Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kada bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE).
„Spėliojame, tikrai negalime pasakyti tvirtai. Girdime viešojoje erdvėje komentarus ar Baltarusijos ambasadoriaus Maskvoje pasakymą, kad rugpjūčio mėnesį bus paleista, ar projekto vystytojo „Rosatom“ pareiškimus, kad kuras bus užkrautas rugpjūtį. Girdime tik tokius pranešimus, bet vienareikšmiškos pozicijos iš Baltarusijos neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė J. Neverovičius.
Kaip praneša TASS, Astravo AE pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimasnumatytas šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį.
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad baigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus, bei ragina energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną su Baltijos valstybėmis pasiekti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą.
„Prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo AE klausimą – jis yra keliamas daugiašaliuose bei dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos lyderiais. Šeštadienį prezidentas nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę bei poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Šio pokalbio metu taip pat buvo paliestas ir Lietuvai ypač aktualus elektros jungčių sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas“, – Eltai teigė J. Neverovičius.
„Vykstantis derybų procesas negali pakenkti strateginiam tikslui – elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuriam finansuoti trys Baltijos šalys neseniai pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką“, – pridūrė jis.
Prezidentūra taip pat paragino Ž. Vaičiūną tęsti derybas su Baltijos šalimis, kuriose būtų rastas Lietuvai tinkantis kompromisas.
„2019 metų gruodį Europos Vadovų Taryboje Lietuvos pasiūlytos ir bendrai sutartos nuostatos, kad trečiosiose šalyse turi būti laikomasi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų, įgyvendinimas pirmiausia reiškia, kad visos trys Baltijos šalys negali pirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros. Prezidentas ragina energetikos ministrą Ž. Vaičiūną tęsti derybas taip, kad būtų pasiektas Lietuvos interesus atitinkantis kompromisas“, – teigė J. Neverovičius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, – turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Pirmadienį Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę surengė piketą prie Prezidentūros.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia, joje nėra valios, o saugo ji dažnai ne gamtą, bet pažeidėjus.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Žydrūnu Bartkumi ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Tiesa, pastarasis į susitikimą vėlavo pusantros valandos.
„Pačiame susitikime įsitikinome dar kartą, kad Alytaus, Klaipėdos atvejai (parodė. – ELTA), kad aplinkosaugos sistema neveikia, nėra valios, vizijos Aplinkos apsaugos departamente (AAD) tvarkytis su tais iššūkiais. Galima pasakyti, kad aplinkos apsaugos sistema dažnai saugo pažeidėjus, bet ne gamtą“, – antradienį žurnalistams sakė J. Neverovičius.
Pasak jo, artimiausias privalomas darbas yra atlikti visos aplinkos apsaugos sistemos auditą.
„Žinotume, kokie objektai yra rizikingi, kokia yra tarša, kaip ta tarša yra kontroliuojama, kokia sistema yra monitoringo, kaip priimami sprendimai dėl verslo plėtros, verslo stabdymo. Kaip matėme Alytaus gaisro atveju, dažniausiai nėra sprendimo užtikrinimo, kaip kontroliuojamos tos atliekos, kurios buvo įvežtos tam, kad būtų perdirbtos“, – tikino prezidento patarėjas.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas, pasak jo, parodė, kad įmonė augo, plėtė gamybą, bet priduodamų atliekų kiekis nedidėjo, tačiau tai nesukėlė įtarimų aplinkosaugininkams.
Pasak J. Neverovičiaus, susitikime buvo išgirsta, kad ministerija užtikrins teisės aktų priėmimą ir kad jau rytoj (trečiadienį. – ELTA) Seime vyks teisės aktų svarstymas, kurie „turėtų daryti pirmą žingsnį teisinga linkme.“
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kitą ekologinė nelaimė praėjusių metų spalį įvyko Alytuje, kur užsidegė padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika” sandėliai. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovu Jaroslavu Narkevičiumi, politologai tvirtina, jog premjeras Saulius Skvernelis dabar yra įvarytas į kampą. Valdantiesiems stojant mūru už J. Narkevičiaus likimą ministro poste, S. Skverneliui teks ieškoti išeičių.
Eltos kalbinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad situacijos, supriešinusios šalies vadovą G. Nausėdą ir valdančiuosius galima buvo išvengti.
Ekspertai tikina, kad įsisiūbavus susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalams dėl jo veiksmų, pastarąjį galima buvo pakeisti jo kolega, dar Vyriausybės formavimo etape įvardintu galimu kandidatu į ministro postą, dabartiniu susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Tai, anot politologų, ir dabar būtų racionaliausias valdančiųjų sprendimas.
Racionaliausias sprendimas – V. Kondratovičius?
J. Narkevičių pakeisti V. Kondratovičiumi, pasak A. Krupavičiaus, reikėtų jau dabar, siekiant išvengti dar didesnio konflikto valdžioje.
„Reakcijos į prezidento nuomonę yra skirtingos, bet, jei ieškoti racionaliausio sprendimo, tai tiek Lenkų rinkimų akcijai, kuri delegavo Narkevičių į ministro postą, tiek Vyriausybei ir ministrui pirmininkui, tiek valdančiajai daugumai Seime geriausias scenarijus yra greitas susisiekimo ministro pakeitimas. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rokiruotės kontūrai, ko gero, yra aiškūs: į susisiekimo ministrus LLRA buvo viešai, kaip kandidatą, įvardijusi dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris ministerijoje dirba nuo 2013 m., užėmė įvairias svarbias pareigas ir žino sritį, ministerijos veiklos turinį ir tikrai galėtų greitai pakeisti ministro postą J. Narkevičių“, – Eltai geriausią galimą valdančiųjų sprendimą įvardijo A. Krupavičius, pridūręs, jog tai būtų protingiausias ir mažiausiai darantis nuostolių kelias.
Jam antrino ir R. Urbonaitė.
„Iš LLRA šito posto niekas neatima, pradėkime nuo to. Jie galėjo priimti tą sprendimą – paimti ir pakeisti ministrą bei nebetempti gumos – matomos didžiulės įtampos, galbūt tai būtų naudinga dėl to paties biudžeto, taip pat dėl to, kad nebūtų nukreipiamas dėmesys.
Galima įvairiai svarstyti, ar J. Narkevičiaus tos nuodėmės tokios didelės, bet vis dėlto mes kalbame apie tam tikrą politikos standartą ir ta etinė, moralinė pusė negali būti visada paraštėse. Jeigu jie būtų patys tai padarę ir pagalvoję, tai galbūt dabar nereikėtų kurti visokių istorijų apie sąmokslo teorijas, kad kažkas nori sugriauti valdančiąją koaliciją. Jie gali viską labai ramiai išspręsti pakeisdami ministrą ir tiesiog niekas nebeturės prie ko prikibti“, – kalbėjo politologė.
A. Krupavičiaus teigimu, ilgai besitęsianti istorija būtų nenaudinga tiek valdantiesiems, tiek Vyriausybei, tiek pačiai LLRA-KŠS.
„Vyriausybės darbotvarkė ir taip yra perpildyta. Pagrindinis klausimas, kur ietys laužomos ir jos bus laužomos artimiausioje ateityje – valstybės biudžetas. Valdančiajai koalicijai, Vyriausybei ir premjerui papildomo galvos skausmo dėl susisiekimo ministro tikrai nereikia“, – teigė A. Krupavičius.
Valdantieji turėjo būti pasirengę
Tuo tarpu MRU politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdantieji, premjerui S. Skverneliui turint nedarbingumą, turėjo nuolat su juo komunikuoti ir būti pasirengę tokiems scenarijams.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Turėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris leidžia ministrui pirmininkui užsiimti pirmiausia savo gydymu, o visi kiti tuomet padaro visus darbus. Dabar toks jausmas, kad to tikro dialogo bei veiksmų koordinavimo nelabai yra. Tarsi Vyriausybė sau, premjero frakcija sau, o premjeras, aišku, dabar turi kitą prioritetą, kas yra visiškai logiška. Net neatsistatydinęs premjeras galėjo būti geresnėje situacijoje, jeigu kiti politikos veikėjai būtų tai įvertinę ir surėmę pečius tam, kad amortizuotų tą sudėtingą situaciją“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Vis dėlto, MRU politologės teigimu, valdantieji, vietoje krizės sprendimo, prioritetus dėliojasi kitaip.
„Kad nėra noro koncentruotis būtent į esmines problemas, į stabilumą, suremiant pečius dėl to paties biudžeto, rodo tokie faktai, kaip, pavyzdžiui, įtraukimas į darbotvarkę klausimo dėl 3 proc. rinkimų kartelės. Tai rodo, kad politikai visiškai apie kitus dalykus galvoja“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų, primena ELTA. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
