Neringa tapo Kultūros sostine. Donato Bielkausko nuotr.

Savaitgalį „Kultūros sala“ Neringa įspūdingai atidarė Lietuvos kultūros sostinės metus.
 
Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ kvietė kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu. Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų ir marių vandenyje vykęs reginys, kaip ir žadėjo organizatoriai, įvyko be didelių scenų, garso, šviesų.
 
Spektaklį žiūrovai stebėjo keliaudami pakrante, o tekstai – istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai, supinti į libretą – skambėjo per ausines.
 
Renginyje viešėjęs kultūros ministras Simonas Kairys pažymėjo, kad dažniausiai apie Neringą kalbama kaip apie gamtos vertybę. „Tačiau kai čia atvyksti, norisi ne kalbėti, o kiekviena savo kūno ląstele sugerti tai, ką Neringa turi – pradedant gamta, baigiant kultūra“, – sakė ministras.
 
„Vienąkart tapus kultūros sostine, ja tampi amžinai. Taip žingsnis po žingsnio mes visi tapsime viena kultūros Lietuva. Kultūros sostinės titulas suteikiamas ne tik už gražias akis, bet svarbiausia – už degančias akis. Tikiu, jog šią galimybę Neringa išnaudos visu šimtu procentų. Noriu palinkėti, kad tiek, kiek Neringoje yra gamtos, tiek būtų ir kultūros“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
 
„Kviečiu visus Neringai neabejingus Lietuvos ir pasaulio žmones šiemet aplankyti „Kultūros salą“, pamatyti įspūdingų, kamerinių, tik kultūros sostinei sukurtų renginių, o mėgaujantis gamta susipažinti ir su aukščiausio lygio kultūros žmonių sukurtais projektais. Kviečiame ir laukiame“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
  
Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ organizavo Šeiko šokio teatras.
 
„Norime pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome pakankamai atsargų. Kuršių nerija yra unikali, todėl ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.
 
Spektaklio-kelionės scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė, garso dizainą – Kristijonas Lučinskas kartu su muzikos bendraautoriais Benu Šarka, Donatu Bielkausku, Vladimiru Konstantinovu, Karina Novikova, Larionu Dyakovu, teksto autorė – Sondra Simana.
 
Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys-spektaklis, pasak kūrėjų, suaustas iš kultūrinių ir buitinių patyrimų, mitologinių ir archeologinių naratyvų, šio krašto tradicijų ir nūdienos aktualijų, rūke išnyrančio kraštovaizdžio, žmonių santykių, ironijos šešėlio, siekiant patalpinti žiūrovą į smėlio laikrodį.
 
Spektaklio-kelionės atlikėjai – jungtinės profesionalų ir vietinių Neringos meno kolektyvų pajėgos: Šeiko šokio teatras, Taško teatras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“, tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“, Benas Šarka ir kiti.
„Jausmas, lyg dalyvautum rituale, jungiančiame žmogiškąjį pradą su gamta ir net mitais,“ – apie Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ kalbėjo Šeiko šokio teatro šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė.
 
Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa žada įgyvendinti plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildo naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, dovanojančių įvairias kultūrines patirtis.
 
Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.14; 13:09

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje penktadienį surengta iškilminga ceremonija Trakai pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.
 
„Simboliška, kad Trakai – istorinė Lietuvos sostinė – tampa šalies kultūros sostine. Kitąmet, kai minėsime savo atkurtos Valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį, šis Trakų titulas tarsi sustiprins mūsų istorinio tęstinumo jausmą, kad tos didžiosios valstybės kūrėjų idėjos mus lydi ir vienija. Linkiu, kad tie kultūros ratilai, kurie šiemet iš Trakų sklis po visą Lietuvą ir dar plačiau, sklistų dėl to, kad Trakuose iškyla čia paslėpti kultūriniai lobiai“, – sveikindamas susirinkusiuosius Lietuvos kultūros sostinės atidarymo ceremonijoje kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
 
Planuojama, kad kitąmet Trakuose pirmą kartą bus minima Lietuvos valstybės dekada, kurios renginių ciklas sujungs liepos 6-ąją minimą Valstybės dieną ir pergalės minėjimą liepos 15 dieną įvykusiame Žalgirio mūšyje, Vasario 16-ąją iš Vilniaus į Trakus persikels „Signatarų eisena“, istorinės atminties renginius papildys Gediminaičių dinastijos narių atminimui skirta šventė „Gediminaičių diena“, istorinėse Trakų kunigaikštijos teritorijos ribose esančių miestų ir miestelių bendruomenių šventė „Trakų kunigaikštystės diena“ bei tradiciniu galintis tapti masinis istorinės atminties žygis „LDK sostinių kelias“, sujungsiantis Kernavę, Senuosius Trakus, Trakus ir Vilnių.
 
Taip pat, pasak Kultūros ministerijos pranešimo, dėmesys bus skiriamas etnokultūrai, nes istoriškai Trakai buvo daugiakultūris miestas: jame kartu gyveno lietuviai, lenkai, karaimai, žydai, totoriai, rusai ir kitų tautybių žmonės.
 
Trakai kultūros sostinės titulą perėmė iš Rokiškio, kuris buvo šių metų Lietuvos kultūros sostinė.
 
Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, kultūros prieinamumą.
 
2021 m. Lietuvos kultūros sostine taps Neringos savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė, primena Kultūros ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 18:24