D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 29-ąją sukaktį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų suplevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos. 

Iškilmingoje jų pakėlimo ceremonijoje kalbą sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis. Pasveikinęs laisvos Respublikos piliečius, V. Landsbergis pabrėžė, kad šiandien yra ypatinga diena ir nepaprastas prisiminimas, kaip Lietuva dar sykį istorijoje kėlėsi tartum iš numirusiųjų. 

Atkuriamojo Seimo pirmininkas kalbėjo: „Griūna eilinė imperija, melagingai pasivadinusi mitologine Sovietų Sąjunga, nors jokia savanoriška sąjunga nė nekvepėjo. Įvyko. Žmonės norėjo gyventi kitaip. Radosi dvasioje laisva Antroji respublika – Kovo 11-osios Lietuva“.

„Ligi dabar pasauliui teskamba mūsų žodis – Lietuva. Pasakėme Kovo 11-ąją ir toliau sakom: esame, būsime“, – pabrėžė Nepriklausomybės Akto signataras. 

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, Lietuvos kariuomenės rūšių ir pajėgų vadai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai-savanoriai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat ceremonijoje dalyvavo apie 250 Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės šaulių, kurie pirmadienį surengtoje ceremonijoje iškilmingai pasižadėjo ir prisiekė Lietuvos Respublikai.

Skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės šventės proga iškilmingos ceremonijos dalyvius ir visą Lietuvą pasveikino mūsų sąjungininkai – Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimą vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras. 

Vėliavas pakėlė Lietuvos, Estijos ir Latvijos garbės sargybos kuopų kariai, nuaidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei dedikuotos šventinės salvės.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.11; 17:02

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu sveikina Latvijos žmones Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

„Latvija, kaip ir Lietuva, dvidešimt aštuonerius metus yra laisva ir savarankiška valstybė. Kartu švenčiame ir nepriklausomybės šimtmetį. Švęskime drauge ir didžiuokimės, kad Baltijos seserys yra brandžios demokratinės šalys, per trumpą laikotarpį pasiekusios tai, apie ką nedrąsiai svajojo prieš 30 metų“, – sveikindamas Latviją sako parlamento vadovas.

1990 m. gegužės 4 d. Latvija paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 01:30

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.02.17

Argentinoje Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių ceremonija surengta šalia medinio lietuviško Rūpintojėlio, pačiame Beriso miesto centre.

Ceremonijoje dalyvavo Beriso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela, Lietuvių kultūros draugijos „Mindaugas“ pirmininkas Raúl Petronis, Lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“ pirmininkas ir radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ vedėjas Juan Ignacio Fourment Kalvelis bei kiti lietuvių draugijų nariai.

Continue reading „Berisso mieste Argentinoje – Lietuvos nepriklausomybės minėjimas“

Сердечно поздравляю литовских друзей с Днем  независимости! Это большой и очень важный праздник не только для Литвы, но и для всего постсоветского пространства.

Потому – что именно ваша Республика первой вырвалась из оков СССР. Литовские патриоты помогали казахским единомышленникам выпускать газеты в конце 80-ых годов прошлого века, когда наш народ также боролся против диктата Москвы, после Декабрьских событий в Алматы. За это им большое спасибо!

Continue reading „Данияр Касымов. Сердечно поздравляю литовских друзей с Днем независимости“

previous arrow
next arrow
previous arrownext arrow
Slider
 [huge_it_gallery id=“1″]

Kaip bus paminėta Kovo 11-oji šiais, 2016-aisiais, metais? Pluoštą nuotraukų paskelbsime vakare, pasibaigus kariniams paradams, iškilmingiems minėjimams ir šventiniams koncertams.

O dabar publikuojame nuotraukas, bylojančias, kaip gražiai, gausiai, prasmingai Kovo 11-ąją pagerbėme 2015-aisiais metais. Tad mūsų skaitytojai galės palyginti, kuris minėjimas buvo įspūdingesnis – praėjusiais ar 2016-aisiais metais.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.03.11; 07:26

„1990 metų kovo 11 dieną mūsų širdyse atgimė Lietuva. Tai diena, kai visų siekiai ir viltys susijungė bendram labui – dėl nepriklausomos ir demokratinės valstybės. Tad branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę“, – Lietuvos žmones su švente sveikindami sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Krašto apsaugos sistemos vadovybė, kariai ir tarnautojai kartu su šalies visuomene dalyvaus šiai svarbiai Lietuvai dienai skirtuose šventiniuose renginiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Continue reading „Krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas: „Branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę““

Kur ir kaip norėčiau praleisti gegužės 28-ąją?

Atsakymas skaitytojui tikriausiai pasirodys neįprastas. Bet jis – nuoširdus.

Gegužės 28-ąją norėčiau būti Azerbaidžane. Jei tik atsirastų galimybė, nedvejodamas skrisčiau į Azerbaidžaną pažiūrėti, kaip šios rytietiškos, musulmonikos šalies žmonės švenčia Nepriklausomybės dieną. Tą šventę norėčiau pamatyti savo akimis.

Continue reading „Gegužės 28-oji – ne vien Azerbaidžano šventė“

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.03.12

2013 metų kovo 11 dieną švęsime 23-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo metines. Ši šventė – tai visų mūsų šventė, tai Tautos diena, viena svarbiausių datų mūsų istorijoje.

Kovo 11-oji švenčiama pačioje pavasario pradžioje, kai vyksta atgimstančios gamtos kova su žiemos įšalu, ta kova dar tik prasideda, tačiau niekas neabejoja, kad ji tikrai bus pergalinga.

Mūsų Tauta kamuojama įvairių socialinių, ekonominių ir vertybinių problemų, mus stabdo pilietinis įšalas, susvetimėjimo ir sumaterialėjimo gniaužtai.

Continue reading „Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo belaukiant“

padegimas_padegimas

1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo nario Bernardo Gyčio Padegimo kalba, pasakyta iškilmingame Seimo minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. 

„Mielosios ir gerbiamosios, gerbiamieji ir mielieji, trys mūsų laisvės ir nepriklausomybės viršukalnės stūkso snieguotos metų pradžioje, liudydamos, kad mūsų tautos įsipareigojimas laisvei ir jos siekiams, visada buvo mums svarbesnis už real politikos išskaičiavimus, kai kova atidedama iki kitų, šiltesnių, patogesnių laikų. Anot šiandien visų minimo poeto, balto sniego fone, mes atrodome aukštesni, negu iš tikrųjų esame.

Continue reading „Lietuva rizikuoja prarasti gyvybę“