Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Čikaga, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Per Nepriklausomybės dienai skirtą paradą Čikagos priemiestyje JAV Ilinojaus valstijoje aidėjo šūviai. Tai tviteryje pranešė Leiko apygardos šerifo biuras.
„Nesiartinkite prie teritorijos, leiskite policijai ir pirmosios pagalbos medikams dirbti savo darbą“, – teigiama pranešime.
Kas paleido šūvius Hailand Parke, kol kas nežinoma. Filmuotuose vaizduose buvo matyti bėgantys žmonės.
Vėliau policija pranešė, kad žuvo penki asmenys, 19 sužeistųjų nugabenti į ligoninę.
Hailand Parko merė paragino žmones neiti į miesto centrą. Vienas liudininkas stočiai CNN pasakojo apie vieną šaulį, kuris šaudė.
Varšuvoje surengtas dešiniųjų „Nepriklausomybės maršas”. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį, minint Lenkijos nepriklausomybės dieną, Varšuvos gatvėmis žygiavo dešimtys tūkstančių nacionalistų, dešiniųjų pažiūrų ir joms prijaučiančių žmonių.
Jie susirinko miesto centre, mojavo baltomis ir raudonomis vėliavomis, leido signalines raketas.
Įvykio vietoje budėjo maždaug 800 policijos pareigūnų, jie stebėjo vadinamąjį „Nepriklausomybės maršą“ iki nacionalinio stadiono.
Prieštaringai vertinamą renginį oficialiai globoti ėmėsi nacionalinės konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vadovaujama vyriausybė.
Todėl eisena tapo būdu išreikšti nepritarimą liberaliam Varšuvos merui Rafaliui Trzaskowskiui. R. Trzaskowskis pasisakė prieš eitynes, iš dalies dėl koronaviruso pandemijos.
Renginio organizatorius ketvirtadienį savo pastabose užsiminė apie įtampą pasienyje su Baltarusija. „Šiandien Lenkijos pasienyje įvykdytas išpuolis“, – sakė organizatorius Robertas Bakiewiczius, kurį citavo agentūra PAP.
Varšuvoje vykusio renginio kritikai kalbėjo apie „neapykantos žygį prieš įsivaizduojamus priešus“.
Ketvirtadienį, kiek anksčiau, prezidentas Andrzejus Duda dalyvavo oficialiame kariniame parade, skirtame paminėti 1918 metų lapkričio 11 dieną, kai valstybės įkūrėjui Jozefui Pilsudskiui buvo pavesta vadovauti Lenkijos kariuomenei.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija gavo nepriklausomybę nuo Prūsijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino JAV prezidentą Josephą R. Bideną bei šalies žmones minint 245-ąsias Nepriklausomybės dienos metines.
Lietuvos vadovas, prisimindamas šiltą susitikimą NATO viršūnių paraštėse, padėkojo JAV lyderiui J. Bidenui už išskirtinį dėmesį Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. Prezidentas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausias grėsmių atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie visos euroatlantinės erdvės saugumo užtikrinimo.
„Lietuvai nepaprastai svarbus JAV vaidmuo, užtikrinant saugumą Baltijos regione. Esu tikras, kad bendras mūsų nedalomam saugumui kylančių grėsmių vertinimas atves prie abiem šalims naudingų sprendimų, padėsiančių sustiprinti JAV karinį buvimą Lietuvoje ir Baltijos regione”, – sveikinime rašo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, JAV lyderystė yra nepakeičiama, stiprinant Vakarų demokratijas ir užtikrinant jų saugumą. Turime užtikrinti, kad nepakeičiamas transatlantinis ryšys ir strateginė partnerystė su JAV augtų ir stiprėtų.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį visapusiškai stiprinti JAV ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą, plėtoti ekonominius ryšius, verslo, švietimo, kultūros, mokslo ir inovacijų iniciatyvas.
Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose
Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines.
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo”. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Šiuo aktu Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įgyvendino pusę amžiaus puoselėtas viltis gyventi Laisvoje valstybėje.
Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje nuotoliniu būdu organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti iškovotą Laisvę. Tai bus virtualios parodos, istorijos žinių konkursas, meninės instaliacijos, pasaulio lietuvius suvienijusi kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą”, koncertai.
Dėl pandemijos dalis renginių nufilmuoti iš anksto, o vaizdo medžiaga bus skelbiama Seimo „YouTube” kanale, transliuojama per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai” ir per LRT kanalus.
Kovo 10-ąją, trečiadienį, bus padėtos gėlės ant Nepriklausomybės Akto signatarų kapų Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje ir Vilniuje. Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose
Vidudienį portale Delfi.lt prasidės nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas”.
Vakare, 21 val., Seimo „YouTube” paskyroje ir „Facebook” bus transliuojamas Pasaulio lietuvių kultūrinės iniciatyvos „Pasveikink Lietuvą” vaizdo įrašas.
Pagrindinę šventės dieną, kovo 11-ąją, ketvirtadienį, bus padėtos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia” Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.
Šioje istorinėje aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Šios ceremonijos vaizdo įrašą LRT transliuos 12 val.
Po pusvalandžio, 12.30 val., per LRT tiesiogiai iš Vilniaus arkikatedros bazilikos bus transliuojamos Šv. Mišios.
Vėliau – šviesų instaliacija ,,Laisvė” Kaune, virtuali pilietinė akcija ir meninė kompozicija „Laisvai” Šiauliuose, šventinė instaliacija ,,Jungiamės, Lietuva” Panevėžyje. Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose
Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pasaulio lietuviams ir Lietuvai dovanos šventinį koncertą „Mes – kartu”.
Koncerte dalyvaus Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai dainininkė Veronika Povilionienė ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio, Juozo Naujalio, Felikso Bajoro ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai bei aranžuotės. Vaizdo įrašo transliacija per LRT Plius – 19.15 val.
Kito šventinio koncerto – ,,Nepriklausomybės laikas” – vaizdo įrašas iš Seimo per LRT 21 val.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šalies žmonių vardu pasveikino Estiją 103-iųjų Nepriklausomybės metinių proga.
Sveikinime Estijos Respublikos prezidentei Kersti Kaljulaid ir Estijos žmonėms šalies vadovas linki ilgų klestėjimo metų, sveikatos ir visokeriopos sėkmės.
„Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja, siekdamos stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą ir klestėjimą. Lietuva ir Estija buvo, yra ir bus artimiausios politinės ir ekonominės partnerės. Būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, pastarąjį šimtmetį kartu žengiame laisvės ir nepriklausomybės keliu, siekdamos įveikti dabartinius ir ateities iššūkius bei užsitikrinti ir kuo geriau panaudoti esamas ir naujas galimybes. Taip pat džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas pareiškė pasiryžimą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, kovos su klimato kaita, ES vidaus rinkos stiprinimo, energetinio saugumo ir kitose srityse.
Ministrė pirmininkė I.Šimonytė Vyriausybės ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikina Estiją Nepriklausomybės dienos proga.
„Mūsų šalis jungia bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Turime bendrus interesus daugybėje sričių ir esame tvirtai įsipareigoję Europos bei transatlantinei vienybei. Tvirtai tikiu, kad veiksminga partnerystė, paremta abipusėmis vertybėmis ir supratimu, kurių siekiame kiekvieną dieną, ir toliau bus nepajudinamas pagrindas mūsų bendradarbiavimui“, – sakoma premjerės sveikinime. Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Estijos Respublikos Rygikogo pirmininką Henną Põlluaasą ir visus Estijos gyventojus Nepriklausomybės dienos proga.
„Šiais metais, kai minime oficialių dvišalių Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos santykių 100-metį, man ypač malonu palinkėti Estijos Respublikos Rygikogui sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Estijos gyventojams“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.
Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime taip pat pabrėžia Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarbą.
„Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę. Sveikinu Estijos žmones visame pasaulyje ir džiaugiuosi seseriško mūsų ryšio tvirtumu“, – sako parlamento vadovė.
Čikagoje iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Organizatorių nuotr.
Sekmadienį JAV, Čikagoje, iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-oji.
Šventę istoriniame Čikagos lietuvių Marquette parko rajone esančioje lietuvių katalikų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje surengė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Čikagoje kartu su JAV lietuvių bendruomene ir Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje, sakoma Generalinio konsulato Čikagoje pranešime.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas pradėtas šv. Mišiomis už Lietuvos laisvę, po kurių į bažnyčią buvo iškilmingai įnešta 30 metrų trispalvė. Vėliavą pašventino parapijos kunigas Jaunius Kelpšas. Susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Giedrė Knieža, Jaunimo centro tarybos pirmininkas Antanas Rašymas ir JAV Lietuvių bendruomenės Marquette parko apylinkės pirmininkė Auksuolė Marciulevičienė.
Muzikinę renginio programą atliko iš Niujorko atvykusi lietuvių džiazo vokalistė, kompozitorė ir kanklininkė Simona Smirnova. LMTA ir prestižinio Berklee College of Music Niujorke absolventė prieš mėnesį išleido savo antrąjį albumą „Joan of Arc, for String Quartet“, kuriame skamba jos kompozicijos styginių kvartetui, balsui, kanklėms ir pianinui. S. Smirnovos muzikoje persipina džiazas, kamerinė orkestrinė muzika, kanklių skambesys ir populiariosios muzikos melodijos. Renginio metu S. Smirnova atliko lietuvių liaudies dainų bei šiuolaikinių autorių kūrinių interpretacijas.
Čikagos lietuviai taip pat prisijungė prie pasaulio lietuvių Trispalvių jūros akcijos. Nepabūgę šiaurietiško Čikagos žiemos speigo, lietuviai Marquette parke supylė sniego kalnelį, ant kurio per šventę pražydo lietuviškos trispalvės.
Tą patį vasario 14-osios rytą Čikagos lietuvių bėgimo klubo nariai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Čikagos miesto centre surengė šventinį bėgimą, kurio metu išbėgo žodį „Lietuva“.
Suomijos vėliava (Finland)
Prezidentas Gitanas Nausėda ir l. e. p. ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Suomiją nepriklausomybės metinių proga.
Šalies vadovas savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Suomijos Respublikos prezidentą Sauli Niinistö 103-iųjų Suomijos nepriklausomybės metinių proga.
Anot valstybės vadovo, santykiai su Suomija Lietuvai nepaprastai svarbūs – Suomija yra mūsų kaimynė regione ir patikima partnerė. Ypač vertiname abipusį ir glaudų dialogą bendradarbiaujant dvišaliu lygiu, Šiaurės ir Baltijos valstybių bei Europos Sąjungos formatais. Suomija yra artima NATO partnerė.
„Mus siejanti pagarba demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėms lemia artimą mūsų bendradarbiavimą daugelyje sričių siekiant bendrų tikslų. Šiandienos iššūkiai regione, ypač gynybos ir saugumo, branduolinės saugos, hibridinių grėsmių, strateginės komunikacijos, paramos Rytų partnerystės valstybėms srityse, reikalauja toliau stiprinti mūsų šalių saitus“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Nacionalinės šventės proga visiems Suomijos žmonėms šalies vadovas palinkėjo visapusiškos gerovės, o šaliai – ilgų klestėjimo metų.
„Glaudaus mūsų šalių dialogo vystymas Lietuvai yra labai svarbus. Žmonių tarpusavio kontaktai, prekyba ir investicijos, kultūra ir švietimas, parama Europos ir Šiaurės bei Baltijos bendradarbiavimo formoms ir toliau sudaro mūsų tvirtų ryšių pagrindą. Nors COVID-19 pandemija smarkiai smogė mūsų šalims ir išmėgino mūsų sveikatos sistemas, ekonomikos tvirtumą bei mūsų žmonių ir valstybių solidarumą, esu įsitikinęs, kad nacionalinių vyriausybių inovatyvūs sprendimai leis mums atremti pandemijos keliamus iššūkius ir kad krizė mus sustiprins“, – sakoma l. e. p. premjero S. Skvernelio sveikinime.
JAV nepriklausomybės dienai skirtas paradas Vilniuje. Sauliaus Žiūros nuotr.
Šeštadienį, liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, įvyko vienas įspūdingiausių savaitgalio renginių Vilniuje – Gedimino prospektu nuo Seimo rūmų vyko paradas, kuriame plevėsavo 244 JAV vėliavos, tai yra tiek, kiek nepriklausomybės metų skaičiuoja JAV.
Parade dalyvavo amerikiečių ir lietuvių kariai, savanoriai ir JAV įmonių bei organizacijų atstovai. Į šventę pakvietė „American Chamber of Commerce“ asociacija, o ypatingą atmosferą sukūrė Lietuvos kariuomenės orkestras.
Penktadienį su havajietišku vakarėliu Vilniuje startavusios „Amerikietiškos atostogos“ tęsis iki sekmadienio vakaro. Kol kelionių į tolimesnius kraštus tenka palūkėti, amerikietiškų įspūdžių kviečia pasisemti Vilnius, parengęs programą, kurioje – ne tik amerikietiška muzika, maistas, bet ir smagi JAV Nepriklausomybės dienos šventė.
JAV nepriklausomybės dienai skirtas paradas Lietuvos sostinėje Vilniuje. Sauliaus Žiūros nuotr.
Paskutinę „Amerikietiškų atostogų“ dieną, sekmadienį, bus galima pradėti nuo 10.00 val. startuosiančių beisbolo pamokų Gedimino prospekte, po jų čia pat Lukiškių aikštėje užkąsti amerikietiško gatvės maisto ir kartu su mažaisiais pasižiūrėti amerikietiškų animacinių filmų.
Nuo 12.00 val. vaikai Lukiškių aikštėje bus kviečiami dalyvauti tapytojo Sauliaus Dastiko kūrybinėse dirbtuvėse. Vaikai tapys paveikslus ant didžiulės drobės – pieš JAV vėliavos spalvomis.
Visą dieną vyks orientacinis žaidimas „Amerikietiška svajonė Vilniuje“, teminės ekskursijos su gidais.
Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.
JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą ir šalies žmones minint 102-ąsias Respublikos dienos metines.
Šalies vadovas pabrėžė stiprėjančius Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius ryšius.
„Lietuvai labai svarbūs Azerbaidžano ir Europos Sąjungos santykiai, Europos Sąjungos ir Azerbaidžano derybų dėl būsimos naujos bendradarbiavimo sutarties užbaigimas būtų tinkamas atsakas siekiant šiuos ryšius stiprinti. Lietuva pasiruošusi remti Azerbaidžano aktyvesnį dialogą su Europos Sąjunga ir moderuoti Rytų partnerių diskusiją su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“, – rašoma prezidento sveikinime.
Visam pasauliui susiduriant su pandemijos iššūkiais, šalies vadovas Azerbaidžanui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo susitelkimo ir atsparumo bei spartaus atsigavimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.Kovo 11-oji – Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotografijose
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žmones sveikina su trimis dešimtmečiais laisvės! Su jau trisdešimt metų švenčiamu ir valstybės, ir žmogaus atgimimu!
„Kaskart šią dieną į mus prabyla išdidžios ir nepalaužiamos tautos balsas, sukūręs Lietuvai stebuklą, tapusį reikšmingu XX a. pasaulio istorijos faktu.
Jo skambų atgarsį girdime kiekvienas – kaip galimybę, kaip įkvėpimą, kaip įpareigojimą toliau nepaliaujamai stiprinti laisvę savyje ir savo valstybėje.
Kaip aiškų žinojimą, kad tik taip išpildysime drąsiausią Lietuvos svajonę – turėti nepriklausomą ateitį. Su didele atsakomybe perduokime ją būsimoms kartoms”, – sako valstybės vadovas G. Nausėda ir linki visiems tokio pat galingo valstybės kūrimo jausmo šiandien.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
Sveikinime, adresuotame Estijos Respublikos Prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo. Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo“, – rašoma Prezidento sveikinime.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuva mini Valstybės atkūrimo 102-ąsias metines.
Trečiadienį prasidėję iškilmingi valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – Vasario 16-ąją.
Pirmiausia sekmadienio rytą Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
2013-ieji. Vasario 16-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
Vasario 16-osios spalvos nepriklausomoje Lietuvoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga – prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus šalies žmones sveikina užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių tautai linkima laimės, santarvės ir klestėjimo.
Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II siunčia šilčiausius linkėjimus ir linki visa ko geriausia Lietuvos žmonėms ateinančiais metais.
„Man nepaprastai malonu nuoširdžiai pasveikinti Jus, Ekscelencija, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir šiltai palinkėti laimės ir klestėjimo Jūsų šalies žmonėms“, – sveikina Japonijos imperatorius Naruhito.
„Lietuviai visuomet liko ištikimi savajai kultūrai ir saugojo valstybingumą. Nuo dainuojančių, per Estiją, Latviją ir Lietuvą besidriekusia gyva grandine išsirikiavusių žmonių Baltijos kelyje 1989 m. iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m., iki apsauginių barikadų prie parlamento, siekiant apsaugoti Seimo rūmus nuo Sovietų karinių pajėgų 1991 m., – visą tą laiką Lietuva sėkmingai kovojo už žmogiškąjį orumą ir valstybės suverenumą“, – rašoma JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikinime.
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pabrėžia, kad Lietuva yra ir išlieka svarbia Vokietijos partnere Europos Sąjungoje ir NATO, o abipusį gerą bendradarbiavimą žymi pasitikėjimas ir draugystė.
„Dar kartą noriu patvirtinti, kad Prancūzijai yra svarbūs mūsų šalis jungiantys draugystės ir bendradarbiavimo saitai dvišalėje plotmėje bei ES institucijose. Prancūzija ir šiemet prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo, ypač derėtų išskirti dalyvavimą oro policijos misijoje Baltijos jūros valstybėse ir NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje“, – savo sveikinimo laiške rašo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Švenčiame Nepriklausomybės dieną. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sveikindamas Lietuvą Italijos prezidentas Sergio Mattarella teigia, kad ilgos ir nuoširdžios draugystės, kurią nuolatos stiprina drauge pripažįstamos vertybės, skatinančios Europos integracijos procesą ir Atlanto Aljansą, kontekste Vilnius ir Roma sugebėjo užmegzti naudingą politinį dialogą ir vaisingą bendradarbiavimą ekonomikos bei kultūros srityse.
Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvą taip pat sveikina Bahreino karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa, Ispanijos karalius Pilypas, Maroko karalius Mohammedas VI, Švedijos karalius Karlas Gustavas, Australijos generalinis gubernatorius Davidas Hurley’is, Austrijos prezidentas Alexandras van der Bellenas, Indijos prezidentas Ramas Nathas Kovindas, Indonezijos prezidentas Joko Widodo, Kirgizijos prezidentas Soronbajas Džejenbekovas, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in, Rumunijos prezidentas Klausas Werneris Iohannis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, Suomijos prezidentas Sauli Niinistö bei Šveicarijos prezidentė Simonetta Sommaruga. Sveikinimus laiškus atsiuntė Afganistano, Benino, Burkina Faso, Egipto, Gabono, Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano, Šri Lankos ir kitų valstybių vadovai.
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį prasidės Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos 102-ųjų metinių – minėjimo iškilmingi renginiai.
Popietę Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje bus teikiama 2019 metų nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ją nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisijos sprendimu pelnė mitologė ir tautosakininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Premija jai skirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vasario 13-osios, ketvirtadienio, rytą Prezidento rūmuose susirinkusiems signatarų šeimų atstovams bus perduotos gėlės, skirtos padėti ant Vasario 16-osios Akto signatarų kapų.
Popiet Prezidento rūmuose bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jomis bus pagerbti operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, aktorė Viktorija Kuodytė, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.
Vasario 15-osios, šeštadienio, vidudienį Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime Radviliškio rajone prasidės 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos paskelbtos deklaracijos minėjimas. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – iškilmingas Vasario 16-osios koncertas „Skiriama Nepriklausomybei”. Koncerto globėjas – prezidentas Gitanas Nausėda.
Valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – vasario 16-ąją.
Pirmiausia Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu”. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Vasario 16-osios spalvos. Foto – Vytauto Visocko
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Lietuviais norime ir būti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą ir visus Latvijos žmones minint 101-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines.
Nepriklausomybės dienos proga valstybės vadovas visiems lietuvių draugams latviams palinkėjo gražios šventės, visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir saugumo, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
Šiandien Lietuva ir Latvija – artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Prezidentas palinkėjo, kad abiejų šalių abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Taip pat, kad, tik stiprindamos glaudų šalių dialogą ir veikdamos išvien, Lietuva ir Latvija užtikrintų savo ir viso regiono ekonominę plėtrą, saugumą ir visapusišką savo žmonių gerovę.
„Mūsų žmones sieja kaimynystė, baltiška tradicija ir bendra istorinė patirtis siekiant nepriklausomybės. Kitais metais Lietuva ir Latvija džiugiai minės prasmingą valstybingumo sukaktį – nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Neabejoju, kad bendromis vertybėmis grįsta lietuvių ir latvių draugystė tik stiprės ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms kultūros, meno, mokslo ir verslo srityse“, – teigiama Lietuvos vadovo sveikinime.
D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.
Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.
Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 29-ąją sukaktį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų suplevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos.
Iškilmingoje jų pakėlimo ceremonijoje kalbą sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis. Pasveikinęs laisvos Respublikos piliečius, V. Landsbergis pabrėžė, kad šiandien yra ypatinga diena ir nepaprastas prisiminimas, kaip Lietuva dar sykį istorijoje kėlėsi tartum iš numirusiųjų.
Atkuriamojo Seimo pirmininkas kalbėjo: „Griūna eilinė imperija, melagingai pasivadinusi mitologine Sovietų Sąjunga, nors jokia savanoriška sąjunga nė nekvepėjo. Įvyko. Žmonės norėjo gyventi kitaip. Radosi dvasioje laisva Antroji respublika – Kovo 11-osios Lietuva“.
„Ligi dabar pasauliui teskamba mūsų žodis – Lietuva. Pasakėme Kovo 11-ąją ir toliau sakom: esame, būsime“, – pabrėžė Nepriklausomybės Akto signataras.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, Lietuvos kariuomenės rūšių ir pajėgų vadai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai-savanoriai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat ceremonijoje dalyvavo apie 250 Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės šaulių, kurie pirmadienį surengtoje ceremonijoje iškilmingai pasižadėjo ir prisiekė Lietuvos Respublikai.
Skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės šventės proga iškilmingos ceremonijos dalyvius ir visą Lietuvą pasveikino mūsų sąjungininkai – Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimą vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras.
Vėliavas pakėlė Lietuvos, Estijos ir Latvijos garbės sargybos kuopų kariai, nuaidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei dedikuotos šventinės salvės.
