Ž. K. Junkeris Europos Parlamentui pateikė savo ES viziją. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį europarlamentarai Strasbūre aptarė Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jeanas-Claude Juncker) metinėje kalboje pristatytą viziją iki 2025 m. užtikrinti stiprią ir vieningą Europą.

Tris valandas jie emocingai diskutavo apie gynybą, saugumą, migracijos valdymą, tarptautinę prekybą, socialinės lygybės užtikrinimą, taip pat ES biudžeto ir sprendimų priėmimo stiprinimą.

Prieš suteikdamas žodį Komisijos vadovui, EP pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) priminė Europos piliečių lūkesčius dėl glaudesnio ES institucijų ir valstybių bendradarbiavimo migracijos, kovos su terorizmu, ekonomikos augimo ir socialinės politikos srityse.

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris pažymėjo, kad krizė baigiasi, o biudžeto stabilumas, užimtumo didėjimas ir ekonomikos atsigavimas atveria galimybę ryžtingoms ES reformoms. Jis pasiūlė įsteigti Europos finansų ministro postą ir kibernetinio saugumo agentūrą, taip pat stiprinti migracijos kontrolę, darbuotojų teises, tarptautinę prekybą ir gynybos sąjungą. Stipriai ES būtina sujungti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų postus į vieną, kurį galėtų užimti 2019 m. EP rinkimus nugalėjusios partijos lyderis, teigė Ž. K. Junkeris.

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasveikino Europos Komisijos pirmininko viziją, tačiau pažymėjo, kad žmonės bijo globalizacijos.

„Reikia kurti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, taip pat apsaugoti sienas siekiant pažaboti nelegalią migraciją“, – pažymėjo politikas. „Turkija negali tapti visateise ES nare“, – pridūrė jis. Atkreipęs dėmesį į Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, kalbėtojas teigė, kad rytuose žmonės bijo dėl savo saugumo, todėl svarbu kurti Europos gynybos sąjungą bei stabdyti „Nord Stream II“ dujotiekio tiesimą.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija) siūlė ES valstybėms suduoti smūgį visoms korporacijoms, kurios slepia mokesčius ar nepagrįstai siekia juos susigrąžinti, užkirsti kelia jaunimo išnaudojimui bei užtikrinti visų vaikų švietimą. Kalbėdamas apie migraciją, Dž. Pitela ragino turėti drąsos atverti visus teisėtus patekimo į ES kelius, o kartu uždaryti neteisėtus patekimo būdus.

Sajedas Kamalas (Syed Kamall, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) pabrėžė, kad jei Europa tikrai nori apsaugoti piliečius, ji negali būti protekcionistinė. Norėdami, kad Europos ekonomika klestėtų, turime sukurti daugiau galimybių, o ne daugiau reglamentų, pridūrė jis ir pabrėžė: „ES augimo planai nekuria darbo vietų – jas kuria įmonės. Žmonės, esantys už Parlamento ribų, nori būti tikri, kad sugebėsime stabilizuoti laivą ir nenukreipti jo naujų audrų link.

Pasak Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininko Gajaus Verhofštato (Guy Verhofstadt, Belgija), Ž. K. Junkerio kalba buvo pilna vizijos ir ambicijų 2019 metams, iš dalies dėl to, kad pavyko sustabdyti „populistinį pavasarį“ Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. „Sveiki atvykę į proto pusę!“, – sakė politikas ir pabrėžė daugumos piliečių norą matyti ryžtingesnę Europą. „Mums reikia ES tam, kad atsilaikytume prieš kraštutinių vyriausybių pavojų“, – pridūrė EP narys.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas Patrikas Le Hiarikas (Patrick Le Hyaric) siūlė paversti Ž. K. Junkerio fondą „dideliu socialiniu ir aplinkosaugos fondu“. „Būtina skubiai atsisakyti konkurencija pagrįstos ES ir sukurti Sąjungą, besiremiančią socialiniu humanizmu ir ekologine pažanga – su teisinga komandiruotų darbuotojų direktyva, minimaliu darbo užmokesčiu, pensijų apsauga, skurdo panaikinimu bei lyčių lygybe“, – pažymėjo politikas.

Žaliųjų frakcijos lyderis Filipas Lambertas (Philippe Lamberts, Belgija) ragino sutaikyti Europos piliečius su pačia ES idėja. Jo įsitikinimu, Ž. K. Junkeris savo kalboje turėjo skirti daugiau dėmesio nelygybės mažinimui, aplinkos ir sveikatos apsaugai, taip pat prekybos politikos perorientavimui ir CETA sutarties įšaldymui.

„Jūs nieko neišmokote iš „Brexit“, – teigė Naidželas Faradžas (Nigel Farage, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė). Jis kritikavo Ž. K. Junkerio siūlymus gilinti Europos integraciją be žmonių sutikimo. Pasak politiko, Europos Komisijos požiūris į Lenkiją ir Vengriją jam primena buvusį sovietų režimą.

Haraldas Vilimskis (Harald Vilimsky, Tautų ir laisvės Europa, Austrija) pabrėžė, kad jo frakcija nenori „nepavykusio“ euro plėtimo, taip pat prieštarauja Gynybos sąjungai ir laisvam darbuotojų judėjimui ES. Jo įsitikinimu, ES vidaus sienos turi būti išsaugotos, kad sustabdytume „milijonus afrikiečių ir arabų, užtvindančių Sąjungą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:15

Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. (Dubrovnikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu Dubrovnike dalyvavo Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume. 

Dubrovnikas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič.
Dubrovnikas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui bendradarbiaujant keturiose – energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninėje srityse.

Pasak Prezidentės, teisingos energetinės kainos – viena svarbiausių prielaidų sėkmingai ir sparčiai šalių ir regionų raidai bei konkurencingumui.

Prezidentė Dubrovniko forume atkreipė dėmesį į šalių bendradarbiavimo svarbą užsitikrinant energetinį saugumą, išsivaduojant nuo vienintelio šaltinio priklausomybės, užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę.

Prezidentė pristatė Lietuvos patirtį statant SGD terminalą Klaipėdoje, kuris padėjo išsivaduoti iš monopolinio „Gazprom“ diktato ir beveik ketvirtadaliu (23 proc.) sumažino dujų kainą. Sėkmės pavyzdžiu laikomos ir Lietuvos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, sumažinusios elektros kainą 16 procentų.

Dubrovnikas. 12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui.  Lietuvos prezidento kanceliarijos (R.Dačkus) nuotr.
Dubrovnikas. 12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui. Lietuvos prezidento kanceliarijos (R.Dačkus) nuotr.

Prezidentė pabrėžė regioninio bendradarbiavimo ir vienybės svarbą net tik užsitikrinant energetinę nepriklausomybę, bet ir kovojant su grėsmingais geopolininiais projektais, tokiais kaip tarptautinių standartų neatitinkanti Astravo AE ar politiniais, o ne ekonominiais sumetimais vystomas „Nord Stream II“.

Lietuvos prioritetas Trijų jūrų iniciatyvoje – dalytis patirtimi užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę, prisidėti prie SGD terminalo statybos Krko saloje. Tai strateginis, visam Adrijos regionui ir ES svarbus projektas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Adrijos-Baltijos-Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume. Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus.

2016.08.25; 18:13

Europos Vadovų Tarybai,  kurioje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pateiktas  Europos Komisijos Energetikos saugumo paketas.

Jame pabrėžiama suskystintųjų gamtinių dujų terminalų svarba ir privalumai užtikrinant ES dujų tiekimo saugumą. Klaipėdos SGD terminalas pateiktas kaip pavyzdys, kuris padėjo sumažinti „Gazprom“ dujų kainas ir prisideda prie regiono energetinio saugumo užtikrinimo.

Continue reading „Stiprinamas ES energetinis saugumas“

Pirmadienis, vasario 29 d. (Liubliana). Oficialaus vizito į Slovėniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Pagrindinis dėmesys valstybių prezidentų pokalbyje buvo skirtas neslopstančiai Europos migracijos krizei ir geopolitinio saugumo klausimams.

Prezidentės teigimu, ES vėluojant įgyvendinti strateginius sprendimus dėl pabėgėlių krizės suvaldymo, atskiroms šalims atkuriant vidinių sienų kontrolę, migracijos kryptys darosi nenuspėjamos. Lietuva ir Slovėnija yra nedidelės valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų, todėl gali susidurti su panašiais iššūkiais.

Continue reading „Padėdami Slovėnijai, padedame ir sau“