Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius teigia, kad situacija Nemenčinėje suvaldyta. Pasak jo, koronaviruso protrūkis iš esmės neperžengė įmonės „Vilnika“ ribų.
„Nemenčinėje per dieną ištiriama maždaug po 600 gyventojų. Vakar dienos duomenimis, buvo jau ištirta pusantro tūkstančio Nemenčinės gyventojų ir tik 15 buvo nustatytas COVID-19. Tai rodo, kad vienam iš šimto nustatoma COVID-19. Tai atspindi ir mūsų statistiką, kurią turime visoje Lietuvoje“, – LRT radijui kalbėjo SAM atstovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu turimi duomenys leidžia teigti, kad koronavirusas konkrečiai Nemenčinės gyventojų stipriai nepalietė ir protrūkis buvo suvaldytas įmonės ribose.
„Galima sakyti, kad židinys Nemenčinėje yra suvaldytas įmonės ribose, o (miestelio – ELTA) populiacija užsikrėtusi maždaug panašiai kaip ir Lietuvos gyventojai”, – pridūrė jis.
Pasak jo, Nemenčinės gyventojai noriai atlieka tyrimus ir iš 600 ištirtų gyventojų tik 6 tą daryti atsisakė.
Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst sako, kad dėl koronaviruso infekcijos protrūkio įvesti apribojimai Nemenčinėje įgyvendinami sklandžiai, o į susidariusias problemas reaguojama operatyviai ir jos sprendžiamos.
Pavydžiui, nuo ketvirtadienio ryto uždarius įvažiavimus ir išvažiavimus iš Nemenčinės miesto, susidarė problemų dėl apsirūpinimo maistu porą kilometrų už miesto esančios Gėlos gyvenvietės gyventojams.
„Kadangi jie turėjo vienintelę galimybę apsipirkti Nemenčinėje, o dabar įvažiuoti čia draudžiama, šią savaitę jie galės pasinaudoti mobiliu apsipirkimo punktu“, – Eltai sakė Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst, kuri ketvirtadienį kartu su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, kitais valdžios ir policijos atstovais apsilankė Nemenčinėje.
Pasak jos, su problemomis susidūrė ir Nemenčinės gyventojai, kurie nėra ten deklaravę gyvenamosios vietos.
„Jeigu žmogus nuolat gyvena Nemenčinėje, bet nėra deklaravęs čia gyvenamosios vietos, pažymą apie jo faktiškai gyvenamą vietą išduos seniūnija“, – sakė M. Rekst.
Pasak jos, problemų neturės ir keleiviai, kurie vyksta tranzitu per Nemenčinę į kitus miestus ir Nemenčinėje neišlipa.
„Tačiau jei, pavyzdžiui, Pabradės ar kito miesto gyventojas norės išlipti Nemenčinėje, jis turės turėti būtinus dokumentus, ir keleivinio transporto vairuotojai iš anksto apie tai įspės“, – sakė M. Rekst.
Po apsilankymo Nemenčinėje jai susidarė įspūdis, kad gyventojai geranoriškai reaguoja į apribojimus, bendradarbiauja ir supranta tokių žingsnių būtinybę norint įveikti infekcijos plitimą. Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad į Nemenčinę iki balandžio 23 d. vidurnakčio bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims arba tiems, kurie turi specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją, ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykti.
Asmenys, kuriems numatytos išimtys, turi pateikti tai įrodančius dokumentus ar kitą informaciją, kuri patvirtintų jų vykimo tikslą. Tai gali būti tiek popieriniai dokumentai, tiek nufotografuoti dokumentai elektroninėse laikmenose (pvz., mobiliajame telefone, planšetėje ir pan.).
Vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui atvykti ir išvykti iš Nemenčinės miestelio.
„Draudžiamas asmenų atvykimas į Nemenčinės miestą, išskyrus grįžtančių į Nemenčinę miesto gyventojų, iš kitų miestų atvykstančių asmenų, dirbančių Nemenčinės mieste, taip pat asmenų, turinčių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą atvykti“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykimas.
Draudimai turėtų įsigalioti nuo ketvirtadienio 7 valandos ryto ir tęsis iki balandžio 23 dienos 24 val.
Premjeras Saulius Skvernelis kiek anksčiau teigė, kad koronaviruso situacija miestelyje tapo per daug pavojinga bei grėsminga.
„Padėtis ten pakankamai grėsminga ir pavojinga. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų – tą ir darome. Šiandienos COVID–19 komiteto posėdyje nusprendėme teikti Vyriausybės nutarimą dėl apribojimų šiame miestelyje įvedimo. Bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems, kitais atvejais – tik turint specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Išvykti bus galima tik kitur dirbantiems ir tiems, kurie turi tai padaryti dėl sveikatos būklės“, – savo feisbuko paskyroje teigia S. Skvernelis.
„Esu patikintas ir dėl to, kad Nemenčinėje gyvenantiems žmonėms produktų tikrai nepritrūks, parduotuvių yra pakankamai, jų veikla nenutrūks“, – sakė jis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė LRT radijui sekmadienio rytą pranešė, kad naujame koronaviruso židinyje Vilniaus rajone, Nemenčinės mieste esančioje siuvykloje, susirgo jau 10 žmonių.
Turbūt net Hitleris ir Stalinas viešai diplomatų nestumdė. Mažų valstybių atstovams jie subtiliau parodydavo savo pranašumą ir galią: versdavo ilgai laukti priimamąjame, „nepastebėdavo“, nepaduodavo rankos. Bet nestumdė. Tiesa, užkariavę jie juos kalindavo koncentracijos stovyklose, gulaguose, žudydavo.
Vytautas Visockas, straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos prezidentas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel yra vertęs laukti, bauginęs šunimi, o su savo šalies opozicijos lyderiais ir žurnalistais jis elgiasi žymiai negailestingiau, beveik kaip Stalinas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas įeis į istoriją kaip… Kaip kas? Silpnesnius stumdo chuliganai. Sovietmečiu mes panašiai braudavomės prie prekystalio, kai „išmesdavo“ kokią deficitinę prekę. Bet D.Trampas juk turtuolis. Jeigu mano šalies vadovas panašiai pasielgtų, aš jausčiau didžiausią gėdą. O Amerika?
Labai nesimpatiškas JAV prezidentas, negalėjome net įsivaizduoti, kad amerikiečiai kada nors išsirinks savo šustauską.
Tačiau ne tai svarbiausia. Žymiai svarbiau, kad pastaruoju metu jau negalima pasikliauti Amerika. Štai Vokietija jau nepasikliauja. Metas apie tai pagalvoti ir mums. Su kuo dabar eisime obuoliauti, kai D.Trampas taip neprognozuojamai elgiasi? Neseniai Briuselyje susitikime su kitų NATO šalių lyderiais jis neįsipareigojo, reikalui esant, besąlygiškai vykdyti 5-ojo straipsnio reikalavimą. Nes Europos didžiosios valstybės nevykdo įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP.
Dar neseniai JAV ragino Europą labiau spausti Rusiją, o dabar viskas tarsi atvirkščiai. Gal dėl to, kad Kremlius padėjo D.Trampui tapti prezidentu, gal su Putino valdoma Rusija buvo neleistinų ryšių, dėl kurių, jeigu jie bus atskleisti, gręsia apkalta. JAV prezidento rankos surištos?
A.Merkel tampa ne vien Vokietijos, bet ir visos Europos lydere (jeigu, žinoma, bus perrinkta Vokietijos kanclere), o mes iki šiol besąlygiškai pasikliaujame didžiąja mūsų gynėja, nors D.Trampo asmenyje ji gali pamiršti buvusių prezidentų įsipareigojimus, užrašytus Vilniuje matomose vietose.
Tad ar ne laikas peržiūrėti užsienio politiką, nes ant dviejų kėdžių ilgai nepasėdėsi – ir A.Merkel, ir D.Trampui vienodai geras nebūsi, visi juk norime, kad mylėtų tik mus.
„Taigi, klausimas, ar Lietuvai tikrai verta ir toliau pasikliauti JAV, iš tiesų tampa nebe retorinis. Galbūt kol kas jį reikėtų formuluoti švelniau: ar Lietuvai tikrai ir toliau verta pasikliauti PIRMIAUSIA JAV. Ypač tai aktualu Europos gynybos iniciatyvų kontekste, kurias, beje, aktyviausiai remia ta pati A.Merkel“ (Marius Laurinavičius: „Ar Lietuva gali pasikliauti D.Trumpo Amerika“; 15min.lt).
Egzistuoja ir kitokia nuomonė. Abejojama ne D.Trumpo vadovaujamos Amerikos ištikimybe Europos Sąjungos NATO partnerių atžvilgiu, o pirmiausia kanclerės A. Merkel vadovaujamos Vokietijos pozicija ir ateityje nevykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP. Ją remia Europos Komisijos prezidentas Žanas-Klodas Junkeris: „Europa neturi pasiduoti Amerikos spaudimui“. Kai kurie politologai tokią poziciją vadina parazitavimu, tūnojimu po stipresniojo sparneliu.
Amerikos prezidentas D.Trampas naujojoje Aljanso būstinėje Evere (atidengiant paminklą NATO 5 straipsniui) kalbėjo: „Ateities NATO turi skirti daug dėmesio kovai su terorizmu ir imigracija, taip pat – grėsmėms iš Rusijos NATO rytiniame ir pietiniame pasienyje“. Jeigu tokie reikalavimai bus įgyvendinti – Baltijos valstybės, Ukraina – gali būti ramios.
Ką kalba A.Merkel? Kad „kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma reikia draugauti ir palaikyti gerą kaimynystę su Rusija ir kitomis valstybėmis“. Vokietija nemato būtinybės pirkti daugiau tankų ir skatinti ginklavimosi varžybas (Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis).
„Trumpui Rusija – grėsmė, kurią reikia atremti, Merkel Rusija – kaimynė, su kuria reikia kaip galima labiau draugauti. Požiūrių skirtumas esminis ir vargiai suderinamas“ (Audrius Bačiulis: „Trumpas įvedinėja tvarką NATO, o ARAS – Nemenčinėje“; lzinios.lt).
Tai ar Lietuvai ir toliau verta pasikliauti JAV? Jeigu klausimas ne retorinis, tai į jį atsakyti šiandien dar labai nelengva. Nepaprastai daug nežinomųjų.
Gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV Kongreso delegacijos nariais, atvykusiais tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolat jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kurios labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai (Prezidentės spaudos tarnyba).
JAV prezidentas daug gali (ir pataisyti, ir pagadinti), bet ne viską. Jeigu jis nesistumdytų ir nesimaivytų, o visas Europos Sąjungos NATO partneres priverstų karinę naštą nešti pagal Aljanso įsipareigojimus, JAV ir artimiausioj ateity reikėtų pasikliauti labiau negu vis dar neaiškios ateities Europa. Amerika yra Amerika, ko nepasakysi apie neameriką. Ji, tikiu, sugebės sutramdyti savo prezidentą, ypač jeigu jis neteisėtais ryšiais susijęs su Putino Rusija.
Sekmadienio, gegužės 21 d., rytą Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) gavo pranešimą, kad miške, šalia Nemenčinės, pastebėtas būrys vyrų su ginklais.
Įvertinus pranešimo rimtumą, į įvykio vietą išsiųstos policijos pajėgos, pasitelkti Antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS kovotojai.
Atvykę pareigūnai sulaikė 12 vyrų su automatiniais ginklais, dalis jų vilkėjo rusiško tipo maskuojančius kombinezonus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo „airsoft“ ginklai, kurie savo išvaizda niekuo nesiskiria nuo tikrų ginklų. Vyrai su savimi turėjo po kelis ginklus, kai kurie buvo su optika, turėjo galimai savadarbius sprogstamuosius įtaisus.
Kai kurių sulaikytųjų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos, jų metu rastas nelegalus ginklas, šaudmenys ir galimai savadarbiai sprogstamieji įtaisai.
Vilniaus apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis pagal LR baudžiamojo kodekso 253 str., praneša Policijos departamentas.
Šv. Velykų proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Nemenčinėje, kur Vilniaus krašto etnografijos muziejuje susitiko su lietuvių ir lenkų mokyklų vaikais bei krašto bendruomenės atstovais ir dalyvavo edukacinėse velykinėse dirbtuvėse.
„Šv. Velykos – pavasario atbudimo šventė. Ji atneša gyvybės ir džiaugsmo, suteikia drąsos ir pozityvios energijos naujiems darbams. Minėdami Vietos bendruomenių metus, matome, kaip svarbu veiklios, darbščios ir pilietiškos bendruomenės, kuriančios naujas ir puoselėjančios senąsias Lietuvos etnografines tradicijas“, – sakė Prezidentė.
Ar pakankamai gerbiame lietuvių kalbą Lietuvoje? Šiandien teko lankytis ligoninėje. Vos per pusę valandos Santariškių ligoninėje priėmimo skyriuje apsilankė bent keletas žmonių, kurie prie langelio kreipėsi informacijos ne valstybine lietuvių kalba. Rusiškai ir rusiškai/lenkiškai.
Panašu, kad visi jie buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Greičiausiai net mūsų šalies piliečiai. Kai kuriuos atsakymus lietuvių kalba jie puikiai suprato, tačiau vis tiek toliau kalbėjo ne valstybine kalba. Kodėl?
Į šį klausimą bandžiau sau atsakyti gana ilgai. Juk jei supranti lietuvių kalbą, gyveni Lietuvoje, esi jos pilietis, tuomet turėtum žinoti, kad mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai aiškiai nurodo, kad valstybinė kalba – lietuvių. Dar daugiau, įstatymai įpareigoja valstybės piliečius gerbti ir saugoti SAVO valstybinę kalbą. Nebūtina jos mylėti. To gal būtų ir per daug. Bet gerbti – tai yra minimumas, kurio kiekvienas šalies pilietis privalo laikytis.
