Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kilus diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų, parlamentaras Petras Gražulis siūlo Seimui visiškai uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nepilnamečiams skirtuose renginiuose. Už šio draudimo nesilaikymą P. Gražulis siūlo numatyti administracinę atsakomybę – baudą nuo 500 eurų iki 3 tūkstančių eurų.
 
Politikas sako, kad tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas jis įregistravo sekdamas Lenkijos pavyzdžiu.
 
„Nei manęs, nei kitų mano amžiaus žmonių niekas mokykloje nemokino kaip sukurti šeimą ir susilaukti vaikų, bet esame sėkmingai jų susilaukę. Beje, visas gyvūnijos pasaulis dauginasi be jokios įgūdžio programos. Įstatymų pataisas parengiau, siekdamas apsaugoti vaikus nuo seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą. Netgi kai kurie politikai susipainiojo, nes nežino kiek yra lyčių“, – Eltai sakė P. Gražulis.
 
Jo įsitikinimu, už dorovinį ugdymą yra atsakingi tėvai. „Tegul šiais klausimais nepilnamečius šviečia jų tėvai, kaip ir yra numatyta Konstitucijoje!“,– sako politikas.
 
P. Gražulis siūlo į įstatymą įrašyti, kad „nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudžiamas. Juose neturi teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją“.
 
Už šių reikalavimų pažeidimą P. Gražulis  Administracinių nusižengimų kodekse siūlo numatyti  baudą nuo 500 eurų iki 1000 eurų. Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, politikas siūlo bausti nuo 2 tūkstančių eurų iki 3 tūkstančių eurų bauda.
 
P. Gražulis norėtų, kad jo pasiūlytas teisinis reguliavimas  įsigaliotų jau šių metų spalio 1 d.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.09.22; 00:30

Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka

Siekiant sudaryti galimybę vaikams apsiginti nuo užpuolimo ir smurto, siūloma leisti jiems turėti savigynai dujinį balionėlį.
 
Tuo tikslu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai įregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.
Jeigu Seimas pritartų, savigynai D kategorijos dujinius įrenginius be leidimų galėtų turėti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 14 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, jeigu šiuos įrenginius jiems perdavė tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai).
 
Seimo demokratai dokumento aiškinamajame rašte sako, kad dujų balionėlis yra viena paprasčiausių ir populiariausių savigynos priemonių, kuria gatvėje užpultas žmogus gali apsiginti nuo nusikaltėlio.
 
„Vaikų užpuolimų, smurto atvejų skaičiai didėja. Žmonės ginkluoja vaikus ir tai daro rizikuodami patys tapti pažeidėjais, tačiau nei policija, nei vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesiūlo jokių veiksmų. Bendrame socialinių įtampų kontekste turime dar vieną įtampą dėl saugumo viešose vietose ir visišką ministrės pasyvumą tiek sprendžiant policijos problemas, tiek reaguojant bendrai į kriminogeninę situaciją. Todėl šiuos klausimus keliame parlamente ir teikiame siūlymus, kaip spręsti valdančiųjų apleistą svarbią problemą“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
 
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vadovaujantis šiuo metų galiojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis (tame tarpe ir dujinius įrenginius) be leidimų gali įsigyti ir turėti tik fiziniai asmenys nuo 18 metų.
 
„Nežiūrint į tai, kai kurie tėvai, siekdami sudaryti savo vaikams galimybę apsisaugoti nuo užpuolikų de facto nuperka ir duoda jiems naudotis dujiniais balionėliais, nors už tokius veiksmus yra numatyta administracinė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė“,- sako įstatymo pataisų autoriai.
 
Seimo demokratams kelia susirūpinimą kriminogeninė situacija šalyje. Jie pastebi, jog užregistruotų nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjusieji yra vaikai iki 18 metų, padidėjo 11,8 proc. (lyginant 2022 metų ir 2023 metų sausio mėnesio duomenis).
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Lygindami  2021 ir 2022 metų statistinius duomenis, įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų išaugo beveik 20 proc.
 
„Vidaus reikalų ministerija, nepaisydama visuomenės susirūpinimo smurto išpuoliais prieš vaikus, jokių sprendimų nesiūlo. Policija dėl menko finansavimo ir pareigūnų trūkumo negali užtikrinti tinkamo gyventojų saugumo. Tėvai, kurie, padaugėjus vaikų užpuolimų atvejų, perka dujinius balionėlius ir duoda juos savo vaikams, patys rizikuoja tapti teisės pažeidėjais, nes dujiniai balionėliai priskiriami D kategorijos ginklams ir juos turėti galima tik nuo 18 metų“, – sako įstatymo pataisas parengęs V. Bakas.
 
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą kartu su V. Baku teikia Seimo nariai Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Laima Nagienė, Zigmantas Balčytis, Rūta Miliūtė, Saulius Skvernelis, Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.03.13; 00:01

Raguotasis. Slaptai.lt nuotr.

Roma, lapkričio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos katalikų bažnyčia per pastaruosius du dešimtmečius surinko 613 bylų apie piktnaudžiavimo atvejus, ketvirtadienį Romoje pranešė Italijos Vyskupų konferencijos (CEI) generalinis sekretorius.
 
Bylos buvo perduotos Vatikano Tikėjimo doktrinos katedrai, paaiškino Giuseppe Baturi. Tai buvo aukų pranešimai arba bylos apie įtariamus nusikaltėlius, nuo kurių nukentėjo daug aukų, todėl 613 bylų neatspindi prievartą patyrusių žmonių skaičiaus, paaiškino G. Baturi. Jo teigimu, įtrauktos ir bylos, kurios jau pateko į archyvą.
 
Visa tai G. Baturi paskelbė per spaudos konferenciją, per kurią CEI pristatė pranešimą apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje. Šis tyrimas, apimantis 2020 ir 2021 m., rodo, kad tais metais 89 įtariamos aukos pranešė apie seksualinį priekabiavimą, lytinius santykius ar netinkamą elgesį bažnyčioje. Dauguma aukų nusikaltimo metu buvo 10–18 metų amžiaus.
 
Be to, pranešta apie 68 įtariamus nusikaltėlius, priduriama pranešime. Kiek mažiau nei pusė jų buvo dvasininkai (30), kiti – pasauliečiai (23) ir parapijiečiai (15), rašoma pranešime. Rengdama ataskaitą CEI kartu su ekspertais apklausė 226 vyskupijas. Atsakė 166, arba maždaug 73 procentai.
 
„Tai labai rimtas poelgis ir nuodėmė“, – sakė Italijos bažnyčios nacionalinės vaikų apsaugos tarnybos vadovas Lorenzo Ghizzoni.
 
Pagrindinė nukentėjusiųjų paramos grupė „l’Abuso“ kritikavo, kad nekalbama apie kompensacijas, bažnyčia per menkai teikia paramą aukoms.
 
Viljama Sudikienė (DPA)