tie vaikinai ir merginos, iš visų pusių apsėdę paminklą – gražu ar ne? Nieko smerktino, kai paaugliai taip arti … paminklo. Bet ar jie – tikrai arti Lietuvos istorijos? Ar jie žino, kas buvo Karalius, kurio paminklo papėdėje jie džiaugiasi jaunyste? Ar jie bent nutuokia, ką šis karžygys gero nuveikė Lietuvai? O gal tik pablevyzgos, prišnerkš, prispjaudys, ir tada patrauks savais keliais?

Praėjau ir pro Jaunimo teatrą, tarsi visų pamirštą, vienišą. Nebeprisimenu, kada paskutinį sykį svečiavausi šiame teatre. Kaltas, žinoma, ne vien koronavirusas. Kadaise į teatrą, ne vien – Jaunimo, susiruošdavau kartą per mėnesį. Kokių puikių, visam gyvenimui įsiminusių vaidinimų mačiau?! Prisimenu jaudulį, kuris apimdavo peržengus teatro slensktį, kai imdavo gesti šviesos, prasiskirdavo užuolaidos… Net kolekcionavau teatro lankstinukus, kuriuose buvo užrašyta, kas parašė dramą, kas – spektaklio režisierius, kokie aktoriai vaidina…

Dabar – aplenkiu visus teatrus. Tiesiog bijau išvysti tas neva šiuolaikiškas, neva prasmingas modernybes – skeryčiojimus, šūkaliojimus, drabužių draskymus. Sykį nudegiau, nutaręs pažiūrėti labai garbinamo, neva gilaus režisierio spektaklį. Anksčiau gilius jausmus išreikšdavo subtiliai: ašara, nežymiu rankos mostu, vienui vienu žingsniu, galų gale – tylėjimu. Dabar kažkodėl reikia lakstyti po sceną, klykti tarsi išprotėjusiam, keiktis tarsi vežikui…

Ne, tokius „spektaklius” aplenkiu iš tolo. Nenoriu, kad jie bjaurotų atminty pasilikusių anų, tikrųjų, spektaklių grožį…

Gintaras Visockas

 

2020.05.24; 17:30

Aktualijos

Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir  Andrzejus Duda paskelbė laišką šventojo Jono Pauliaus II gimimo 100-ųjų gimimo metinių proga. 1920 metų gegužės 18-ąją Vadovicėse gimė Karolis Voityla, vėliau tapęs šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II.
 
„Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją. Jo pirmoji apaštališkoji kelionė į Lenkiją ir jos metu ištarti skambūs žodžiai „Tenusileidžia Tavo dvasia ir atnaujina šios žemės veidą“ turėjo įtakos ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvos laisvės siekiams. Ši kelionė pradėjo procesą, pasibaigusį komunizmo žlugimu ir nepriklausomybės atgavimu“, – skelbiama šalies vadovo pasirašytame laiške.
 
Popiežius Jonas Paulius II buvo viena svarbiausių XX amžiaus asmenybių: filosofas, poetas, jaudinantis kalbėtojas, fundamentalių moralinių vertybių ir krikščioniškosios Europos tapatybės gynėjas. Būdamas Katalikų Bažnyčios vadovu, drąsiai ir kūrybingai siekė įgyvendinti II Vatikano susirinkimo reformas. Jono Pauliaus II mokymas ir asmeninis gyvenimo liudijimas vis dar jaudina milijonų žmonių visame pasaulyje širdis bei protus.
 
2020-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais. Abiejų valstybių Vyriausybės yra parengusios daug šių metinių minėjimo renginių.
 
Dar būdamas Krokuvos vyskupu, Karolis Wojtyła gyvai domėjosi įvykiais Lietuvoje, skaitė anuomet Sovietų Sąjungos pogrindyje leidžiamą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Vėliau Popiežius Jonas Paulius II paskyrė „Kronikos“ iniciatorių ir redaktorių, dvasios tėvą Sigitą Tamkevičių SJ Kauno pagalbiniu vyskupu, paskui Kauno arkivyskupu metropolitu.
 
1993-iųjų rugsėjį Jono Pauliaus II apaštališkoji kelionė, pirmasis Lietuvos istorijoje Popiežiaus vizitas tapo savo nepriklausomybę atkuriančiai Lietuvai dideliu moraliniu ir diplomatiniu palaikymu. Popiežius meldėsi Antakalnio kapinėse prie naujųjų Lietuvos didvyrių – 1991-ųjų sausio sovietų agresijos aukų – kapų. Jis apsilankė visose svarbiausiose Lietuvos vietose – lietuvių dvasinės jėgos šaltiniuose.
 
Tuomet jis suformulavo tezes programai, leidžiančiai kurti geros kaimynystės ateitį lietuviams ir lenkams – dviem krikščioniškoms, tokioms artimoms viena kitai tautoms, susietoms kaimynystės, draugystės ir brolybės ryšiais. Atsimename šiuos Šventojo Jono Pauliaus II žodžius, anuomet pasakytus Vilniuje: „Lietuviai ir lenkai yra pašaukti bendradarbiauti, bet pirmiausia – klausytis vieni kitų, kad dėl to stiprėtų jų bendras tikėjimas, ta pati viltis ir viską vienijanti meilė.“
 
„Kartu minėdami Lietuvoje ir Lenkijoje Jono Pauliaus II, Šventojo Popiežiaus iš Lenkijos, 100-ąsias gimimo metines, norime solidarumo kultūros dvasioje, pasiremdami jo palikimu, ir toliau siekti, kad mūsų valstybių ir tautų ateitis Europoje būtų formuojama Šventojo Jono Pauliaus II katalikiškos antropologijos dvasia.
 
Esame nuoširdžiai įsitikinę, kad Šventasis Jonas Paulius II visada remia mūsų tautas, o šiomis pandemijos dienomis, jeigu galėtų, pakartotų mums savo 1978-ųjų spalio 22-osios raginimą: „Nebijokite“, – rašoma laiške.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 06:00