Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą ir šalies žmones minint 102-ąsias Respublikos dienos metines.
 
Šalies vadovas pabrėžė stiprėjančius Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius ryšius.
 
„Lietuvai labai svarbūs Azerbaidžano ir Europos Sąjungos santykiai, Europos Sąjungos ir Azerbaidžano derybų dėl būsimos naujos bendradarbiavimo sutarties užbaigimas būtų tinkamas atsakas siekiant šiuos ryšius stiprinti. Lietuva pasiruošusi remti Azerbaidžano aktyvesnį dialogą su Europos Sąjunga ir moderuoti Rytų partnerių diskusiją su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“, – rašoma prezidento sveikinime.
 
Visam pasauliui susiduriant su pandemijos iššūkiais, šalies vadovas Azerbaidžanui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo susitelkimo ir atsparumo bei spartaus atsigavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žmones sveikina su trimis dešimtmečiais laisvės! Su jau trisdešimt metų švenčiamu ir valstybės, ir žmogaus atgimimu!
 
„Kaskart šią dieną į mus prabyla išdidžios ir nepalaužiamos tautos balsas, sukūręs Lietuvai stebuklą, tapusį reikšmingu XX a. pasaulio istorijos faktu.
 
Jo skambų atgarsį girdime kiekvienas – kaip galimybę, kaip įkvėpimą, kaip įpareigojimą toliau nepaliaujamai stiprinti laisvę savyje ir savo valstybėje.
 
Kaip aiškų žinojimą, kad tik taip išpildysime drąsiausią Lietuvos svajonę – turėti nepriklausomą ateitį. Su didele atsakomybe perduokime ją būsimoms kartoms“, – sako valstybės vadovas G. Nausėda ir linki visiems tokio pat galingo valstybės kūrimo jausmo šiandien.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 06:35

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
Sveikinime, adresuotame Estijos Respublikos Prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo“, – rašoma Prezidento sveikinime.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.02.24; 00:50

Šiandien – Vasario 16-oji. Nepriklausomybės diena. Šia proga – keletas Vytauto Visocko nuotraukų.

2020.02.10; 13; 00:30

Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuva mini Valstybės atkūrimo 102-ąsias metines.
 
Trečiadienį prasidėję iškilmingi valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – Vasario 16-ąją.
 
Pirmiausia sekmadienio rytą Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
 
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
 
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
 
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
 
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
 
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
 
2013-ieji. Vasario 16-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
 
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
 
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.16; 09:35

Vasario 16-osios spalvos nepriklausomoje Lietuvoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga – prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus šalies žmones sveikina užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių tautai linkima laimės, santarvės ir klestėjimo.
 
Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II siunčia šilčiausius linkėjimus ir linki visa ko geriausia Lietuvos žmonėms ateinančiais metais.
„Man nepaprastai malonu nuoširdžiai pasveikinti Jus, Ekscelencija, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir šiltai palinkėti laimės ir klestėjimo Jūsų šalies žmonėms“, – sveikina Japonijos imperatorius Naruhito.
 
„Lietuviai visuomet liko ištikimi savajai kultūrai ir saugojo valstybingumą. Nuo dainuojančių, per Estiją, Latviją ir Lietuvą besidriekusia gyva grandine išsirikiavusių žmonių Baltijos kelyje 1989 m. iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m., iki apsauginių barikadų prie parlamento, siekiant apsaugoti Seimo rūmus nuo Sovietų karinių pajėgų 1991 m., – visą tą laiką Lietuva sėkmingai kovojo už žmogiškąjį orumą ir valstybės suverenumą“, – rašoma JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikinime.
 
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pabrėžia, kad Lietuva yra ir išlieka svarbia Vokietijos partnere Europos Sąjungoje ir NATO, o abipusį gerą bendradarbiavimą žymi pasitikėjimas ir draugystė.
 
„Dar kartą noriu patvirtinti, kad Prancūzijai yra svarbūs mūsų šalis jungiantys draugystės ir bendradarbiavimo saitai dvišalėje plotmėje bei ES institucijose. Prancūzija ir šiemet prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo, ypač derėtų išskirti dalyvavimą oro policijos misijoje Baltijos jūros valstybėse ir NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje“, – savo sveikinimo laiške rašo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
 
Švenčiame Nepriklausomybės dieną. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sveikindamas Lietuvą Italijos prezidentas Sergio Mattarella teigia, kad ilgos ir nuoširdžios draugystės, kurią nuolatos stiprina drauge pripažįstamos vertybės, skatinančios Europos integracijos procesą ir Atlanto Aljansą, kontekste Vilnius ir Roma sugebėjo užmegzti naudingą politinį dialogą ir vaisingą bendradarbiavimą ekonomikos bei kultūros srityse.
 
Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvą taip pat sveikina Bahreino karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa, Ispanijos karalius Pilypas, Maroko karalius Mohammedas VI, Švedijos karalius Karlas Gustavas, Australijos generalinis gubernatorius Davidas Hurley’is, Austrijos prezidentas Alexandras van der Bellenas, Indijos prezidentas Ramas Nathas Kovindas, Indonezijos prezidentas Joko Widodo, Kirgizijos prezidentas Soronbajas Džejenbekovas, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in, Rumunijos prezidentas Klausas Werneris Iohannis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, Suomijos prezidentas Sauli Niinistö bei Šveicarijos prezidentė Simonetta Sommaruga. Sveikinimus laiškus atsiuntė Afganistano, Benino, Burkina Faso, Egipto, Gabono, Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano, Šri Lankos ir kitų valstybių vadovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.15; 00:30

Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį prasidės Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos 102-ųjų metinių – minėjimo iškilmingi renginiai.
 
Popietę Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje bus teikiama 2019 metų nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ją nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisijos sprendimu pelnė mitologė ir tautosakininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Premija jai skirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vasario 13-osios, ketvirtadienio, rytą Prezidento rūmuose susirinkusiems signatarų šeimų atstovams bus perduotos gėlės, skirtos padėti ant Vasario 16-osios Akto signatarų kapų.
 
Popiet Prezidento rūmuose bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jomis bus pagerbti operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, aktorė Viktorija Kuodytė, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.
 
Vasario 15-osios, šeštadienio, vidudienį Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime Radviliškio rajone prasidės 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos paskelbtos deklaracijos minėjimas.
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
 
Vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – iškilmingas Vasario 16-osios koncertas „Skiriama Nepriklausomybei“. Koncerto globėjas – prezidentas Gitanas Nausėda.
 
Valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – vasario 16-ąją.
 
Pirmiausia Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
 
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
 
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
 
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
 
Vasario 16-osios spalvos. Foto – Vytauto Visocko

Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
 
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
 
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
 
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Lietuviais norime ir būti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
 
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą ir visus Latvijos žmones minint 101-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines.
 
Nepriklausomybės dienos proga valstybės vadovas visiems lietuvių draugams latviams palinkėjo gražios šventės, visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir saugumo, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
 
Šiandien Lietuva ir Latvija – artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Prezidentas palinkėjo, kad abiejų šalių abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Taip pat, kad, tik stiprindamos glaudų šalių dialogą ir veikdamos išvien, Lietuva ir Latvija užtikrintų savo ir viso regiono ekonominę plėtrą, saugumą ir visapusišką savo žmonių gerovę.
 
„Mūsų žmones sieja kaimynystė, baltiška tradicija ir bendra istorinė patirtis siekiant nepriklausomybės. Kitais metais Lietuva ir Latvija džiugiai minės prasmingą valstybingumo sukaktį – nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Neabejoju, kad bendromis vertybėmis grįsta lietuvių ir latvių draugystė tik stiprės ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms kultūros, meno, mokslo ir verslo srityse“, – teigiama Lietuvos vadovo sveikinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.18; 12:00

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 29-ąją sukaktį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų suplevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos. 

Iškilmingoje jų pakėlimo ceremonijoje kalbą sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis. Pasveikinęs laisvos Respublikos piliečius, V. Landsbergis pabrėžė, kad šiandien yra ypatinga diena ir nepaprastas prisiminimas, kaip Lietuva dar sykį istorijoje kėlėsi tartum iš numirusiųjų. 

Atkuriamojo Seimo pirmininkas kalbėjo: „Griūna eilinė imperija, melagingai pasivadinusi mitologine Sovietų Sąjunga, nors jokia savanoriška sąjunga nė nekvepėjo. Įvyko. Žmonės norėjo gyventi kitaip. Radosi dvasioje laisva Antroji respublika – Kovo 11-osios Lietuva“.

„Ligi dabar pasauliui teskamba mūsų žodis – Lietuva. Pasakėme Kovo 11-ąją ir toliau sakom: esame, būsime“, – pabrėžė Nepriklausomybės Akto signataras. 

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, Lietuvos kariuomenės rūšių ir pajėgų vadai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai-savanoriai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat ceremonijoje dalyvavo apie 250 Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės šaulių, kurie pirmadienį surengtoje ceremonijoje iškilmingai pasižadėjo ir prisiekė Lietuvos Respublikai.

Skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės šventės proga iškilmingos ceremonijos dalyvius ir visą Lietuvą pasveikino mūsų sąjungininkai – Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimą vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras. 

Vėliavas pakėlė Lietuvos, Estijos ir Latvijos garbės sargybos kuopų kariai, nuaidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei dedikuotos šventinės salvės.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.11; 17:02

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu sveikina Latvijos žmones Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

„Latvija, kaip ir Lietuva, dvidešimt aštuonerius metus yra laisva ir savarankiška valstybė. Kartu švenčiame ir nepriklausomybės šimtmetį. Švęskime drauge ir didžiuokimės, kad Baltijos seserys yra brandžios demokratinės šalys, per trumpą laikotarpį pasiekusios tai, apie ką nedrąsiai svajojo prieš 30 metų“, – sveikindamas Latviją sako parlamento vadovas.

1990 m. gegužės 4 d. Latvija paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 01:30

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.02.17

Argentinoje Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių ceremonija surengta šalia medinio lietuviško Rūpintojėlio, pačiame Beriso miesto centre.

Ceremonijoje dalyvavo Beriso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela, Lietuvių kultūros draugijos „Mindaugas“ pirmininkas Raúl Petronis, Lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“ pirmininkas ir radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ vedėjas Juan Ignacio Fourment Kalvelis bei kiti lietuvių draugijų nariai.

Continue reading „Berisso mieste Argentinoje – Lietuvos nepriklausomybės minėjimas“

Сердечно поздравляю литовских друзей с Днем  независимости! Это большой и очень важный праздник не только для Литвы, но и для всего постсоветского пространства.

Потому – что именно ваша Республика первой вырвалась из оков СССР. Литовские патриоты помогали казахским единомышленникам выпускать газеты в конце 80-ых годов прошлого века, когда наш народ также боролся против диктата Москвы, после Декабрьских событий в Алматы. За это им большое спасибо!

Continue reading „Данияр Касымов. Сердечно поздравляю литовских друзей с Днем независимости“

previous arrow
next arrow
previous arrownext arrow
Slider
 [huge_it_gallery id=“1″]

Kaip bus paminėta Kovo 11-oji šiais, 2016-aisiais, metais? Pluoštą nuotraukų paskelbsime vakare, pasibaigus kariniams paradams, iškilmingiems minėjimams ir šventiniams koncertams.

O dabar publikuojame nuotraukas, bylojančias, kaip gražiai, gausiai, prasmingai Kovo 11-ąją pagerbėme 2015-aisiais metais. Tad mūsų skaitytojai galės palyginti, kuris minėjimas buvo įspūdingesnis – praėjusiais ar 2016-aisiais metais.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.03.11; 07:26

„1990 metų kovo 11 dieną mūsų širdyse atgimė Lietuva. Tai diena, kai visų siekiai ir viltys susijungė bendram labui – dėl nepriklausomos ir demokratinės valstybės. Tad branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę“, – Lietuvos žmones su švente sveikindami sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Krašto apsaugos sistemos vadovybė, kariai ir tarnautojai kartu su šalies visuomene dalyvaus šiai svarbiai Lietuvai dienai skirtuose šventiniuose renginiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Continue reading „Krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas: „Branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę““

Kur ir kaip norėčiau praleisti gegužės 28-ąją?

Atsakymas skaitytojui tikriausiai pasirodys neįprastas. Bet jis – nuoširdus.

Gegužės 28-ąją norėčiau būti Azerbaidžane. Jei tik atsirastų galimybė, nedvejodamas skrisčiau į Azerbaidžaną pažiūrėti, kaip šios rytietiškos, musulmonikos šalies žmonės švenčia Nepriklausomybės dieną. Tą šventę norėčiau pamatyti savo akimis.

Continue reading „Gegužės 28-oji – ne vien Azerbaidžano šventė“

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.03.12

2013 metų kovo 11 dieną švęsime 23-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo metines. Ši šventė – tai visų mūsų šventė, tai Tautos diena, viena svarbiausių datų mūsų istorijoje.

Kovo 11-oji švenčiama pačioje pavasario pradžioje, kai vyksta atgimstančios gamtos kova su žiemos įšalu, ta kova dar tik prasideda, tačiau niekas neabejoja, kad ji tikrai bus pergalinga.

Mūsų Tauta kamuojama įvairių socialinių, ekonominių ir vertybinių problemų, mus stabdo pilietinis įšalas, susvetimėjimo ir sumaterialėjimo gniaužtai.

Continue reading „Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo belaukiant“

padegimas_padegimas

1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo nario Bernardo Gyčio Padegimo kalba, pasakyta iškilmingame Seimo minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. 

„Mielosios ir gerbiamosios, gerbiamieji ir mielieji, trys mūsų laisvės ir nepriklausomybės viršukalnės stūkso snieguotos metų pradžioje, liudydamos, kad mūsų tautos įsipareigojimas laisvei ir jos siekiams, visada buvo mums svarbesnis už real politikos išskaičiavimus, kai kova atidedama iki kitų, šiltesnių, patogesnių laikų. Anot šiandien visų minimo poeto, balto sniego fone, mes atrodome aukštesni, negu iš tikrųjų esame.

Continue reading „Lietuva rizikuoja prarasti gyvybę“