Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Austrija antradienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl reikėtų persvarstyti tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant likusioje Europoje juntamų abejonių po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
 
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas žurnalistams sakė, kad nemato „jokio ryšio tarp A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“.
 
Kalbėdamas šalia Austrijoje viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šalies vadovas sakė, kad dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
 
Austrijos OMV yra viena Europos bendrovių, priklausančių konsorciumui, dalyvavusiam finansuojant beveik užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, per Baltijos jūrą sujungsiantį Rusiją ir Europą.
 
Vėliau ketvirtadienį, taip pat kalbėdamas V. Zelenskio pašonėje, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas teigė sutinkantis su A. van der Belleno nuomone.
Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Manome, kad yra gerai, kai esama diversifikacijos ir kai energijos gamybai ir transportavimui į Europą galime naudoti kelis skirtingus kelius.“
 
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad šiuo klausimu skiriasi mano ir Ukrainos prezidento nuomonės.“
 
V. Zelenskis teigė suprantantis, kad Austrija projektą vertina kaip svarbų valstybės ekonomikai ir verslui, tačiau pridūrė, jog norėtų, kad dujotiekį šalis pamatytų „iš mūsų perspektyvos“.
 
Ukraina šiuo metu gauna dideles pajamas iš rusiškų dujų transportavimo ir baiminasi, kad „Nord Stream 2“ projektas šalį paliks nuošalyje.
 
Projektui taip pat priešinasi dar keletas kitų ES valstybių narių ir Baltijos šalys, o JAV savo ruožtu projektui daro didžiulį spaudimą.
 
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Tačiau A. van der Bellenas sakė, kad „tokio pobūdžio su ekonomikos politika susiję klausimai tebėra nagrinėjami Europoje, o ne Vašingtone“.
 
Vokietija jau kurį laiką gina dujotiekio projektą, tačiau kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę teigė neatmesianti pasekmių projektui galimybės, jei Maskvos atsakas į A. Navalno apnuodijimą nebus patenkinamas.
 
Bene griežčiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Jis netrukus buvo perkeltas į vieną Berlyno ligoninę, kurios gydytojai teigė aptikę „vienareikšmiškų įrodymų“, kad opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga.
 
Rusija šias Vokietijos gydytojų išvadas atmeta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

JAV viceprezidentas Maikas Spensas. EPA – ELTA nuotr.
JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pirmadienį paragino būti budriems Rusijos atžvilgiu, apkaltindamas Rusiją kaimynių šalių teritorijų okupavimu ir naudojantis savo gamtos ištekliais, kad pasiektų politinių tikslų.
 
„Jai dedant pastangas kištis į rinkimus Europoje ir pasaulyje, dabar pats laikas mums išlikti budriems dėl Rusijos ketinimų ir veiksmų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sakė M. Pence’as.
 
„Nepaisant daugybės derybų metų, Rusijos pajėgos vis dar yra užėmusios dideles Gruzijos ir Ukrainos dalis“, – teigė JAV viceprezidentas ir pridūrė, kad Maskva „siekia suskaldyti mūsų sąjungą, dabar su savo naftos ir dujų ištekliais“.
 
JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as taip pat sukritikavo Vokietiją, kad ši, sutikdama su dujotiekio iš Rusijos „Nord Stream“ tiesimu, nesilaiko NATO gynybos išlaidų plano.
 
„JAV žmonėms paprasčiausiai nėra prasmės prisiimti didžiulę Europos gynybos naštos dalį,“ – kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda rengtos bendros konferencijos metu sakė M. Pence’as.
 
„Vokietijos pritarimas „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ statyboms ir sprendimas tapti priklausomai nuo Rusijos, tenkinant energetikos poreikius, – visa tai yra dar vienas klausimas, kurį prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau žada kelti,“ – po susitikimo su A. Duda sakė M. Pence’as.
 
Jis taip pat pagyrė Lenkiją – šios šalies atstovai esą puikiai laikosi NATO gynybos išlaidų plano – 2 proc. nuo BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.03; 09:40

Ž. K. Junkeris Europos Parlamentui pateikė savo ES viziją. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį europarlamentarai Strasbūre aptarė Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jeanas-Claude Juncker) metinėje kalboje pristatytą viziją iki 2025 m. užtikrinti stiprią ir vieningą Europą.

Tris valandas jie emocingai diskutavo apie gynybą, saugumą, migracijos valdymą, tarptautinę prekybą, socialinės lygybės užtikrinimą, taip pat ES biudžeto ir sprendimų priėmimo stiprinimą.

Prieš suteikdamas žodį Komisijos vadovui, EP pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) priminė Europos piliečių lūkesčius dėl glaudesnio ES institucijų ir valstybių bendradarbiavimo migracijos, kovos su terorizmu, ekonomikos augimo ir socialinės politikos srityse.

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris pažymėjo, kad krizė baigiasi, o biudžeto stabilumas, užimtumo didėjimas ir ekonomikos atsigavimas atveria galimybę ryžtingoms ES reformoms. Jis pasiūlė įsteigti Europos finansų ministro postą ir kibernetinio saugumo agentūrą, taip pat stiprinti migracijos kontrolę, darbuotojų teises, tarptautinę prekybą ir gynybos sąjungą. Stipriai ES būtina sujungti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų postus į vieną, kurį galėtų užimti 2019 m. EP rinkimus nugalėjusios partijos lyderis, teigė Ž. K. Junkeris.

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasveikino Europos Komisijos pirmininko viziją, tačiau pažymėjo, kad žmonės bijo globalizacijos.

„Reikia kurti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, taip pat apsaugoti sienas siekiant pažaboti nelegalią migraciją“, – pažymėjo politikas. „Turkija negali tapti visateise ES nare“, – pridūrė jis. Atkreipęs dėmesį į Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, kalbėtojas teigė, kad rytuose žmonės bijo dėl savo saugumo, todėl svarbu kurti Europos gynybos sąjungą bei stabdyti „Nord Stream II“ dujotiekio tiesimą.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija) siūlė ES valstybėms suduoti smūgį visoms korporacijoms, kurios slepia mokesčius ar nepagrįstai siekia juos susigrąžinti, užkirsti kelia jaunimo išnaudojimui bei užtikrinti visų vaikų švietimą. Kalbėdamas apie migraciją, Dž. Pitela ragino turėti drąsos atverti visus teisėtus patekimo į ES kelius, o kartu uždaryti neteisėtus patekimo būdus.

Sajedas Kamalas (Syed Kamall, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) pabrėžė, kad jei Europa tikrai nori apsaugoti piliečius, ji negali būti protekcionistinė. Norėdami, kad Europos ekonomika klestėtų, turime sukurti daugiau galimybių, o ne daugiau reglamentų, pridūrė jis ir pabrėžė: „ES augimo planai nekuria darbo vietų – jas kuria įmonės. Žmonės, esantys už Parlamento ribų, nori būti tikri, kad sugebėsime stabilizuoti laivą ir nenukreipti jo naujų audrų link.

Pasak Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininko Gajaus Verhofštato (Guy Verhofstadt, Belgija), Ž. K. Junkerio kalba buvo pilna vizijos ir ambicijų 2019 metams, iš dalies dėl to, kad pavyko sustabdyti „populistinį pavasarį“ Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. „Sveiki atvykę į proto pusę!“, – sakė politikas ir pabrėžė daugumos piliečių norą matyti ryžtingesnę Europą. „Mums reikia ES tam, kad atsilaikytume prieš kraštutinių vyriausybių pavojų“, – pridūrė EP narys.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas Patrikas Le Hiarikas (Patrick Le Hyaric) siūlė paversti Ž. K. Junkerio fondą „dideliu socialiniu ir aplinkosaugos fondu“. „Būtina skubiai atsisakyti konkurencija pagrįstos ES ir sukurti Sąjungą, besiremiančią socialiniu humanizmu ir ekologine pažanga – su teisinga komandiruotų darbuotojų direktyva, minimaliu darbo užmokesčiu, pensijų apsauga, skurdo panaikinimu bei lyčių lygybe“, – pažymėjo politikas.

Žaliųjų frakcijos lyderis Filipas Lambertas (Philippe Lamberts, Belgija) ragino sutaikyti Europos piliečius su pačia ES idėja. Jo įsitikinimu, Ž. K. Junkeris savo kalboje turėjo skirti daugiau dėmesio nelygybės mažinimui, aplinkos ir sveikatos apsaugai, taip pat prekybos politikos perorientavimui ir CETA sutarties įšaldymui.

„Jūs nieko neišmokote iš „Brexit“, – teigė Naidželas Faradžas (Nigel Farage, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė). Jis kritikavo Ž. K. Junkerio siūlymus gilinti Europos integraciją be žmonių sutikimo. Pasak politiko, Europos Komisijos požiūris į Lenkiją ir Vengriją jam primena buvusį sovietų režimą.

Haraldas Vilimskis (Harald Vilimsky, Tautų ir laisvės Europa, Austrija) pabrėžė, kad jo frakcija nenori „nepavykusio“ euro plėtimo, taip pat prieštarauja Gynybos sąjungai ir laisvam darbuotojų judėjimui ES. Jo įsitikinimu, ES vidaus sienos turi būti išsaugotos, kad sustabdytume „milijonus afrikiečių ir arabų, užtvindančių Sąjungą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:15

Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. (Dubrovnikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu Dubrovnike dalyvavo Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume. 

Dubrovnikas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič.
Dubrovnikas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui bendradarbiaujant keturiose – energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninėje srityse.

Pasak Prezidentės, teisingos energetinės kainos – viena svarbiausių prielaidų sėkmingai ir sparčiai šalių ir regionų raidai bei konkurencingumui.

Prezidentė Dubrovniko forume atkreipė dėmesį į šalių bendradarbiavimo svarbą užsitikrinant energetinį saugumą, išsivaduojant nuo vienintelio šaltinio priklausomybės, užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę.

Prezidentė pristatė Lietuvos patirtį statant SGD terminalą Klaipėdoje, kuris padėjo išsivaduoti iš monopolinio „Gazprom“ diktato ir beveik ketvirtadaliu (23 proc.) sumažino dujų kainą. Sėkmės pavyzdžiu laikomos ir Lietuvos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, sumažinusios elektros kainą 16 procentų.

Dubrovnikas. 12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui.  Lietuvos prezidento kanceliarijos (R.Dačkus) nuotr.
Dubrovnikas. 12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui. Lietuvos prezidento kanceliarijos (R.Dačkus) nuotr.

Prezidentė pabrėžė regioninio bendradarbiavimo ir vienybės svarbą net tik užsitikrinant energetinę nepriklausomybę, bet ir kovojant su grėsmingais geopolininiais projektais, tokiais kaip tarptautinių standartų neatitinkanti Astravo AE ar politiniais, o ne ekonominiais sumetimais vystomas „Nord Stream II“.

Lietuvos prioritetas Trijų jūrų iniciatyvoje – dalytis patirtimi užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę, prisidėti prie SGD terminalo statybos Krko saloje. Tai strateginis, visam Adrijos regionui ir ES svarbus projektas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Adrijos-Baltijos-Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume. Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus.

2016.08.25; 18:13

Europos Vadovų Tarybai,  kurioje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pateiktas  Europos Komisijos Energetikos saugumo paketas.

Jame pabrėžiama suskystintųjų gamtinių dujų terminalų svarba ir privalumai užtikrinant ES dujų tiekimo saugumą. Klaipėdos SGD terminalas pateiktas kaip pavyzdys, kuris padėjo sumažinti „Gazprom“ dujų kainas ir prisideda prie regiono energetinio saugumo užtikrinimo.

Continue reading „Stiprinamas ES energetinis saugumas“

Pirmadienis, vasario 29 d. (Liubliana). Oficialaus vizito į Slovėniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Pagrindinis dėmesys valstybių prezidentų pokalbyje buvo skirtas neslopstančiai Europos migracijos krizei ir geopolitinio saugumo klausimams.

Prezidentės teigimu, ES vėluojant įgyvendinti strateginius sprendimus dėl pabėgėlių krizės suvaldymo, atskiroms šalims atkuriant vidinių sienų kontrolę, migracijos kryptys darosi nenuspėjamos. Lietuva ir Slovėnija yra nedidelės valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų, todėl gali susidurti su panašiais iššūkiais.

Continue reading „Padėdami Slovėnijai, padedame ir sau“